Tuo metu daugiau kaip pusę audros nuostolių jau atlyginę draudėjai sako, kad bandydami užtikrinti valstybės paramą gyventojams politikai daro meškos paslaugą – netiesiogiai skatina žmones gyventi nesirūpinat savo turtu.

Birželio pabaigoje praūžęs škvalas didžiausią nuostolių šleifą paliko pietų ir vidurio Lietuvoje. Pakilęs vanduo miestuose sėmė rūsius, stiprus vėjas griovė lengvesnius pastatus, plėšė stogus, vertė kaminus, lūžę medžiai gadino automobilius. Pasak draudėjų, tai buvo didžiausia ir daugiausia nuostolių pridariusi audra šiais metais. Labiausiai nuo jos nukentėjo Alytaus, Prienų, Šalčininkų, Kauno, Kaišiadorių, Širvintų, Varėnos ir Druskininkų rajonai. Kai kurios savivaldybės, pritrūkusios lėšų gyventojų ir visuomeninių pastatų nuostoliams padengti, kreipėsi paramos į vyriausybę.

„Mes dengėm 20 proc. patirtų nuostolių. Prieš tai važiavo komisijos, skaičiavo, tikrino sąmatas, kai kur atitiko, kai kur tikslinom. Tai mums kainavo 23 tūkst. eurų iš direktoriaus rezervo fondo, nors patys nuostoliai bendrai skaičiuojant siekė 200 tūkst. eųrų. Tai matot, kad ta suma, kuri buvo pasiūlyta išmokėt iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo žymiai mažesnė, nei faktiniai nuostoliai. Dėl to ir norim pagalbos iš centrinės valdžios“, – sakė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Vyriausybė sako gavusi dviejų savivaldybių – Druskininkų ir Alytaus – rajono prašymus.

„Gauti paramai iš Vyriausybės rezervo reikia atitikti 2 sąlygas – rajonas turi būti būtinai paskelbęs ekstremalią padėti, bet tą ekstremalią padėtį turėtų įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – ar tikrai buvo susidariusi ekstremali padėtis, jeigu taip tada finansų ministerija svarstys atitinkamus pareiškimus toms sumoms – ar jos adekvačios, ar neadekvačios padarytiems nuostoliams ir teiks siūlymą vyriausybei“, – teigė vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, procedūra paprastai trunka apie mėnesį ir parama pirmiausiai skiriama savivaldybės infrastruktūrai, visuomeniniams pastatams tvarkyti, o privatus turtas nuo panašių nelaimių turėtų būti draudžiamas.

Anot Alytaus mero, pagalbos dėl vėtros padarinių į savivaldybę kreipėsi 105 asmenys – ir apsidraudusieji savo turtą, ir ne. Tačiau didžioji dalis žalos padaryta kaimuose, kur apdrausti menkavertį ūkinį pastatą kainuoja brangiai, ne kiekvienam pagal išgales. Draudėjai, per birželio škvalą užfiksavę daugiau kaip tūkstantį draudiminių įvykių pastebi, kad norinčiųjų apsidrausti po panašių audrų gausėja.  

„Kiekvieną kartą po nelaimės žmonės pradeda rūpintis savo turtu ir galvoti apie draudimą, tačiau mes matome ir neigiamą tendenciją, kai valdžios atstovai kompensuoja nuostolius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, jie netiesiogiai skatina žmones nesirūpinti savo turtu“, – kalbėjo Draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė.

Draudėjai skaičiuoja, kad likviduoti visus birželio škvalo padarinius kainuos maždaug 700 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusė šios sumos – apie 400 tūkst. – jau išmokėta.

R. Budbergytė, ko gero, buvo gerokai išgąsdinusi pramonininkus, kai vos perėmusi pareigas pareiškė, kad gal ne iškart po rinkimų, bet ateityje, bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas, automobiliai, svarstoma mokesčių pertvarka. Susitikęs su naująja socialdemokratų deleguota ministre Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad nors nuomonių skirtumų yra, dėl esminių dalykų sutariama.

