Savaitinėje apžvalgoje „RoboMarkets LTD“ analitikai skelbia, kad praėjusią savaitę bendra visų kriptovaliutų vertė per savaitę sumažėjo 9,36 proc. – nuo 277,8 iki 251,8 mlrd. JAV dolerių. O nuo gegužės pradžios, kai prasidėjo nuosmukis, kriptovaliutų vertė sumažėjo beveik dvigubai.

„Kriptovaliutų rinkoje matomas tendencingas vertės kritimas, kuris prasidėjo nuo šių metų gegužės 5 dienos, kai bendra visų kriptovaliutų vertė tada siekė 466,1 mlrd. JAV dolerių. Per šį laikotarpį kriptovaliutų kapitalizacija sumenko net 45,98 proc.“, – rašoma apžvalgoje.

Bitcoinas JAV dolerio atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 4,75 proc., eteriumas – 8,99 proc., riplas – 7,96 proc., „Bitcoin Cash“ – 10,73 proc., litecoinas JAV dolerio atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 15,17 proc.

Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojamos 1586 skirtingos kriptovaliutos.

Akcijų rinkoje Europoje geriausius rezultatus praėjusią savaitę fiksavo Makedonijos indeksas „MBI 10“, kuris sustiprėjo 6,02 proc. Blogiausiai sekėsi Suomijos indeksui „OMX Helsinki 25“, kuris susilpnėjo 3,28 proc.

Reuters/Scanpix nuotr.

JAV „Dow Jones“ indeksas praėjusią savaitę susilpnėjo 2,03 proc., „S&P 500“ – 0,89 proc., o „Nasdaq 100“ indeksas susilpnėjo 0,80 proc.

Tuo metu „FTSE 100“ (Didžiosios Britanijos) indeksas praėjusią savaitę sustiprėjo 0,63 proc., DAX (Vokietijos) indeksas susilpnėjo 3,31 proc. „CAC 40“ (Prancūzijos) indeksas smuko 2,08 proc., „IBEX 35“ (Ispanijos) – 0,60 proc., o „OMX VILNIUS“ (Lietuvos) indeksas praėjusią savaitę susilpnėjo 0,55 proc.

„NIKKEI 225“ (Japonijos) indeksas praėjusią savaitę susilpnėjo 1,45 proc., „SHANGHAI 50“ (Kinijos) indeksas sustiprėjo 1,20 proc.

„Praėjusią savaitę valiutų rinkoje išsiskyrė Japonijos jena, kuri savo pozicijas stiprino prieš visas pagrindines valiutas. Šiam reiškiniui daugiausiai įtakos turėjo geresni, negu tikėtasi, ekonominiai duomenys iš Japonijos. Prekybos balansas gegužės mėnesį siekė 578 mlrd. JAV dolerių, nors ekonomistai tikėjosi, kad šis rodiklis bus neigiamas. Metinė infliacija šalyje – 0,1 proc. didesnė, negu prognozuota, ir šiuo metu siekia 0,7 proc.“, – skelbia analitikai.

JAV dolerio indeksas DXY, kurį sudaro JAV dolerio ir šešių pagrindinių valiutų krepšelis, per savaitę susilpnėjo 0,12 proc.

Euras dolerio atžvilgiu per savaitę sustiprėjo 0,07 proc., svaras dolerio atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 0,13 proc. JAV doleris Japonijos jenos atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 0,96 proc., Šveicarijos franko – 0,65 proc.

Euras Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu sustiprėjo 0,18 proc., euras Japonijos jenos atžvilgiu susilpnėjo 0,75 proc.

Žaliavų rinkoje, pasak analitikų, dėmesio sulaukė naftos kartelio susitikimas.

„Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės penktadienį vykusiame susitikime susitarė padidinti naftos gavybą. OPEC nariai ir jų partneriai sutarė nuo liepos mėnesio gavybą didinti 1 mln. barelių per dieną“, – rašo analitikai.

