Delfi.lt žiniomis, vos 45-erių sulaukęs gerai žinomas vyras atostogavo Ispanijoje, čia jam sušlubavo sveikata.

Tuomet V. Cololo atlikta sudėtinga operacija. Žinią apie skaudžią netektį delfi.lt patvirtino Vitalijaus žmona Inga bei kiti šeimai artimi šaltiniai.

Anot delfi.lt, V. Cololo mirė ligoninėje po komplikacijomis pasibaigusio uždegimo.

Mirusiojo  žmona vis dar yra Ispanijoje.

„Žaviausia tai, kad šis žmogus neturėjo kažkokio specialaus autorinio pasirengimo, bet jis buvo labai gyvas, labai emocingas“, – BNS sakė su aktoriumi dirbęs televizijos prodiuseris Saulius Bartkus.

Pasak jo, V. Cololo buvo tarsi „vaikščiojanti idėjų bomba“.

„Visi scenarijai, visos improvizacijos projektuose gimdavo ekspromtu. Interpretacija, kažkokia linksma istorija ar ekranizuotas anekdotas tapdavo kitokiu daiktu, jis virsdavo į kažkokį mažą kūrinį, kuris kartais pavykdavo, kartais nepavykdavo, bet iš esmės tas jo produktyvumas visuomet stebino“, – tvirtino S. Bartkus.

„Aš piktas esu ant likimo, toks jaunas žmogus paliko šitą pasaulį“, – pridūrė jis.

Režisierius Emilis Vėlyvis BNS sakė, kad bendravo su V. Cololo dar prieš jam išvažiuojant atostogų į Ispaniją.

„Pirmiausia, užuojauta artimiesiems. Jis buvo unikalus aktorius. Net sunku kažkaip tai suvirškinti“, – kalbėjo E. Vėlyvis.

Neseniai socialiniuose tinkluose V.Cololo dar dalijosi spalvingomis nuotraukomis iš viešnagės pas bičiulį Valdą Burnį, grupės „Išjunk šviesą“ įkūrėją. Nuotraukos buvo dar lapkričio 15-ąją. Niekas net neįtarė apie jo sveikatos problemas.

Humoristas yra baigęs Druskininkų 2-ąją vidurinę mokyklą, vėliau studijavo  Šiaulių pedagoginiame institute, kur įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.

Tuo metu V.Cololo aktyviai dalyvavo studentų linksmųjų išradingųjų klube, buvo šio klubo kapitonas.

Jis dirbo TV3, vėliau perėjo į LNK televiziją. Vedė laidas „Tegyvuoja karalius!” (su V. Šilansku, Vytautu Šapranausku), „Šeštadienio šou“, „Šapro šou“, „Kioskelis“, „Puikusis šou“, „Dzin“, filmavosi seriale „Grybauskai“. 

V.Cololo dalyvavo ištvermės realybės šou „Džiunglės“, LNK laidos „Oplia“ ir kt. dalyvis.

Su žmona Inga jis turėjo dukrą Evitą.

Tuoj po žinios apie V.Cololo mirtį savo fesbuko paskyroje žurnalistas ir publicistas Andrius Užkalnis parašė: „Man ne viskas patiko iš jo minčių, jis ne su viskuo sutiko, ką aš sakiau ar rašiau, bet gerai sutarėme, nors niekada nebuvome artimi draugai. Jis visada atėjęs pas mane į laidas dirbo iš širdies, daug šypsojosi ir niekam blogo nebuvo padaręs gyvenime. Vitalijus buvo jautrus ir atviras, ir labai stengėsi nieko neužgauti.

Kažkada tarėmės važiuoti į Miuncheno Oktoberfestą alaus gerti, bet taip niekada ir neišsiruošėm. Aš tikiuosi, kad jam nepagailės Dievas danguje nei alaus, nei skanaus maisto, nei jo mėgstamų filmų, kuriuos jis žinojo ir išmanė.

Be jo Lietuvoje bus ne taip linksma“.

Premjeras pareiškė užuojautą

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienio vakarą pareiškė užuojautą dėl humoristo, laidų vedėjo ir aktoriaus Vitalijaus Cololo mirties.

„V. Cololo sukūrė ir įkūnijo daug įsimintinų personažų ir liks atmintyje kaip vienas gabiausių pramogų pasaulio atstovų, teikusiu savo gerbėjams pačias geriausias emocijas. Nuoširdžiai užjaučiu šeimos narius, artimuosius ir draugus dėl šios talentingos asmenybės netekties“, – sakoma premjero S. Skvernelio užuojautoje.

Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė "Drąsos kelio" partija.

"Informuojame, ką tik naujausios žinios iš JAV. Į Lietuvą šiandien iš Amerikos išvežama Neringa Venckienė", - rašoma partijos feisbuko paskyroje.

N.Venckienė JAV kalėjime Čikagoje buvo laikoma nuo 2018 metų vasario mėnesio.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu, tačiau atsisakė komentuoti, kada tiksliai ji bus pargabenta.

„Ekstradicijos procesas vyksta, bet negaliu pasakyti, kada ji bus parvežta – šią ar kitą savaitę, ar dar kažkada. Konfidencialumas yra dalis taktikos“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros vadovas.

Ekstradicijos procesas vyksta, bet negaliu pasakyti, kada ji bus parvežta – šią ar kitą savaitę, ar dar kažkada. Konfidencialumas yra dalis taktikos.

Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

Jos sūnus Karolis Venckus feisbuke pasidalino motinos elektroniniu laišku, kur teigiama, kad „jie mane paima šiandien, dabar“. 

„Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu“, – teigiama laiške.

K. Venckus BNS teigė, kad jo motina dar yra Čikagos kalėjime. Jis sakė su N. Venckiene paskutinį kartą telefonu kalbėjęs pirmadienį.

„Nuotaikos normalios, ji pasiruošusi visam tam, kas laukia Lietuvoje“, – kalbėjo K. Venckus.

Buvusios teisėjos ir parlamentarės advokatas Michaelas Monico (Maiklas Moniko) antradienio vakarą teigė neturintis tikslių duomenų apie N. Venckienės ekstradiciją, tačiau pavadino šį procesą gėda.

„Man apmaudu tai girdėti, jeigu tai tiesa. Tai gėda, jeigu tai tiesa. Ji neturi būti pargabenama, (...) jos sūnus yra čia, ji nepadarė nieko neteisėto ir ji pargabenama dėl visiškai politinių priežasčių“, – BNS teigė N. Venckienės gynėjas.

N. Venckienės įkurta partija „Drąsos kelias“ pranešė, kad ji „jau ruošiama kelionei į Lietuvą“.

„Pačiomis artimiausiomis valandomis N. Venckienė jau turėtų būti nuvežta į oro uostą ir išskraidinta iš jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą“, – teigiama pranešime.

Partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas Jonas Varkala BNS sakė, kad informaciją apie N. Venckienės ekstradiciją gavo iš jos artimųjų.

N. Venckienė iš Lietuvos dingo 2013 metais, maždaug tuo metu, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

Buvusi teisėja ir parlamentarė Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.

LSU laikinosios rektorės doc. dr. Dianos Rėklaitienės teigimu, derybos stabdomos dėl kelių priežasčių. Sausio 16 dieną įvykusiame abiejų universitetų rektorių susitikime buvo susitarta, kad bus sudaryta LSMU ir LSU atstovų darbo grupė, kurios susitikimų metu aptariami klausimai nebus teikiami balsavimui, nebus priimami sprendimai bei kad ši grupė reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas rengs bendru sutarimu, reguliariai apie tai informuojant LSU Senatą ir Tarybą.

Tačiau, LSU rektorei susipažinus su pirmojo darbo grupės posėdžio protokolo projektu, paaiškėjo, kad pagal išdėstytą atstovavimo deryboms modelį pažeistas derybų lygiateisiškumo principas – LSU turi mažiau atstovų nei LSMU, netenkina ir LSMU balsavimui pateikta darbo grupės reorganizavimo planui ir sąlygoms parengti darbo tvarka, rašoma pranešime.

„Taigi akivaizdu, kad darbo grupės nariai nebuvo supažindinti ir nežinojo apie LSMU ir LSU rektorių susitarimą, todėl priėmė lygias šalių teises rengiant reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas pažeidžiantį sprendimą. Be to, LSMU turint 5 atstovus, vienas iš kurių – darbo grupės pirmininkas su privilegijuotu balsu, o LSU turint tik 4 atstovus, tai LSU dalyvavimas darbo grupės veikloje tampa tik simbolinis arba iš esmės net beprasmis, nes visus sprendimus turinio balsų dauguma priims vien tik LSMU atstovai, – tvirtina LSU laikinoji rektorė. – Kadangi LSU Senatas ir Taryba yra priėmę sprendimus išsaugoti LSU savarankiškumą, o rengiant reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų projektus pirmiausia buvo svarstomi klausimai dėl akademinio savarankiškumo suvaržymo nuostatų, neturiu įgaliojimų vesti derybų šiais klausimais ir dėl to įgalioti sprendimus priimti LSU darbo grupės narius.“

LSU, kaip teigiama, siekdamas užtikrinti aukštojo mokslo reformoje dalyvaujančių LSU ir LSMU lygiateisiškumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų laikymąsi rengiant reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų projektą, laikinai stabdo derybas.

