Garbus klaipėdietis, toks V., pastebėjo nedovanotiną dalyką. Ant naujai įrengtų gatves žyminčių rodyklių (tų ant raudono koto) palikta baisi klaida – mūsų literatūros klasikės Salomėjos slapyvardžio raidė ė parašyta be taško – ne "Nėris", kaip kad šį vardą tardavo jos pasija Faustas Kirša, o "Neris". V., matydamas tokį baisų liapsusą, nesusiturėjo ir skėlė raštą miesto valdžiai: "Žiūrėkite, jūs ten, beraščiai, kokia gėda prieš poetę ir jos ištikimuosius gerbėjus!" Gūžtelėjo pečiais toks valdininkas, pasiėmė kibirėlį dažų, įsimetė į kišenę teptuką, nuėjo prie tų rodyklių, bakstelėjo tą tašką ant tos e raidės, ir problemos kaip nebūta. Nūnai Neris tapo Nėrimi, kaip to ir norėjo ponas V. Tad kam reikėjo rašyti raštus, juk būtų užtekę telefono skambučio reikiamam žmogui, tam su kibirėliu rašalo.

Linksmi pastebėjimai

Gaisrininkai atvyko operatyviai, bet namas jau buvo sudegęs.

Girtas traktorius išvertė du kelio ženklus ir sustojo ant stulpo.

Pagal aktą kiaulė išsisuko koją ir buvo nutarta ją išbrokuoti suvalgymui.

Pilietis. J. nukrito nuo stogo galva aukštyn kojom.

Mano vyrą prašyčiau įtraukti į Raudonąją knygą, nes jis jau – ant išnykimo slenksčio.

Prašau išduoti sūnaus dublikatą, nes pamečiau originalą.

Antrojo aukšto gyventojai skaldo malkas ant mūsų galvų.

Kaimynas nusipirko šunį ir dabar naktimis staugia arba loja, neduodamas ramybės.

Mokinys labai mandagus, pavyzdingo elgesio, tik kartais įžūliai elgiasi su mokytojais.

Mokyklos valgykloje trūksta kiaurasamčių sriubai pilstyti.