Liepia sąžinė

Daugiau kaip 60 menininkų kino portretų kūrėjas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas V.Damaševičius, įsitaisęs ant sudedamosios kėdutės, ramiai skaito knygą. Juokiasi, kad dabar nuo 8-os ryto iki 17-os vakaro čia jo darbo vieta.

"Aš nepiketuoju, neprotestuoju, tik saugau, kad į statybą ant nukasto šlaito nevažiuotų ekskavatorius ar kita sunki technika. Kultūros paveldo departamentas uždraudė, nes kelias  suplanuotas netinkamoje vietoje, – sakė V.Damaševičius. – Dokumentuose parašyta, kad atstumas iki tvenkinio yra 6 metrai, bet plika akimi matyti, kad tiek nėra. Nebent imtų ir užverstų dalį tvenkinio. Bet jeigu atvažiuos buldozeris, stosiu prieš jį ir kviesiu policiją. Kad ir kaip ši mano akcija baigtųsi, sąžinė bus rami, būsiu viską padaręs savo gimtajam kampeliui apginti."

Žvarbokas pavasario oras 80 metų sulaukusio vyro negąsdina.

"Esu 20 dienų pragyvenęs ant ledyno Nepale, ir nieko. Dabar daug kas važiuoja į Tatrus, Zakopanę pasidžiaugti kalnų saule. O aš deginuosi čia, gimtajame Žvėryne, prie vandens. Pagaliau radau laiko ir knygai apie Lietuvos valstybės gimimą", – pabrėžė režisierius, rodydamas T.Balkelio istorinį leidinį "Lemtingi metai" apie Lietuvą, karų, revoliucijų ir valstybės kūrimosi peripetijas.

Lietuvos kino veteranas ketina budėti iki kovo pabaigos, tada jam numatyta planinė operacija. Visgi Žvėryno patriotas tikisi, kad sprendimas jau daugiau nei metus užsitęsusioje keblioje situacijoje bus rastas, mat aktyvi bendruomenė išjudino net kelias ministerijas, ragindama elgtis racionaliai, ne biurokratiškai.

Dūris biurokratijai

V.Damaševičius priminė, kad žemė prie vandens malūno tvenkinių priklausė Vilniuje užaugusiam, bet Prancūzijoje gyvenusiam garsiam mokslininkui, Alzheimerio ligos paramos fondo įkūrėjui Leonidui Pimonovui. Atgavęs nuosavybę, jis viską perdavė fondui.

"Mano namas Bebrų gatvėje taip pat stovi ant L.Pimonovo žemės. Tą dalį už tiltelio Alzheimerio fondas prieš keletą metų pardavė savivaldybei, o sklypas, kur bus statomas namas, buvo parduotas gerokai anksčiau už, atrodo, 15 mln. litų, – sakė V.Damaševičius. – Už tuos pinigus fondas vystė veiklą, o bendrovė, kuri įsigijo sklypą, vėliau bankrutavo taip ir nepradėjusi statybų. Tuomet sklypą nusipirko įmonė "Geri kaimynai".

Aš nepiketuoju, neprotestuoju, tik saugau, kad į statybą ant nukasto šlaito nevažiuotų ekskavatorius ar kita sunki technika.

Bėda ta, kad sklypo detalusis planas buvo patvirtintas dar 2014 m., o teritorijos vertingosios savybės, įtraukiant ir tvenkinių pakrantes, buvo patikslintos tik 2018 m. gegužę, ir statybų vystytojai į patikslinimus neatsižvelgė. Leidimą kelio statybai yra išdavusi ir Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau po to, kai buvo patikslintos vertingosios savybės.

Prieš metus Žvėryno bendruomenės nariai pastojo kelią prie tvenkinio sunkiasvorei technikai, atvyko ir Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovas, darbai buvo sustabdyti, nors dalis šlaito jau buvo nukasta.

Šiuo metu keliukas link statybvietės padengtas skalda, o "Geri kaimynai" vasario pradžioje gavo statybos leidimą daugiabučiui. Bendrovė su būsimais kaimynais stengėsi elgtis draugiškai ir pati kreipėsi dėl kelio iš Blindžių gatvės servituto nustatymo. Tačiau gavo neigiamą atsakymą, kadangi sklypas Blindžių g. 32 dar Atgimimo laikais buvo priskirtas diplomatinės paskirties sklypams, nors iki šiol tam nenaudojamas. Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi formuoti įvažą, net nesikreipė į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų atskirtas diplomatinio sklypo ruožas keliui suformuoti.

Žvėryno bendruomenė ragino tvenkinių apsauga pasirūpinti ne tik Kultūros, bet ir Aplinkos ministeriją, mat kaip tik toje vietoje vyksta masinė varliagyvių migracija iš Karoliniškių draustinio. Be to, ieškinys dėl tvenkinio pakrantės išsaugojimo pateiktas ir teismui.

Nėra šeimininko

Kaip be statybinės technikos iškasti pamatus, susivežti medžiagas – ar vystytojui teks samdytis sraigtasparnį? V.Damaševičius juokėsi, kad yra ir paprastesnis būdas, kurį iki šiol naudoja nepaliečiai.

"Kai keliavome į Everestą, mačiau statybas Nepalo sostinėje Katmandu – cementą ir kitas medžiagas 6 aukštų namui darbininkai nešiojo ant pečių didžiulėse lėkštėse. Taip turbūt pigiau.  Bet, nuoširdžiai sakau, man statytojų tikrai gaila, nes jie nekalti, kad sklypas buvo suformuotas be privažiavimo. Dėl kažkokių neišmanėlių prasto darbo dabar ir vyksta trintis tarp vystytojų ir bendruomenės. Galime įtarti, kad kažkas to prašė, gal net sumokėjo, bet jiems su šiuo projektu elementariai buvo pakišta kiaulė, ir dabar mums visiems tenka tą košę srėbti", – padarė išvadą režisierius.

Čia tokia situacija, kai gali būti ir vilkas sotus, ir avys sveikos, bet biurokratų užsispyrimas didžiulis.

Pasak žvėryniečio, kelis dešimtmečius dalyvavusio visuomeninės miesto plėtros komisijos darbe, savivaldybėje vyrauja nuostatos, kad verslui būtų visur uždegama žalia šviesa, o bendruomenės kaip nors prisitaikys, galų gale susitars su naujų statybų vystytojais jų teritorijose.

"Pažiūrėkite, su kokiomis skylėmis naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas, apkarpytos žaliosios zonos, visuomeninės teritorijos irgi atiduodamos statyboms, – apgailestavo V.Damaševičius. – Pirmame bendrojo plano variante, derintame 2018 m., net saugomą pušyną prie svečių namų Latvių gatvėje buvo numatyta užstatyti daugiaaukščiais. Bendruomenė pasipriešino, ir savivaldybės planuotojams teko atsitraukti. Žmonės dabar  sąmoningesni, savo teises žino ir tikrai netylės, jeigu miesto planai bus su tokiomis skylėmis, kur galima įsprausti naujus statinius, sunaikinus visuomenines erdves."

Kita vertus, menininkas linkęs sutikti su Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio pozicija, kad miestą reikia tankinti, nes jis labai išsiplėtojęs, bet viską reikia daryti su protu.

"Kad ir šitas mūsų ginčas – kelias, kurį nutiestų iš Blindžių gatvės, būtų naudingas daugeliui gyventojų, ne tik naujojo daugiabučio statytojams, – tvirtino pašnekovas. – Čia tokia situacija, kai gali būti ir vilkas sotus, ir avys sveikos, bet biurokratų užsispyrimas didžiulis. Nacionalinė žemės tarnyba leido daryti kelią saugomų tvenkinių pakrantėje, Kultūros paveldo departamentas siūlo kelią tiesti iš Blindžių gatvės, o tarnyba nesileidžia į kalbas. Net Užsienio reikalų ministerija, kai kalbėjomės, nebūtų prieš, bet kažkas turi inicijuoti procesą. O tikro šeimininko Vilniuje nėra, kaip, ko gero, ir mūsų valstybėje."

Kito kelio nėra

Bendrovės "Geri kaimynai" vadovė Rūta Grucienė "Vilniaus dienai" patvirtino, kad į Nacionalinę žemės tarnybą buvo kreiptasi 2 kartus dėl leidimo statybos darbų metu įrengti laikiną įvažą į sklypą iš Blindžių gatvės pusės. Tačiau atsakymas buvo neigiamas – nurodyta naudotis galiojančiame detaliajame plane numatytu įvažiavimu, t. y., iš Latvių g. pusės tvenkinio pakrante, kurią taip siekia išsaugoti Žvėryno bendruomenė.

"Siekdami užsitikrinti, kad išvengsime bet kokio poveikio tvenkinio šlaitui, mes susitarėme su gretimo sklypo (Latvių g. 55) savininku – jis leido naudotis dalimi savo privataus sklypo įrengiant laikiną įvažiavimą statybinei technikai. Tai reiškia, kad maksimaliai atitraukėme laikiną įvažiavimą nuo tvenkinio šlaito ir pravažiuojanti statybų technika jam neturės įtakos", – aiškino R.Grucienė.

Paklausta apie nuolatinį privažiavimo kelią būsimiems namo gyventojams, ji teigė, kad, gavęs neigiamą atsakymą dėl kelio iš Blindžių g.  servituto, statytojas atnaujinto prašymo atidalyti keliui dalį diplomatinės paskirties žemės Nacionalinei žemės tarnybai neteikė: "Manome, kad neturime realių galimybių tai pasiekti. Todėl įvažiavimą suprojektavome laikydamiesi galiojančių teisės aktų."

Komentaras

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis teigė, kad tarnyba negali elgtis biurokratiškai ar kažkaip kitaip, "nebiurokratiškai", nes privalo laikytis įstatymo raidės.

"Žvėrynas iš tiesų yra probleminė miesto vieta, esame gavę skundų ir dėl Latvių bei Blindžių gatvių, buvo atliekami patikrinimai, – sakė NŽT atstovas. – Visi sprendimai priimami griežtai pagal įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus – jokių interpretacijų negali ir neturi būti."

Tikrinti troleibusų tinklo atramas sostinės valdžia susirūpino tik po tragedijos sausio pabaigoje, kai Šopeno gatvėje stulpas užvirto ant pėsčiųjų perėjon įžengusio jauno vyro. Tinklą eksploatuojanti savivaldybės UAB "Vilniaus viešasis transportas" iš pradžių net neišdrįso viešai pripažinti, kad atramos požeminė dalis buvo surūdijusi, ir tai tapo nelaimės priežastimi.

Bet ylos maiše nepaslėpsi. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o savivaldybės įmonių "Grinda" ir "Vilniaus gatvių apšvietimas" darbininkai buvo įkinkyti talkinti UAB "Vilniaus viešasis transportas" prižiūrint jos valdomą ūkį. Paaiškėjo, kad per kasmetines stulpų patikras būdavo apžiūrimos tik antžeminės jų dalys.

Atkasti ir patikrinti buvo nuspręsta apie 3 tūkst. stulpų, kurie stovi per 40 metų. Seniausias toks Vilniuje tarnauja jau 54 metus. Atkasus gruntą, darbuotojai specialiu prietaisu matuoja atramos sienelės storį keturiose vietose – kas 90 laipsnių. Nors viename taške nustačius, kad metalas plonesnis nei 5 mm, stulpas įtraukiamas į keičiamų sąrašą. "Vilniaus viešasis transportas" informavo, kad blogiausios būklės atramas Šopeno ir Kauno gatvėse pradėta keisti. Šie darbai atliekami tik naktimis, kai troleibusai jau nebevažinėja, keitimo vietoje uždaromas eismas.

