O kas trečias italas šventes praleis ne namuose. Nors tradiciškai italai Velykas mėgsta praleisti Europos sostinėse, pastebima, kad šiemet absoliuti dauguma jų keliaus į savo šalies miestus, ypač šiltesniuose pietiniuose regionuose.

Nenumaldomai augai šalies skola

Kovo pradžioje naują parlamentą rinkę Italijos piliečiai balsavo pagal naują rinkimų įstatymą, turėjusį garantuoti šaliai tokį reikalingą politinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau rinkimų rezultatas išėjo atvirkštinis – laimėjo dvi partijos, bet nė viena neturi daugumos stabiliai vyriausybei formuoti.

Italijos žiniasklaidoje juokaujama, kad galbūt italai šįkart nušluostys nosį vokiečiams, kurie vyriausybę formavo net pusę metų. Kad ir kaip būtų, Italijos valdžios laukia visa virtinė iššūkių. Vienas jų – milžiniška ir nenumaldomai auganti šalies skola.

Naujausiais Italijos banko duomenimis, kol partijos žarstė pažadus per rinkimų kampaniją, šalies skola pasiekė 2,280 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad kiekvieną Italijos pilietį, įskaitant naujagimius, slegia daugiau kaip 37 tūkst. eurų skola.

Vis daugiau žmonių rizikuoja atsidurti ekonominio užribio zonoje

Abi daugiausia rinkėjų balsų pelniusios partijos savo programose garsiai žada kovoti su skurdu šalyje. Statistiniai duomenys rodo, kad kova tikrai nebus nei lengva, nei greita.

Italijos banko paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad skurdo lygis šalyje nenumaldomai auga ir pasiekė rekordinį lygį per 27 metus.

Italijos banko paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad skurdo lygis šalyje nenumaldomai auga ir pasiekė rekordinį lygį per 27 metus. O vis daugiau jaunų žmonių, ypač pietiniuose šalies regionuose, rizikuoja atsidurti pavojingoje ekonominio užribio zonoje.

Šalies Centrinio banko skaičiavimais, vienas iš keturių italų uždirba mažiau nei 830 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. O norinčiai gyventi oriai šeimai vidutiniškai reikia 2500 eurų per mėnesį. Statistiniais duomenimis, daugiau kaip pusė šeimų (apie 55 proc.) gyvena iš vieno atlyginimo.

Darbo dažniausiai neturi vaikus auginančios moterys

Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad Italijoje absoliučią daugumą tarp apmokamo darbo neturinčių darbingo amžiaus žmonių sudaro vaikų turinčios moterys. Tačiau Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ teigia, kad situacija šalyje gerėja, nors ir lėtai.

Naujausi duomenys rodo, kad nedarbo lygis šalyje siekia 11 proc. Per metus darbo neturinčių žmonių skaičius sumažėjo 0,5 proc., bet pastebima gili praraja tarp šiaurinių ir pietinių šalies regionų.

Šiauriniuose regionuose nedarbo lygis jau beveik sugrįžo į iki krizės buvusį 10 proc. lygį, o pietuose nedarbo lygis siekia beveik 20 proc. Ir tai tik oficialūs skaičiai.

Kad darbo rinkos statistika gerėja, bet dar reikia daug kantrybės, užsispyrimo ir atsargumo, pritaria ir Centrinio Europos banko vadovas Mario Draghi.

Prokurorai mano, kad jaunuolio širdis neatlaikė draudžiamų medikamentų.

2002-aisiais geriausiu Lietuvos sportininku tituluoto dviratininko Raimondo Rumšo sūnus anapilin iškeliavo gegužės 2-ąją netikėtai sustojus širdžiai.

Dviratininkas prieš tragediją varžėsi „Altopack Eppela“ mėgėjų dviračių komandoje, dalyvavo keleriose vienadienėse lenktynėse. Jau tada Italijos žiniasklaida rašė apie tėvą krėtusį dopingo skandalą. Šeima viešai kalbėjo, kad Italijos žiniasklaida juos įžeidė.

