Skaudžiai atsiliepia

Pinigų mulais (angl. "money mules") vadinami asmenys, pasamdyti atlikti piniginių pervedimų, siekiant nuslėpti neteisėtai įgytų lėšų kilmę, kitaip tariant – plaunant pinigus. Dažnai mulai nežino tikrojo savo veiksmų tikslo. Susivilioję atlygiu, jie pervedinėja į asmeninę sąskaitą atkeliavusius pinigus kitiems gavėjams, nesusimąstydami, kad šitaip tampa nusikalstamos veiklos grandimi.

"Sukčiavimai virtualiojoje erdvėje turi daug scenarijų. Jie skaudžiai paveikia ne tik aukų finansinę situaciją, bet ir psichologinę būklę. Pinigų mulų veiklos schemos išsiskiria tuo, kad tikrosios jų esmės nežinojimas neapsaugo aukos nuo atsakomybės. Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą. Be teisinės atsakomybės toks asmuo gali netekti galimybės ateityje atsidaryti banko sąskaitos ir gauti paskolą", – akcentavo Audrius Šapola, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

Taikosi į jaunimą

Pinigų mulų veiklai kurį laiką buvo įprasta pasitelkti imigrantus, bedarbius, kitus socialinės rizikos grupių atstovus. Šiuo metu vis labiau matoma tendencija šiai neteisėtai veiklai verbuoti jaunimą.

Potencialių mulų ieškoma įvairiais būdais, pavyzdžiui, užmezgant kontaktą tiesiogiai arba elektroniniu paštu. Pastebima, kad nusikaltėliai taip pat vis dažniau pasitelkia socialinius tinklus (pvz., "Facebook", "Instagram"), netikrų darbo skelbimų reklamą ir pokalbių programėles (pvz., "WhatsApp", "Viber").

Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą.

LBA primena, kad darbo skelbimams, susijusiems su pinigų mulų veiklos schemomis, įprastai būdinga skurdi sakinių struktūra su gramatikos ir rašybos klaidomis. Išsilavinimo ar patirties reikalavimai nenurodomi, o darbo pobūdis visada numato naudojimąsi savo asmenine banko sąskaita piniginiams pervedimams atlikti. Siuntėjo naudojama e. pašto dėžutė įprastai yra sukurta nemokamoje interneto platformoje ("Gmail", "Yahoo!", "Hotmail" ir kt.), neatitinka organizacijos pavadinimo.

Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti skaudžios patirties, – visada pasitikrinti informaciją apie įmonę ar asmenį, kuris siūlo jums darbą, niekada nesidalyti savo banko sąskaitos duomenimis, išskyrus gerai pažįstamus ir patikimus asmenis, bei nesusivilioti pernelyg skambiais pasiūlymais.

Sustabdė operacijas

Atsiradus pagrindo manyti, kad buvote įpainioti į pinigų mulų veiklos schemą, reikėtų tuoj pat nustoti pervedinėti pinigus ir apie situaciją informuoti savo banką ar kitą finansinių paslaugų teikėją bei šalies policiją.

Europos teisėsaugos institucijos, bankai ir kitos finansų sektoriaus įmonės nuolat bendradarbiauja, siekdamos stabdyti pinigų mulų veiklą.

Šią savaitę 26-ių valstybių teisėsaugos institucijos ir Europos policijos biuras Europolas paskelbė akcijos "EMMA 6", skirtos pinigų mulų veiklos schemoms pažaboti, rezultatus. Šių metų rudenį, pasitelkus Europos bankų federacijos ir kitų organizacijų pagalbą, ji surengta jau šeštus metus iš eilės.

Operacijos metu visame pasaulyje nustatyta 4 031 pinigų mulo bei 227 jų verbavimą vykdžiusių asmenų tapatybė, 422 asmenys buvo suimti, pradėti iš viso 1 529 ikiteisminiai tyrimai. Padedant 500 bankų ir finansų įstaigų bei kitų privačiojo sektoriaus įmonėms, sustabdytos 4 942 neteisėtos piniginės operacijos, dėl kurių galėjo būti patirta 33,5 mln. eurų nuostolių.

Paskambino telefonu

Tokiu būdu investavę asmenys dažniausiai pasakoja ant sukčių kabliuko užkibę šiems paskambinus telefonu. Gerokai rečiau, bet pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmingų investicijų istorijomis, skelbiamus naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.