Energetikos sektoriuje praėjusią savaitę labiausiai brango nafta JAV – 4,42 proc., labiausiai atpigo dujos – 1,37 proc.

Žemės ūkyje praėjusią savaitę labiausiai brango arbata (5,30 proc.), daugiausiai pigo kakava (2,66 proc.).

Metalų sektoriuje labiausiai atpigo paladis – 3,64 proc.

„Brent“ nafta praėjusią savaitę atpigo 0,55 proc., auksas smuktelėjo 0,59 proc., sidabras pabrango 0,26 proc.

„RoboMarkets“ pateikta informacija nėra patarimas pirkti, parduoti ar kitaip disponuoti finansinėmis priemonėmis ir yra tik informacinio pobūdžio.

„Savivaldybei pateikėme būtinąsias sąlygas, kurias privalome kartu įgyvendinti tam, kad šis projektas taptų realybe. Šios sąlygos aiškiau reglamentuoja šalių atsakomybes ir sudaro galimybę konsorciumui projektą finansuoti 100 procentų“, - teigė konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.

Dėl „Axis Industries“ vadovaujamo konsorciumo reikalavimo už darbus pradėti mokėti dar jų nebaigus buvo kilę nesutarimų ir tarp sostinės savivaldybės bei Vyriausybės, o miesto meras Remigijus Šimašius siūlė schemą, kai įmonės prašomas lėšas sumokėtų savivaldybė, o įgyvendinus projektą - jas grąžintų Vyriausybė.

Anot pranešimo, galimybė ilginti atsiskaitymo laiką, nors dėl to auga projekto finansavimo kaštai, numatyta pirminiame pasiūlyme, kurį daugiafunkcio komplekso komisijai pateikė konkursą laimėjęs konsorciumas. Konsorciumą sudaro įmonės „Axis Industries“, „Venetus Capital“ ir „Kauno arena“, bendradarbiaujančios su tarptautine architektų kompanija „Populous“ ir lietuviais „Cloud architektai“.

Konsorciumo teigimu, projekte yra politinių rizikų, kurias būtina pašalinti, kad jį būtų galima įgyvendinti.

Anot pranešimo, pavyzdžiui, pagal dabartinį detalųjį Vilniaus miesto planą, daugiafunkciam kompleksui ir nacionalinio futbolo stadionui numatytuose sklypuose fiziškai netelpa visi projekto statiniai, kurių statybų pageidauja savivaldybė. Taigi tarp konsorciumo teikiamų būtinųjų sąlygų - detaliojo plano korekcijos ir sklypų sujungimas, kurį turėtų organizuoti Vilniaus miesto savivaldybė.

Gegužę savivaldybė ir Vyriausybė nesutarė dėl „Axis Industries“ reikalavimo iš anksto sumokėti dalį iš 80 mln. eurų sumos. Vyriausybė derybose dėl išankstinių mokėjimų statant nacionalinį stadioną nenusileido, bet savivaldybė gegužę iškėlė idėją „garantuoti tam tikrą paskolą“. Vyriausybė patvirtino, kad finansavimą objektui skirs tik tada, kai objektas bus baigtas ir pradės funkcionuoti.

„Axis Industries“ prašė, kad būtų atliekami 49 proc. išankstiniai mokėjimai pagal darbų pridavimo aktus.

Konkurse dėl stadiono statybų norėjo dalyvauti ir „Vilniaus nacionalinis stadionas“, bet netinkamai pateikė paraišką, o vėliau pralaimėjo ginčus teismuose, taigi vienintele konkurso dalyve liko koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“, kuri stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų.

Tokiam Finansų ministerijos siūlomam Akcizų įstatymui po svarstymo pritarė 79 parlamentarai, prieštaraujančių nebuvo, o susilaikė - 16.

Nuspręsta apmokestinti kaitinamo tabako produktus, taip pat - elektroninių cigarečių skystį.