„Laikinai sustabdau LSU darbo grupės narių įgaliojimus ir derybų eigą bei informacijos siuntimą, kol LSU Senatas ir Taryba apsvarstys reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų projekto rengimo klausimą ir suteiks atitinkamos apimties įgaliojimus. Artimiausiu metu bus surengtas bendras LSU Senato ir Tarybos posėdis, kuriame šie klausimai ir bus sprendžiami“, – teigia doc. dr. D. Rėklaitienė.

LSMU vadovas: įgyvendinsime Seimo nutarimą

 Universitetų pertvarka dėl Lietuvos sporto universiteto (LSU) sprendimo laikinai stabdyti derybas nesustos ir reorganizacijos planas bus patvirtintas laiku, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.

„Mes įgyvendinsime Seimo nutarimą, kurį jis priėmė kaip visų universitetų steigėjas“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Žaliūnas.

Seimas baigdamas rudens sesiją priėmė nutarimą, kuriuo pritarė LSU prijungimui prie LSMU. Universitetams pasiūlyta iki kovo pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas. LSU taryba ir senatas reorganizacijai nepritaria.

„Aš galėčiau pasakyti, kad mes parengsime greičiau, esame numatę vasario 14 dieną iškilmingą senato ir tarybos posėdį, o prieš iškilmingą posėdį bus darbinis ir mes priimsime sprendius, atitinkančius Seimo nutartį“, – garantavo rektorius.

Jis nesureikšmino LSU sprendimo stabdyti derybas, pažymėjęs, kad jis yra laikinas. „Jiems gal dar reikia laiko pasitarti su senatoriais, tarybos nariais, bendruomene“, – sakė R. Žaliūnas.

Seime pritarus universitetų pertvarkai, ji būtų baigta, kai Seimas kaip steigėjas patvirtintų naujo universiteto statutą. Šiuo metu universitetai rengia reorganizacijos planą ir sąlygas. Planuojama, kad Sporto universitetas veiktų LSMU sudėtyje kaip Sporto akademija, tačiau LSU siekia išlaikyti autonomišką statusą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė vertindama situaciją yra sakiusi, kad reorganizacija sutelktų biomedicinos mokslų potencialą, o šios studijų kryptys šiuo metu Kaune dubliuojamos.

Vyriausybėje lapkritį patvirtintas visų universitetų pertvarkos planas. Įgyvendinus Vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų būtų pertvarkomi į devynis.

Šeštadienį į paieškas išvyko ir Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos automobilis su narais.

„4 žmonės iš viso išvažiavo“, – BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Neretai dingusių žmonių paieškoms keliamas pasieniečių sraigtasparnis nebuvo naudojamas.

„Jokių prašymai nei pasieniečių kinologai, nei sraigtasparnio pilotai nėra gavę“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Į dingusiojo paieškas aktyviai įsitraukė ne tik policija, bet ir visuomenė.

Prokuroras sako, jog „visiškai įmanoma“, kad be žinios dingusio vilniečio A.Kilkaus byloje suimtas įtariamasis galėjo turėti bendrininkų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį patenkino prokuratūros prašymą ir dviem mėnesiams leido suimti Lauryną Baltrūną, įtariamąjį A. Kilkaus dingimo byloje.

„Policija vertina visą pateiktą bendruomenės, visuomenės informaciją. Intensyvūs veiksmai bus atliekami ir savaitgalį, – per spaudos konferenciją sakė Vilniaus apskrities policijos vadovas S. Gagas. – Iki to momento, kol nerasime ieškomo asmens, mes tikime, kad jis yra gyvas.“

Abu vyrai – baikeriai, L. Baltrūnas yra klubo „MC vorai“ prezidentas, dingusysis taip pat anksčiau priklausė šiam klubui.

A. Kilkus spalio 15 dieną, apie 17 val., motociklu išvyko iš namų Vilniuje ir negrįžo.

Teisėsaugos duomenimis, spalio 15-osios popietę vyras galėjo būti pastebėtas Trakuose, Trakų rajone ar Senojoje Varėnoje.

Varėnos rajone rastas A. Kilkaus motociklas. Socialiniuose tinkluose raginama rinktis ir eiti ieškoti dingusio dviejų vaikų tėvo.

