Ketvirtadienio rytą teismo posėdis neužtruko, abejonių dėl suėmimo termino penkis kartus teistam vyrui nekilo nei teisėjai, nei advokatui. Įtarimų žaginimu sulaukusį vyrą ginti paskirtas advokatas nė nelaukė teisėjos sprendimo, išeidamas iš teismo salės jis į žurnalistų klausimą atsakė pabendrausiąs su ginamuoju areštinėje.

Įtariamasis keturis kartus teistas už žaginimą, kartą jis teistas už senolės apiplėšimą, kurio metu jis taip pat naudojo smurtą.

Antradienį šį asmenį pareigūnai sulaikė pietinėje Klaipėdos pusėje, kur įtariamasis gyvena. Tačiau nusikaltimams prieš moteris vykdyti jis visada pasirinkdavo mišką netoli Dragūnų kvartalo arba Poilsio parką.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuroro Arūno Saunoriaus, įtariamasis duoda parodymus, bet, ar pripažįsta kaltę, neatskleidžiama.

Nukentėjusiosios ir įtariamojo jokie ryšiai nesiejo.

Prokuroras pripažino, kad tokio brutalaus seksualinio nusikaltimo Klaipėdoje jau senokai nebuvo. Beje, paskutinį pasikėsinimą išžaginti nepažįstamą moterį, naudodamas fizinį smurtą, prieš šešerius metus įvykdė tas pats asmuo. Tai įvyko toje pačioje vietoje kaip ir sekmadienio išpuolis prieš merginą. Tada jauną mamą, vežiojusią mažylį vežimėlyje, jis užpuolė miške ties Dragūnų kvartalu.

Po kelių dienų jo auka tapo brandi moteris Poilsio parke, o dar po dienos jis nusigavo į Kauną ir ten užpuolė moterį stotelėje. Ten jis buvo sučiuptas.

Po šešerių metų įkalinimo jis grįžo į laisvę ir pasimėgavęs ja vos aštuonias dienas pakartojo ne kartą vykdytą nusikaltimą.

Suimtam asmeniui pateikti įtarimai dėl išžaginimo, bet paprastai įtarimai tyrimo metu keičiasi, jie gali sunkėti. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo nusikaltimo aukos sveikatos.

2006-aisiais jo įvykdytas nusikaltimas prokurorų buvo įvertintas ne tik kaip žaginimas, bet ir sunkus kūno sužalojimas. Tada valstybės kaltintojas siūlė šį asmenį pasiųsti už grotų 16 metų, teismas jam skyrė 12 metų nelaisvės bausmę, kurią atlikęs jis nuskriaudė dar tris moteris ir tik po to grįžo į įkalinimo įstaigą.

Kriminalinių įvykių suvestinėje minimas dar vienas toks atvejis.

Trečiadienį apie 12.30 val. Kretingos gatvėje 98-erių senolė įsileido dvi komunalinių tarnybų darbuotojomis apsimetusias moteris.

Viena jų tikino turinti patikrinti skaitiklių rodmenis, kažką rašydama ji vis kalbino buto šeimininkę. Jos bendrininkė tuo metu šmirinėjo po butą ir šlavė pinigus. Jų rado ne vienoje vietoje.

Kaimynai matė, kad į butus skambina dvi įtarimų sukėlusios moterys, ir nusprendė pranešti apie tai policijai.

Kai atvyko pareigūnai, įtariamosios jau buvo dingusios. Namo gyventojai pasitiko policininkus, pasakojo, ką matė laiptinėje ar pro savo durų akutes.

Žmonės palydėjo pareigūnus ir pas 98 metų kaimynę, tada ji ir papasakojo apie savo nelaimę. Moters teigimu, vagilės nugvelbė 8,3 tūkst. eurų.

Visi mačiusieji įtariamąsias jas apibūdino. Regis, kad viena jų buvo jaunesnė, kita – vyresnė. Miesto policijos komisariate pradėtas sukčiavimo tyrimas.

Panašiai prieš kelerius metus buvo apibūdinamos dvi vagilės, kurias vėliau policininkai sulaikė.

Bėda ta, kad jokio turto jos neturėjo, tad ir atgauti prarastus pinigus nukentėjusiesiems nebuvo jokių šansų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė pakartojo daug metų pareigūnų sakomą frazę – į namus nepažįstamų žmonių įsileisti nereikėtų, juo labiau nederėtų laikyti grynųjų lengvai prieinamose vietose.

Laisvėje – tik aštuonias dienas

Oficialus policijos pranešimas apie sekmadienį įvykdytą nusikaltimą pasirodė tik trečiadienį. Ir nenuostabu, pareigūnai norėjo neišgąsdinti įtariamojo.

Pranešime skelbiama, kad sekmadienį apie 18 val. miške šalia Dragūnų gatvės buvo užpulta pilnametė mergina.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio lytinio nusikaltimo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai neslepia, kad įtariamasis yra 47 metų vyras, neseniai atlikęs bausmę už analogiškus nusikaltimus.

Dienraščio žiniomis, įtariamasis iš įkalinimo įstaigos į laisvę grįžo tik prieš aštuonias dienas.

Antradienio pavakarę Dragūnų kvartalo gyventojai jau dalijosi žinia apie gausias policijos pajėgas viename kiemų arčiau miško.