Iki šiol kaitinamojo tabako produktai buvo apmokestinami kaip rūkomasis tabakas, o elektroninių cigarečių skysčiui akcizai apskritai nebuvo taikomi.

Įsigaliojus įstatymui, nuo kitų metų kovo elektroninių cigarečių skysčio mililitrui bus taikomas 0,12 euro akcizas, o kaitinamojo tabako - 68,6 euro už kilogramą produkto.

Taip pat padidinti akcizai kitiems tabako gaminiams. Skaičiuojama, kad pakelis, kuriame yra 20 vnt. vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių - 0,15 euro), atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) - apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako - apie 0,30 euro.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl akcizų rūkalams didinimo biudžetas kasmet gaus per 10 mln. eurų daugiau.

Anot pranešimo, įskaitant poįstatyminius teisės aktus, įvairias naujas tvarkas, taisykles bei metodikas, tektų kurti ir naujas integruotas, sudėtingas informacines sistemas, dėl kurių vienu metu kiltų ypač didelis kvalifikuotų IT specialistų poreikis.

Dėl to pensijų fondų valdytojai Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų prašo atidėti pensijų reformos įsigaliojimą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pagrindiniams komitetams, svarstantiems pensijų sistemos pakeitimus, siūlo pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, išskyrus gyvenimo ciklo koncepciją, įgyvendinti nuo 2019 metų liepos 1 dienos, o Pensijų kaupimo įstatymo projekte numatytą gyvenimo ciklo fondų koncepcijos įgyvendinimo terminą numatyti 2020 metų sausio 1 dieną.

„Pensijų kaupimo kokybė yra neatsiejama nuo sklandaus pokyčių įgyvendinimo praktiniame lygmenyje. Pensijų kaupimo sritis yra labai griežtai ir išsamiai reglamentuojama veikla. Paprastai kalbant, jei keisis žaidimo taisyklės, praktiškai iš naujo turės būti aprašytas ir reglamentuotas kiekvienas žingsnis. Mūsų vertinimu, tai užtruks mažiausiai 12 mėnesių“, - pranešime sakė LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Anot pranešimo, Pensijų kaupimo įstatymu yra numatyta priimti bent 12 poįstatyminių teisės aktų, pradedant pensijų fondų taisyklėmis ir investavimo strategijų reglamentavimu ir baigiant pensijų fondų dalyvių informavimo tvarka.

Asociacijos teigimu, nė vienas poįstatyminis teisės aktas dar nėra pradėtas rengti, nėra teiktas ir derinimui su susijusiomis institucijomis, rinkos dalyviais, ką privaloma daryti pagal teisėkūros ir Lietuvos banko įstatymus.

„Šių poįstatyminių teisės aktų sukūrimas ir patvirtinimas gali užtrukti mažiausiai 3-6 mėnesius, o nesant įstatymą aiškinančių teisės aktų, pensijų fondų valdymo bendrovės negalėtų net pradėti įgyvendinamųjų darbų pensijų kaupimo bendrovėse“, - rašoma pranešime.

Anot asociacijos, po teisės aktų paskelbimo dar pusmetį užtruktų fondų pertvarkymas.

Pasak pranešimo, vadovaujantis nauju Pensijų kaupimo įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, pensijų fondų valdymo įmonės turėtų sukurti naujus 8 fondus, automatinį klientų įtraukimo mechanizmą, pakeisti galiojančią bendroves keičiančių dalyvių modelį, dalyvių perkėlimo į turto išsaugojimo fondą mechanizmą. Be to, tektų persirašyti visas sutartis ir įgyvendinti operacinius pakeitimus - su „Sodra“, vertybinių popierių depozitoriumu, Euroclear'u, investicijų tarpininkais, tiekėjais.

Dėl to Lietuvai galėtų grėsti iki 600 tūkst. eurų vienkartinė bauda.

„Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh - t. y. 33,7 proc. Auditorių skaičiavimais, Vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas“, - teigiama pranešime.