„Esminis šios dienos leitmotyvas, kuris man padarė labai gerą įspūdį, kad mes negalime žiūrėti į valstybės finansus tik buhalteriniu principu. Šiandien buvo pasakyta svarbiausia frazė, kad valstybės finansai, finansų valdymas turi sukurti prielaidas tvariam ekonomikos augimui“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.

„Visi sutinkame, kad mokesčių Lietuvoje didinti tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame. Valstybėje yra pakankamai pinigų, klausimas yra, ar mes panaudojame juos taip, kad iš jų galėtume patenkinti prioritetinius dalykus“, – klausia finansų ministrė R. Budbergytė.   

Prioritetai, pasak ministrės, būtų socialinės atskirties mažinimas, tinkamas krašto apsaugos finansavimas, ekonomikos augimą skatinančios struktūrinės reformos. Pramonininkų vadovas sako su ministre aptaręs eksporto draudimo galimybę, kalbėjęs apie būtinybę gerinti verslo finansavimą, vėl priminęs pageidavimą visiškai neapmokestinti reinvesticijoms skiriamo pelno, siūlęs įvesti bendrą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį. Dėl pastarųjų dviejų klausimų nuomonės išsiskyrė.

Ministrė sako, kad bus toliau diskutuojama, kokiu lygiu būtų galima mažinti reinvesticijoms skiriamo pelno mokestį ir suskaičiuoti, kiek kainuotų bendro žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio administravimas. Tačiau ji pritaria darbdaviams – verslui augti tikrai padėtų eksporto draudimas ir galimybė gauti paskolas ne tik iš bankų.

„Galvojant apie tai, kaip galima padėti ekonomikai augti ir būti konkurencinga, yra svarbu sudaryti sąlygas naujoms alternatyvoms, naujiems šaltiniams, kad smulkusis ir vidutinis verslas gautų finansavimą ne tik iš komercinių bankų“, – teigė finansų ministrė.

Pramonininkų vadovas neatskleidė, kiek stambiesiems darbdaviams tiktų visa tolesnė socialdemokratų partijos politika. Prieš rinkimus R. Dargis žada susitikti su visų politinių partijų atstovais, kad, anot jo, verslas galėtų prognozuoti būsimus valstybės sprendimus.

Po rinkimų, keičiančių kaimyninės šalies politinį veidą, politologai Lietuvos-Lenkijos santykiuose didelių pokyčių nežada. Tačiau tikisi, kad abi šalys bandys vienaip ar kitaip taisyti per pastaruosius penkerius metus atšalusius santykius.

„Teisė ir teisingumas“ buvo paskutinė partija, kuri laikėsi principo, kad pirma eina geri santykiai su Lietuva, paskui mažumų klausimas. Paskui, kai žuvo Lechas Kaczynskis, buvo apversta aukštyn kojomis – pirma mažumų klausimas, paskui geri santykiai. Kol kas nesimato, kad jie kažkaip bandytų keisti tą formulę. Jie akcentuoja, kad bandys užtikrinti lenkų tautinių mažumų teises Lietuvoje, kad bandys gerinti dialogą su Lietuva, atnaujinti santykius. Aš manau, kad, kol nebus bent minimalaus, labai simbolinio žingsnio iš Lietuvos pusės, kol nebus kažkokios politinės krizės, karinio konflikto netoli mūsų ar pan., tol tikėtis, kad čia įvyks kažkoks lūžis, sunku“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijušas Antonovičius.

„Žiūrint į santykius su Lietuva, išskirčiau porą dimensijų – viena yra bendri sąlyčio taškai: požiūris į agresyvią Rusiją, stipresnį NATO vaidmenį. Iš kitos pusės, gali būti požiūris į tai, kaip vyksta Lietuvoje gyvenančių lenkų kilmės nacionalinių mažumų integracija, kaip sprendžiami turto, švietimo klausimai. Kiek jie bus politizuoti, tai gali būti jautrus taškas. Žinome, kad konservatoriai yra linkę labiau akcentuoti tuo klausimus, ir viskas priklausys nuo to, kaip mūsų užsienio politikos atsakingi asmenys į tuos klausimus reaguos: ar bus bendradarbiaujama, ar atsiras susikirtimo  taškai. Iššūkių bet kuriuo atveju gali būti“, – teigia VDU dr. Mindaugas Jurkynas.