Per tris savaites sutelktomis trijų įmonių darbuotojų pastangomis patikrinta apie 600 atramų. Kas dešimtos iš jų sienelės storis nustatytas mažesnis nei 5 mm. Taigi, dar nebaigus patikrinimų, keičiamų atramų sąraše jau yra 60 vnt. O iki šiol per metus būdavo pakeičiama iki 20 atramų.

Antakalnio gatvėje ir Žvėryne patikrinimai baigiami. Atkastos atramų dalys padengiamos antikorozinėmis medžiagomis ir vėl užpilamos gruntu. Kada antikorozinių dažų sulauks aprūdijusios stulpų antžeminės dalys – nežinia. Įmonės teigimu, per metus nudažoma apie 500 stulpų, o jų iš viso yra apie 5 tūkst. Vadinasi, perdažymo kiekviena atrama sulaukia kartą per dešimt metų.

Pagąsdinimai be įrodymų

Paskutinę vasario savaitę parlamentaras Dainius Kepenis, atstovaujantis valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, surengė spaudos konferenciją, į kurią sukvietė penktos kartos judriojo ryšio (5G) priešininkus, nuogąstaujančius, kad sutankinto siųstuvų tinklo skleidžiamos elektromagnetinės bangos pražudys lietuvių sveikatą.

Profesorius emeritas Jonas Grigas kalbėjo, kad akcentuojama tik 5G potenciali nauda, bet nutylima apie elektromagnetinio lauko keliamas grėsmes. Esą mokslininkai šios temos vengia, nes finansiškai remiamos jų laboratorijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vedėja Rasa Jančiauskienė citavo Kanados ir JAV mokslininkų tyrimo išvadas, kuriose neva įrodoma, kad nejonizuojančios spinduliuotės poveikis yra neigiamas ne tik žmogaus odai ir akims, bet ir sisteminis visam organizmui. O įdomiausia, gydytoja pripažino, kad konkrečių eksperimentų rezultatų mokslinėje literatūroje jai neteko matyti.

Degintis saulėje pavojingiau

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. Algimantas Kežionis sako, kad 5G technologijos baimė yra neracionali. Mat panašiu poveikiu gyviems organizmams pasižymi ir šiuo metu naudojamos 2G, 3G ir 4G technologijos.

"Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje", – teigia profesorius.

Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje.

Anot jo, apie jonizuojantį poveikį, kuris gali sukelti spindulinę ligą, genetinių pakitimų ar onkologines ligas, negali būti nė kalbos, kadangi statiniai elektriniai, magnetiniai laukai, radijo bangos priskiriamos nejonizuojančiai spinduliuotei. Kita kalba apie jonizuojančius rentgeno ir gama spindulius, kurie išties turi poveikį organizmui.

2018 m. rugsėjį Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP) pateikė apibendrintus tyrimų duomenis, neradusius "nuoseklių įrodymų, kurie galėtų suteikti pagrindo dabartinėms poveikio žmogui rekomenduojamoms normoms keisti". ICNIRP yra pagrindinė ekspertų komisija, kurios išvadų pagrindu savo rekomendacijas dėl elektromagnetinės spinduliuotės normų teikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Negana to, iki šiol Lietuvoje įteisintos elektromagnetinės taršos normos gyvenamojoje aplinkoje yra dešimt kartų mažesnės, nei rekomenduoja PSO.

Baimė nepagrįsta

Dabar keliamas sąmyšis dėl 5G, bet verta prisiminti, kad panašių akcijų anksčiau būdavo ir dėl 2G ryšio antenų. Dabar tai visi pamiršo.

Pasak prof. A.Kežionio, jeigu jau nerimaujama dėl spinduliuotės, tai vertėtų atkreipti dėmesį į naudojamus mobiliuosius telefonus: "Paprastai telefono siųstuvas aktyvios būsenos sukuria nepalyginti didesnę spinduliuotę žmogaus aplinkoje, negu visi kiti radijo bangų šaltiniai kartu paėmus. Reikia nepamiršti, kad ir kišenėje esančio telefono siųstuvas tam tikrais momentais būna įjungiamas ir sukuria gana stiprią momentinę elektromagnetinę spinduliuotę."

O mobiliojo tinklo siųstuvus stengiamasi valdyti taip, kad jie spinduliuotų kuo mažesnės, bet informacijos perdavimui pakankamos energijos bangas.

"Kuo telefonas ir bazinė stotis yra arčiau vienas kito, tuo mažesnės siųstuvų spinduliuojamos elektromagnetinių bangų energijos pakanka informacijai perduoti, kartu mažėja ir trukdžiai kitiems ryšiams. Labiau išvystyta tinklo infrastruktūra lemia mažesnį bangų foną. Jis didėja dėl mobiliaisiais tinklais perduodamo didesnio informacijos srauto, o tobulėjanti infrastruktūra kompensuoja šį augimą, išlaikant spinduliuotę leistinose ribose", – aiškina profesorius.

Poveikio nenustatė

PSO rekomendacijos pagrįstos ilgamečiais tyrimais. Juos atlieka ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centras dvi serijas elektromagnetinės spinduliuotės poveikio bandymų vykdė kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkais. Centro vadovas doc. dr. Kęstutis Svirskas sakė, kad šiuo metu kaip tik baigiamas rengti straipsnis apie bandymų rezultatus, kuris pateks ir į PSO mokslinių tyrimų duomenų bazę.

"Pirmoji bandymų serija buvo prieš keletą metų, kai Lietuvoje galiojo higienos norma, leidžianti 100 kartų mažesnę elektromagnetinę taršą negu daugumoje ES valstybių. O paskutiniai bandymai baigti praėjusių metų pabaigoje. Mes dvi valandas švitinome vėžines ir kitokias ląsteles, viršydami galiojančias higienos normas 100 kartų, po to atlikome standartinius testus – sėjome ląsteles ir stebėjome jų evoliuciją, kaip jos dauginasi ar kaip nors reaguoja į apšvitą. Ir pirmu atveju, ir taikant atnaujintą tyrimų metodiką, rezultatas tas pats – jeigu ląstelės ir siunčia kažkokį signalą apie pokyčius, jo išmatuoti nepavyko, jis paskendo triukšme", – teigė K.Svirskas.

Yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi.

Jis apgailestavo, kad bandymus galima buvo atlikti tik trumpu laikotarpiu – savaitę dvi, nes tai kainuoja milžiniškus pinigus, tam reikalingi valstybės užsakymai. Skeptikų kaltinimai, neva mūsų mokslininkai ignoruoja neigiamą spinduliuotės poveikį įrodančius tyrimus, nes jų laboratorijas finansiškai remia telekomunikacijų atstovai, K.Svirsko teigimu, tėra mokslo darbuotojus įžeidžiantys prasimanymai.

"Mūsų universitete esame absoliučiai savarankiški ir laikomės mokslininko etikos. Argi mes meluosime žmonėms, kai patys esame vieni iš jų, gyvename toje pačioje aplinkoje? Mes greičiau kaip tie sensoriai, kurie turi signalizuoti, kai kažkas yra blogai", – sakė mokslininkas.

Jo manymu, pažangos priešininkų visada buvo ir bus – tai yra natūrali žmogaus kova su baimėmis.

"Kai atsirado pirmieji traktoriai, Rusijos žmonės juos vadino velnio mašinomis ir nenorėjo jų priimti. Mūsų dienomis gyventojai baiminosi ir 2G ryšio, paskiau 3G ir 4G, kadangi atėjo nežinomas dalykas, o viskas, kas nežinoma, kelia nepasitikėjimą ir baimę. Tačiau kiekviena lazda turi du galus – yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi", – aiškino K.Svirskas.

Scanpix nuotr.

Įžvelgia spekuliacijas

Asociacijos "InfoBalt" vadovas Mindaugas Ubartas įsitikinęs, kad sąmokslų teorijos plinta dėl žmonių nežinojimo apie elementarius fizikos dėsnius, o jų skleidėjai dažnai siekia pigaus dėmesio ir didesnio populiarumo prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Tarptautiniu lygiu Lietuva išties turi tam tikrų sunkumų, nes turi sieną su Rusija ir reikia susiderinti dažnių naudojimą.

"Rusai deklaruoja, kad 3 500 megahercų (MHz) dažnį, kuris numatytas 5G, jie naudoja kariniams tikslams, todėl iš jų pusės yra stabdžių. Bet šioje srityje ne pirmus metus dirba Ryšių reguliavimo tarnyba, derybos vyksta ir europiniu lygiu. Tikiu, kad sprendimas bus pasiektas artimiausiu metu", – "Kauno dienai" sakė M.Ubartas.

Prieš maždaug dešimt metų jis tiesiog dėl įdomumo užfiksavo, kas skleidžia stipriausią elektromagnetinę spinduliuotę namuose, ir tai buvo ne kineskopinis televizorius ir net ne mikrobangų krosnelė, o dienos šviesos lempa.

"Jų veikimo principas yra elektromagnetinės bangos, kurios juda dujomis, priversdamos jas švytėti. Tokios lempos apšviečia visus biurus, naudojamos ir butuose, bet niekas prieš jas neorganizuoja kampanijų dėl kenkimo sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Dabar vajus prieš 5G sukeltas dėl to, kad šiam ryšiui įdiegti reikia daugiau siųstuvų ir pasiūlyta keisti higienos normą, reguliuojančią elektromagnetinės taršos ribas, kurias siekiama sulyginti su rekomenduojamomis PSO.

Spekuliuojantiems elektromagnetinės taršos pavojais sveikatai M.Ubartas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES ir siekia 59 metus. Vadinasi pensijos pas mus sveikas niekas nesulaukia.

"O štai Švedijos gyventojams sveikatos problemų kyla sulaukus vidutiniškai 73 metų. Ši šalis yra mūsų minimų technologijų diegimo pionierė – ten pirmiausia atsirado 2G, 3G ir 4G ryšiai, ir ten jau seniai galioja europinės higienos normos. Ar šis pavyzdys nėra atsvara visiems rėksniams, kurie remiasi pseudomoksliniais tyrimais, mėgindami stabdyti progresą?" – klausia M.Ubartas.

Kalbėdamas apie 5G, jis akcentuoja, kad tai yra technologija, su elektromagnetine spinduliuote susijusi tik tuo, kad naudoja tam tikrų dažnių juostas, o visi dažniai juostoje nuo 700 iki 3 500 MHz yra saugūs.

"Taigi, jeigu sakoma, kad 5G kenkia sveikatai, remiantis kažkokiais JAV tyrimais, noriu priminti, kad JAV tas ryšys teikiamas 2 600 MHz dažniu, o Wi-Fi ryšys pas mus – 2 400 MHz dažnyje. Bet neteko girdėti iš 5G skeptikų, kad Wi-Fi naudojimas kelia pavojų sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Naujos galimybės

Jis siūlo prisiminti fizikos pamokas mokykloje: kuo žemesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo plačiau ir toliau jis sklinda, bet jo galimybė pernešti informaciją yra mažesnė. Pavyzdžiui, šiuo metu 4G ryšys yra 800 MHz dažnyje, ir jeigu didelėje teritorijoje nedaug naudotojų, jie gauna labai kokybišką paslaugą. Bet jeigu siekiama, kad gerą ryšį toje teritorijoje gautų labai daug naudotojų, dažniai turi būti aukštesni.