Pasak Valstybės kontrolės, nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas. Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 metų pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48 proc. sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti, likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje).

Auditoriai nurodo, kad, prasidėjus auditui, pastebėtas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, „tačiau būtino spurto dar nėra“.

„Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, - pranešime teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Pasak pranešimo, auditoriai pastebi, kad, vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014-2017 metais nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų.

Šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą - vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki š. m. spalio mėnesio.

Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant priemonę Daugiabučių namų atnaujinimo programa, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016 metų pabaigos jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18 proc. visų sutaupymų) - t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių.

„Jos įgyvendinimui 2014-2017 metais jau investuota 513 mln. eurų. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017 metų pabaigoje buvo likę 87,8 mln. eurų, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį“, - rašoma pranešime.

Energetikos ministerija teigia, kad, atliekant auditą, nebuvo vertinamos dvi šios Vyriausybės Energetikos ministerijos pernai patvirtintos priemonės, kurios, anot jos, leis pasiekti proveržį ir pagerins energijos efektyvumo rodiklius.

Pasak ministerijos, pirma priemonė - tai Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 metų sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių.

Taip pat yra pasirašyti susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų informavimo apie energijos efektyvumo priemones ir jų naudą. Tai taip pat prisidės prie ES direktyvos tikslų įgyvendinimo.

Antra priemonė - viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatas atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti. Iki šiol valstybės institucijos nebuvo motyvuotos atnaujinti joms priklausančius neefektyvių pastatų, kadangi tai nesukeldavo joms jokių finansinių pasekmių. Pagal naują tvarką, jeigu nebus priimami jokie sprendimai dėl energetiškai neefektyvių pastatų, institucijai bus skiriamas mažesnis finansavimas iš biudžeto su energija susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo metu procesas jau įsibėgėja ir yra pasirašytos devynios sutartys dėl viešųjų pastatų atnaujinimo

Pasak pranešimo, taip pat Energetikos ministerija kuria ir naujas papildomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios, jeigu joms bus pritarta šį mėnesį Seime, įsigalios nuo 2019 metų pradžios. Viena jų, tai yra diferencijuoto VIAP mokesčio taikymas energijai imliai pramonei, kas reiškia, kad susigrąžintos lėšas už VIAP bus nukreiptos į įmonės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad 24 procentai užsienyje apsiperkančių lietuvių pirkiniams skiria nuo 100 iki 200 eurų. Tuo metu tokias sumas apsipirkti kitoje šalyje išleidžia 16 proc. apklaustų latvių ir 13 proc. estų.

Iki 500 eurų apsipirkimui skiria 13 proc. lietuvių ir po 4 proc. latvių ir estų.

Tačiau Lietuvos gyventojai kukliau išlaidauja alkoholiui, kurį įsigyja užsienyje. Alui iki 50 eurų skiria iki 93 proc. apklaustųjų, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.

„Pagrindinės priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį įsigyja užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, - Eltai teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.

Pasak jo, nors vartotojai yra laisvi rinktis kur įsigyti prekes, apsipirkinėjimas užsienyje daro neigiamos įtakos Lietuvai.

„Mano vertinimu, dėl to prarandamos darbo vietos šalyje, valstybė praranda pajamas dėl nesurinkto PVM ir akcizų. Taigi, iš politikos priemonių perspektyvos tai gali būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Kita vertus, vartotojai yra laisvi apsispręsti, kur pirkti prekes“, - aiškino tyrėjas.

Jis teigė, kad Baltijos šalys nėra išskirtinės.

„Prieš keletą metų atlikau Šiaurės šalių tyrimą, kur dar didesnė vartotojų dalis nei Baltijos šalyse įsigyja alų užsienyje. Ten taip pat pagrindinis tai lemiantis veiksnys buvo kainų skirtumai“, - teigė jis.

Tyrimo duomenimis, kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).