„Manu, kad lenkų konservatoriai, kurie netrukus sudarys vyriausybė Lenkijoje, bandys perkrauti Lietuvos-Lenkijos santykius, nes tie santykiai per pastaruosius 5 metus tikrai buvo sušalę, nesivystė, susikaupė daug problemų, kurias reikia spręs. Manau, kad bus bandoma tuos santykius perkrauti, bet, kita vertus, nebus lengva juos perkrauti, nes yra dvi dilemos toje lenkų konservatorių partijoje. Viena – kaip sustiprinti regioninį bendradarbiavimą: lenkų konservatoriai akcentavo, kad jie bandys sudaryti platesnę regiono koaliciją, bet, kita vertus, tarp lenkų konservatorių irgi pasirodo balsų, kad visų pirma reikia išreikalauti iš lietuvių politikų nuolankumą Lietuvos lenkų atžvilgiu ir tik po to taisyti santykius. Čia irgi tokia dvilypė dilema, bet aš visgi manau, kad konservatoriai norės santykius su Lietuva suintensyvinti“, – mano VDU Politologijos katedros vedėjas dr. Andžejus Pukšto.

Lietuva ruošiasi įteisinti Europos profesinę kortelę, kuri penkių profesijų atstovams turėtų sumažinti biurokratiją įsidarbinti bet kurioje kitoje bendrijos šalyje. Sąraše esantys vaistininkai nuogąstauja, kad ir taip gausiai išvažiuojančius kolegas naujovė dar labiau padrąsins emigruoti, o nekilnojamojo turto agentai viliasi, kad kortelė bus naudinga, dirbant Lietuvos rinkoje, nes svetur jie nesiveržia. 

Kalnų gidai, kineziterapeutai, vaistininkai, slaugytojai ir nekilnojamojo turto agentai – tai profesijos, kurių atstovai turės Europos profesinę kortelę. Tokią ES šalims numato direktyva, o pataisas parengė Ūkio ministerija. Kortelė esą palengvins užsienyje dirbti besiruošiančių žmonių kvalifikacijos pripažinimą.

„Tai visgi yra biurokratijos mažinimas. Žmonėms, kurie, matyt, važiuoja dirbti į kitas valstybes nares bet kuriuo atveju, tiesiog reikia mažiau su savim vežtis tų popieriukų. Kas tą kortelę išdavinės? Jos kaip fizinio dalyko neliks, ji bus duomenų bazėje ir telefone, kompiuteryje ją galima bet kada atsidaryti ir pamatyti“, – teigia ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Šių penkių profesijų darbuotojai – labiausiai migruojantys Europoje, tad jos ir atrinktos per kelerių metų svarstymus. Ateityje profesijų sąrašas gali būti praplėstas.

Vaistinių Lietuvoje atstovės teigimu, didiesiems tinklams šiuo metu stinga maždaug pusantro šimto vaistininkų. Žmonės esą važiuoja į užsienį, nes dažnas atitinka reikalavimus, moka kalbą, o daugiau nieko nereikia.

„Rengt čia farmacijos specialistus, kad  jie išvažiuotų į kitas valstybes. Nemanau, kad čia iš tikrųjų reikėtų įdėt lėšas, kad jie galėtų dirbti kitur. Tai yra problema ne tik mums, bet ir gydytojams, ir slaugytojams, ir visiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie iš tikrųjų išvažiuoja ir jų trūksta“, – teigia Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.

Ūkio viceministras sako abejojantis, kad kortelė paskatins emigruoti. Esą kas nori, tai ir be jos išvyksta.

Nei masinio, nei pavienio įsidarbinimo svetur nematantis nekilnojamojo turto agentų atstovas sako, kad profesijai naudingiau būtų aiškus reglamentavimas Lietuvoje. Mat, brokerių – begalė, etikos ir verslo taisyklės tebeformuluojamos, sutartys skirtinguose miestuose – skirtingos, komisiniai – irgi.