Tačiau dabar, po kelis mėnesius trukusio sekimo ir telefoninių pokalbių pasiklausymo, pareigūnai atliko netikėtą kratą Rumšų namuose prie Lukos miesto, taip pat dviratininkų komandos būstinėje ir  prezidento namuose.

Per kratą buvo rasta draudžiamų preparatų bei medikamentų. Mirusio dviratininko tėvui ir keturiems komandos vadovybės atstovams pareikšti kaltinimai dopingo įsigijimu ir platinimu, antidopingo įstatymo pažeidimu, taip pat saitais su jaunojo dviratininko mirtimi.

Skaičiuojama, kad šiemet bent keliomis atostogų dienomis pasimėgaus 84 proc. italų – tai 8 proc. daugiau nei pernai. Absoliuti dauguma atgaivos ieškos prie jūros, tačiau vis daugiau italų rinksis ne savo gimtinės kurortus, o Ispanijos ir Graikijos paplūdimius. Vis dėlto geidžiamiausios italų kryptys yra Karibų salos, JAV, Maldyvai, Polinezija, Australija bei Italijai priklausančios Sicilijos ir Sardinijos salos.

Dauguma apklaustųjų teigė, kad atostogauti važiuoja ne tik tam, kad atsipalaiduotų ir patirtų naujų išgyvenimų, bet ir kad pasisemtų naujų gražių vaizdų. Penktadaliui italų atostogos yra pramogų sinonimas, o vienas iš dešimties atostogauti važiuoja į naujo ar bent trumpalaikio partnerio „medžioklę“.

Auga BVP

Italijos Nacionalinis statistikos institutas „Istat“ džiaugsmingai pranešė, kad šalies ekonominės sveikatos rodikliu laikomas bendrasis vidaus produktas (BVP) vis gerėja. „2017 m. prognozuojamas realus 1 proc. augimas“, – gegužės mėnesio ataskaitoje rašo „Istat“.

Analitikų teigimu, augimą paskatins ne tik eksportas, bet ir vidaus rinkos poreikiai. „Istat“ ekspertai teigia, kad italų vartojimo augimas yra mažėjančio nedarbo pasekmė. Suskaičiuota, kad bedarbių balandį sumažėjo iki 11 proc. Tai žemiausias rodiklis per paskutinius penkerius metus.

Tačiau pastebima, kad nedarbo lygis sumažėjo tik tarp penktąją dešimtį perkopusių italų, o jaunimo nedarbo rodiklis išlieka pastovus – 34 proc. Ypač analitikams nerimą kelia tai, kad didėja darbo neturinčių ir jo neieškančių jaunuolių skaičius.

Per žema infliacija

Statistikai pripažįsta, kad, nepaisant teigiamų BVP prošvaisčių, Italija vis dar nepasiveja savo partnerių Europoje. Pirmąjį šių metų trimestrą Italijos vidaus produktas ūgtelėjo beveik 2 proc. O euro zonoje per tą patį periodą užregistruotas 3,5 proc. augimas.

Taline vykusiame susirinkime Centrinio Europos banko vadovas Mario Draghi sakė, kad euro zonos ekonomika stiprėja ir augimas gali būti netgi didesnis, nei prognozuojama. Tačiau žemyno ir savo šalies augimo problemas jis įžvelgia per žemoje infliacijoje. Todėl ragina vyriausybes įgyvendinti struktūrines reformas, kurios padidintų atsparumą, sumažintų nedarbą ir padidintų produktyvumą bei augimo potencialą.

Italų laimės formulė

Kol ekonomistai ir bankininkai diskutuoja apie skaičius, italai laimės vis labiau ieško ne skaičiuose.