"3 500 MHz dažnis, numatytas 5G, labiausiai reikalingas miestuose. Jis sklinda iki 1 km, bet kai vartotojų labai daug, reikia tankinti siųstuvų tinklą. Čia ir prasideda kalbos, kad bus labai didelė spinduliuotė, tačiau tai netiesa. Kuo tankesnis tinklas, tuo mažesnės galios siųstuvai, nes reikia išvengti interferencijos tarp tų "mikrocelių", kitaip sakant, kad jos viena kitos nepermuštų", – dėsto M.Ubartas.

Jis primena, kad vien tik televizijos ir radijo programoms transliuoti Lietuvoje buvo kelios dešimtys retransliavimo bokštų, o 2G ryšiui reikėjo jau 900 bokštų, bet jų galingumas buvo gerokai mažesnis nei TV retransliatorių. Miestuose tinklai tankesni, nes vartotojų skaičius labai didelis ir visi tikisi kokybiškų paslaugų.

Tačiau 5G ryšys atveria labai daug galimybių, peržengiančių eilinių vartotojų interesus.

"Norėčiau, kad lietuviai būtų lyderiai ne tik 5G įdiegimo srityje, bet ir šios technologijos tyrimuose ir pritaikyme, kurio konkrečius produktus galėtume pardavinėti visam pasauliui, – sako M.Ubartas. – Kol kas 5G vartotojai pasaulyje šia technologija sprendžia tokius pat dalykus, kaip ir 4G, bet naujoji technologija atveria kelią vystyti daiktų internetą arba daviklių internetą, kai surinkus duomenis galima priimti algoritmais pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, integruoti į visuomenę neįgaliuosius: daug kur pasaulyje aklieji turi vedlius – šunis, bet juos galėtų pakeisti šalmas, kuris analizuotų vaizdą ir praneštų žmogui, kur pasukti, kada sustoti ir pan. Tai būtų labai svarbi paslauga šiai žmonių grupei. Taip pat ir transporto srityje 5G technologija gali tapti iki šiol neregėtu proveržiu. Vilniuje jau yra dvi bazinės bandomosios stotys, galima vykdyti tyrimus, ieškoti pritaikymo formų."

Statybų prievaizdams liepus nugriauti savavališką statybą, įmonė pasiskundė teismui. Negana to, įtariama, kad dalis patalpų įteisinta suklastojus dokumentus, tad statybų istoriją narplioja prokuratūra.

Išlindo yla iš maišo

Konstitucijos pr. 12 administracinis pastatas po privatizavimo turi daugybę savininkų. Dauguma sutinka, kad statiniui reikalingas remontas, tačiau rasti bendrą sprendimą sudėtinga, mat kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. O UAB "Skomė" remonto klausimą išsprendė patyliukais perkėlusi savo patalpų pirmajame aukšte sieną 1,4 metro toliau, ir sugebėjo padidintą plotą įregistruoti kaip savo nuosavybę.

Apie bendrovės "susiveiktus" papildomus kvadratinius metrus tame pačiame pastate nuosavas patalpas turintys kaimynai sužinojo atsitiktinai. Viešbučio "Naujasis Vilnius" direktorius Alvitis Lukoševičius "Vilniaus dienai" sakė, kad bendrovė "Skomė" su kaimynais statybų nederino, jų sutikimo neprašė ir net neinformavo sklypo savininkų. Sklypas Konstitucijos pr. 12 šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės būdu priklauso valstybei ir UAB "Liuks NT", šiai nekilnojamojo turto bendrovei priklauso gretimas sklypas, kuriame stovi viešbutis, ir daugiau nei 700 kv. m patalpų minimame pastate Konstitucijos pr. 12.

Pasak A.Lukoševičiaus, yla iš maišo išlindo, kai "Liuks NT" pasamdyta įmonė praėjusią vasarą atliko žemės inventorizaciją visai dėl kitų reikalų.

"Paaiškėjo, kad sklype sumažėjo neužstatyto ploto, yra išplėsta dalis pastato vidiniame kieme. Pradėjome domėtis, kaip tos patalpos atsirado, ir paaiškėjo, kad nėra nei projekto, nei statybos leidimo. Keisčiausia, kad dalis patalpų buvo įteisinta Registrų centre pagal Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI) įregistruotą statybos užbaigimo deklaraciją, kur nurodytas net Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo numeris. Tačiau pati savivaldybė į mūsų pateiktą užklausą atsakė, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi bendrovei "Skomė" jokių statybą leidžiančių dokumentų patalpų paprastajam, kapitaliniam remontui ar rekonstravimui", – stebėjosi viešbučio vadovas.

Skaičiuoja žalą

Pirmiausia, neteisėta rekonstrukcija subjaurojo pastatą, kurį projektavo vienas garsiausių šalies architektų šviesaus atminimo Algimantas Nasvytis. Skirtingų spalvų rėmai, įvairių formų bei atspalvių vitrininiai langai darko statinio visumą, o jis stovi pačiame miesto centre, sostinės senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje.

Kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį?

Per kelis šimtus metrų nuo jo įsikūrusi miesto savivaldybės administracija, iš kitos pusės – Kultūros paveldo departamentas, bet nė vienas specialistas ir nė vienas valdininkas neatkreipė dėmesio į savavališkus bendrovės veiksmus. Galima įtarti, kad nauja vitrininė siena atsirado per naktį.

Teisininko Juliaus Raškausko nuomone, statytojas padarė žalą visiems pastato bendraturčiams, kadangi, jam įsiregistravus papildomas patalpas, padidėjo sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas.

"Kitiems pastato šeimininkams sutarus tvarkyti pastatą, kuris iš tiesų yra nebe pirmos jaunystės ir reikalauja investicijų, dėl pasikeitusių reglamentų reikėtų įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, taptų sunkesnis ar net neįmanomas statinio rekonstrukcijos projekto vykdymas, – vardijo J.Raškauskas. – Pagaliau,  tai yra savivalė, pažeidžianti ir viešąjį interesą, – kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį, ignoruodami kaimynus, nekreipdami dėmesio į įstatymus ir kultūros paveldo apsaugą? Chaosas bus. Kontroliuojančios institucijos į tai reaguoja vangiai, tyrimai vyksta labai ilgai, o kai pažeidėjai ima inspektorių sprendimus vieną po kito skųsti teismams, procesai apskritai įstringa."

Statybą pripažino neteisėta

Šiuo atveju VTPSI sureagavo į skandalingą situaciją ir pernai liepą patikrino bendrovei "Skomė" priklausančias patalpas administraciniame pastate Konstitucijos pr. 12. Inspekcija "Vilniaus dieną" informavo, kad Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti jos padarinius. Mat bendrovės "Skomė" patalpose savavališkai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, buvo atlikti paprastojo remonto darbai, keičiant pastato išvaizdą. Ten buvo sumontuoti vitrininiai plastiko langai su durimis, medžio plokščių atitvara su apšiltinimu, mūro cokolis po vitrina, apdailintas plytelėmis. Statytojui nurodyta šias statinio dalis išardyti ir sutvarkyti statybvietę iki 2020 m. sausio 12 d.

Rizika: sostinės centre kiekvienas kvadratinis metras yra aukso vertės, dėl jų pastatų sienos "juda" be statybos leidimų ir galbūt net klastojant dokumentus, tikintis, kad kada nors nelegalias statybas pavyks įteisinti. B. Barausko nuotr.

"Skomė" griauti neteisėtai perstatytos sienos nesirengė ir su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti VTPSI surašytus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Teismui bendrovė mėgino įrodinėti, esą statybos leidimas darbams nebuvo reikalingas, kadangi statyba vyko šalinant avarijos padarinius o tokiais atvejais Statybos įstatyme taikoma išimtis. Avarija – tai dar 2006 m. birželį įvykęs gaisras kinų restorane, įsikūrusiame tame pačiame pastate. Per gaisrą esą buvo aprūkusios ir apgadintos bendrovei "Skomė" priklausančios patalpos, ir kilo būtinybė įrengti naują stiklinę atitvarą su durimis, tai ir buvę padaryta 2010 m.

Tačiau teismas nustatė ne tik gaisro faktą, bet ir kitas aplinkybes. O jos tokios: bendrovės "Skomė" patalpos, kuriose buvo atliktas paprastasis remontas, tiesiogiai nesiriboja su patalpomis, kuriose kilo gaisras, be to, iš karto po gaisro bendrovė savo lėšomis išvalė ir išdažė sienas, pakeitė pakabinamąsias lubas, ir pateikė sąskaitą atlyginti žalą įmonėms, kurių patalpose kilo gaisras. Šios aplinkybės paaiškėjo iš 2010 m. priimto teismo sprendimo, kuriame nėra minimos bendrovės "Skomė" pretenzijos dėl apgadintų vitrininių langų.

Teismas taip pat įvertino 2015 m. rugsėjį ir spalį išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už bendrovės įsigytus plastikinius langus ir vitrinų bloką su durimis. Padaryta išvada, kad darbai, dėl kurių VTSPI surašė neteisėtos statybos aktą, buvo atlikti 2015 m., o ne 2010 m., kaip teigė ieškovas, todėl jie nėra tiesiogiai susiję su 2006 m. gaisro padarinių likvidavimu ir neatitinka įstatymo išimties.

Teismas pripažino VTSPI surašytą neteisėtos statybos aktą pagrįstu ir šių metų vasario 3 d. sprendimu atmetė bendrovės "Skomė" ieškinį. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliacine tvarka. Į "Vilniaus dienos" klausimą, ar ketina šia galimybe pasinaudoti, bendrovė neatsakė.

Tempia laiką

Teisininkas J.Raškauskas atkreipė dėmesį, kad VTPSI surašyti neteisėtų statybų aktai ir privalomieji nurodymai panaikinti jų padarinius labai dažnai skundžiami teismams tiesiog siekiant laimėti laiko.

"Jeigu statytojas nebūtų akto skundęs, VTPSI, pralaukusi 6 mėnesius nuo jo surašymo dienos, jei statytojas neatkūrė buvusios statinio būklės, perduotų privalomąjį nurodymą antstoliui, ir tuomet statytojui už nevykdymą būtų skiriamos baudos,– aiškino J.Raškauskas. – Tai yra taktinis ėjimas, o tuo pačiu metu tą savavališką statybą bandoma įteisinti, nes įstatymas numato tokią galimybę. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, bet principas toks, kad jeigu statybos darbai tame objekte pagal šiuo metu esantį reguliavimą apskritai yra galimi, tuomet toks pažeidėjas, sumokėjęs baudą, turi teisėtą galimybę gauti statybos leidimą. Baudos dydis priklauso nuo statybų vertės – šiuo konkrečiu atveju vitrininės sienos "pastūmimas" nėra sudėtingas ir brangus, tai ir didelė bauda negresia. Brangiausias šiuo atveju yra laikas."

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, ne visiems pažeidėjams pavyksta įteisinti savavališkas statybas.

"VTSPI šiuos procesus prižiūri, yra teisės aktai, ir inspekcijos specialistai vertina, ar galima tą statinį palikti, ar reikia jį griauti. Priklauso nuo to, kokios gali būti pasekmės. Kai kurių atvejų toleruoti tikrai negalima, pavyzdžiui, kai Zarasų gatvėje vietoj 2 aukštų su mansarda pastatė 6 aukštų namą", – aiškino M.Pakalnis.