Kažkas matė policininkus, iš miško parsinešančius maišus, kuriuose buvo žemių. Ko gero, tai buvo daiktiniai įrodymai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė vakar dar negalėjo pasakyti, kada bylos tyrimą kuruojanti ir koordinuojanti prokurorė prašys teismą sankcionuoti įtariamojo suėmimą. Veikiausiai į teismą įtariamasis bus atvestas šiandien.

Tikėtina, kad pareigūnai bus surinkę pakankamai įrodymų ir liudijimų įtariamojo kaltei įrodyti.

Sulaikė Kaune

Pastarąjį kartą prieš šį įvykį apie drastišką moters užpuolimą Klaipėdoje, pajūrio miške, skelbta 2018 m.

Tada irgi siautėjo tas pats tipas – parke buvo užpulta ne viena moteris. Pareigūnai tą rudenį klaipėdietėms patarė parke nevaikščioti po vieną, vengti atokių vietų, stengtis, kad visą laiką aplinkui būtų kitų žmonių.

Tų metų rugsėjo viduryje vidurdienį parke, arčiau geležinkelio bėgių, buvo užpulta brandi moteris, išbėgusi į parką pasportuoti.

Ji turėjo tik telefoną, pinigų ar kitų vertingų daiktų nebuvo pasiėmusi.

Staiga prie jos pribėgo nepažįstamas vyras, smogė į veidą ir pargriovė ant žemės. Kaip būtų viskas pasibaigę, nežinia, bet tuo metu netoliese pasirodė du jauni praeiviai. Jie išgąsdino užpuoliką ir šis paspruko.

Nukentėjusioji policininkams apibūdino smurtautoją. Nusikaltimo braižas ir vyro apibūdinimas buvo panašus į prieš kelias dienas už poros kilometrų miške ties Šarlotės gatve analogišką nusikaltimą įvykdžiusio asmens aprašymą.

Netrukus, kai uostamiesčio pareigūnai jau buvo nustatę įtariamąjį, jis įkliuvo Kaune. Autobusų stotelėje nusikaltėlis taip pat užpuolė moterį, bet buvo sulaikytas, ir žinia apie šį užpuoliką pasiekė Klaipėdos pareigūnus. Paaiškėjo, kad tai jų ieškotas asmuo.

Tada šis jau daug kartų teistas vyras buvo pasiųstas už grotų ir atliko visą bausmę.

Sankcija: kol kas nekyla daug abejonių, kad teismas leis įtariamąjį areštuoti maksimaliam terminui. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prašė Dievo pagalbos

Ko gero, šio sekmadienio nusikaltimą tiriantys pareigūnai prisiminė seną pažįstamą, bet veikiausiai manė, kad jis vis dar laikomas už grotų.

Tačiau už įvykdytas piktadarybes nuteistas vyras jau kelias dienas mėgavosi laisve.

Šis asmuo buvo minimas ne viename tyrime.

2006 m. jis taip pat buvo teisiamas už labai panašų nusikaltimą. 51-erių moteris buvo užpulta Poilsio parke ir tik per plauką išsikapstė iš mirties nagų, buvo apiplėšta ir išžaginta.

Tądien į parką ji atėjo pasikasti žemės pomidorų sodinukams. Einančią taku ją vyras užpuolė iš už nugaros ir nutempė atokiau.

Vėliau teisme auka pasakojo: „Supratau, kad nebeturiu jėgų priešintis. Paskutinis dalykas, ką pagalvojau ir pasakiau: „Dieve, gelbėk.“ Tada iš nosies ir burnos plūstelėjo kraujas, praradau sąmonę.“

Tik vėliau atsipeikėjusi moteris pamatė ant žemės savo apatinius, buvo dingusi jos rankinė.

Išdavė cigarečių pakelis

Tąkart nusikaltimo tyrimas buvo sudėtingas, apžiūrėję įvykio vietą policininkai iš karto lyg ir nerado įkalčių.

Tada 2-ojo policijos komisariato kriminalistas Kazimieras Jakovlevas tolokai nuo nusikaltimo vietos pamatė tuščią cigarečių pakelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris. Šis įkaltis padėjo prisikasti prie nusikaltėlio.

Beveik po poros savaičių buvo demaskuotas tuomet 29-erių vyras. Jis jau buvo dukart kalėjęs.

Sumanus pareigūnas tais metais buvo paskelbtas metų sekliu.

Tada patyrusi labai sunkių išgyvenimų ir sužalojimų nukentėjusioji civilinio ieškinio nepateikė ir net tikino teisėjus kaltininkui neturinti jokių pretenzijų. Panašu, kad tai buvo itin didelės psichinės traumos padarinys.

Tuo tarpu teisiamasis, jau, matyt, išėjęs nusikaltėlio mokslus įkalinimo įstaigose, neprisipažino žaginęs moterį ir sukūrė versiją, neva paaiškinančią, kaip jo sperma atsidūrė ant aukos rūbų. Esą jis tik ranką nusišluostęs į moters kelnaites, o susijaudino pamatęs jos kraują.

Tada kaltininkas buvo nuteistas kalėti 12 metų, nors prokuroras reikalavo 16 metų bausmės. Teismas įvertino dar ir aukos sužalojimą.