Pasiūlymą investuoti man sukčiai pateikė telefonu. Pašnekovas maloniu balsu prisistatė atstovaujantis bendrovei, teikiančiai investicijų valdymo paslaugas, ir iškart griebė jautį už ragų. Puolė žadėti, kad finansinė grąža yra garantuota ir gali siekti net iki 70 proc. investuotos sumos. Atrodo, kad žodžių "ne", "neįdomu", "nenoriu" ar kitų, prieštaraujančių jų tolesniam pokalbiui, šie žmonės tiesiog negirdi: šneka taip įtaigiai, taip atkakliai, kad nė neleidžia pabaigti kiek kritiškesnės minties. Supratęs, kad pavyko mane įtraukti į pokalbį, pašnekovas, tarytum atlikęs apšildytojo vaidmenį, informuoja, kad toliau bendrausiu su jo kolega, kuris ir sukurs man investicijų paskyrą.

Prasidėjus pokalbiui su antruoju sukčiumi fone pasigirdo klegesys. "Atsiprašau dėl triukšmo – ką tik baigėme labai didelį sandorį, gerai uždirbome savo klientui", – lyg tarp kitko paaiškina pašnekovas ir instruktuoja, kaip bus kuriama paskyra. Pats jos susikurti negaliu, nes tai padaryti esą pernelyg sudėtinga. Paskyrą tuojau pat sukurs pašnekovas, bet pirmiausia paprašo leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie mano kompiuterio. Tada pokalbį ir pabaigiu tiesiog padėjęs ragelį (mandagiai atsisveikinti su jais turbūt vargiai įmanoma). Tad patariu ir jums, jei tik atsidursite panašioje situacijoje: nesileiskite į kalbas, nutraukite pokalbį, jei vėl skambins – užblokuokite numerį.

Gudriai jaukinasi

Kaip procesas vyksta toliau, žinau iš nukentėjusių banko klientų. Perėmę kompiuterio valdymą, sukčiai visų pirma ima rodyti įvairius pristatymus, kuriuose pateikiama informacija apie neregėtai sėkmingas investicijas ir kad dabar yra palankus metas investuoti. Viskas gražu, spalvota ir labai įtaigu, todėl po pristatymo pereinama prie paskyros kūrimo. Žinoma, tam, kad ji būtų sukurta, būtina pateikti išsamius asmeninius duomenis.

Sukūrus paskyrą atliekama pirma investicija. Sukčiai rekomenduoja pradėti investuoti nedideles sumas ir, prisijungus prie paskyros, stebėti, kaip auga investuoti pinigai. Rezultato ilgai laukti netenka – augimas būna spartus ir įspūdingas, pvz. investuota 100 eurų suma padidėja iki 300 eurų. Taip po truputį sužadinamas žmogaus noras užsidirbti daugiau – tūkstančius, o gal net ir dešimtis tūkstančių eurų. Yra buvę atvejų, kai į tokias investavimo aferas žmonės sudėjo visas savo santaupas ir iš artimųjų, draugų ar kaimynų pasiskolintas lėšas.

Perėmę kompiuterio valdymą sukčiai visų pirma ima rodyti įvairius pristatymus, kuriuose pateikiama informacija apie neregėtai sėkmingas investicijas.

Kad galutinai užmigdytų budrumą sukčiai pasitelkia dar vieną gudrybę – sugrąžina dalį uždirbtų pinigų iš investavimo sistemos į asmens sąskaitą. Pirmas realus uždarbis, vadinasi, sprendimas investuoti buvo teisingas. Ir tada žmogui pasidaro nė motais, kai artimieji mėgina perspėti apie galimai sukčių paspęstus spąstus. Jei būtų sukčiai, pinigų juk nepervestų! Kadangi investuoti pinigai grįžo greitai ir pavyko lengvai uždirbti žadėtą grąžą, žmonės vėl investuoja ir karuselė įsisuka. Investavimas įprastai trunka kelis mėnesius – viskas komplikuojasi, kai asmuo nusprendžia, kad uždirbtų pinigų jau gana, metas juos atsiimti. Sukčiai pažada juos pervesti, bet paprašo pirmiausia sumokėti lėšų atsiėmimo mokestį (apie kurį anksčiau nebuvo užsiminta), o sumokėjus – vėl prašo mokėti. Atsisakius mokėti, paslaugos teikėjai dingsta kaip į vandenį, neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu.