Jo vertinimu, kitos išeities, tik griauti, nebelieka, jeigu neįmanoma pakeisti detaliojo plano, kurį pažeidžiant atsirado statinys arba šis nusižengia esminiams teritorijų planavimo ar statybų reikalavimams.

Jeigu atvejis nagrinėjamas teisėsaugos institucijų, savivaldybėje paprastai stengiamės nepriimti skubotų sprendimų.

Miesto vyriausiasis architektas patvirtino, kad įstatymas nedraudžia statytojams bandyti įteisinti savavališkas statybas net ir vykstant teisminiams ginčams su VTPSI, kuri atstovauja valstybei, ar su kitais asmenimis bei ūkio subjektais.

"Kartais gali būti, kad žmogus tiesiog dėl biurokratinių dalykų nesusirinko visų reikiamų dokumentų, ar kažko nesuprato, specialistai jam nepaaiškino. Bet pasitaiko ir piktybinių pažeidėjų, kurie stengiasi išsisukti, apeiti teisės aktų reikalavimus. Jeigu atvejis nagrinėjamas teisėsaugos institucijų, savivaldybėje paprastai stengiamės nepriimti skubotų sprendimų – leidimų neišdavinėti ir statybų neįteisinti, kol nėra teismo verdikto", – teigė M.Pakalnis.

Kreipėsi į prokuratūrą

Teisėsauga iš tiesų domisi statybomis Konstitucijos pr. 12. Kaip jau minėta, dalį perstatytų patalpų "Skomė" sugebėjo įteisinti, pasinaudojusi dar 2012 m. balandį savo vadovo pateikta ir VTPSI specialisto registruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Joje buvo nurodyta, kad atliktas patalpų grupės kapitalinis remontas pagal 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, tačiau šitoks dokumentas neegzistuoja. Specialistų manymu, atlikti darbai atitinka pastato rekonstrukcijos sąvoką, tačiau bendrovė deklaravo kapitalinį remontą, nes jo atveju statybos užbaigimo procedūra daug paprastesnė – nereikia sudaryti komisijos, pakanka statytojo deklaracijos, kurią vienasmeniu sprendimu įregistruoja VTPSI specialistas.

VTPSI dėl šio atvejo tyrimą pradėjo pernai spalio pradžioje, tačiau jau po savaitės suabejojo savo jėgomis.

"Buvo gautas skundas dėl 2012-04-12 deklaracijos apie statybos užbaigimą administraciniame pastate Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, teisėtumo. VTPSI kilo įtarimų, kad surašant deklaraciją galbūt buvo padaryta nusikalstama veika – suklastotas dokumentas. Todėl inspekcija pernai spalio 11 d. raštu pagal kompetenciją kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Turimais duomenimis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Atsižvelgiant į tai, VTPSI teisės aktų nustatyta tvarka sustabdė skundo nagrinėjimą iki paaiškės ikiteisminio tyrimo rezultatai", – informavo VTPSI atstovė spaudai Ieva Liutkutė.

"Vilniaus diena" pasidomėjo, gal VTPSI atlieka savo vidinį tyrimą buvusiame Vilniaus miesto teritoriniame padalinyje, kurio specialistas A.J. be jokio patikrinimo įregistravo galimai suklastotą bendrovės "Skomė" direktoriaus J.M. pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Mat šis specialistas buvo įsivėlęs į dar vieną skandalą, kai aukso vertės sklype Antakalnio seniūnijoje nuo sovietmečio stūksančius pamatus užfiksavo kaip be nukrypimų vykstančią gyvenamąją statybą. Sklypą ketino pirkti garsus krepšininkas su savo bičiuliu, tačiau persigalvojo, o sklypo pardavėjų "gudrumėliai" paaiškėjo teisme.

VTSPI atsakė, kad skandalingojo specialisto tarnyboje nebėra nuo 2014 m., kai jis už padarytus tarnybinius pažeidimus buvo atleistas iš pareigų. Tačiau nutylėjo, ar tokių abejotinų sprendimų, kaip nuskambėję viešai, A.J. nepridaręs ir daugiau. Jeigu jų ir buvo, nubausti nesąžiningai dirbusio tarnautojo jau nėra kaip.

Prokuratūra taip pat neatskleidžia atliekamo ikiteisminio tyrimo detalių. Kaip informavo Komunikacijos skyrius, siekiama nepakenkti tyrimo sėkmei. "Vilniaus dienos" šaltinio duomenimis, neseniai šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pareiškė įtarimus dėl dokumento klastojimo bendrovės "Skomė" vadovui. Prokuratūros Komunikacijos skyrius patvirtinti ar paneigti šią informaciją atsisakė: "Laikantis nekaltumo prezumpcijos detalesnės informacijos apie privatų asmenį suteikti negalime."

Aišku tik tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kontroliuojamą tyrimą dėl dokumento klastojimo atlieka Vilniaus apskrities Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Finansų nėra

Sostinės savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas prieš keletą savaičių kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas ieškoti galimybių sutvarkyti miesto gatvių apšvietimo atramas, kurias eksploatuoja UAB "Vilniaus viešasis transportas". Kauno g. įvykusi nelaimė akivaizdžiai parodė, kad būtina ne tik tinkamai pasirūpinti miesto turtu, bet ir vilniečių saugumu.

Šiuo metu vykdomas Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimo projektas. Jį įgyvendinančios UAB "Vilniaus apšvietimas" vadovas Sigitas Mocevičius atkreipė dėmesį, kad dalis šviestuvų yra ant troleibusų kontaktinio tinklo atramų, kurių pakeisti projekto lėšomis nėra galimybių.

Aprūdijusios atramos pirmiausia neestetiškai atrodo, dar blogiau, kad jos gali būti nesaugios, pažeidžiamos dėl eismo įvykių ir net stipraus vėjo. Eismo įvykių registro duomenimis, 2018 m. buvo 186 eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadintas apšvietimo turtas, pernai tokių įvykių buvo net 224, o šiais metais iki vasario 7-osios registruotos jau 25 avarijos. "Vilniaus viešasis transportas" teigia, kad kasmet dėl eismo įvykių ar kitų pažeidimų pakeičiama apie 20 troleibusų tinklo atramų.

Anot S.Mocevičiaus, nėra ko stebėtis, kad atramos yra paveiktos korozijos, nes jos mieste stovi ne vieną ir ne du dešimtmečius.

Jas veikia ir lietus, ir žiemą pilama druska, ir buvimas saulėje. Atsiradus korozijai, atramas reikia arba dažyti, arba, pamatavus sluoksnį, pakeisti.

"Jas veikia ir lietus, ir žiemą pilama druska, ir buvimas saulėje. Atsiradus korozijai, atramas reikia arba dažyti, arba, pamatavus sluoksnį, pakeisti, – teigė jis. – Pavyzdžiui, "Vilniaus apšvietimas" šiuo metu keičia visas savo tinklo atramas Kalvarijų gatvėje. "Vilniaus viešasis transportas" pradėjo troleibusų kontaktinio tinklo atramų defektavimą – dėl to jos yra atkastos."

Svarstoma perimti ūkį

Bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" atstovė spaudai Lina Nuobarienė informavo, kad požeminės dalys tikrinamos tų atramų, kurios naudojamos ilgiau nei 40 metų, o jų tarnavimo laikas – 50 metų.

"Atkasus atramas, pašalinamos rūdys ir specialia įranga tikrinamas stulpo sienelės storis. Šiuo metu patikrinta per 500 atramų, ir tikrai ne du trečdaliai iš jų yra pažeistos, o gerokai mažiau. Bet spėjome patikrinti tik 15–20 proc., todėl daryti apibendrinimus dar ankstoka. Kai turėsime visus rezultatus, bus aišku, kiek atramų planuojama keisti", – sakė bendrovės atstovė.

Paklausta, iš kur ketinama gauti tam lėšų, kadangi bendrovė "Vilniaus viešasis transportas" turi milijoninių skolų už prieš keletą metų įsigytus naujus dyzelinius autobusus, L.Nuobarienė teigė, jog šį klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pirmiausia išpeikė prastą dabartinę troleibusų kontaktinio tinklo ūkio apskaitą ir valdymą. Esą šiuo metu atramų būklę tikrina net 3 savivaldybės įmonės – "Grinda", "Vilniaus apšvietimas" ir "Vilniaus viešasis transportas".

"Atramų storį reikia tikrinti ne tik vizualiai, kaip tai buvo daroma iki šiol, bet ir požeminėje dalyje. Būtent dėl korozijos požeminėje dalyje nuvirto stulpas Kauno gatvėje, – "Vilniaus dienai" akcentavo P.Poderskis. – Kai inventorizuosime visą ūkį, maždaug per mėnesį priimsime sprendimus, kaip jį tvarkyti. Pirmiausia svarstome atskirti visą kontaktinį tinklą su atramomis nuo bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" ir perduoti šį turtą tvarkyti centralizuotai arba per savivaldybę, arba per kitą įmonę, kuri nesusijusi su pačiu vežėju. Norime įgyvendinti principą, kad jeigu vežėjas veža, tai jis kelių neasfaltuoja, taigi, ir kontaktinį tinklą turėtų prižiūrėti kitas ūkio subjektas bei daryti tai kokybiškiau."

Būtent dėl korozijos požeminėje dalyje nuvirto troleibusų linijos stulpas Kauno gatvėje.

Kas turėtų finansuoti nebetinkamomis eksploatuoti pripažintų atramų pakeitimą, savivaldybė kol kas sprendimo neturi. Pasak P.Poderskio, tai yra siaubingai brangu ir būtų visai neoptimalu, jei tai darytų pati vežėjo įmonė, t. y. "Vilniaus viešasis transportas."

"Priklausys nuo sprendimų, kuriuos priimsime išanalizavę visą situaciją, – sakė jis. – Jeigu bus nuspręsta, kad kontaktinis tinklas nebus vežėjo nuosavybė, atsirastų galimybė rengti konkursą privatiems troleibusų operatoriams."

Kaune geriau nei sostinėje

Kol vilniečiai neramiai dairėsi į surūdijusius ir palinkusius troleibusų linijų stulpus, Kauno miesto savivaldybė pastaraisiais metais pakeitė didelę dalį kontaktinio tinklo bei atramų, ir šiuos darbus tęsia.

Pasak ilgamečio UAB "Kauno autobusai" Energetikos departamento vadovo Eugenijaus Šmito, tai iš tiesų labai brangus malonumas, ir vien savivaldybės įmonė tokių investicijų "nepavežtų".

Mat vienos atramos kaina siekia nuo 1 tūkst. iki 1 700 eurų, o kartu su pamato paruošimu ir kitais darbais pastatyti atramą kainuoja iki 4 tūkst. eurų. Taip pat naujomis čekiškomis pakeistos ir kontaktinio tinklo detalės.

"Kaune yra apie 3 800 tinklo atramų, o pakeitėme kol kas apie tūkstantį, daugiausia centrinėje miesto dalyje. Čia statėme aštuonbriaunes cinkuotas atramas, kurios yra pačios brangiausios, – pasakojo E.Šmitas. – Aštuonbriauniai pagaminti taip, kad nuo smūgio įlinksta, tuomet vairuotojui daugiau galimybių išlikti gyvam."