„Istat“ duomenimis, italų laimės barometru virsta praėjusio amžiaus pradžioje vyravusi keturių asmenų šeimos formulė. Statistikai pastebėjo, kad per šimtmetį keturių asmenų šeimų skaičius šalyje sumažėjo tris kartus, tiek pat išaugo šeimos nesukūrusių asmenų skaičius.

Tačiau paskutinės apklausos duomenimis, būtent keturių asmenų šeimoje gyvenantys italai yra labiau patenkinti gyvenimu ir netgi laiko save laimingesniais.

„Per devynerius ekonominių sunkumų metus italai jautėsi vis labiau vieniši ir mažiau patenkinti. Tačiau išanalizavę duomenis pastebime, kad laimė atsispindi klasikinėje formulėje: su mama ir tėčiu gyvenantys du vaikai“, – reziumavo statistikai.

Todėl dalis visuomenės dėl skolose skendinčio šalies iždo ir tirpstančių santaupų galvos sau nekvaršina. Per 34-ą kartą vykusį Vienos pokylį kelios dešimtys pasidabinusių italių ne tik iki vidurnakčio sukosi valso ritmu, bet ir teigė besijaučiančios moderniomis princesėmis, „ieškančiomis žydrojo princo“.

Priversti susiveržti diržus

Italijos situaciją nuo 1989 m. kasmet analizuoja privatus politinių, ekonominių ir socialinių tyrimų institutas „Eurispes“. Šiemet jo pateikta ataskaita, deja, kaip jau daug metų, Italijos paveikslą tapo gana tamsiomis spalvomis.

„Eurispes“ teigimu, 48 proc. Italijos šeimų sunkiai suduria galą su galu, nes neturi pakankamai pinigų mėnesio išlaidoms padengti. Tai 1 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinėmis skurdo priežastimis įvardijamas darbo praradimas, skyrybos ar liga. Tačiau beveik 39 proc. šeimos nepriteklių priežastimi įvardija liguistą potraukį azartiniams žaidimams.

Nors beveik pusė Italijos šeimų turi problemų, 51 proc. šeimų finansine padėtimi nesiskundžia, nes jų pajamos, palyginti su praėjusiais metais, nesumažėjo. Tačiau net ir skurdžiomis savęs nelaikančios šeimos teigia priverstos susiveržti diržus.

Štai septynios iš dešimties apribojo valgį restoranuose, 68 proc. rečiau lankosi kirpyklose ir grožio salonuose bei kukliau atostogauja. Tačiau, analitikų teigimu, didžiausią nerimą kelia faktas, kad net 38 proc. šeimų sumažino išlaidas sveikatos priežiūrai ir prevencijai.

Milžiniškas potencialas neišnaudojamas

Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ teigia pastebintis augantį optimizmą pramonėje, ypač statybų sektoriuje. Statistikų duomenimis, gamyba šalyje išaugo 2 proc. Tačiau pramonės taikiniu esančius vartotojus įtakingo instituto statistikai vadina skeptiškais. Priežastys – bendras ekonominis klimatas ir asmeninė situacija, kurią lemia neaugančios pajamos ir tirpstančios santaupos.

Apžvalgininkai sako, kad vartotojai gal ir nebūtų tokie skeptiški, jeigu juos slėgtų mažesnė mokesčių našta. Tačiau Tarptautinio valiutos fondo sausio 30 d. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Italijoje, kurią Vašingtone įsikūrusi organizacija vadina „tipiška didelio atotrūkio tarp bendrojo vidaus produkto ir valstybės skolos šalimi“, erdvės mažinti mokesčius nėra.

Instituto „Eurispes“ vadovo Gian Maria Fara teigimu, Italija turi milžinišką potencialą, bet, palyginti su kitomis Europos šalimis, daug metų išgyvena nuosmukį. Bet ne tik ekonominį ar politinį, bet ir kituose sektoriuose, tokiuose kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Be to, instituto vadovo teigimu, šiandien Italijai labiausiai trūksta ne tik pinigų ir vienybės, bet ir bendros vizijos, kurios labui visi galėtų pasiraitoti rankoves ir išvien dirbti. O tai neleidžia italams turimo  potencialo paversti kuriančia energija.