Apsimeta ir pareigūnais

Bet jei manote, kad sukčių veikimo scenarijus tuo baigiasi, klystate. Kai kurie nukentėjusieji yra pasakoję, kad po kelių mėnesių tylos sulaukė neva teisėsaugos atstovo skambučio. Skambinantysis pranešė apie išaiškintą sukčių gaują, siūliusią fiktyvias investavimo paslaugas. Jų veikla sustabdyta, vyksta tyrimas. Taigi dabar, kai sukčiai už grotų, yra vilties atgauti prarastus pinigus, tereikia tik susimokėti tam tikrą mokestį...

Girdint tokiomis investicijomis susigundžiusių ir skaudžiai nudegusių žmonių istorijas dažnam gali kilti klausimas, kaip galima būti tokiam naiviam? Tačiau pats pabendravęs su keliais šio žanro apgavikais galiu paliudyti – jie yra tikri profesionalai. Jie pasižymi neįtikėtina psichologine įtaiga, yra atlikę namų darbus (todėl lengvai žongliruoja specifiniais investavimo terminais), veikia nuosekliai ir atkakliai, yra dėmesingi smulkmenoms. Dėl to ir atsispirti jiems nėra taip paprasta. Ir visgi sulaukę pasiūlymo, kuris atrodo pernelyg viliojantis, kad būtų tiesa, turėtume neprarasti budrumo ir vertinti jį kritiškai. Kaina, kurią gali tekti mokėti susigundžius lengvo uždarbio pasiūlymu, gali būti labai didelė.

Pasiduodame įtakai

Kibernetinėje erdvėje apvogti bandoma kiekvieną dieną. Žvilgtelėkite į elektroninio pašto dėžutės brukalų skiltį – joje gali rasti sveikinimų laimėjus loterijoje, neįtikėtinai gerų paskutinės minutės pasiūlymų ar dosnų pasiūlymą investuoti jūsų pinigus, taip pat žinomų įmonių pranešimus imituojančių laiškų ir kitų panašių mėginimų apgauti. Viliojančių reklamų pasiūlymų su neaiškiomis nuorodomis apsčiai sulaukiame ir socialiniuose tinkluose.

Nors užtektų kiek atidžiau panagrinėti gautą pasiūlymą, kad įžvelgtume apgaulę, visgi pasiduodame įtakai ir puolame vykdyti nurodytus veiksmus. Kodėl taip pasielgia net ir tie, kurie sakosi girdėję apie tokius sukčiavimus ir ne kartą juos sėkmingai ignoravę? Teigiama, kad nuo tokių sukčių žmonės dažniausiai nukenčia dėl dviejų priežasčių: išgąsčio arba noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Ir vienu, ir kitu atveju adrenalinas skubina veikti. Noras skubiai veikti gali užvaldyti pamačius reklamą, siūlančią įsigyti jums labai patinkantį daiktą už itin mažą kainą, su prierašu, kad akcijos laikas tuoj baigsis. Skubame pirkti ir net nepastebime, kad elektroninė parduotuvė nėra tikra. Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Manipuliuoja emocijomis

Budrumą prarandame ir tada, kai aplanko blogos žinios. Klasikinis pavyzdys: sulaukiate pranešimo, kad artimas žmogus sukėlė avariją, todėl jam skubiai reikalingi grynieji. Arba sulaukiate skambučio iš teisėtvarkos atstovu prisistačiusio sukčiaus, prašančio padėti sustabdyti galimą nusikaltimą ir tuoj pat atskleisti savo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.

Manipuliavimas emocijomis yra subtilus, bet galingas įrankis, todėl užkibti ant sukčių kabliuko gali bet kas, net ir tie, kurie sako turį tam imunitetą. Tokių ir panašių sukčių atakų, kurios yra vykdomos pasitelkiant vadinamąją socialinę inžineriją, kai auka yra suklaidinama ir pati, neįtardama klastos, sukčiams atiduoda savo pinigus ar savo duomenis, ateityje tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs saugodami savo duomenis.