Be to, atkreipė dėmesį pašnekovas, Kaune net ir atramų spalva parinkta bei suderinta miesto dizainerių, kad apšvietimo ir troleibusų kontaktinio tinklo atramos nesiskirtų.

Ateitis kabo ant plauko

Vilniuje troleibusų tinklas neatnaujintas nuo sovietmečio, išskyrus labiausiai susidėvinčias detales, kurių nepakeitus būtų nesaugu tinklą eksploatuoti. Dauguma troleibusų yra senesni nei 10 metų. Mat sostinė prioritetą teikia ne ekologiškai troleibusų sistemai, o dyzeliniams autobusams.

Nesaugu: dauguma 40 metų naudojamų troleibusų kontaktinio tinklo atramų yra aprūdijusios, dalis jų korozijos pažeistos požeminėje dalyje ir kelia pavojų. B. Barausko nuotr.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius atkreipė dėmesį, kad sprendžiant iš atnaujinto sostinės bendrojo plano projekto, kuris buvo pateiktas viešam svarstymui, troleibusų sistema Vilniuje neturi ateities.

Tikrieji tikslai, kaip paprastai ir būna, susiję su verslo interesais, nes po troleibusų ratais guli milijonai.

"Dar prieš kelerius metus sakiau, kad neinvestuojant į sistemą ateis laikas, kai pradės griūti stulpai, užsideginėti troleibusai ir atsiras tinkamas pretekstas ją panaikinti neva dėl saugumo, – "Vilniaus dienai" teigė M.Markevičius. – O tikrieji tikslai, kaip paprastai ir būna, susiję su verslo interesais, nes po troleibusų ratais guli milijonai. Pavyzdžiui, 1-ojo troleibusų parko teritorija Antakalnyje, Žolyno g. Užstačius ją gyvenamaisiais namais, pelnai dangų siektų. Teko girdėti, kad investuotojai varvina seilę ir į teritoriją Tilto gatvėje, kur įrengta troleibusų tinklo pastotė, todėl statyba negalima."

Neseniai savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" paskelbė Vilniaus miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studijos viešąjį konkursą. Jo sąlygose formuluojant užduotį nėra klausiama, kaip efektyviau ir greičiau pakeisti elektriniu dyzelinį viešąjį transportą, nėra prašoma pateikti galimų skirtingų scenarijų ir dėl techninių galimybių, ir dėl įrengimo, ir dėl eksploatavimo išlaidų palyginimo. Užtat tiesiai ir atvirai klausiama, "kokiomis elektrinio transporto priemonių rūšimis reikia atnaujinti troleibusų parką" arba "troleibusų naudojimo galimybės perspektyvoje (iki kurių metų jie būtų techniškai naudotini)?"

"Nors "Susisiekimo paslaugų" atstovai ir neigė, kad ši studija skirta pagrįsti troleibusų sistemos likvidavimą, beveik neturiu abejonių, kad konkurso laimėtojas prieis būtent prie tokios išvados", – prognozavo M.Markevičius.

Rezervuoja nemokamai

Vairuotojai puikiai žino, ką reiškia miesto centre rasti vietą automobiliui, ir be svarbaus reikalo stengiasi ten nevažiuoti. Stovėjimo kaina čia didžiulė, bet kurgi dingsi – reikia, ir moka. Čia įsikūrusios verslo įmonės, norėdamos, kad nebūtų užstatoma gatvė prie jų biuro, vietas savo automobiliams rezervuoja. Jos kreipiasi į savivaldybę, šios sudarytai komisijai pritarus, sudaro sutartį su savivaldybės įmone "Susisiekimo paslaugos", kuri išduoda specialius leidimus. Tuomet įmonė savo sąskaita įrengia kelio ženklus ir gali būti rami, kad niekas kitas toje vietoje automobilių nestatys. Patogumas nėra pigus – mėlynojoje zonoje rinkliava už vienos automobilio vietos rezervavimą mėnesiui siekia 525 eurus, raudonojoje – 315 eurų, geltonojoje – 126 eurus, žaliojoje – 63 eurus.

"Susisiekimo paslaugų" 2018 m. veiklos ataskaitoje rašoma, kad per metus Vilniuje buvo iš viso 770 rezervuotų automobilių statymo vietų. Tačiau ten pat pažymėta, kad 641 vieta iš 770 yra rezervuota nemokamai, remiantis įstatyme nustatytomis išlygomis, – prie užsienio valstybių ambasadų, konsulatų, valstybės institucijų ir tarnybų.

Privilegijas užsienio diplomatams ir saviems valdininkams nustato Rinkliavų įstatymas. Kuo dirbantys valstybinėse įstaigose, ministerijose, geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja, o darbdavys nelinkęs švaistyti įmonės lėšų vietų automobiliams išpirkimui?

Kitas dalykas – privilegijų kaina. Juk daugiausia ministerijų bei kitų valstybės įstaigų įsikūrusios centre, senamiestyje – pačioje brangiausioje mėlynojoje zonoje. Nesunku suskaičiuoti, kad nemokamas valdininkų automobilių parkavimas iš Vilniaus savivaldybės atima apie 3–4 mln. eurų per metus.

Kova dėl kiekvieno metro

Sostinės visuomenininkas, vienas Lietuvos dviratininkų bendrijos steigėjų Eduardas Kriščiūnas "Vilniaus dienai" teigė, kad situacija yra gerokai liūdnesnė, nei rodo viešos "Susisiekimo paslaugų" ataskaitos.

"Pagal įstatymą išlygos dėl nemokamo vietų automobiliams rezervavimo nustatytos tik 5–15 metrų ruožuose prie valstybės įstaigų ir iki 5 stovėjimo vietų prie ambasadų. Bet realybėje tų vietų užsigrobta gerokai daugiau, – įsitikinęs E.Kriščiūnas. – "Susisiekimo paslaugų" darbuotojai to nekontroliuoja arba tiesiog nenori ir bijo veltis į konfliktus. Net gyventojai, kurie mato tokius atvejus, dažnai galvoja, kad diplomatai yra neliečiami, ir nedrįsta skųstis. Ne tik dėl ambasadų, bet ir šiaip užkabinus giliau tokį pažeidimą gali paaiškėti, kad savivaliautojai turi "stogą" – kažkokį įtakingą asmenį savivaldybėje ar dar aukščiau."

525 eurai – tiek mokesčių mokėtojai sumoka už vieną valdininkų rezervuotą vietą automobiliui pačiame Vilniaus centre per mėnesį.

Ministerijos nagais ir dantimis kovoja dėl nemokamo parkavimo miesto sąskaita, nors daugelis turi savo sklypus, kiemus, kur stovi ne tik tarnybinis transportas, bet ir darbuotojų automobiliai. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija (VRM).

E.Kriščiūnas, dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje, atskleidė, kad viena iš svarbių intencijų rekonstruoti Šventaragio gatvę buvo kova dėl vietų automobiliams, mat VRM buvo "okupavusi" ne 15 metrų ruožą, o beveik visą gatvę.

"Jeigu užeitumėte į VRM kiemą, pamatytumėte, kad jis pilnas pristatytas darbuotojų automobilių. Bet ministerija vis tiek kovėsi ir dėl nemokamo jų statymo gatvėje. Savivaldybė siūlė su didžiulėmis nuolaidomis vietas aikštelėje T.Kosciuškos g. prie Kalnų parko, bet VRM netiko – per toli. Buvo pykčių, nes nemokamos aikštelės Šventaragio g. buvo apkarpytos, – prisiminė pašnekovas.

Pasak jo, net valstybinio Vilniaus pilių kultūrinio rezervato bei ten esančių muziejų direkcijos priešinosi, kai savivaldybė mėgino uždrausti statyti savo transportą nemokamoje aikštelėje Arsenalo g., nes ten nebeliko vietos muziejų lankytojų automobiliams ir autobusams.

"Bėda ta, kad ne tarnybinius automobilius jie ten norėjo laikyti, o darbuotojų asmeninius. Ir net muziejininkams vos už tilto paėjus įrengta savivaldybės aikštelė netiko, nes visi nori, kad automobilis stovėtų prie durų", – stebėjosi E.Kriščiūnas.

Teisėta, bet ar teisinga?

Skandalingiausia situacija, pašnekovo vertinimu, yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų automobiliams. Kažkada KAM veikėjams Rinkliavų įstatymo nustatyta lengvata pasirodė niekinė ir jie susikurpė sau specialų teisės aktą. Juo patvirtinama, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti negali būti renkama aplink KAM pastatus. Ministerija "prichvatizavo" ne tik Totorių, bet ir Šv. Ignoto, ir Benediktinių gatvių dalis, pati štampuoja leidimus savo darbuotojams, paskirsčiusi iš miesto atimtą teritoriją į 4 zonas, pati nustato naudojimosi ja tvarką.

Klausimas: kuo Vilniaus centre esančių valstybinių įstaigų, ministerijų tarnautojai geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja?

"Tai buvo daugiau nei prieš 10 metų, ir dabar jau net Vilniaus savivaldybės taryboje esantys politikai šito fakto greičiausiai nežino. Bet jeigu ir žinotų, vargu ar išdrįstų ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumą,– abejojo E.Kriščiūnas. – Aš pats ilgą laiką susirašinėjau, bet atsimušiau tarsi į betoninę sieną – esą viskas teisėta. Bet kokie baisūs pinigai šitiek metų nusiurbiami iš Vilniaus biudžeto!"

Sunku patikėti, kad demokratinėje valstybėje kažkuri struktūra sugeba susikurti sau tokias privilegijas, o visuomenė ir net kitos lygiavertės valstybinės struktūros lieka it musę kandusios. Tačiau KAM darbuotojams taikomi išskirtiniai patogumai formaliai yra teisėti, kadangi 2007 m. rugsėjo 26 d. priimtas Vyriausybės nutarimas galioja iki šiol. Tarsi patyčia iš vilniečių, sukančių senamiestyje ratus, kol randa vietą palikti automobilį pusvalandžiui ar valandai. Ir iš pačios sostinės valdžios, nes jos tvarka KAM valdininkams negalioja.

Skandalingiausia situacija yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų automobiliams.

Pasak E.Kriščiūno, lengvatas nustatančio įstatymo koncepcija ta, kad nemokamos vietos skiriamos darbui reikalingiems automobiliams. Pas mus viskas iškraipoma pagal kažkieno norus, o dėl to kenčia visas miestas.

"Didėjantis automobilių stovėjimo apmokestinimas yra vienas iš veiksmingų būdų reguliuoti transporto srautus. Važiuos tie, kuriems labiausiai reikia. Bet kai žmonės atvažiuoja į miesto centrą, palaiko ten automobilį 8 valandas ir važiuoja namo, o atstumas pirmyn atgal yra 3 kilometrai, visiškai beprasmiškai apkraunamas miesto transporto tinklas", – įsitikinęs E.Kriščiūnas.

Jo nuomone, būtų teisingiausia, ir visuomenė tai įvertintų, jeigu dabar galiojančios lengvatos valstybinėms įstaigoms nemokamai statyti automobilius būtų panaikintos: "Iš tikrųjų visa tai kainuoja – jei ne tai privilegijuotai įstaigai, tai savivaldybei. Gėda apsimetinėti, kad išlaikyti kokią nors biudžetinę įstaigą brangu, ir neva sutaupoma nemokamai statant automobilius.Galų gale laikas būtų apsispręsti, kiek automobilių reikia iš tikrųjų. Jeigu valstybės įstaiga gali leisti sau nuomotis patalpas, kur 1 kv. m kainuoja 10 eurų, tai gali mokėti ir už automobilio stovėjimo vietą. Turi kainuoti patogumas statyti mašinas prie pat įėjimo. O jeigu mokėti nenorite – įsirenkite požeminį įvažiavimą savo sklype, neužgrobdami miesto žemės."