Italės vis dar ieško „princų“

Kad ir kaip būtų, dalis visuomenės dėl skolose skendinčio šalies iždo ir tirpstančių santaupų galvos sau nekvaršina. Štai priešpaskutinį sausio savaitgalį Milano širdyje stūksančiuose XVI a. rūmuose liejosi valsas ir prabanga. Jau 34-ą kartą prancūzų literatūros grando Stendhalio aprašytose salėse vyko Vienos pokylis.

Kelios dešimtys baltomis princesių suknelėmis pasidabinusių pasiturinčių šeimų atstovių ne tik iki vidurnakčio sukosi valso ritmu, bet ir teigė besijaučiančios moderniomis princesėmis, kurios yra „labiau nepriklausomos, tačiau širdyje – tokios pat žydrojo princo ieškančios romantikės“.

Beje, italai optimizmo vertinimo klasifikacijose pirmauja ne šiaip sau. Nepaisant ekonominių, politinių ir socialinių nestabilumų, viena optimistiškiausių Europos šalių vadinamos Italijos gyventojai tiki, kad šiemet situacija, nors ir nedaug, bet pagerės. „Eurispes“ teigimu, taip mano daugiau kaip pusė italų. O vienas iš dešimties tiki, kad ekonominė situacija Italijoje neabejotinai gerės.

Be to, Italijos amatininkų konfederacija apskaičiavo, kad yra dar vienas produktas, kuriam italai išleidžia panašią sumą, ir tai anaiptol ne proseko vynas, o alus. Naminių ledų ir naminio alaus bumą išgyvenančios šalies apžvalgininkai sako, kad porą eurų kainuojanti ledų porcija ir apie penkis eurus kainuojantis alaus bokalas vis dar yra pramogos, kurias sau gali leisti beveik kiekvienas saulėtosios šalies gyventojas.

Neigia bankų problemą

Žemės drebėjimą išgyvenusią Italiją krečia dar vienas – ne gamtos, o bankų sukeltas drebėjimas. Keturių didžiausių bankų gelbėjimui vyriausybė jau išleido mažiausiai 4 mlrd. eurų – vien tik seniausio pasaulyje banko „Monte dei Paschi di Siena“ gelbėjimui atseikėjo 3 mlrd.

Tačiau analitikai skaičiuoja, kad reikėtų bent dešimt kartų didesnės sumos, kurios Italija negali sau leisti, nes taip peržengtų Europos Sąjungos nustatytą biudžeto deficito limitą. Neatmetama galimybė, kad į gelbėjimo operaciją įsitrauks Briuselis, mat 360 mlrd. eurų blogų paskolų smaugiami Italijos bankai Europai gali suduoti kur kas didesnį smūgį nei britų noras palikti Bendriją.

Tačiau Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas tikina, kad Italijoje bankų problemos nėra. Jo teigimu, šalies ekonomika trečius metus išgyvena recesiją, susikaupė nemokių paskolų, bet Italija puikiai tvarkosi. Ministras visas šalis paragino „atsipūsti“, nes nėra jokios Italijos bankų problemos.

Silpnas augimas tęsis ilgai

Nepaisant ministro raminimų, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Italijos laukia kur kas pesimistiškesnė ateitis nei ta, kurią prognozuoja politikai. Tarptautinė organizacija įspėjo, kad Italijos ūkio plėtra artimiausius dvejus metus sieks vos 1 proc., o tai – kone 0,5 proc. mažiau nei euro zonos vidurkis.

Silpnas Italijos augimas tęsis net 20 metų. Analitikų teigimu, įtakos tam turi bankų krizė, 132 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti viešojo sektoriaus skola, nusileidžianti tik Graikijai, ir aukštas nedarbo lygis, Italijos statistikos instituto „Istat“ teigimu, liepą nusileidęs iki 11 proc.