Medikų išvada buvo kategoriška – kaltinamasis galėjo suvokti, ką darąs, ir valdė savo veiksmus.

Pirmoji auka – paauglė

1995 m. tas pats asmuo su bendrininku prie Vasaros estrados užpuolė dvi paaugles. Viena jų pabėgo, antroji buvo išžaginta ir sužalota peiliu.

Tada dar 18-metis įtariamasis tikino tik stebėjęs nusikaltimą, kaltę vertė bendrininkui.

Nusikaltėliai prisipažino tą pavasarį Poilsio parke, prie Vasaros estrados bei Melnragėje apiplėšę dar mažiausiai šešias moteris ir vieną vaikiną. Visais atvejais jie aukas gąsdino peiliais.

Nuteistas už šį nusikaltimą jis į laisvę išėjo anksčiau nustatyto termino, bet greitai vėl įkliuvo.

2001 m. šis asmuo buvo su sėbrais nuteistas už 95 metų senolės apiplėšimą jos namuose.

Tada girtaujančiai kompanijai pritrūko pinigų. Sukurstyti draugės du vaikinai nuėjo į Melnragėje gyvenusios senolės namus.

Nusikaltėlis tada smogė senolei, o kai ši nugriuvo, aukai nuo kaklo nuplėšė grandinėlę.

Tada jaunųjų plėšikų grobis buvo 132 litai, kuriuos jie netrukus pragėrė.

Itin garbaus amžiaus moterį nuskriaudęs tipas tuomet gavo griežtesnę bausmę, nes pirmąją atliko ne iki galo, be to, jo indėlis į nusikaltimą buvo svaresnis – jis ne tik pagrobė vertybes, bet ir smurtavo.

Įtariamąjį saugo įstatymas

Nors šios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose jau sklido pasipiktinimo bangos, dar daugiau jų kilo vakar, kai įtariamasis buvo sulaikytas. Žmonės piktinosi, kodėl neskelbiama šio asmens nuotrauka ir pavardė.

Tačiau įtariami asmenys saugomi įstatymo, kol jų kaltė neįrodyta, tad jų duomenys neviešinami.

Dėl tos pačios priežasties ir dienraštis „Klaipėda“ neskelbia įtariamojo atvaizdo, nors šis vyras buvo ne kartą fotografuotas teismo salėje.

Prieš teisiant už vieną minėtų nusikaltimų įtariamo vyro psichika buvo tirta. Tada medikų išvada buvo kategoriška – kaltinamasis galėjo suvokti, ką darąs, ir valdė savo veiksmus.

Tikėtina, kad apie psichinę įtariamojo sveikatą specialistų bus prašoma pasisakyti ir šį kartą. Jeigu ir dabar paaiškėtų, kad vyras yra sveikas, jam turėtų būti skiriama maksimali bausmė.

Sunku būtų patikėti – Baudžiamasis kodeksas už tokio pobūdžio nusikaltimus numato tik iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Ir vaikus, ir suaugusiuosius

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė pasakojo, kad netvarkingas teritorijas dažniausiai pastebi patys savivaldybės darbuotojai, tačiau nemažai informacijos apie valytinus plotus suteikia ir gyventojai.

Savivaldybės tinklalapyje skelbiamas ilgas sąrašas plotų, kuriuos kuopti rekomenduoja savivaldybės darbuotojai. Tiesa, moksleiviams patariama imtis ne visų jų tvarkymo. Ten, kur vaikai gali susižaloti narkomanų išmestais švirkštais ar pavojingai susižeisti, jie nesiunčiami.

Šiemet talkininkai raginami patys pasirūpinti pirštinėmis, maišais ir kitomis priemonėmis.

Kad būtų iškuopta kuo daugiau užterštų plotų, bendruomenės, įstaigos bei organizacijos raginamos informuoti Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojus, kurį plotą imsis valyti balandžio 26–27 d., kai bus skelbiama didžioji miesto talka.

Didžioji šių plotų dalis yra parkai, pamiškės, gatvių šalikelės, kur nėra daug gyvenamųjų namų, paupiai bei teritorijos prie tvenkinių bei ežerėlių.

Stebi gyvai ir kameromis

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad jo pavaldiniams ne kartą pavyko nustatyti teršėjus.

Tačiau tai buvo tik vienetiniai atvejai, kai tarp šiukšlių būdavo randamos dėžės ar kiti daiktai su vardais ir pavardėmis.

Kur kas dažniau žmonės išmeta nebereikalingus baldus ar padangas, tada buvusio jų savininko nustatyti neįmanoma, belieka tikėtis, kad talkininkai arba Miesto tvarkymo skyriaus pasamdyti rangovai nurodytą plotą išvalys.

Paklaustas apie vietas, kur žmonės nuolat atsikrato senų padangų, M. Poimanskis prisiminė Kaštonų gatvės garažų masyvą. Ten pastaruoju metu neįmanoma privažiuoti, padarytos kliūtys, kurios turėtų būti neįveikiamos teršėjams.

Įrengtos ir kitos priemonės, skirtos tramdyti šiukšlintojus.

Ne vienoje vietoje prie komunalinių atliekų konteinerių, kur žmonės piktybiškai palieka stambias šiukšles, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, o jų transliuojamą vaizdą stebi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Kai kuriose itin užterštose teritorijose stebėjimo ėmėsi aplinkosaugininkai.

Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip?

Kai šiukšlintojai nebereikalingą mantą atveža mašina, jos valstybiniai numeriai užfiksuojami ir taip nustatomas teršėjas.

Bet jeigu senus baldus ir kitus griozdus prie konteinerių rankose atneša žmogus, užsimaukšlinęs gobtuvą, sužinoti, kas jis yra, sunku. Galima įtarti, kas yra teršėjas, bet prieš baudžiant reikia turėti nenuginčijamų įrodymų.

„Seklių tam neturime. Bandėme stebėti, bet ta praktika nepasiteisino. Gali skirti sekimui du žmones, jie visą dieną stebės vieną vietą, nieko neleistino neužfiksuos, bet kitų darbų neatliks“, – teigė M. Poimanskis.

Senų padangų krūvos stebina, nes atliekų tvarkytojai nuolat skelbia – kiekvienas klaipėdietis per metus gali atvežti nemokamai penkias padangas. Veikiausiai į krūvą sumesti nebereikalingus daiktus – mažiau vargo.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Situacija gerėja

Nepaisant gausaus tvarkytinų plotų sąrašo, M. Poimanskis įsitikinęs, kad Klaipėda yra gražus ir švarus miestas.

„Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip? Pas mus šiukšlynai ten, kur kai kurie klaipėdiečiai net buvę nėra. O lankomiausiuose pasaulio miestuose juos galima pamatyti pačiame centre. Nemanau, kad mes galime išauklėti suaugusius žmones. Jeigu tėvas nešė į kiemą šiukšles, tai ir sūnus taip darys. Jam paprasta – numetė, o toliau – nebe jo rūpestis. Bet tvarka gi turi būti“, – sakė vedėjas.

Anot jo, situacija tikrai keičiasi. Juk gal prieš 15 metų buvo įprasta, kad šiukšlių konteineriai būdavo „apaugę“ atliekomis, konteinerių dėl to kai kur nė nebūdavo matyti.

„Skambindavome vežėjams, jie tikindavo, kad viską išgabeno, o mes stovime prie tų krūvų. Dabar tokių situacijų nebėra“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vadovas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė patikino, kad inkilai parke atsirasdavo, kai kas nors parodydavo norą juos kabinti.

„Pastaruoju metu matau, jog padaugėjo šikšnosparnių inkilų, bet man niekas nepranešė apie tai, kad juos kabins, aš apie tai nežinojau. Pamenu, bene 2005 metais mano pirmtakas darė tokią iniciatyvą kelti inkilus“, – pasakojo S. Simanaitienė.

Vėliau paukščių specialistai pradėjo sakyti, kad bet kaip ir bet kokių inkilų kabinti nevalia, reikia išmanyti šiuos dalykus. Jie negali būti ne tik netinkamos formos, bet ir nuspalvinti netinka sparnuočiams.

Būtent todėl S. Simanaitienė ir nesiima organizuoti inkilų kabinimo Skulptūrų parke. Ji pripažino, kad inkilų nėra daug, bet nesigirdi ir norinčiųjų tai daryti pasisiūlymų. Nebėra tradicijos mokyklų mokiniams gaminti ir kelti inkilus.

„Muziejaus darbuotojai seniau pakabintų inkilų neardė, jie nukrenta patys, sugadinti laiko ir gamtos sąlygų. Ir naujų nekabiname. Manau, kad dabar, kai viskas specializuojasi, tai turėtų daryti išmanantys žmonės. Žinau, kad parke tikrai gyvena ir girdime ūkiant apuokus. Jie buveinę sau rado senų medžių drevėse. Jei kas rodys iniciatyvą, domėsiuosi ir bendrausiu. Bet labai seniai apie tai niekas neklausė ir dėl to neskambino“, – kalbėjo S. Simanaitienė.

Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas patikino, kad visiškai nebūtina būti paukščių gyvenimo žinovu pagaminti ir tinkamai įkelti inkilą.

Matau, jog padaugėjo šikšnosparnių inkilų, bet man niekas nepranešė apie tai, kad juos kabins.

Pasirodo, mažieji paukšteliai, tokie, kaip žvirbliai ar varnėnai, nekreipia dėmesio į inkilo marginimą. Svarbu, kad namelio forma ir landa būtų tinkama. Tiesa, labai jau margas inkilas nėra pageidautinas dalykas.

„Inkilus galima kabinti ištisus metus, nes paukščiai juose ne tik peri, bet ir žiemoja. Žinoma, jei norima, kad paukščiai tame inkile perėtų, reikėtų juos įkelti kuo anksčiau. Bet dabar dar tikrai nėra pernelyg vėlu kabinti inkilus musinukėms ir kitiems vėliau grįžtantiems sparnuočiams. Svarbu, kad paukščiai jaustųsi kuo saugiau, kad kiaunės ar katės jų nepasiektų. Be to, prie landos nereikia daryti laktelės, nes ji reikalinga tik grobuonims, o ne paukščiams“, – paaiškino ornitologas.

