"Pernai tokiu laiku kopūstų kilogramas kainavo 17 euro centų, šįmet – 43–47 centus. Išprotėjo godūs augintojai, šias daržoves pabranginę daugiau nei dvigubai ir kone trigubai. Kai tokios kainos, liksiu žiemą be kopūstų, – vakar "Kokteilyje" niršo Genutė.
"Graužkite žiemą morkas, o apie kopūstus pasvajokite", – moteriai išeitį pasiūlė linksmų plaučių Augustinas.
O Jonas buvo kategoriškas: "Tos pirkėjos galva – tikras kopūstas. Jeigu kopūstai neužaugo, jų trūksta, todėl ir kaina pakilo. Šiemet kopūstus valgys tik tie, kurie turi proto ir daug pinigų."
Janina pasiūlė lankstesnį variantą Genutei.
"Kaip ji sulauks žiemos, neturėdama užraugtų kopūstų? – retoriškai klausė skaitytoja. – Tegul nusiperka kopūstų už tiek, kiek išgali. Vis turės, nors ir mažiau, šio skanėsto."
"Tie kopūstai – ne pirmojo būtinumo produktas, galima apsieiti ir be jų. O tos daržovės tegul pūpso godžių daržininkų sandėliuose", – savo nuomonę apie šoktelėjusią kainą panoro pareikšti ir Alfonsas.
Vis dėlto jų reikia
Rauginti kopūstai yra išlaikę visas kryžmažiedėms daržovėms naudingąsias medžiagas, o jiems fermentuojantis gaminasi probiotikai.
Kopūstus vartoti sveika dėl daugybės priežasčių. Jie turtingi vitaminų A ir C. Moksliniai tyrimai parodė, kad kryžmažiedės daržovės mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, kopūstuose apstu vertingų antioksidantų. Jie mažina uždegimą, net kai kurių vėžio tipų riziką. Tačiau dar vertingesni tampa tada, kai yra rauginti.
Tradicinėje kinų medicinoje nuo seno gydytojai įvairiems ligoniams liepdavo gerti raugintų kopūstų sulčių. Manoma, kad mongolų vado Čingischano kariuomenė atvežė šį patiekalą į Europą. Senovės romėnų kariuomenė keliaudavo su statinėmis, pilnomis raugintų kopūstų, kurie buvo vartojami, siekiant išvengti dažnai ilgose kelionėse pasitaikančių žarnyno infekcijų.
