Kuršių nerijos miškus prižiūrinčių miškininkų duomenimis, praėjusią savaitę Smiltynėje fiksuota 4, aplink Nidą – 3 gaisringumo klasė, todėl lankytis juose neuždrausta.

Dar kartą šį klausimą svarstyti ketinama šį pirmadienį. Itin dideli gaisrai pusiasalio miškus nusiaubė būtent pavasarį – prieš 12 ir 4 metus. Dabar čia įrengta automatinė stebėjimo sistema, nupirkta pora galingų vandens siurblių ir didelio pravažumo automobilis gaisrams gesinti.

Žmonės raginami visada miškuose elgtis atsargiai – nemėtyti nuorūkų, degtukų, stiklinės taros.

Darbai verda į kurortą vedančioje sankryžoje – važiuoti galima abiem kryptimis, tačiau – neveikia šviesoforai, nuimta asfalto danga.

Baigti darbus planuojama rugsėjo viduryje. Tačiau žadama, kad padėtis pagerės po Joninių – planuojama išasfaltuoti dvi eismo juostas.

Po rekonstrukcijos Kretingos gatvė bus ne dviejų, o keturių eismo juostų, bus įrengtos trys žiedinės sankryžos, nauji šaligatviai, dviračių takai, pasodinta apie 12 tūkstančių augalų.

Aplenkti remontuojamą ruožą galima važiuojant pro Nemirsetą.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas ėmėsi eksperimento – vandenį Parnidžio įlankoje nuo dumblių, atgrasančių nuo maudynių, valys augalais. Tokia technologija Lietuvoje išbandoma pirmą kartą.

Įrengti paplūdimį Nidos centre, prie Kuršių marių, planuojama seniai – jūra paprastai įšyla tik antroje vasaros pusėje, o sekliose mariose maudytis būtų galima vos ne gegužės pabaigoje. Tačiau bene kiekvieną vasarą vanduo čia taip žydi, kad lipti į jį nebelieka jokio noro.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vandens kokybę Kuršių mariose ties Nida tyrė pora metų. Jie skelbia, kad maudytis čia būtų galima visą vasarą, jei ne žydintys dumbliai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas nutarė pasinaudoti užsienio šalių patirtimi – gavo finansavimą ir dvejus metus vykdys marių vandens kokybės gerinimo eksperimentą. Dumblių žydėjimą skatina didelis azoto ir fosforo kiekis, todėl Parnidžio įlanka užtveriama specialiu tinklu, o ant jo plūdurų bus pritvirtintos plaukiojančios talpos su jose pasodintais augalais.

„Augalai yra kaip fizinė užtvara praeiti dumbliams – ji stabdys tam tikrų nešvarumų pritekėjimą. Tai yra azotamėgiai augalai, parinkti tokie, kurie gali augti vandenyje, kuriems reikia daug vandens. Jie turėtų puikiausiai čia klestėti ir kaupti savyje azotą bei fosforą“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Rudenį tinklas bus išimtas ir mokslininkai skaičiuos, kiek azoto ir fosforo augalai sukaupė.

„Bent jau pirmą vasaros pusę čia atsiras puiki galimybė maudytis. O tuo pačiu mes vykdysim eksperimentą – pasižiūrėsime, kiek sukaups azoto, fosforo šita augalų grandinė, kuri netrukus nuties virš marių. Tada galėsim žiūrėti – gal kitiems metams pasidarysime didesnes salas. Maža ką, gal pomidorus pradėsim auginti virš marių“, – pasakojo A. Feser.

Dar viena didelė plaukiojanti augalų sala šią vasarą turi atsirasti ties Juodkrante, kur marios jau beveik skalauja kelią. Šio įrenginio užduotis – be didelės invazijos stabdyti kranto eroziją.

Pernai uostamiesčio politikai buvo rimtai nusiteikę legendinę jachtą „Lietuva“ iškelti ant kranto, vis dėlto pavasarį jos kapitaliniam remontui skyrė per 200 tūkst. eurų. Darbams atlikti bus skelbiamas tarptautinis konkursas, todėl pradėti juos bus galima tik rudenį.

Jachtos įgula visą sezoną sėdėti krante nežada – paremontavę laivą ketina leistis į šimtmečio odisėja vadinamą žygį aplink Baltijos jūrą.

Rinkti naujokus, norinčius tapti įgulos nariais, kol kas sekasi nekaip, todėl pageidaujantys vykti, motyvacinius laiškus rašyti raginami kuo greičiau.

Jis kviečia keliauti po pajūrio kraštą ir atrasti XIX–XX a. sandūroje čia klestėjusios dailininkų kolonijos pėdsakus, pamatyti tada sukurtus garsių tapytojų darbus.

Pagrindinis projekto tikslas – atgaivinti pajūrio istorijos atkarpą, kuri dėl po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios padėties yra beveik užmiršta. Iki 1945 metų Nidoje kūrė per 300 dailininkų iš Rytų Prūsijos ir Vokietijos. Čia tvyrojo „laisvojo meno“ dvasia, įkvėpta Kuršių nerijos gamtos, architektūros ir žvejų gyvenimo būdo.

Maršrutą sudaro daugiau nei 15 dailininkų koloniją primenančių „stotelių“, išsidėsčiusių Klaipėdoje, Smiltynėje, Juodkrantėje ir Nidoje.

Maršruto žemėlapį galima rasti internete, pajūrio turizmo centruose, muziejuose.

Svarbiausią gyvenimo šventę tradicinio folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ organizatoriai žada padovanoti porai, neabejingai Kuršių nerijai ir jos kultūrinėms tradicijoms.

Norintys dalyvauti jaunųjų atrankoje iki gegužės pabaigos turi užpildyti anketą, kurią ras internete. Išrinktosios poros vestuvės bus švenčiamos per Jonines, pagal visus XIX a. Mažosios Lietuvos papročius. Jos taps pagrindiniu šių metų folkloro festivalio „Tek saulužė ant maračių“ renginiu.

Festivalis vyks jau 19 kartą. Kasmet jis suburia daug tradicinio ir modernaus folkloro puoselėtojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių.

Smiltynės ir Neįgaliųjų paplūdimiuose bus nutiesti takai, kuriais privažiuoti vežimėliu bus galima beveik iki pat jūros. Prie jų bus įrengtos iškvietimo stotelės – paspaudus mygtuką bus galima išsikviesti pagelbėti neįgaliajam pasirengusį žmogų. Ketinama nupirkti specialių vežimėlių, su kuriais negalią turinčius žmones bus galima paplukdyti jūroje.

Dar po metų poilsiautojams tikimasi pasiūlyti išskirtinę naujovę – tarp I ir II Melnragės, virš kopagūbrio, norima nutiesti apžvalginį taką.  Apie 2 metrus virš kopagūbrio iškilęs, daugiau nei dviejų kilometrų ilgio takas, teigiama, būtų ne tik pramoga, bet ir sutvirtintų kopas.

Pernai gruodį pamario upėse buvo sugauta 80 vėgėlių-reproduktorių. Iš jų paimti ir apvaisinti ikrai brendo specialiuose inkubatoriuose Rusnėje. Dabar vos 4–5 savaičių vėgėlių mažyliai keliauja į natūralią gamtą – Nemuno deltos upes.