Svarbu, kad inkilas nebūtų blaškomas vėjo, todėl derėtų rinktis storesnį medį. Patariama, kad landa būtų atkreipta į pietų ar pietryčių pusę, taip sparnuočiai gaus daugiau saulės ir jiems bus šilčiau, nors kategoriškos nuostatos šiuo klausimu nėra.

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytoja pasakojo negalinti prisijungti prie „Regitros“ elektroninių paslaugų sistemos. Ji pirmadienį norėjo registruotis vairuotojo pažymėjimo keitimo paslaugai.

Pusdienį maigiusi klaviatūros mygtukus ji galiausiai prisiskambino į „Regitrą“ ir išgirdo atsakymą apie tai, kad sistema tvarkoma.

Praėjo pusdienis, bet klientė ir toliau negalėjo sutvarkyti būtinų reikalų. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigęs, ji sužinojo atidžiau apžiūrėjusi pažymėjimą. Pasirodo, dokumentas nebegalioja nuo 2023-iųjų rudens.

„Norėjau kaip galima greičiau registruotis gauti naują dokumentą. Kai supratau, kad sistema stringa, pradėjau panikuoti. Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama“, – piktinosi klaipėdietė.

Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama.

Valstybės įmonės „Regitra“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikslino, kad prisijungti prie Vairuotojų portalo tapo neįmanoma dar penktadienio vakarą.

Tuo metu „Regitros“ skambučių centras ir administracija jau nedirbo. Todėl pirmą kartą sutrikimai užfiksuoti šeštadienį, tada raštu informuota ir atsakinga institucija. Abejotina, ar valstybinė įstaiga Informacinės visuomenės plėtros komitetas šeštadienį dirbo.

„Esame priklausomi nuo išorinių registrų, dažniausiai būna informacinių ryšių departamento sutrikimai. Ir šiuo atveju dar penktadienį vakare sutriko procesai Informacinės visuomenės plėtros komiteto administruojamame Elektroninių valdžios vartų portale. Kitaip sakant, bandant prisijungti, šis portalas nejungia su Vairuotojų portalu. Kol kas laukiama šio portalo sprendimo. Bandome įvertinti, kiek mes prarandame finansiškai, kiek patiriame nepatogumų dėl Informacinių ryšių departamento sukeliamų dažnų sutrikimų. Sutrikimų būna gana daug, tik tiek ilgai trunkančio nepamenu“, – pirmadienį teigė L. Vosylius.

Vienintelis patarimas vairuotojams – gyvai vykti į „Regitros“ padalinius. Tiesa, pirmadienį šie padaliniai nedirbo.

L. Vosylius patikslino, kad vairuotojų portalas neveikė iki pirmadienio vakaro. Jis pats pranešimą apie tai, kad gedimas pašalintas, gavo pirmadienį 17.44 val.

Vakar, antradienį, „Regitros“ tinklalapis jau veikė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai pranešimą apie incidentą Šaltkalvių gatvėje fiksavo 7.30 val.

BMW markės automobilis buvo beišvažiuojąs iš automobilių aikštelės, kai prie mašinos priėjo vairuotojui nepažįstamas vyras ir spyrė į galinio matymo veidrodėlį.

Kodėl žmogus taip pasielgė, galima tik spėlioti, automobilio savininkui buvo panašu, kad šis asmuo buvo girtas.

Chuliganas nuėjo nė neatsigrįžęs, todėl iškviesti policininkai įtariamojo nerado.

Nukentėjusysis parašė pareiškimą ir nurodė, kad jam padaryta žala siekia 1,5 tūkst. eurų.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Ar policininkams pavyks rasti kaltininką, galima suabejoti.

Keitėsi būsto statusas

S. Kudarauskas dviejų kambarių butą Baltijos prospekte esančiame vadinamajame universiteto darbuotojų name gavo dar 1993 m., tada tai buvo tarnybinis butas.

Vėliau tokių butų statusas kelis kartus keitėsi, kol jie tapo savivaldybės nuosavybe, o gyventojai su ja sudarė nuomos sutartis. Būstų administratorius – viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių. Numatomos ir nuolaidos asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus.

S. Kudarauskas įsitikinęs, kad jis nepagrįstai verčiamas mokėti beveik 200 eurų nuomos mokestį, nes neturi kito būsto, yra pensinio amžiaus ir yra vienišas.

Profesoriaus įsitikinimu, nuolaida turėtų būti taikoma net nepristatant šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, nes apie tai galima sužinoti iš valstybės registruose esančių duomenų.

Būdamas tikras, kad jau kuris laikas permoka už būsto nuomą, S. Kudarauskas teismui pateikė priešieškinį, kuriame išdėstė, kad skolingas ne jis, o jam susidarė skola dėl ydingo nuomos mokesčio apskaičiavimo.

Profesorius nėra tas žmogus, kuris visai nemoka mokesčio, jis tiesiog moka perpus mažesnę, nei numatyta, sumą.

Procedūra: iškeldinant iš būsto tenka iš jo išnešti asmeninius žmogaus daiktus. Be to, procese turi dalyvauti policija, antstolis ir net ugniagesiai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ieškinys ir priešieškinys

Pirmadienį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose turėtų vykti parengiamasis posėdis. „Klaipėdos butų“ civilinis ieškinys S. Kudarauskui – 2 539 eurai, ieškovai prašo nutraukti nuomos sutartį su skolininku ir iškeldinti jį iš buto su visais jo daiktais.