Atspėja slaptažodžius

Kalbant apie duomenų apsaugą internete, norisi pirmiausia priminti apie slaptažodžių saugumą. Vis dar neretai slaptažodžius sukčiai sužino paprasčiausiu būdu – juos atspėja. Sutikite, klasika tapusį slaptažodį Qwer123456 atspėti paprasta. Saugoti prisijungimo prie įvairių paskyrų internete duomenis tampa dar svarbiau sukčiams išmanėjant ir ieškant naujų sukčiavimo būdų apie kuriuos mažai dar kas žino. Pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyrų vagystės.

Net jei ir neturite daug sekėjų socialiniame tinkle "Facebook", gavę prieigą prie jūsų paskyros sukčiai gali padaryti nemažai žalos. Pirmiausia, jie gali parduoti jūsų (kartu su kitų pavogtų paskyrų) duomenis vadinamajame tamsiajame internete. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali jūsų vardu mėginti pasiskolinti pinigų iš jūsų draugų, prisijungti prie kitų tinklalapių, prie kurių anksčiau jungėtės naudodami "Facebook". O jeigu per savo paskyrą perkate reklamą, jūsų pinigai gali būti nukreipti trečiųjų šalių sukurtų puslapių reklamai.

Papildomas kodas

Slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių būtų ir raidžių, ir skaičių. Jį galėtų sudaryti ir sakinys – kuo daugiau simbolių, tuo sunkiau jį atspėti. Be to, jau dabar daugelis didžiųjų interneto bendrovių siūlo dviejų veiksnių autentifikaciją – naudokitės ir ja. Jungiantis su dviejų faktorių autentifikacija prie paskyrų teks įvesti ne tik slaptažodį, bet ir papildomą kodą, kurį gausite į savo išmanųjį telefoną. Kodas yra vienkartinis, generuojamas jums jungiantis prie paskyros. Žinoma, toks prisijungimas nebus patogus, jei esate įpratę naudotis slaptažodžio įsiminimo galimybe arba prie visų savo paskyrų jungiatės su tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau taip užsitikrinsite daugiau saugumo.

Metas pripažinti, kad laikai, kai gyvenimas internete galėjo būti santykinai saugus ir be papildomų aktyvaus saugumo priemonių, ko gero, jau negrįžtamai praėjęs, todėl vis dažniau teks rinktis – daugiau saugumo arba daugiau patogumo.

Kibernetinėje erdvėje mėginimai apvogti vyksta kiekvieną dieną. Žvilgtelėkite į elektroninio pašto dėžutės brukalų skiltį – joje gali rasti sveikinimų laimėjus loterijoje, neįtikėtinai gerų paskutinės minutės pasiūlymų ar dosnų pasiūlymą investuoti jūsų pinigus, taip pat žinomų įmonių pranešimus imituojančių laiškų ir kitų panašių mėginimų apgauti. Viliojančių reklamų pasiūlymų su neaiškiomis nuorodomis apsčiai sulaukiame ir socialiniuose tinkluose.

Nors užtektų kiek atidžiau panagrinėti gautą pasiūlymą, kad įžvelgtume apgaulę, visgi pasiduodame įtakai ir puolame vykdyti nurodytus veiksmus. Kodėl taip pasielgia net ir tie, kurie sakosi girdėję apie tokius sukčiavimus ir ne kartą juos sėkmingai ignoravę? Teigiama, kad nuo tokių sukčių žmonės dažniausiai nukenčia dėl dviejų priežasčių: išgąsčio arba noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Ir vienu, ir kitu atveju adrenalinas skubina veikti. Noras skubiai veikti gali užvaldyti pamačius reklamą, siūlančią įsigyti jums labai patinkantį daiktą už itin mažą kainą, su prierašu, kad akcijos laikas tuojau baigsis. Skubame pirkti ir net nepastebime, kad elektroninė parduotuvė nėra tikra. Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Budrumą prarandame ir tuomet, kai aplanko blogos žinios. Klasikinis pavyzdys: sulaukiate pranešimo, kad artimas žmogus sukėlė avariją, todėl jam skubiai reikalingi grynieji pinigai. Arba sulaukiate skambučio iš teisėtvarkos atstovu prisistačiusio sukčiaus, prašančio padėti sustabdyti galimą nusikaltimą ir tuojau pat atskleisti savo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis. Manipuliavimas emocijomis yra subtilus, bet galingas įrankis, todėl užkibti ant sukčių kabliuko gali bet kas, net ir tie, kurie sako turį tam imunitetą. Tokių ir panašių sukčių atakų, kurios yra vykdomos pasitelkiant vadinamąją socialinę inžineriją, kai auka yra suklaidinama ir pati, neįtardama klastos, sukčiams atiduoda savo pinigus ar savo duomenis, ateityje tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs saugodami savo duomenis.