Tuo metu reguliarus pirkimas labiausiai paplitęs tarp lietuvių - 51 proc. apklaustųjų užsienyje prekes įsigyja reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai - 44 proc.

Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.). Latviai - Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.). Estai - Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).

Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų įmonė „EY“. Tyrimo tikslas - įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.

Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad, šiuo metu įgyvendinant Ignalinos AE elektros pastotės ir Utenos pastotės rekonstrukciją, bus sumažintas pralaidumas iš Baltarusijos, o likusios dvi linijos su šia valstybe bus atjungtos po sinchronizacijos su Lenkija.

„Keista, kad kyla įvairios priešingos interpretacijos ir net sinchronizacijos projektui kenksmingos spekuliacijos. Atsakingai pareiškiu, kad sinchronizacija yra per daug svarbus ir sudėtingas projektas, kad pasiduotume pigiam ir neatsakingam politikavimui. Tie, kurie kalba, neabejoju, puikiai žino, kad sinchronizacijos neįmanoma suprimityvinti iki tiesiog elektros laidų nukirpimo prie Baltarusijos sienos. Tam turime atlikti sudėtingus ir būtinus visos sistemos pertvarkos darbus, kurių vienas svarbiausių ir yra Šiaurės rytų Lietuvos tinklo pertvarka. Tuos realius darbus pagaliau pradėjome, nors tą galima buvo daryti jau 2010 metais”, - pranešime teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įgyvendinant Ignalinos AE pastotės pertvarkos projektą, bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas į 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota 750 kV aukštos įtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.

Dvi kitos 330 kV elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos, anot ministerijos, ruošiamos atjungimui, kai Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su Lenkija. Iki tol, pasak ministerijos, šios dvi linijos yra būtinos sistemos patikimumui užtikrinti.

Ministerija nurodo, kad projekto apraše minimas didelės galios įrenginys yra susijęs tik su vis dar formaliai Lietuvos teisės aktuose nurodomu Visagino atominės elektrinės projektu, kuris nebėra plėtojamas ir kurio nenumato atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija.

„Todėl priešingai, nei bandoma spekuliuoti, ŠRL tinklo rekonstrukcija nereiškia jokio pasirengimo Astravo AE integracijai į mūsų sistemą ir neatveria jokių tranzito kelių šioje grėsmę nacionaliniam saugumui keliančioje atominėje pagamintai elektrai“, - teigiama pranešime.

Ministerija taip pat teigia, kad su Baltarusija nebus statomi elektros keitikliai, nes jų reikėtų tik tuo atveju, jeigu Lietuva ketintų prekiauti elektra su Minsku, „tačiau jokios elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po sinchronizacijos Lietuva nenumato“.

LRT televizijos laida „Savaitė“ paskelbė, kad konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka Ignalinos AE, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, reikėtų tik pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak LRT, aiškėja, kad energetikai, priešingai, nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.

Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas interviu Eltai balandį sakė, kad po sinchronizacijos neliks net teorinės galimybės iš Baltarusijos įsigyti elektros energijos. Jo teigimu, po 2025 metų nelikus infrastruktūros, nebus galimybių parduoti elektros Lietuvoje, o nuo 2020 metų iki 2025 metų, kol elektros linijos vis dar egzistuoja, prekybą stabdys Lietuvoje priimti įstatymai. Tiesa, pati elektra šiuo laikotarpiu iš Astravo AE galės tekėti į Lietuvą, tačiau už tai nebus gaunama pajamų.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.

Kaip rūmai nurodė Eltai, birželio 21-22 dienomis planuojamas verslo delegacijos vizitas į Ukrainos Luhansko sritį.

„Ši misija skirta ir naujiems verslo partneriams rasti, ir pareikšti solidarumą nuo karinių veiksmų kenčiančiam Ukrainos regionui. Tik būnant vietoje galima suprasti, kokią žalą regionui daro karinis konfliktas, ir įvertinti verslo plėtros galimybes“, - komentare Eltai teigė rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Vizito metu vyks susitikimas su srities gubernatoriumi Jurijumi Garbuzu, kitais administracijos vadovais. Vyks verslo forumas, susitikimai su verslo asociacijomis ir įmonėmis. Misijos dalyviai turės galimybę susitikti su juos dominančių sričių valstybės pareigūnais bei verslo kompanijų atstovais.