Prašoma taip pat priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovu byloje vadinamas S. Kudarauskas prašo atmesti įstaigos „Klaipėdos butai“ ieškinį ir priteisti iš šios įstaigos jam permokėtus 1 476 eurus.

Profesorius taip pat prašo jam priteisti 5 proc. metines palūkanas bei jo bylinėjimosi išlaidas. Be to, jis prašo priimti atskirąją nutartį dėl teisės normų pažeidimo viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“ ir miesto savivaldybės administracijoje, apie tai informuojant merą.

Bylinėjasi dėl principo?

Profesorius pasakojo, kad ne vienerius metus bylinėjasi dėl nuomos mokesčio, pats gilinasi į įstatymų subtilybes, todėl negali imtis savo tiesioginių mokslo darbų, kurie būtent dabar turėtų būti itin aktualūs.

Kalbėdamas apie pirmą pralaimėtą bylą ir tuoj prasidėsiančią antrą, S. Kudarauskas pripažino, kad jo pajamos nėra mažos ir nuoma jam įkandama.

Esą bylinėdamasis jis nori naudos ne tik sau, bet ir kitiems savivaldybės būstų nuomininkams, kurie galėtų gauti nemenkas nuolaidas, bet apie tai nėra informuojami.

S. Kudarauskas sulaukė didelio palaikymo, kažkas net pasiūlė surengti rinkliavą ir apmokėti profesoriaus skolą. Profesorius atviravo, kad jo pensija yra didesnė nei vidutinė klaipėdiečio alga, nors pirmajai priteistai sumai padengti jis paėmęs banko paskolą.

Būdamas garbaus amžiaus jis su šypsena teigia – nežinia, kiek jam dar liko gyventi, bet teisme yra nusiteikęs atstovauti sau pats.

Ką darys, jei bus iškraustytas iš buto, kuriame gyvena daugiau nei 30 metų, 88-erių S. Kudarauskas kol kas nežino.

Nieko asmeniško

Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas paaiškino, kad vadovauja įstaigai, kuri vykdo funkcijas apgyvendinant ir pasirašant nuomos sutartis su savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomininkais. Tai yra dvi skirtingos kategorijos.

Savivaldybės butus žmonės gavo kaip tarnybinius ir galėjo juos išsipirkti, bet neišsipirko. Investicinių čekių verte jiems ilgą laiką buvo atskaičiuojamas nuomos mokestis. Kai čekių vertė baigėsi, tokiuose butuose gyvenantys žmonės įgavo prievolę mokėti nuomos mokestį.

Socialinis būstas išnuomojamas nepasiturintiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos laikinai.

S. Kudarauskas gyvena savivaldybės būste. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai. Ją nustato miesto taryba, o atliekant kainos pokyčius vertinama labai daug kriterijų: būsto būklė, namo statybos metai, komunalinių patogumų kokybė ir kiti.

„Aš stengiuosi atlikti savo darbą profesionaliai. Matau, kad S. Kudarauskas nevykdo įsipareigojimų. Kitaip vertinti neturiu teisės, jokios asmeninės nuostatos prieš profesorių neturiu. Turime būti visiškai nešališki. Jei mes nedirbsime pagal nustatytą tvarką, patys būsime baudžiami. Todėl teismas ir sprendžia tokius klausimus. S. Kudarausko atvejis, mano galva, – vienas paprasčiausių, tik gavęs labai daug visuomenės dėmesio. Dažnai kitų skolininkų istorijos būna tiesiog širdį veriančios. Būdamas įstaigos vadovas neturiu teisės išskirti nė vieno asmens“, – kalbėjo P. Lengvinas.

Jis paaiškino, kad kelių instancijų teismai patvirtino, jog profesorius buvo neteisus. Pirmasis teismo sprendimas jau įvykdytas, antstoliai per kelias dienas priteistą sumą išieškojo, pinigai buvo pervesti savivaldybei. Tačiau nuomininkas ir toliau nemoka nustatyto nuomos mokesčio.

Pasako ne viską?

„Klaipėdos butų“ vadovas papasakojo, jog kai nuomininkai delsia sumokėti mokestį, jiems rašomi pranešimai, raginimai, dirbama individualiai ir tik po to teismui teikiamas ieškinys.

Raginimus sumokėti įsiskolinimą yra gavę daugiau asmenų, bet iškeldinti iš to paties namo neteko nė vieno nuomininko.

Vadinamajame Klaipėdos universiteto darbuotojų name ne vienas žmogus gyvena neišsipirktame, o vis dar savivaldybei priklausančiame būste. P. Lengvino tikinimu, visi šie žmonės įsipareigojimus savivaldybei vykdo, asmeninių pretenzijų iš jų nesulaukiama.

Jokios asmeninės nuostatos prieš profesorių neturiu.