„Turim irgi truputėlį lietuvišką variantą – nei klausė, nei derino, tiesiog tokia žinutė nuleista iš dangaus, bet ji mums į naudą, tai irgi yra žingsnis link pripažinimo, link kasdienio darbo normalioj rinkoj“, – teigia Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis.

Europos profesinė kortelė vietos brokeriams esą gali būti privalumas prieš dirbti šį darbą į Lietuvą atvykstančius užsieniečius.

Kartu su kortelės įteisinimu, ketinama numatyti ir kitų šalių įspėjimo mechanizmą apie tai, kuriems vaistininkams, slaugytojams, gydytojams ir mokytojams uždrausta dirbti Lietuvoje. Taip esą jie negalės sava praktika toliau verstis kitur.

Po šeštadienį įvykusių sprogimų Ankaroje, Turkijos valdžia imasi visų saugumo priemonių. Lietuvos ambasadorius Turkijoje Audrius Brūzga besirengiančius keliauti į šią šalį ramina, kad turistų pamėgtose vietose didelio pavojaus nėra, tačiau nebūtinų kelionių į  šalies pietryčius, arčiau Sirijos, Irako sienų, kur  būna  susirėmimų, nerekomenduoja.

„Jau keletą mėnesių yra rekomenduojama vengti nebūtinų kelionių į Turkijos pietryčius, arčiau Sirijos, Irako sienos, ten, kur iš tikrųjų vyksta susirėmimai ir saugumo tarnybų kovos su terorizmu. Tačiau apskritai nevykti į Turkiją be abejo to nerekomenduoju, bet siūlytume (...) būti akylesniems, vengti didelių susibūrimo vietų, dabar vyksta demonstracijos ruošiantis rinkimams, galbūt vengti viešojo transporto , jeigu tai įmanoma, jeigu yra alternatyvių  transporto priemonių“, – pasakojo Lietuvos ambasadorius Turkijoje.

Vyriausybė nusprendė nuo kitų metų keisti dujų tiekimo saugumo finansavimo modelį ir skubos tvarka teikia Seimui jį įteisinančias Suskystintųjų gamtinių dujų įstatymo pataisas. Jas priėmus, nebeliks valstybės ir vartotojų remiamų energijos gamybos kvotų, o SGD terminalo išlaikymui bus renkamas naujas, gamtinių dujų pajėgumų mokestis, kuris pasak premjero, leis išvengti dujų kainų augimo dėl mažėjančio jų vartojimo.

Premjeras tikina – patvirtinus naująjį modelį, dujos kitąmet nebrangs, o šiluma net šiek tiek pigs.

„Pagal šiuo metu atliktus skaičiavimus, tie šilumos vartotojai, kurie šilumą gaus pagamintą naudojant dujas, gaus iki 5 proc, mažesnes sąskaitas“, – sakė Algirdas Butkevičius.

Keisti mokestį, garantuojantį dujų tiekimo saugumą, pasak premjero, nuspręsta dėl to, kad mažėjant vartojimui dujos nebrangtų, o paskirtasis tiekėjas dujas iš SGD terminalo galėtų parduoti rinkos kaina. 

„Investicijos į dujotiekio infrastruktūrą, terminalą pastaruoju metu buvo didelės, užtikrinant mūsų valstybės energetinį saugumą, tai mes ieškome tam tikrų žingsnių, kaip amortizuoti dedamosios dalies augimą“, – pasakojo ministras pirmininkas.

Energetikos ministerija aiškina, kad imtis pertvarkos leidžia kitąmet stipriai pasikeisianti elektros rinka. Pradėjus veikti jungtims į Švediją ir Lenkiją, mažės Lietuvoje gaminamos elektros poreikis, valstybė galės neberemti jos gamybos. 