Sumokės vartotojai

Naujamiestyje esanti Šaltinių g. iki metų pradžios buvo žaliojoje zonoje, o savivaldybei išplėtus mėlynąją ir kitas zonas, atsidūrė raudonojoje. Nuo metų pradžios automobilio stovėjimas 20 minučių čia pabrango nuo 10 iki 50 centų. Gretimoje Aguonų gatvėje ženklai "Rezervuota" stovi 80 metrų atkarpoje, prie valstybės kapitalo akcinės bendrovės ESO būstinės.

Be to, tarp Aguonų, Raugyklos ir Kauno gatvių yra didelis kiemas, į kurį įvažiuoti galima tik su leidimais. Jame matyti ir ESO ženklais pažymėtų automobilių, ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro, yra ir 6 rezervuotos vietos Tautinių mažumų departamentui prie Vyriausybės.

Akcinės bendrovės ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas teigė, vidiniame kieme esančią aikštelę, kaip ir pačią būstinę, įmonė nuomojasi iš paslaugos teikėjo.

Neskaičiuoja: elektra gyventojams brangsta gal ir dėl to, kad ESO rezervuoja daugybę mokamų vietų automobiliams statyti.

"Ji naudojama ir ESO įmonės transportui, ir darbuotojų automobiliams statyti, – aiškino T.Kavaliauskas. – Mūsų specialistai dirba ne vienoje miesto vietoje ir, atvykę į centrinę būstinę, tarnybinius automobilius palieka kieme. Nuosavus automobilius ESO darbuotojai ten irgi stato nemokamai."

Rezervuotos vietos Aguonų g. yra skirtos ESO klientams.

"Iš viso yra rezervuota 13 parkavimo vietų. Jos rezervuojamos iš savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos", mokant už paslaugą pagal nustatytus įkainius", – teigė T.Kavaliauskas. Kiek tai per metus kainuoja valstybinei elektros energiją ir dujas skirstančiai įmonei, jis nepatikslino.

O "Susisiekimo paslaugos" informavo, kad Aguonų g. ESO skirtos 3 nemokamos vietos, kurioms suteikti leidimai, o likusi dalis rezervuota mokant galiojantį rinkliavos mokestį. Pasirodo, lengvatos teikiamos ir valstybinėms įmonėms, uždirbančioms milijoninius pelnus bei galinčioms rezervuoti vietas automobiliams savo lėšomis. Kaina nelabai ir svarbi, kadangi tai yra elektros energijos ir dujų skirstymo operatoriaus sąnaudos, kurias padengs paslaugos gavėjai – elektros ir dujų vartotojai.

Plečia apmokestinimą

Praėjusiais metais Vilniuje buvo jau 1 337 rezervuotos stovėjimo vietos, kurias prižiūri "Susisiekimo paslaugos.

"Iš jų netaikant rinkliavos rezervuota 641 vieta – tiek pat, kiek ir 2018 m. Vis dėlto įmonės direktorė Modesta Gusarovienė atkreipė dėmesį, kad nemokamai rezervuotų stovėjimo vietų skaičius sumažėjo, palyginti su 2016 m., kai jų buvo 757.

"Tokios vietos yra suteikiamos, kai šią teisę turinčios institucijos kreipiasi į mūsų įmonę. Mažėjant poreikiui, natūraliai mažėja ir nemokamai rezervuojamų vietų skaičius mieste, – teigė direktorė. – Rezervuojant vieną stovėjimo vietą, paprastai išduodami du patvirtintos formos leidimai, o jose palikti automobilį galima tik turint šį leidimą. Esant poreikiui vienai vietai gali būti išduota ir daugiau leidimų."

"Vilniaus dienai" savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" pateikė keletą pavyzdžių. Gynėjų g. nemokamai rezervuotos 6 vietos automobiliams statyti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši įstaiga turi 14 darbuotojų ir 1 tarnybinį automobilį.

Žemės ūkio (4 tarnybiniai automobiliai) ir Susisiekimo ministerijoms (3 tarnybiniai automobiliai) J.Lelevelio g. suteikta po 6 nemokamai rezervuotas vietas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (4 tarnybiniai automobiliai) A.Volano g. – 3 vietos, Finansų ministerija taip pat naudojasi 3 nemokamomis vietomis, nors turi 5 tarnybinius automobilius.

Užsienio reikalų ministerijai (9 tarnybiniai automobiliai) suteiktos 5 nemokamos vietos J.Tumo-Vaižganto g., bet ministerija turi uždarą kiemą, o J.Tumo-Vaižganto ir J.Savickio gatvių kampe apie 30 vietų automobilių aikštelė pažymėta ženklu baltame fone "Rezervuota URM transportui." "Susisiekimo paslaugos" informavo, kad minimoje aikštelėje automobilių stovėjimo neadministruoja.

Vieną tarnybinį automobilį ir 16 darbuotojų turinčio Tautinių mažumų departamento rezervuotų vietų Aguonų ir Raugyklos g. kieme "Susisiekimo paslaugos" taip pat neadministruoja, nes tai yra privati teritorija ir automobilių stovėjimo tvarką ten nustato sklypo savininkas.

Paklausta apie pažeidimus, susijusius su automobilių stovėjimo vietų rezervavimu, M.Gusarovienė teigė, kad labai retai pasitaiko, kai ženklais pažymima didesnė zona, negu rezervuota, arba atsiranda nelegaliai pastatytų ženklų.

"Apie visus pastebėtus ir galimus pažeidimus informuojame atsakingus pareigūnus", – tvirtino "Susisiekimo paslaugų" direktorė. – Visuomet stengiamės atsakingai atlikti įmonei numatytas funkcijas, taip pat ir efektyviai naudoti turimus resursus. Kontrolės darbas organizuojamas atsižvelgiant į kontroliuojamos teritorijos dydį. Didėjant prižiūrimų vietų kiekiui natūraliai yra peržiūrimi ir žmogiškieji resursai."

Pinigai – ne aikštelėms

"Vilniaus diena" primena, kad nuo 2009 m. sostinės savivaldybė mokamų stovėjimo vietų skaičių padidino tris kartus – nuo 4 tūkst. iki daugiau kaip 12 tūkst. 2018-aisiais surinkta rekordinė rinkliava – 12,4 mln. eurų, kurie pateko į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.

Kaip tos lėšos buvo padalytos, "Susisiekimo paslaugos" viešai paskelbė pernai rugsėjį. Pasirodo, didžiausia rinkliavos dalis – net 7,3 mln. eurų – teko automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimui. 2,6 mln. eurų skirta pačios parkavimo rinkliavos priežiūrai ir administravimui, 1,3 mln. eurų – šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos priežiūrai, 1,1 mln. eurų – dviračių takų plėtrai (diduma lėšų šiam tikslui skirta iš ES paramos – red. past.), A juostų įrengimui gatvėse teko vos 100 tūkst. eurų. Nė vieno euro nekliuvo automobilių parkavimui gyvenamuosiuose rajonuose pagerinti, tad ten žmonės ir toliau stato automobilius ant šaligatvių ir vejos.

Kirs per piniginę

Nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojo naujos Atliekų tvarkymo taisyklės. Pagal jas miestas palaipsniui atsisakys aptarnauti daugiabučių namų šachtines atliekų šalinimo sistemas – iš jų bus paimti ir negrąžinti po atliekų vamzdžiais stovintys konteineriai. Ten, kur jau yra naujos pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės, paslauga bus nutraukta nuo vasario 1 d. Kitiems daugiabučiams bus galima naudotis šachtomis ir toliau, kol šalia jų bus įrengtos minėtos aikštelės.

Apmaudžiausia, kad gyventojai verčiami patys atsisakyti naudotis jų namuose įrengtomis šachtinėmis atliekų šalinimo sistemomis. Tokių daugiabučių Vilniuje yra apie 3 000 iš 6 700. Namų administratoriai ir butų savininkų bendrijos privalo organizuoti gyventojų balsavimus.

Kas laukia vilniečių, kurie nuspręs pasilikti dešimtmečius naudojamą patogumą, po Naujųjų metų paskelbė viena didžiųjų daugiabučius namus administruojančių įmonių.

Esą jei gyventojai ir toliau mes šiukšles į šalintuvus, jos atsidurs atliekų šalinimo šachtoje, o tai bus didelis higienos normų pažeidimas. Namo administratorius privalės jį šalinti, todėl kartą per savaitę surinks šiukšles iš patalpos ir ją privalomai dezinfekuos. Tai namo gyventojams papildomai kainuos, priklausomai nuo aukštų skaičiaus, nuo 800 iki 1 200 eurų per mėnesį.

Nori išsaugoti patogumą

Vilniaus 225-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje gyventojų balsavimai dėl atliekų surinkimo šachtų parodė, kad ši paslauga, daugiau nei prieš pusę amžiaus sugalvota namų projektuotojų, jiems reikalinga ir dabar. Bendrijos namams priklauso 78 laiptinės, kuriose įrengti šiukšlių šalintuvai, ir tik vienos laiptinės gyventojai nusprendė užsandarinti šachtos angas.

Kaip "Vilniaus dienai" sakė šios bendrijos pirmininkas Jonas Ūselis, prie namų jau pastatyta didžioji dalis savivaldybės suplanuotų naujų atliekų konteinerių, bet yra vietų, kur žmonėms nepatogu nešti atliekas. Daugelis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi, kad jiems bus sunku nueiti iki konteinerio, o kiti tiesiog piktinasi, kad savivaldybė užsimojo atimti iš jų patogumą atsikratyti šiukšlių neišeinant iš namų.

"Tai yra jų nuosavybė ir žmonės pagrįstai nori ja toliau naudotis," – gyventojų argumentus vardijo J.Ūselis.

Tuoj gyvenamuosiuose rajonuose turėsime daugybę mažų sąvartynų.

Šiukšlių šalintuvų užvirinimo iniciatoriai pirmiausia kalba apie higieną, kuri nėra užtikrinama įrenginiuose ir šalia jų. Bet tai, tvirtino bendrijos pirmininkas, priklauso ir nuo pačių gyventojų.

"Mano zonoje šalintuvai buvo pernai išplauti, išdezinfekuoti, atlikti laboratoriniai tyrimai, gautos išvados. Jeigu verstuvas kur sugenda, paremontuojame, bet nėra pas mus taip, kad žmonės skųstųsi dėl smarvės ar nešvaros. Patys tvarkosi, – tvirtino J.Ūselis. – O ta smarvė didesnė tada, kai pripildytas konteineris ištraukiamas į gatvę ir laukia, kol atvažiuos mašina jo išvežti, o ta vis nevažiuoja. Dvoko ir netvarkos nebus išvengta ir prie naujųjų konteinerių, nes jų gyventojams tikrai neužteks. Jau ir dabar matome, kas darosi, kai šiukšlės netelpa į vidų, metamos šalia konteinerių, o vežėjai vis tiek laikosi savo susiderėtų grafikų – išveža kas trečią dieną. Tuoj gyvenamuosiuose rajonuose turėsime daugybę mažų sąvartynų."