„Nelabai suprantu, kam kelti tokį ažiotažą, jei galima problemą išspręsti taikiai. Matome, kad S. Kudarausko situacija skaldo visuomenę: vieni nori, kad jis gautų lengvatą ar net būtų atleistas nuo mokesčio, kiti įsitikinę, kad visi esame lygūs, – stebėjosi įstaigos „Klaipėdos butai“ vadovas. – Matome S. Kudarausko pajamas ir stebime jo nenorą bendrauti bei kategoriškumą. Bandėme rasti geriausią sprendimą aptariant visus teisės aktus, išaiškinimus ir paaiškinimus, ką žmogus turi padaryti, kad gautų lengvatą, jei ji jam priklauso. Bet jis neatliko jokių veiksmų. Pagal vieną įstatymo punktą jis galėtų pretenduoti į nuolaidą, bet pagal kitą – ne, bet apie tai nutyli.“

Skola – visiems klaipėdiečiams

Kasmet „Klaipėdos butai“ teismui teikia apie 20–30 ieškinių, iškeldinama vidutiniškai 10 nuomininkų. Dažniausiai jie įsiskolina nemokėdami nuomos mokesčio.

Ieškiniai gali būti teikiami tik dėl skolos. P. Lengvinas stebisi, kad žmonės, nepatenkinti pernelyg išaugusiu nuomos mokesčiu, neieško kitos išeities, juk nė vienas nėra verčiamas gyventi savivaldybės būstuose, nepatenkintieji gali nuomotis būstą iš privatininkų.

Kalbėdamas apie nuomininkų skolas, įstaigos vadovas pabrėžė – mokestis, kurį sumoka nuomininkai, yra ne įstaigos „Klaipėdos butai“ pinigai, tai – savivaldybės pajamos, kitaip tariant, visų miestiečių pinigai.

„Kai sumažėja žmogaus pajamos ar jis gyvena vienas, yra priešpensinio amžiaus, nuomininkas gali kreiptis į savivaldybę ir jam gali būti paskirtas socialinis arba laikinas būstas. Kai tarybos sprendimu perskaičiavus nuomos mokestį jis priartėjo prie rinkos kainos, nuomininkai pasiėmė paskolas ir išsipirko tuos savivaldybės butus. Taip jie išsprendė savo problemą, mokėdami bankui tapo būsto savininkais. Buvo ir tokių, kurie atsisakė savivaldybės butų, nes pamatė, kad, primokėję dar truputį, gali iš privatininko išsinuomoti geresnį ar patrauklesnėje vietoje esantį būstą. Noriu pabrėžti – socialinio būsto išsipirkti negalima, tai įmanoma tik nuomojant savivaldybės būstą“, – paaiškino P. Lengvinas.

Pastaruoju metu socialinių butų daugėja, mat kai nuomininkai atsisako savivaldybės būsto fondo butų, jie įgauna socialinio būsto statusą, taip trumpėja laukiančiųjų tokių butų eilė.

Nuolaidų neprašo

„Kai skola siekia tūkstančius eurų, o gyventojai prioritetą teikia ne pirmos būtinybės išlaidoms, kitos išeities, kaip iškeldinti, nėra. Mes, kaip įstaiga, jokių įgaliojimų keisti didesnį savivaldybės butą į mažesnį neturime. Jei žmogui nuomos mokestis yra pernelyg didelis, jis prašo mažesnio, prašymą svarsto savininkas, tai yra savivaldybė“, – paaiškino P. Lengvinas.

„Klaipėdos butams“ teisme atstovaujanti advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė taip pat stebėjosi, kad S. Kudarauskas niekada neprašė lengvatos ir neatliko tam būtinų veiksmų.

„Norėdamas gauti prašomą nuolaidą mokesčiui už savivaldybės jam išnuomotą būstą, jis turėtų nueiti į savivaldybę, parašyti prašymą, deklaruoti pajamas. Tik tada bus priimtas sprendimas keisti arba nekeisti sutarties pagrindą. Tai priklausys nuo jo pajamų. Bendraujant su ponu S. Kudarausku jau ne vienerius metus nesiseka įkalbėti atlikti tą vienintelį veiksmą, kad būtų pagrįstai atsakyta, ar jam socialinė lengvata priklauso“, – aiškino teisininkė.

Skaičiai ir faktai

2023 m. pabaigoje Klaipėdoje buvo:

savivaldybės būstų – 665 (bendras plotas – 30 tūkst. kvadratinių metrų);

socialinių būstų – 802 (bendras plotas 33 215 kvadratinių metrų).

Pernai priskaičiuota 1 784 539 eurai mokesčių už savivaldybės nuomojamus būstus.

Nuomininkai apmokėjo 97 proc. šios sumos.

2023 m. už skolas iš savivaldybės butų iškeldinta 16 asmenų.

Toks ugniagesiams buvo ir antradienis. Klaipėdoje dirbantys gelbėtojai po 9 val. ryto buvo iškviesti į Šilutės plentą, kur prie vieno daugiabučio namo jų laukė gailestingi gyventojai.

Pasirodo, tarp rūsio lango ir grotų įstrigo katinas. Kaip protingas gyvūnas sugebėjo patekti į tokią keblią padėtį, neaišku, bet pagalbos jam tikrai reikėjo.

Ugniagesiai sugebėjo išvaduoti gyvūną jo nesužeisdami.

Tądien kiek neįprasto darbo turėjo ir Palangos ugniagesiai. Mat Vytauto gatvėje esančiame daugiaaukščiame name reikėjo padėti lifte įstrigusiam žmogui.