„Mes matome galimybę atsisakyti elektros gamybos kvotų Elektrėnuose ir kai kuriose termofikacinėse elektrinėse. Kaip žinote, toms kvotoms buvo skirta 50 milijonų eurų per metus. Tie 50 mln.eurų  yra sutaupomi“, –  sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Ministerija pasiūlė vietoj viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio (VIAP-o), iš kurio dabar dotuojama elektros gamyba, įvesti naują gamtinių dujų pajėgumų mokestį, kurį mokėtų visi prie dujų vamzdžio prisijungę vartotojai, išskyrus buitinius, kurie dujas naudoja valgiui gaminti.

„Visi vartotojai, kurie vartodavo energiją, dalimi savo sąskaitų prisidėdavo prie VIAP`o. Šiuo metu, kai atsisakoma VIAP`o , ta dalis bus laisva ir tą sutaupytą dalį mes panaudosim pajėgumo mokesčiui“, – sakė viceministras.

Didžiausia naujojo mokesčio našta, pasak A. Spruogio, turėtų gulti ant elektros tiekimo rezervą užtikrinančios „Lietuvos elektrinės“. Tačiau skaičiuojama, kad suma, sutaupyta dėl elektros kvotų naikinimo, bus didesnė, nei išlaidos naujajam SGD pajėgumų mokesčiui.

Iki šiol dėl prievolės dalį  dujų pirkti iš terminalo priekaištavę  šilumininkai, kritikuoja ir naująjį modelį. Esą jis gali iškraipyti rinką, o dėl panašumo į dabartinę elektros gamybos subsidijavimo schemą, turėtų būti notifikuotas Europos Komisijoje. Ministerija priekaištus atmeta ir tikina, kad naujasis modelis skatins visus vartotojus efektyviau vartoti dujas.

Pasikeitus Vilniaus ir Kauno savivaldybių vadovams, prasidėjo administracijos reorganizacija – naikinama dalis skyrių bei departamentų, kai kurie valdininkai netenka darbo. Kaune jų mažės penktadaliu. 

Kad kai kurių Kauno savivaldybės darbuotojų nuotaikos ne kokios, pripažįsta ir pats administracijos direktorius. Sako, nežinomybė, ar liks dirbti, darbuotojams trukdo, todėl skubama iki naujųjų metų baigti pirmąjį reorganizacijos etapą. Abipusiu sutarimu darbo vietas jau paliko beveik penkios dešimtys valdininkų, daugiau kaip šimtas sulaukė atleidimų lapelių, planuojama jungti kelis skyrius, darbo neteks kai kurių jų vadovai.  Kauno taryba prieš kelis mėnesius nutarė, kad neliks apie penktadalio iš daugiau kaip septynių šimtų valdininkų.

Administracijos vadovas Gediminas Petrauskas sako, siekiama, kad atleidžiami darbuotojai išeitų šalių susitarimu, tačiau tai esą nėra lengva – jie pradeda sirgti, atostogauti, ieškoti politikų užtarimo. Buvęs Kauno meras, dabar opozicijoje dirbantis Andrius Kupčinskas teigia, kad Laisvosios rinkos instituto duomenimis, Kaune tūkstančiui gyventojų tenka beveik trys valdininkai – ir tai esą mažiausiai  po Vilniaus ir Šiaulių. Konservatorių Kaune lyderis pastebi, kad naujoji valdžia ypač nusitaikė į savivaldybėje dirbančius jo partijos kolegas.  

„Jie gal vengia viešumos, nes bijo dar daugiau nukentėti, bet, matyt, dabar valdantieji, gavę tam tikrus įgaliojimus, per daug nesiskaito su žmonėmis, tai to žmogiškumo trūksta“, – tikina Kauno savivaldybės tarybos narys Andrius Kupčinskas.

Vilniaus savivaldybėje nuo lapkričio 1-osios iš vienuolikos departamentų bus devyni, vietoje 937 pareigybių liks 874. Pasak personalo vadovo, apie dešimt valdininkų išėjo iš savivaldybės.

„Kiek žmonių atleisim, sunku kol kas pasakyti, todėl, kad tas pokytis keičiasi kiekvieną dieną. Ir šiai dienai vietoje planuotų atleisti 63 žmonių turime 39, kuriems dar neturim pasiūlymų. Bet iki lapkričio 1-osios tų žmonių skaičius gali sumažėti“, – teigia Vilniaus savivaldybės Personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis.