Kalbant apie duomenų apsaugą internete, norisi pirmiausia priminti apie slaptažodžių saugumą. Vis dar neretai slaptažodžius sukčiai sužino paprasčiausiu būdu – juos atspėja. Sutikite, klasika tapusį Qwer123456 atspėti paprasta. Saugoti prisijungimo prie įvairių paskyrų internete duomenis tampa dar svarbiau sukčiams išmanėjant ir ieškant naujų sukčiavimo būdų apie kuriuos mažai dar kas žino. Pavyzdžiui, paskyrų socialiniuose tinkluose vagystės. Net jei ir neturite daug sekėjų „Facebook“, gavę prieigą prie jūsų paskyros sukčiai gali padaryti nemažai žalos. Pirmiausia, jie gali parduoti jūsų (kartu su kitų pavogtų paskyrų) duomenis vadinamajame tamsiajame internete. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali jūsų vardu mėginti pasiskolinti pinigų iš jūsų draugų, prisijungti prie kitų tinklalapių, prie kurių anksčiau jungėtės naudodami „Facebook“. O jeigu per savo paskyrą perkate reklamą, jūsų pinigai gali būti nukreipti trečiųjų šalių sukurtų puslapių reklamai.

Slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių būtų ir raidžių, ir skaitmenų. Jį galėtų sudaryti ir sakinys – kuo daugiau simbolių, tuo sunkiau jį atspėti. Be to, jau dabar daugelis didžiųjų interneto bendrovių siūlo dviejų veiksnių autentifikaciją – naudokitės ir ja. Jungiantis su dviejų faktorių autentifikacija prie paskyrų teks įvesti ne tik slaptažodį, bet ir papildomą kodą, kurį gausite į savo išmanųjį telefoną. Kodas yra vienkartinis, generuojamas jums jungiantis prie paskyros. Žinoma, toks prisijungimas nebus patogus, jei esate įpratę naudotis slaptažodžio įsiminimo galimybe arba prie visų savo paskyrų jungiatės su tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau taip užsitikrinsite daugiau saugumo. Metas pripažinti, kad laikai, kai gyvenimas internete galėjo būti sąlyginai saugus ir be papildomų aktyvaus saugumo priemonių, ko gero, jau negrįžtamai praėjęs, todėl vis dažniau teks rinktis – daugiau saugumo arba daugiau patogumo.

Panašu, kad šiandien nuo interneto sukčių pinklių nėra apsaugotas niekas. Kai kurių fiktyvių parduotuvių puslapiai internete kuriami taip įtikinamai, kad renkantis prekes nekyla net abejonių (skelbiama, kaip grąžinti prekę, kur prireikus pasiskųsti), o potencialių pirkėjų dėmesį bandoma patraukti visais įmanomais būdais: reklama socialiniuose tinkluose, „Google“, naujienų portaluose ir kt.

Mechanizmas paprastas: svarbiausia pasiūlyti tokią prekę, kuriai pirkėjas negalėtų atsispirti. O tada – klasikinė įvykių seka: nusprendęs įsigyti prekę pirkėjas mikliai užpildo, atrodytų, įprastą pirkimo formą ir tuoj pat šoka į kitą, paskutinį etapą – įveda savo banko kortelės duomenis. Viskas – pinigai už prekę išskaičiuoti iškart, o prekės nėra arba atsiunčiama pigi kopija. Bet blogiausia ne tai. Blogiausia, kad savo mokėjimo kortelės duomenis atiduodate į sukčių rankas. Vadinasi, galimybės sukčiams atlikti neteisėtus mokėjimus ir ištuštinti jūsų sąskaitą yra atvertos. Jei nesinaudojate banko programėle ir retai jungiatės prie savo interneto banko sistemos, galite kurį laiką net ir nepastebėti jūsų vardu atliekamų įtartinų operacijų.

