Atkreipkime dėmesį į keturis svarbiausius pokyčius, kurie leidžia tikėtis didesnio sistemos efektyvumo ir sotesnės bei oresnės senatvės jos dalyviams.

Didesnis įsitraukimas

Pensijų sistemos tikslas – užtikrinti nuolatines pajamas pensinio amžiaus sulaukusiam ir būtiną, bent 15 metų darbo stažą turinčiam žmogui. Deja, Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, susiduria su iššūkiu – mūsų visuomenė sensta, pensininkų ir dirbančiųjų santykis prastėja. Jei ši tendencija išliks, ilgainiui gyventojai gaus vis mažesnes pensijas, palyginti su buvusiu atlyginimu. Prognozuojama, kad 2040 m. „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų: skaičiuojant pagal dabartinį vidutinį darbo užmokestį (VDU), tai sudarytų apie 240 eurų per mėnesį. Tokiu atveju senatvėje pasikliauti vieninteliu pensijos šaltiniu, „Sodra“, būtų pernelyg rizikinga.

Kitaip nei kaimyninių šalių, kur dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose privalomas, Lietuvos gyventojai savarankiškai sprendžia, ar dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Dauguma dirbančiųjų, laimei, yra priėmę sprendimą kaupti II pakopos pensijų fonduose ir taip užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį senatvėje. Lietuvos banko duomenimis, šių metų viduryje II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupė 1,299 mln. gyventojų. Kasmet šios sistemos dalyvių gretas papildo dar apie 40 tūkst. dirbančiųjų. Tiesa, skiriasi dalyvių pasirinkti kaupimo fonduose būdai: apie pusė kaupia tik „Sodros“ mokamą dalį ir patys prie savo pensijos neprisideda. Kita pusė prisiėmė daugiau atsakomybės už savo ateitį ir prie „Sodros“ įmokos prisideda dalimi darbo užmokesčio. Taip elgtis skatina ir valstybė, tokiems gyventojams prie pensijos pridėdama papildomai 2 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio siekiančias įmokas.

Pakeitimams įsigaliojus jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė pensijos II pakopos fonde, automatiškai bus įtraukiami į kaupimą su galimybe atsisakyti.

Vienas svarbiausių pokyčių, kuriuos atneš Seimo priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymų pakeitimai, ir yra paskata kuo didesnei daliai gyventojų dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Pakeitimams įsigaliojus jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė pensijos II pakopos fonde, automatiškai bus įtraukiami į kaupimą su galimybe atsisakyti. Jei dirbantysis pats nepasirinks fondo, kuriame norėtų kaupti lėšas senatvei, tai už gyventoją padarys „Sodra“, fondą parinkdama atsitiktine tvarka. Užuot „rinkęsi dalyvauti“, kaip iki šiol, dirbantieji turės „rinktis nedalyvauti“. Šis pakeitimas pasitarnaus gyventojams, kurie vis susimąstydavo apie papildomo kaupimo pensijai būtinybę, tačiau apsisprendimą dėl įvairių priežasčių atidėliodavo. Likę dirbantieji turės patys imtis iniciatyvos ir suskubti pasirinkti jų poreikius geriausiai atitinkantį kaupimo pensijai variantą.

Vyresni nei 40 metų gyventojai, kaip ir iki šiol, galės tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviais savo iniciatyva, sudarydami sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Svarbu pabrėžti, kad II pakopos pensijų fondų dalyviams nuo 2019 m. nebebus proporcingai mažinama senatvės pensija, todėl visos fonduose sukauptos lėšos bus papildomas priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos.

Didesnė pensija

Įsigaliojus naujajai pensijų kaupimo tvarkai keisis ir kaupimo formulė. Iki šiol kaupimas vyko dviem būdais: sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį į fondą pervestų „Sodra“ ir patiems prie to neprisidėti (vadinamoji formulė 2+0+0) arba papildomai mokėti 2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio ir dar gauti 2 proc. VDU siekiančią įmokos dalį iš valstybės (formulė 2+2+2).

Nuo ateinančių metų „Sodros“ įmokas į II pakopos pensijų fondus pakeis paties dalyvio mokamos įmokos. Gyventojas kaupimui skirs 4 proc. – arba 3, skaičiuojant pagal naują darbo užmokesčio apmokestinimo tvarką, – savo atlyginimo „ant popieriaus“. Tiesa, kitąmet dėl planuojamo darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbantiesiems 2 proc. mažinama mokestinė našta. Tai daroma siekiant palengvinti kaupiančiųjų įsipareigojimus – pusę sistemos dalyvio įmokos į pensijų fondą sudarys lėšos, sutaupytos dėl darbo užmokesčiui taikomo mažesnio gyventojų pajamų (GPM) ir „Sodros“ mokesčių.

Prie kaupiančiųjų pensijos prisidės ir valstybė, iš biudžeto papildomai pervesdama 2 proc. – arba 1,5 proc., skaičiuojant pagal naują darbo užmokesčio apmokestinimo tvarką, – už praeitų metų VDU siekiančią įmokos dalį. Šiuo metu valstybės paskata kaupiantiesiems siekia 15,68 euro. Dėl mokesčių sistemos pakeitimų kitąmet vidutinis darbo užmokestis išaugs 1,289 karto ir 1,5 proc. siekianti valstybės paskata sudarys 15,81 euro.