Abiejų miestų savivaldybės skaičiuoja, kad sumažėjus valdininkų, jau nuo kitų metų bus sutaupyta – sostinėje apie milijoną, Kaune – apie pusantro milijono eurų.

Latvijos dujų rinkos monopolija gali subyrėti anksčiau, negu planavo „Gazprom“. Jei kaimyninės šalies  reguliatorius rytoj patvirtins naujas naudojimosi infrastruktūra taisykles, Latvijos įmonės, ko gero, įgaus galimybę įsivežti dujų iš Klaipėdos SGD terminalo, o Lietuvos dujų tiekėjai – lanksčiau naudotis Latvijos dujotiekiais ir požemine dujų saugykla.

Vienintelė Baltijos regione požeminę gamtinių dujų saugyklą turinti Latvija kol kas yra ir  bene vienintelė kliūtis Atvirai Baltijos regiono dujų rinkai. Dujų tiekimo monopoliją joje turi bendrovė „Latvijos gaze“, kurios trečdalį akcijų valdo „Gazprom“.

Jo išimtines teises saugo iki 2017-tųjų balandžio galiosianti šios bendrovės privatizavimo sutartis. O kol kaimyninės šalies dujų ūkis neišskaidytas taip, kaip Lietuvoje, Latvija riboja ir trečiųjų šalių  galimybę naudotis dujotiekiais ar puspenkto milijardo kubinių metrų dujų talpinančia požemine dujų saugykla.

Inčukalno požeminėje dujų saugykloje Lietuva nuolat laiko nedidelį gamtinių dujų  rezervą netikėtam atvejui. Pasistačiusi SDG terminalą planuoja čia laikyti ir dalį iš Norvegijos perkamų dujų .Tačiau kol kas tai – tik teorinė galimybė, nors paskirtasis dujų tiekėjas  su „Latvijos gaze“ yra sudaręs sutartį.

Pagal šią sutartį paskirtasis dujų tiekėjas „Litgas“ jau šiemet Inčukalne gali saugoti iki 100 mln. kubinių metrų dujų. Latviai tikina – saugykloje toms dujoms vietos atsirastų, tačiau pirmenybė teikiama ilgalaikes sutartis turintiems klientams.

„Žinoma, Lietuvos įmonės gali laikyti čia dujas pasibaigus šildymo sezonui, t.y, nuo balandžio iki spalio mėnesio pagal sutarčių sąlygas. O dujų kiekiai priklausytų tik nuo Lietuvos pusės“, – sakė „Latvijas gaze“ valdybos vicepirmininkas Mario Nullmeieris.

„Jie nustato labai griežtus dujų priėmimo ir atidavimo grafikus, kurie neatitinka paslaugų vartotojų poreikių. Iš šį pavasarį mes kreipėmės , kad mums leistų pasinaudoti saugykla, bet mums neleido, esą nėra techninių galimybių“, – pasakojo AB „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.

Lietuviai tikisi, kad atverti Latvijos rinką anksčiau nei 2017 m. pavasarį padės naujos trečiųjų šalių prieigos prie infrastruktūros taisyklės, kurias rytoj turėtų tvirtinti kaimyninės šalies reguliuotojas. Jos turėtų įvesti skaidrumo ir lankstumo iki šiol monopolį saugančioje rinkoje.    

„Tikimės ir laukiame. Šį ketvirtadienį patvirtintos naujos redakcijos, kurios, tikimės, įteisins skaidrų pajėgumų suteikimą visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis ne tik tranzitui, bet ir pilnam pasinaudojimui infrastruktūra  – tiek perdavimo sistema tiek Inčukalnio dujų saugykla“, –  sakė AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktorius Tadas Matulionis.