A.Kilkaus rasti nepavyko. Policijos departamentas pranešė, kad nepaisant prasto oro aktyvūs paieškos veiksmai bus tęsiami visą savaitgalį bei toliau bus tikrinamos visos versijos.

"Dirbsime, kol neužčiuopsime siūlo galo", - savo feisbuko paskyroje pranešė policija.

Kaip pranešė teismas, įtariamoji suimta iki liepos 26 dienos. Tai maksimalus laikotarpis, kiek apylinkės teismas gali tęsti asmens suėmimą: liepos 26 dieną sueis pusė metų, kai M.Kaziukaitytė yra laikoma suimta.

Prokuroras Vytautas Gataveckas žurnalistams kovo mėnesį yra sakęs, kad bylos tyrimas artėja į pabaigą, laukiama specialistų išvadų.

Pratęsiant suėmimą, atsižvelgta į tai, kad įtariamoji M.Kaziukaitytė, nors anksčiau neteista, neigiamai charakterizuojama. Yra bausta administracine tvarka. Įtariama, kad nusikaltimą galėjo padaryti būdama apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, jai gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

„Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamoji slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo”, – sakė teisėjas Audrius Meilutis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamoji kurį laiką gyveno užsienyje, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindo manyti, kad skyrus jai švelnesnę kardomąją priemonę, ji gali siekti išvengti atsakomybės.

Žiauriai sumuštas keturmetis itin sunkios būklės sausio 25-osios vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Sausio 27-osios rytą vaikas mirė.

Įtarimai dėl bejėgiškos būklės mažamečio vaiko, kuris yra šeimos narys, itin žiauraus nužudymo pateikti M.Kaziukaitytei ir jos sugyventiniui Gediminui Konteniui, kuris taip pat laikomas suimtas. Už tokį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

„Šiandieną Kauno apygardos prokuroras papildomai kvalifikavo veiką kaip nužudymą ir kreipėsi į apylinkės teismą dėl suėmimo visiems trims asmenims. (...) Pavyko rasti dar vieną transporto priemonę, kuria naudojosi vienas iš įtariamųjų“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė Kauno policijos vadas Darius Žukauskas.

„Viltis visą laiką yra, bet įvertinę objektyvius duomenis, mes darome prielaidą, kad jis gali būti nužudytas“, – pridūrė pareigūnas.

Visiems trims įtariamiesiems už akių paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šiuo metu policijos pareigūnai Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apylinkėse vykdoma kūno paieška. Pasak D.Žukausko, „Volvo“ automobilis, kuriuo naudojosi vienas iš įtariamųjų, rastas Šiauliuose, todėl paieška išsiplėtė ir į šį regioną.

„Pagrįsti duomenys leidžia manyti, kad jis galėjo tapti nusikaltimo auka, gautos specialistų išvados. Vienas iš pagrindinių šaltinių – rasta kraujo“, – sakė policijos viršininkas.

31 metų E.Sabulis gegužės 16-osios vakarą išėjo iš namų Kaune, Vilijampolėje, ir dingo be žinios. Netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo.

Pareigūnams pavyko nustatyti, kad vyras sėdo į pilkos spalvos „Volkswagen Transporter“ ir žadėjo vykti į Šiaulius. Pareigūnams su visuomenės pagalba pavykto rasti mikroautobusą, į kurį vyras, kaip manoma, buvo įviliotas.

Įtarimai dėl nusikaltimo už akių pateikti trims asmenims: 1962 m. gimusiam Šiaulių miesto gyventojui, šiemet deklaravusiam išvykimą į užsienį, Vaclovui Vaitkevičiui, 1993 m. gimusiam Šiaulių rajono gyventojui Deniui Vaitkevičiui, taip pat Jurbarko rajono gyventojui Pauliui Tamoševičiui, gimusiam 1987 m.

Du iš įtariamųjų yra vienos šeimos nariai, trečiasis – jų pažįstamas, visi anksčiau teisti. Tiek jie, tiek nukentėjusysis gyveno Ispanijoje, todėl policija neatmeta galimybės, kad įtariamieji yra išvykę į užsienį. Policijos duomenimis, vienas įtariamasis, P.Tamoševičius, yra išvykęs į užsienį.

Įtariamieji ir dingusysis yra pažįstami, todėl manoma, kad E.Sabulis buvo įviliotas į spąstus ir pagrobtas.

Pareigūnai prašo asmenis, turinčius informacijos apie šių asmenų buvimo vietą, nedelsiant informuoti telefonais (8 37) 303161, (8 37) 303139 (8 37) 303450 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.