Vizitas rengiamas kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitu į Luhansko sritį. Numatomas ministro dalyvavimas verslo forume.

Tai bus atsakomasis Lietuvos verslo vizitas po Luhansko srities atstovų apsilankymo Vilniuje 2018 metų pradžioje. Būdami Vilniuje, Luhansko vadovai akcentavo bendradarbiavimo žemės ūkio, maisto pramonės, energetikos, ekologijos, medicinos paslaugų ir kitose srityse.

Rytų Ukraina siekia pritraukti užsienio investicijų, tačiau dėl nuniokotos infrastruktūros ir apšaudymų grėsmės investuotojai vengia šio regiono. Balandį Donecko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis, Eltos paklaustas, kaip vyksta investuotojų pritraukimas, teigė, kad šie vengia steigtis Rytų Ukrainoje.

Balandį Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio vizito Avdijivkoje metu P. Žebrivskis teigė, kad investuotojai, pamatę apgriautus pastatus, bėga iš Donecko apskrities.

Vis dėlto, pasak jo, atstatymo darbai vyksta, nors ir ne tokiu tempu, kaip norėtųsi. P. Žebrivskis teigė, kad šiuo metu tam skirta apie 120 mln. eurų. Pasak jo, investuoti nesibaimina tik tas verslas, kuris dar prieš karą vykdė plėtrą Donecko srityje.

Kaip praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“, praėjusią savaitę Estijoje elektra pabrango daugiausiai - 3 proc. iki 46,83 euro už megavatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje fiksuota 1 proc. didesnė kaina - 50,65 euro už MWh.

„Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, elektros kainos Baltijos šalyse seka tendencijas, stebimas visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Regione įsigalėję šilti ir sausi orai mažino elektros energijos gamybos apimtis hidroelektrinėse, o silpnesni vėjai gamybos apimtis ribojo vėjo jėgainėse. Prie šių priežasčių prisidėjo ir Suomijos bei Švedijos atominėse elektrinėse vykdyti kasmetinės techninės priežiūros darbai“, teigiama pranešime.

Praėjusią savaitę, palyginti su prieš tai buvusia savaite, Baltijos šalyse elektros suvartojimas ūgtelėjo 1 proc. iki 489 GWh. Latvijoje elektros paklausa išaugo nežymiai - iki 131 GWh, Lietuvoje - 3 proc. iki 222 GWh, o Estijoje rodiklis sumenko 2 proc. iki 136 GWh.

Per savaitę elektros gamyba regione sumenko 2 proc. iki 306 GWh. Lietuvoje pagaminta 55 GWh, Latvijoje - 73 GWh, o Estijoje 178 GWh elektros energijos.

Visos trys šalys bendrai per savaitę pagamino 63 proc. visos regionui reikalingos elektros energijos. Latvijoje pagaminta 56 proc. suvartotos elektros, Lietuvoje - 25 proc. Estijoje elektros gamyba suvartojimą pranoko 32 proc.

Registrų centras pranešė, kad nuo pirmadienio vakaro 19 val., kai atkurtas sistemos veikimas, pateikta virš 800 finansinių ataskaitų.

Sutrikimas truko kelias dienas ir sukėlė nepatogumų nemažam skaičiui juridinių asmenų, todėl sistemos stabilumas kurį laiką bus stebimas padidintai. Kaip skelbta anksčiau, Registrų centras finansines ataskaitas už 2017-uosius metus, pateiktas iki birželio 15 d., laikys pateiktomis laiku.

Šiuo metu metines finansines ataskaitas už 2017 metus yra pateikę daugiau kaip 44 tūkst. juridinių asmenų.