Vadinasi, šiandien kaupiantys pensiją maksimaliai finansinio skirtumo iš esmės nepajus – įmokos į pensijų fondą sieks tuos pačius 4 proc., skaičiuojamus nuo asmens atlyginimo, o valstybės paskata išliks. Kaupiantiems minimaliai kaupimo tempas paspartės, nes gyventojai prisidės ir savo įmokos dalimi bei gaus papildomą paskatą iš valstybės biudžeto. Minimaliai kaupiančiųjų ir naujų sistemos dalyvių įmokos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 1,8 proc. darbo užmokesčio ir per penkerius metus pamažu didinant įmoką iki 3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Tokiu būdu sistemos dalyvis didesnio savo pajamų pokyčio nepajus ir įprotį taupyti senatvei ugdys po truputį.

Kadangi „Sodros“ įmokos pensijų fondų valdytojams nebebus pervedamos, tai ir nuo 2019 m. II pakopos dalyviams proporcingai nebebus mažinama senatvės pensija. Sulaukę senatvės dalyviai gaus nebemažėjančią „Sodros“ mokamą pensiją ir papildomas pajamas iš II pakopos pensijų fondų. Taigi kitąmet įsigaliosiantys pakeitimai didesnei daliai gyventojų ateityje leis tikėtis gerokai didesnės pensijos nei tuo atveju, jei sistema nebūtų keičiama.

Mažiau rizikos

Šiuo metu sistemos dalyviai turi patys imtis veiksmų, norėdami keisti fondą iš rizikingesnio į konservatyvesnį artėjant pensiniam amžiui. Paprastai rekomenduojama rizikingesnius fondus rinktis pensiją pradėjus kaupti jaunesniame amžiuje, o artėjant pensijai riziką siūloma mažinti ir pereiti į konservatyvesnį fondą. Nors pensijų fondų bendrovės visuomet pasirengusios padėti ir patarti kaupimo sistemos dalyviams, vis dėlto sprendimus ir riziką iki šiol jie turėjo priimti patys. Naujoji sistema to leis išvengti: pensijos nuo šiol bus kaupiamos naujuose gyvenimo ciklo koncepcijos pensijų fonduose.

Tokių fondų investavimo strategija keisis palaipsniui: laikui bėgant, atsižvelgiat į dalyvio amžių, vis mažesnė kaupiamų lėšų dalis bus investuojama į akcijas, tuo pačiu mažinant ir investicijos riziką. Papildomų veiksmų imtis neteks – gyventojo lėšos bus automatiškai perkeliamos į dalyvio amžių atitinkantį pensijų fondą. Nors dirbantiesiems paliekama galimybė ir patiems rinktis rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą, pakeitimai leidžia tikėtis, kad neprisiimdami nepamatuotos rizikos ar nekaupdami perdėm konservatyviai, gyventojai sukaups daugiau.

Pažymėtina, kad šiuo metu ir taip vieni mažiausių Baltijos šalyse pensijų fondams taikomi mokesčiai bus mažinami perpus, todėl kaupiantieji galės tikėtis dar didesnės investicijų grąžos. Rizikos dalyvaujant pensijų kaupime gauti mažesnę „Sodros“ pensijos dalį apskritai nebelieka, nes kaupimo dalyviams valstybinė senatvės pensija mažinama nebebus. Be to, įsigaliojus naujajai tvarkai sistemos dalyviams suteikiama galimybė laikinai, iki vienerių metų nemokėti įmokų. Tai gera išeitis tiems, kurie supranta kaupimo reikšmę ateities pensijai, bet susiduria su laikinais finansiniais nesklandumais.

Daugiau paskatų rūpintis sotesne pensija

Pensijų sistema kartais lyginama su sumuštiniu: pirmoji pakopa, „Sodros“ dalis – tai pagrindas, duona. Ant jos tepamas sviestas – antroji, kaupiama pensijos dalis. Tačiau tam, kad sumuštinis būtų išties sotus, verta pasirūpinti ir dešra ar sūriu – trečiąja pakopa. Visose trijose pakopose dalyvaujantys gyventojai gali veiksmingiau kontroliuoti savo finansus ir užsitikrinti pageidaujamą pensijos dydį, kuris, ekspertų rekomendavimu, turėtų siekti apie 80 proc. iki pensijos gautų pajamų.

Naujoji pensijų sistema bus palanki tiems, kurie norės į savo ateities pensiją investuoti daugiau. II pakopos dalyviai ne tik kaups mokėdami periodines įmokas, bet ir galės įmokėti papildomai, už tai iš valstybės susigrąžindami gyventojų pajamų mokestį. GPM lengvata išlieka ir kaupiantiems pensiją III pakopos fonduose arba pagal investicinį gyvybės draudimą. Renkantis papildomo kaupimo būdą, reikėtų pradėti nuo tikslų įvertinimo – ar gyventojas nori užsitikrinti periodines išmokas, kurios, tikėtina, prisidės prie būtinųjų pragyvenimo išlaidų, ar sulaukęs pensijos pageidauja gauti vienkartinę išmoką iš III pakopos fondo ir ją investuoti į sveikatą ar buities pagerinimą. Žinoma, pagal galimybės yra svarbu užsitikrinti abu scenarijus.

Prisidėti bus skatinami ir darbdaviai – II pakopos pensijų fonduose darbuotojų naudai kaupiančios bendrovės, kaip ir kaupdamos III pakopoje, galės naudotis pelno mokesčio lengvata.

Dabar belieka palinkėti pensijų fondus valdančioms bendrovėms sėkmingai pasiruošti įgyvendinti naujoves, kurios neabejotinai turės teigiamą poveikį pensijų sistemai ir kiekvieno dirbančiojo ateičiai.