Liftas sustojo tarp aštunto ir devinto aukšto. Ne kiekvienas lengvai pakelia buvimą mažoje, uždaroje erdvėje. Gelbėtojai jėga atidarė lifto duris ir išlaisvino žmogų. Matyt, jam ši patirtis buvo skausminga, nes išvaduotas asmuo buvo perduotas greitosios medicinos pagalbos medikams.

Tą pačią dieną prieš pietus Plungėje ugniagesiai patys išgyveno slogią nuotaiką, kai gesindami gaisrą mediniame name rado negyvą žmogų.

J. Tumo-Vaižganto gatvėje esančiame pastate įsiplieskus liepsnoms bute, gelbėtojai išlaužė duris ir koridoriuje rado negyvą vyrą. Medikai nustatė, kad žmogus mirė dar prieš gaisrą.

Girtuoklių ir narkomanų irštva

Pernai vasaros pradžioje dienraštis „Klaipėda“ rašė apie šią vietą. Ką čia veikia įtartini asmenys, nesunku įsitikinti net nelendant į tankmę.

Asfaltuota įvaža nuklota panaudotais švirkštais, kiek toliau mėtosi plastikiniai buteliai nuo pigaus vyno bei maži stikliniai buteliukai, kuriuose parduodami vos kelis eurus kainuojantys stiprieji gėrimai.

Šuniukus pasivaikščioti išvedantys aplinkinių namų gyventojai nugirsta šiurpinančius šio šabakštyno nuolatinių lankytojų pokalbius.

Netoliese gyvenanti moteris pasakojo ne kartą girdėjusi kažkokį vyrą į telefono ragelį piktai šaukiantį apie tai, kad jis tam tikro jam palikto daikto neranda. Žiūrėjo ir vienoje, ir kitoje vietoje, bet nerado.

Tik mažas vaikas nesuprastų, ko nelaimėlis ten ieškojo, o švirkštai išduoda, kad daugybė jo likimo brolių tokį siuntinuką jau rado.

Jau esama ketinimų savaime sužėlusius krūmus iškirsti, o plotą – išvalyti.

Nustebo ir nerado

Kai pernai dienraščio korespondentai kalbino arčiausiai šios vietos esančio P. Lindenau mokymo centro vadovą Egidijų Skarbalių, jis teigė apie kvaišalų ir alkoholio mėgėjus mokyklos kaimynystėje nežinojęs.

Tada išgirdęs gyventojų prašymą išvalyti ar net iškirsti savaime suvešėjusį mokymo centro teritorijos pašonėje esantį krūmyną, E. Skarbalius tikino neturintis tam pajėgumų. Vienas aplinkos tvarkytojas būtų nepajėgus atlikti tokį darbą, o ir įrankių tam neturįs.

Mokyklos vadovas žadėjo, kad centro mokiniai galėtų prisidėti prie viešų talkų, jei tokios būtų organizuojamos. Tiesa, pernai tuomet mokiniai jau atostogavo.

Pernai ir miesto policijos komisariato pareigūnų oficialiai pateiktos žinios buvo permainingos. Policininkai teigė, kad iškvietimų į minimą vietą buvo, bet faktai nepasitvirtino.

Nusikaltėlių gaujų veiklą tiriančių pareigūnų minimoje teritorijoje besilankančių asmenų tikslai taip pat nedomina, policijos darbas – susekti stambiuosius narkotikų tiekėjus, o ne smulkias šių drumstų vandenų žuveles.

Krūmus žada kirsti

Per metus šioje vietoje nedaug kas pasikeitė, o, tiksliau sakant, nepasikeitė niekas, tik krūmai dar labiau suvešėjo. Bet pokyčių esama atsakingų institucijų ketinimuose.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai teigė, kad praėjusiais metais už garažų masyvo lankėsi teritorijas švarinančios įmonės darbuotojai ir iš krūmynų išgabeno nemažai senų baldų. Juos, matyt, į pamėgtą vietą buvo atsitempę girtuokliai.

Informaciją apie netvarkomą plotą savivaldybės darbuotojai gavo ir po minėto stambių šiukšlių išvežimo. Todėl jau esama ketinimų savaime sužėlusius krūmus iškirsti, o plotą – išvalyti.

Tokie planai gimė po to, kai E. Skarbalius kreipėsi į miesto policijos komisariato vadovybę ir ne tik paprašė pareigūnus atidžiau pasižvalgyti, kas vyksta mokyklos pašonėje. Mokyklos darbuotojai užfiksavo į šią vietą nuolat atvažiuojančių ir įtarimų sukėlusių automobilių valstybinius numerius.

Pareigūnai, gavę tokį prašymą, nusprendė, kad šioje vietoje užtikrinti saugumą galima ne tik uniformuotų žmonių pasirodymu. Jie ir paprašė savivaldybės darbuotojus pasirūpinti teritorijos išvalymu ir sutvarkymu.

Taip gimė planas iškirsti krūmynus, o kai jų nebus, plyname plote nebesirinks narkomanai ir girtuokliai. Planas logiškas ir realus. Akivaizdu, kad pavasarinės talkos metu moksleiviai šios teritorijos valyti negalės – panaudoti švirkštai – pernelyg didelis pavojus.

Galima būtų tikėtis, kad mokymo centro mokiniai prižiūrės šią teritoriją, kai iš krūmynų virs pieva.