Pažeidžiamos teisės

Šachtines šiukšlių surinkimo sistemas turintiems gyventojams priekaištaujama, kad jie nevykdo savivaldybės sprendimo, įpareigojančio rūšiuoti atliekas. Tačiau, J.Ūselio teigimu, didžioji dalis atliekų, kurios metamos į naujus konteinerius, taip pat neišrūšiuotos.

"Manau, kad ši nauja tvarka nėra iki galo apgalvota ir paruošta. Iš gyventojų neturėtų būti atimami patogumai, kuriais jie naudojosi dešimtmečius. Turi būti rastas išmintingas sprendimas, kad gyventojai, kurie pageidauja, ir toliau galėtų naudotis šachtinėmis atliekų sistemomis, už tai mokėdami pagal atliekų kiekį, o savivaldybė galėtų tokiu atveju nuspręsti, pavyzdžiui, atleisti juos nuo kintamosios rinkliavos dalies už pusiau požeminius konteinerius", – svarstė J.Ūselis, vildamasis, kad šis gyventojų ir savivaldybės konfliktas neišsirutulios iki teisminių procesų.

Keistenybės: daugiabučių gyventojams suteikiama laisvė balsuojant apsispręsti, ar toliau naudotis šiukšlių vamzdžiais, tačiau tiems, kas neatsisakys, teks mokėti papildomai, ir labai įspūdingas sumas.

Daugiabučių namų savininkų bendrijas vienijanti asociacija Lietuvos būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad šachtiniai atliekų šalintuvai, viena, yra pastatų bendrųjų inžinerinių sistemų dalis, o antra – tai yra daugiabučio namo savininkų bendroji nuosavybė. Šiuo atveju savivaldybės priimta tvarka sumažina gyventojų galimybes naudotis šia nuosavybe pagal jos paskirtį.

Supriešinti gyventojai

Vilniečių apklausas dėl šachtinių atliekų šalinimo sistemų namų administratoriai atlieka jau ne pirmą kartą. Prieš porą metų dauguma būstų savininkų pasisakė už jų išsaugojimą, tik vienas kitas namas pasiryžo užvirinti šalintuvų angas. Dabar gyventojams pasiūlyta apsispręsti iš naujo. Tačiau kai kuriems namams savivaldybės atstovai suteikė viltį, kad jų šachtinė atliekų surinkimo sistema ir toliau bus aptarnaujama.

Skroblų g. esančio dvylikaaukščio gyventojai aptarinėja iš valdžios gautą prieštaringą informaciją. Bendrija gavo raštą iš savivaldybės, kad negalią turintys žmonės gali kreiptis į Socialinės paramos centrą, esantį Kauno g., esą socialiniai darbuotojai pagelbės išnešti šiukšles į prie namų jau įrengtus pusiau požeminius konteinerius. O Skroblų seniūnaitis, kreipęsis į savivaldybę dėl tų pačių neįgaliųjų, gavo iš Energetikos skyriaus patikinimą, kad iš keleto daugiaaukščių atliekos gali būti paimamos pagal ankstesnę tvarką – iš šachtinės sistemos.

Bendrijos pirmininkė Zita Glaveckienė aiškino, kad Skroblų g. dvylikaaukščiuose prieš daugiau nei 40 metų buvo skirti butai regėjimo negalią turintiems žmonėms. Dėl jų esą ir buvo pažadėta taikyti išimtį. Tačiau šiuo metu keturiuose minimuose daugiabučiuose aklųjų gyventojų belikę vos keli.

"Dauguma mūsų namo gyventojų balsavo, kad nori atsisakyti atliekų šachtos ir jos angas užsandarinti. Dėl poros žmonių su regėjimo negalia nenori nukentėti visi, nes šiukšlių šalinimo vamzdžiai tikrai jau atgyvenę, surūdiję, ne viename aukšte išlūžusios durelės. O ir kvapai nosį riečia, ypač šiltuoju metų laiku", – "Vilniaus dienai" sakė Z.Glaveckienė.

Anot jos, jeigu už atliekų metimą į šalintuvo vamzdį teks mokėti papildomai, ir nemažus pinigus, verčiau rinktis savivaldybės siūlomą variantą ir sutaupyti.

"Gyventojai sutaupytų ir už konteinerinės priežiūrą, nes dabar yra įdarbintas žmogus, kuris saugo, kad neužsikimštų šalintuvas, nebūtų perpildytas apačioje stovintis konteineris", – sakė bendrijos pirmininkė.

Nepalaiko nė vienų

Atliekų tvarkymo klausimus kuruojantis Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas nelinkęs palaikyti nė vienos pusės gyventojų ginčuose dėl šiukšlių šalintuvų ir teigia, kad tai turi nuspręsti pačios bendrijos arba namo gyventojai kartu su administruojančioms įmonėmis.

Tačiau neslepia, kad savivaldybės tikslas – išgyvendinti pasenusias atliekų šalinimo sistemas.

"Siekiame, kad vilniečiai taupytų savo pinigus ir mokėtų tik už tuos konteinerius, kurie yra reikalingi, naujoviški, – komentavo vicemeras. – Aišku, yra atvejų, kai žmonės dėl judėjimo ar kitos negalios neturi galimybės atliekų išmesti patys, tada tokie klausimai bus sprendžiami individualiai. Yra socialinės rūpybos darbuotojai, kurie ir šiandien padeda neįgaliesiems, – atneša vaistus, maisto. Jie galės ir globotinių šiukšles į konteinerį išnešti."

Statybos be biudžeto pinigų

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, prieš Kalėdas perkirpdamas simbolinę įkurtuvių juostelę naujutėliame Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuse, akcentavo, kad šiuo žingsniu pacientai iš XIX a. persikelia į XXI a. Bet kol jis buvo žengtas, Lietuvoje spėjo pasikeisti 3 premjerai ir net 8 sveikatos apsaugos ministrai.

Nutarimą iškeldinti infekcinius ligonius iš itin prastos būklės pastatų prestižiniame Žvėryno rajone ir buvusios Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės padalinius iš Antakalnio P.Širvio ir Žolyno gatvių Vyriausybė buvo priėmusi dar 2007 m., kai jai vadovavo Gediminas Kirkilas. Tai padaryti planuota nenaudojant biudžeto lėšų, o taikant valstybės turto atnaujinimo būdą – valstybiniai sklypai ir seni gydymo įstaigų pastatai turėjo būti perduodami Turto bankui ir parduodami aukcionuose. Juose gautos lėšos turėjo padengti investicijas į naujos gydymo įstaigos statybas.

Naudojant tokį pat valstybės turto atnaujinimo būdą, Santariškėse dar planuota pastatyti Akušerijos ir chirurgijos korpusą bei Pediatrijos centrą. Pirmajam objektui lėšų turėjo rastis pardavus buvusią Raudonojo Kryžiaus ligoninę Žygimantų g. / Tilto g., antrajam – buvusius Vilniaus universiteto vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos, administracinį ir Vaiko raidos centro pastatus Žvėryne, Kęstučio g. 25 ir Vytauto g. 15. Visų šių gydymo įstaigų pastatai stūksojo itin patraukliuose sklypuose, dėl kurių seilę varvino nekilnojamojo turto vystytojai.

Šimtai milijonų – tik burbulai

Tuo metu jau pūtėsi nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir projektus rengę valdininkai būsimus milijonus skaičiavo tarsi didysis kombinatorius Ostapas Benderis. Pavyzdžiui, už Raudonojo Kryžiaus ligoninę planuota gauti per 31,5 mln. eurų, o naują Akušerijos ir chirurgijos korpusą pastatyti už beveik 31,2 mln. eurų. Pediatrijos centrą ketinta statyti už 35,3 mln. eurų, o vien už apie 1 ha teritoriją Neries pakrantėje Vytauto g. 15 aukcione tikėtasi gauti per 33 mln. eurų.

Daugiau kaip 2 ha sklypą Birutės g. 1 / Liubarto g. 20 ir Antakalnyje esančias turberkuliozės gydymo įstaigas planuota parduoti beveik už 38 mln. eurų, o naujos Tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės statybos Santariškių g. 14 investicijų poreikis – maždaug 28 mln. eurų.

Šiandien Valstybės įmonės Turto banko tinklalapyje randame informaciją tik apie vieną iš minėtų sveikatos priežiūros įstaigų turto atnaujinimo projektų – Akušerijos ir chirurgijos korpuso statyba Santariškėse, baigta 2012 m. Investicijų vertė – 25 mln. eurų.

O senieji ligoninės pastatai Žygimantų g. / Tilto g. Turto banke dar ilgokai "užsigulėjo". Tik 2016 m. pavyko juos parduoti už 12,35 mln. eurų, prieš tai parengus investicinį projektą "Radvilų valda" bei 1,7 ha teritorijos detalųjį planą.

Žvėryne prie Liubarto tilto stūksančius buvusios Vaikų ligoninės administracinį bei Vaiko raidos centro pastatus su sklypu Turto bankas pradėjo pardavinėti tik 2018 m. rudenį. Aišku, gauti už tai apie 33 mln. eurų jau niekas nebesitikėjo, kadangi paaiškėjo, kad nušluoti statinius nuo žemės paviršiaus ir sukurti placdarmą naujoms statyboms trukdo įstatymas – 3 pastatai įrašyti į Kultūros paveldo objektų registrą. Šis kompleksas neseniai parduotas už 4,36 mln. eurų.

Maždaug po metų aukcione greičiausiai atsidurs ir gardžiu kąsneliu statybų vystytojams laikytas 2 ha sklypas Birutės g. su daugiau nei 10 pastatų, kur iki praėjusio gruodžio vidurio dar veikė infekcinė ligoninė. Kokia bus jo kaina, dar sunku pasakyti, mat pastatai, nors ir nėra valstybės saugomi, yra kultūros paveldo teritorijoje. Jeigu ten naujos statybos bus ribojamos, dešimčių milijonų valstybė gali nesitikėti.

Lūkesčiai smigo žemyn

Grandiozinius planus koregavo ir užklupusi krizė. 2010 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atnaujinamo turto sąraše esančius optimistinius skaičius mėgino priartinti prie realybės. Pavyzdžiui, Pediatrijos korpuso statybos investicijos įvertintos 26,9 mln. eurų, atitinkamai ir teritorijos Vytauto g. 15 planuojamos pardavimo pajamos net 3,5 karto kuklesnės – tik 9,27 mln. eurų. Įgyvendinti projektą numatyta iki 2014 m. Bet jis nebaigtas iki šiol.

Turto atnaujinimo mechanizmu nusivylė ir jo iniciatoriai socialdemokratai, mat sugrįžę į valdžią jį sustabdė. Nauji projektai į Vyriausybės tvirtinamą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą neįtraukiami nuo 2014 m. spalio. Į jį galima papildomai įrašyti tik parduodamą turtą ir lėšas, kurių trūksta ankstesniems projektams įgyvendinti.

Tuo metu jau pūtėsi nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir projektus rengę valdininkai būsimus milijonus skaičiavo tarsi didysis kombinatorius Ostapas Benderis.