Žinoma, bankai patys nuolat atlieka finansinių operacijų banko kortelėmis stebėseną, taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimo kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų „Mastercard“ ir VISA. Kilus įtarimų, kad kliento vardu atliekamos operacijos yra neteisėtos, bankas nedelsdamas imasi veiksmų – blokuoja kliento mokėjimo kortelę arba apriboja galimybę ja atsiskaityti internetu ir apie tai informuoja klientą.

Apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo pirkėjams padėtų tinkami prevencijos veiksmai – apriboti galimybes kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse ir jas aktyvinti tik atsiskaitymo metu. Šiuos apribojimus galima nustatyti ir atšaukti mobiliojoje programėlėje ar interneto banke. Taip pat patariame periodiškai peržiūrėti atliktų mokėjimo operacijų sąrašą – tai patogu padaryti naudojantis mobiliąja banko programėle. O įtarus, kad mokėjimo kortelės duomenys galėjo patekti į sukčių rankas, būtina nedelsiant kreiptis į banką ir ją užblokuoti. Tai bankuose įprastai galima atlikti bet kuriuo paros metu.

Vis dėlto, kad sukčiams nepavyktų lengvai apgauti ir neprireiktų visų šių procedūrų, prieš nusprendžiant atlikti mokėjimą interneto parduotuvėje vertėtų pirmiausia pasidomėti, ar ji patikima. Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės siūlančios žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą. Nors sukčiai tobulėja nuolat ir prisistato vis įtikinamiau, perkant internetu reikėtų įvertinti šiuos kelis dalykus:

1. saugumą. Patikimos elektroninės parduotuvės rūpinasi klientų duomenų saugumu, kurį liudija SSL sertifikatas, padedantis nustatyti svetainės tapatumą ir užšifruoti tarp kliento ir serverio siunčiamą informaciją. Taip sertifikuotų svetainių adresai prasideda https://. Tai nesuteikia visiškos garantijos, kad svetainė saugi ir patikima, – sukčiams tobulėjant, pastebima, kad jų svetainės vis dažniau imituoja turinčios tokį sertifikatą. Tačiau, jei nėra net to, savo duomenų patikėti tokiai svetainei neverta;

2. kontaktus. Sąžiningai veikiantys prekybininkai nesislapsto, jie stengiasi kuo geriau aptarnauti klientus ir būti lengvai pasiekiami. Jei svetainėje, kurioje ketinate pirkti, nerandate informacijos apie pardavėją (jo rekvizitų, kontaktinių duomenų, adreso), tai gali būti signalas, verčiantis suklusti;

3. patikimumą. Atlikite tyrimą ir pasidomėkite, kokia kitų vartotojų patirtis perkant jus dominančioje svetainėje. Internete yra ne viena svetainė, skirta būtent tokiai informacijai apie prekybininkus dalintis. Vartotojų atsiliepimų trūkumas arba, atvirkščiai, pernelyg teigiamų komentarų perteklius gali įspėti apie galimą klastą;

4. pasiūlymą. Įvertinkite ir gerai pagalvokite, ar žadama prekių kokybė atitinka kainą. Skirkite kelias minutes paieškai internete ir palyginkite, kiek ta pati prekė kainuoja kitose interneto parduotuvėse. Akį rėžiantis skirtumas vienus paskatina tučtuojau pirkti, kitus – atidžiau pasidomėti pardavėju ir galbūt nuo pirkinio susilaikyti;

5. laiką. Ir sąžiningai dirbantys rinkodaros specialistai, ir sukčiai neretai taiko įvairius psichologinius būdus, norėdami daryti įtaką pirkėjui. Ribotas pasiūlymo laikas ir vaizdžiai besisukantis laikrodis, nedidelis turimų prekių skaičius – tokie dalykai dažnai paskubina apsispręsti ir atlikti mokėjimą. Tad, ko gero, vertingiausias patarimas: išlikti sąmoningam ir elgtis racionaliai. Pajutote stiprų norą įsigyti prekę? Tyčia padarykite pertrauką, atsitraukite nuo kompiuterio ar telefono, o sugrįžę po valandos ar kelių atlikite tyrimą ir atkreipkite dėmesį į pirmiau aprašytus dalykus. Kartais tai gali padėti išvengti pagundos įsigyti prekę, kurios iš tiesų jums nė nereikėjo, o kartais – ir sukčių spąstų.