Terminalo vadovas tikisi, kad, įsigaliojus naujoms taisyklėms, o spalį baigus tiesti dujotiekį tarp Klaipėdos ir Kiemėnų (ten yra Lietuvos ir Latvijos dujų srautus skirstanti stotis), dujų iš terminalo galės įsigyti ir Latvijos vartotojai. Tarp turinčiųjų tokių ketinimų minima ir stambiausia Latvijos dujų vartotoja „Latvenergo“.

Daugiau kaip 1000 verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų dalyvauja Vilniuje prasidėjusiame Inovacijų forume, kurį jau antrą kartą surengė ūkio ministerija ir mokslo, inovacijų bei technologijų agentūra.

Pasak ūkio ministro, šis renginys padeda Lietuvai sparčiau plėtoti mokslui imlius verslo sektorius ir inovacijas.

Nuo kosmoso tyrimų, nanotechnologijų iki daiktų interneto ar savarankiškai gaminamų 3D formato žaislų – tokios naujovės pristatomos sostinės Litexpo rūmuose, kur savo patirtimi dalijasi daugiau nei 40 pranešėjų.

„Čia susitinka ekspertai iš viso pasaulio, kurie turi didžiulę patirtį, susitinka mūsų patyrę vietiniai mokslininkai, verslininkai, kurie dalijasi patirtimi. O svarbiausia – čia dalyvauja labai daug startuolių. Tai yra tokie žmonės, kurie turi daug užsidegimo, bet neturi patirties ir neturi finansavimo“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Forume galima uždegti lempą neliečiant jos mygtuko, sužinoti, kaip parduotuvėje aplenkti nereikalingų prekių lentynas ir susipažinti su skrydžiui į kosmosą rengiamu nauju lietuvišku palydovu. Kosmoso tyrėjai sako forume sutikę ir galimų būsimų investuotojų.

„Buvo keletas svečių, kurie turi tokį potencialą ir susidomėjimą mus paremti. Dirbsim toliau, norėdami parodyti, kad sugebame kurti naujas technologijas ir pateikti gerą rezultatą“, – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslo darbuotojas Vytenis Buzas.

Pinigai tyrimams ar verslo pradžiai – bene didžiausia daugelio savo idėjas pristatančių startuolių problema. Galimų rėmėjų sako sulaukę ir naujos medžiagos – gamtoje suyrančio plastiko – kūrėjai.

Organizatoriai renginį vadina žvilgsniu į Lietuvos verslo ateitį. Ministerijos duomenimis, mokslo tyrimams, eksperimentams ir inovacijoms per 7 metus Lietuva gali tikėtis maždaug 600 milijonų eurų ES paramos. Tačiau, pasak ūkio ministro, tai nėra dideli pinigai – maždaug tiek kainuoja vieno vaisto išradimas. Todėl ir ateityje žadama rengti panašius forumus, kur turintieji idėjų galėtų susitikti su turinčiaisiais pinigų, ar bent įgauti naudingos patirties.

„Lietuvos energijos“ grupė pasiekė savo strateginio tikslo – iki 2020 metų dvigubai padidinti holdingo vertę – pusiaukelę. Šiemet per pusmetį veiklos sąnaudos sumažintos dešimtadaliu, maždaug tiek pat padidintas pelnas; pajamos augo daugiau nei trečdaliu.

Grupės vadovo teigimu, pajamas didino prie „Lietuvos energijos“ prijungtos dujų įmonės. Žadamos elektros ir dujų kainų skaičiavimo naujovės, anot jo, kainų vartotojams nedidins. Elektra kitąmet esą galbūt net pigs. Pigesnę energiją turėtų garantuoti pradėsianti veikti jungtis su Švedija.

„Tarifo struktūra yra pakankamai kompleksinė, tačiau tose dalyse, kur mes turime tiesioginę įtaką savo veikloje, tai matome pozityvius pokyčius. Elektros kaina kitąmet greičiausiai bus žemesnė, tarifai taip pat neturėtų keistis. Dujų srityje perskirstymas, kuris dabar yra siūlomas energetikos ministerijos, bus labiau skirtas tam, kad aiškiau sudėliotume tuos kaštus, kurie yra susiję su terminalo išlaikymu, paskirstyti tarp vartotojų“, – „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.