Praėjusių metų liepą dar kartą pakoreguotame 2007 m. atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše Pediatrijos centro statybų pabaiga nukelta į 2022 m., investicijų suma siekia 15,257 mln. eurų. Papildomai šiam projektui priskirtos lėšos iš daugiau nei 20 objektų, kurios bus gautos Turto bankui juos pardavus aukcionuose. Tai butai Kaune bei Vilniuje, sklypas ir patalpos Palangoje, sanatorijos Kulautuvoje bei Valkininkuose, šiuo metu veikiantis Santaros klinikų Dermatovenerologijos centras J.Kairiūkščio g., taip pat buvusi infekcinė ligoninė su 2 ha sklypu Birutės g., iš kurios ligoniai į naujas patalpas Santaros klinikose išsikraustė prieš Kalėdas. Pastarasis objektas koreguojant Vyriausybės nutarimą "nuvertintas" kone 10 kartų – iki 3,4 mln. eurų.

Papildomas turtas ant Turto banko prekystalių dėliojamas valdžios vyrams praregėjus, kad lėšų iš kitados planuotų objektų pardavimo Pediatrijos centro statyboms nepakaks. Mat vaikų polikliniką Kęstučio g. 25 pavyko parduoti už 416 tūkst. eurų, bet pinigai buvo perkelti į kitą projektą. Ketinimai pasisemti dešimtis milijonų per Vaikų ligoninės komplekso Vytauto g. 15 aukcioną subliuško iki 2,282 mln. eurų. Toks skaičius įrašytas praėjusių metų liepos 24 d. Vyriausybės nutarime.

Nelengva suvokti, kokia matematika vadovaujasi valdininkai, kai jų skaičiavimuose valstybės nekilnojamasis turtas, ekonomikai augant, nuvertėja. Kita vertus, Turto bankas tuo metu kompleksą Vytauto g. jau pardavinėjo aukcione už 4,74 mln. eurų pradinę kainą, o galutinė kaina, kurią sutarė sumokėti vienintelis aukcione dalyvavęs pirkėjas UAB "Wealthgrow", yra 4,36 mln. eurų.

Perteklius į biudžetą nepateks

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas kainų skirtumą aiškino tuo, kad Vyriausybės nutarime sumos nurodytos vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo įverčiais, buvusiais tuo laikotarpiu, kai objektai buvo įtraukiami į atnaujinamo turto sąrašą. O Turto banko parduodamus objektus vertina nepriklausomi turto vertintojai – taip siekiama nustatyti kuo tikslesnę objekto rinkos vertę.

"Nors besidominčiųjų buvusiu Vaikų ligoninės kompleksu netrūko, konkrečių pasiūlymų nebuvo gauta, trys aukcionai neįvyko. Manome, kad tai lėmė kaina, – teigė T.Bagdonas. – Investuotojai, pirkdami tokio tipo objektus, skrupulingai skaičiuoja būsimą investicinę grąžą. Tad buvo priimtas sprendimas sumažinti parduodamo turto kainą. Neįvykus aukcionui, Turto bankas turi teisę ją mažinti iki 10 proc. Ši strategija pasiteisino – ketvirtas aukcionas įvyko. Pastebime tendenciją, kad turto vertintojai pateikia gana konservatyvų valstybei priklausančio turto vertinimą, tad, vos tik sulaukus optimalios kainos per pakartotinius aukcionus, toks turtas įsigyjamas."

Už kompleksą gautomis lėšomis finansuojamos Santaros klinikų Pediatrijos korpuso statybos. Turto bankas šiame projekte dalyvauja tik kaip finansuotojas, t. y. rūpinasi finansinių srautų užtikrinimu, parduodamas šiam projektui Vyriausybės nutarime numatytus objektus.

Paprašytas patikslinti, ar Pediatrijos centro statybai teks visi 4,36 mln. eurų, aukcione gauti už turtą Vytauto g. 15, ar tik Vyriausybės nutarimu numatyti 2,282 mln. eurų, ir tokiu atveju kur bus panaudoti likę pinigai, Turto banko atstovas tvirtino, kad visos gautos lėšos atiteks projekto vystymui.

"Finansavimas vykdomas etapais – pardavus objektą, visos už jį gautos lėšos skiriamos projektui vystyti, tada parduodamas kitas objektas, ir vėl visos lėšos skiriamos statyboms. Jei už visus parduotus objektus, skirtus finansuoti atnaujinimo projektą, gautos didesnės lėšos, nei buvo planuota, tada tos likusios lėšos skiriamos kitiems atnaujinimo projektams", – teigė T.Bagdonas. Jis atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka įsigaliojo nuo praėjusių metų spalio kartu su naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Iki tol perteklinės lėšos buvo grąžinamos į valstybės biudžetą.

Paveldas kainuoja pigiau

Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis apgailestauja, kad valstybei net per aukcionus sunkiai sekasi maksimaliai naudingai parduoti visuomenės reikmėms nenaudojamą turtą.

"Aišku, rinkos situacija daro įtaką kainoms, bet kitas klausimas – ką galės vystyti pirkėjas įsigytoje teritorijoje ir ar yra galimybė pakeisti jos naudojimo būdą, – "Vilniaus dienai" sakė parlamentaras. – Man visada kelia įtarimų, kai parduodami objektai, kurie yra kultūros vertybės ir kuriems taikomi įvairūs apribojimai, o dėl to valstybė negauna geriausios kainos. Vilniuje ir visoje šalyje pilna tokių "saugomų" pastatų, kurie pastatyti, atstatyti pokario ar tarybiniais laikais, ir nebeturi nei istorinės, nei kultūrinės ar architektūrinės vertės, saugomi tik popieriuose. Įsigijęs tokį objektą iš valstybės už minimalią kainą, investuotojas po kurio laiko gali kreiptis, kad specialistų komisija peržiūrėtų to vadinamojo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentus, teritorijos naudojimo būdą, o priėmus sprendimus vystytojo naudai, galima statyti kone viską."

Nuvertintas: didžiulį sklypą Žvėryne, kur stovi tušti buvusios infekcinės ligoninės pastatai, prieš 12 metų buvo planuojama parduoti už 27,5 mln. eurų (94,8 mln. litų), o dabar Vyriausybė tikisi aukcione gauti už jį bent 3,4 mln. eurų.

Kartu R.Žemaitaitis akcentavo, kad ne bet kokiam investuotojui pavyksta susiderinti savo interesus su valstybės institucijomis, todėl dažniausiai tokį probleminį turtą įsigyja jau turintieji patirties panašiuose objektuose, ryšių partijose ar savivaldoje. Tai dvelkia korupciniais santykiais, šešėliniais susitarimais.

Dažniausiai probleminį turtą įsigyja jau turintieji patirties panašiuose objektuose, ryšių partijose ar savivaldoje.

"O juk pati valstybė prieš parduodama nekilnojamojo turto objektus, susijusius su kultūros paveldu, galėtų inicijuoti naują jų inventorizaciją, išlikusių vertingųjų savybių peržiūrą, įvertinimą ir priimti aktualius sprendimus", – įsitikinęs politikas.

Kaip pavyzdį jis pateikė buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės pardavimą. Turto bankas šį objektą Vilniaus centre pardavė ne kaip eilinį sklypą su pastatais, o kaip investicinį projektą su 1,7 ha teritorijos detaliuoju planu, galimybe vystyti apie 25 tūkst. kv. m komercinės ir gyvenamosios paskirties ploto.

"Todėl ir kaina (12,5 mln. eurų) nebuvo pati mažiausia. Gaila tik, kad reti tokie atvejai, kai prieš parduodant valstybės ar savivaldybių turtą rimtai atliekami namų darbai, – teigė R.Žemaitaitis. – O gal tiesiog nei Vyriausybėje, nei atsakingose valstybės institucijose nebeliko mąstančių žmonių, gebančių parengti konkrečius turto pardavimo projektus, racionaliai suderinti kultūros paveldo apsaugą ir ekonominius valstybės interesus, naudą visuomenei. Gal tokie žmonės verčiau renkasi ne valstybines pareigas už tūkstantį eurų, o kelis kartus brangiau apmokamą darbą privačiame sektoriuje, nekilnojamo turto vystymo įmonėse, kur ir užsiima tokia veikla. Todėl verslas visada ir pergudrauja valstybę."

Paslauga už paslaugą?

Buvusį Vaikų ligoninės pastatų kompleksą prieš daugiau nei mėnesį aukcione įsigijusios UAB "Wealthgrow" direktorius Mantas Skipitis pripažįsta, kad investuotojai visada jaučia nerimą ir vertina riziką, kai nekilnojamasis turtas yra kultūros paveldo teritorijoje arba pats objektas yra valstybės saugomas.

"Mes patys buvome pakliuvę į situaciją, kai mūsų įsigytas objektas Nekilnojamojo kultūros paveldo registre atsirado jau po to, kai buvo už jį sumokėta. Jam buvo įteisinti apsaugos reikalavimai, ribojantys investuotojo galimybes. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo to, kaip žiūrėsi į tą objektą – kaip į problemą ar kaip į tam tikrą galimybę prisiliesti prie istorijos", – "Vilniaus dienai" sakė verslininkas.

Bent jau mes manome, kad su valstybe darome vieni kitiems paslaugą.

Pasak jo, prieš įsigyjant objektą Vytauto g. buvo aišku, kad tris kultūros paveldo pastatus reikės išsaugoti. Praėjusių metų gegužę buvo surašytas vertinimo komisijos aktas dėl minėtų pastatų vertingųjų savybių ir jų reikšmingumo.

"Yra tam tikrų niuansų, kurie mums nepatinka, pavyzdžiui, nepakankamai atidus būklės konstatavimas, nes niekam ne paslaptis, kad vienas iš pastatų oficialiai pripažintas avarinės būklės, – svarstė M.Skipitis. – Valstybė jo nesirengė tvarkyti, bet apribojimus taiko. Galbūt vėliau jie bus tikslinami, bet gerai jau tai, kad Turto bankas pasirūpino sudaryti galimybę iki sandorio pasitikrinti kultūros paveldo reglamentavimo dokumentus, įsivertinti rizikas. Jeigu turto naudojimo apribojimai atsiranda iki sandorio, jie mažina objekto vertę, bet ilgiau užtrunka projektų derinimas, daugiau kainuoja darbai ir investicijų grąža mažesnė."

Verslininkas teigė, kad šiais metais vargu ar pavyks parengti ir suderinti projektą, mat pirmiausia reikės atlikti bene 6 rūšių tyrimus, kad paaiškėtų, kokiu būdu galima išsaugoti vertingąsias objektų savybes, ar apskritai įmanoma išsaugoti ar atkurti viską, kas surašyta paveldo dokumentuose. Šis darbas bus atliekamas kartu su kultūros paveldo institucijomis.

Į klausimą, ar tikisi įsigytame sklype prie Neries pastatyti ir gyvenamųjų būstų, M.Skipitis atsakė: "Pagyvensim – pamatysim. Bent jau mes manome, kad su valstybe darome vieni kitiems paslaugą. Mes investuojame į tai, kas svarbu visuomenei, na, o visuomenei šiuo atveju atstovauja Kultūros paveldo vertinimo tarybos. Jos sako, kad yra vertingoji savybė, ir mes stengiamės ją išsaugoti. Bet visuomenė – ne vien kultūros paveldo specialistai. Valstybė turėtų atsižvelgti, kad verslas už investicijas tikisi kompensacijų, ir, manau, būtų teisinga, kad leistų tame sklype gyvenamąją statybą, žinoma, nepažeidžiant kultūros paminklo arba svarbiausių, reikšmingiausių jo vertingųjų savybių."