Taip pat trečiąja Europos ekonomika laikomos Italijos augimą trikdo ir tokie išoriniai veiksniai, kaip pabėgėlių antplūdis, sulėtėjusi pasaulinė prekyba ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Pastarasis faktas sukėlė kalbas apie galimą domino efektą visoje Bendrijoje, o Italija buvo dažnai minima kaip galima kandidatė pasekti britų pavyzdžiu.

Tačiau, „Istat“ duomenimis, palikti Bendriją norėtų tik vienas italas iš trijų, daugiausia tai – žemesnio išsilavinimo, nuolatinės darbo vietos neturintys ir vyresnio amžiaus žmonės. 40 proc. italų mano, kad Europa sugebės tinkamai sureaguoti į „Brexit“ ir taps dar stipresnė.

Sunkumai mados sektoriui

Kad ekonominė Italijos situacija nejuokinga, rodo ir tai, jog sunkius laikus išgyvena net iki šiol puikiai prieš krizės vėjus atsilaikęs mados sektorius. Po kelerius metus mirgėjusių teigiamų rezultatų praėję metai ne vienam prabangos milžinui buvo skurdesni, nei tikėtasi.

Štai italų mados kolosas „Prada“ patyrė smūgį į paširdžius, mat mados namų pajamos sumažėjo maždaug 25 proc.

Vis dėlto ne visų mados gigantų finansiniai duomenys tokie tragiški. Štai „Armani“ mados namų pajamos pernai išaugo 4,5 proc., nors „Armani“ muziejuje Milane dirbantis ir personalizuotą dizainerio kostiumą vilkintis apsaugos darbuotojas skundėsi, kad netgi jie patyrė ne tik personalo mažinimą, bet ir dirba dvigubai mažiau darbo valandų.

Italija neturi tiek išteklių, kad galėtų padengti savo skolą, tačiau nenori Graikijos likimo, Briuselyje kolegoms yra pareiškęs premjeras Matteo Renzi ir pasiūlęs netikėtą išeitį – mainais už skolas ar jų dalį atiduoti kai kurias Italijos teritorijas, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Italijos verslo naujienas. Tačiau lyg pokštas nuskambėjęs pasiūlymas jau virsta realybe – dalį teritorinių Viduržemio jūros vandenų M. Renzi vyriausybė sausį atidavė Prancūzijai, o Sardinija jau prieš porą metų vyriausybei pateikė siūlymą būti parduota Šveicarijai.

M. Renzi priminė apie pasiekimus

Prieš mėnesį Italijos premjeras Matteo Renzi pompastiškai paminėjo dvejų metų sukaktį prie vyriausybės vairo. Ta proga jauniausias premjeras Italijos Respublikos istorijoje nepraleido progos priminti pasiekimų.

„Sumažinome regioninius mokesčius verslui, panaikinome pirmojo būsto bei žemės ūkio mokesčius, žemas pajamas gaunantiems bei visiems viešosios tvarkos sergėtojams prie atlyginimo pridėjome po 80 eurų, priėmėme Italijai politinį stabilumą suteiksiantį rinkimų įstatymą, pradėjome svarbias darbo reformas, patvirtinome tos pačios lyties asmenų civilines teises įteisinantį įstatymą“, – vardijo M. Renzi.

Taip pat jis nepraleido progos priminti, kad jo vyriausybė sugrąžino Italijai pagarbą ir svorį tarptautinėje politinėje arenoje. „Italija sugrįžo“, – iškilmingai pareiškė premjeras.

Italai alergiški mokesčiams

Kad premjero žodžiai nėra šventinio svaigulio sukelti paistalai, patvirtina ir statistika. Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ paskelbė, kad nedarbo lygis nukrito iki 11 proc., o jaunimo iki 25 metų nedarbas nuo 41 proc. smuko iki 38 proc. Tai žemiausi rodikliai per pastaruosius trejus metus.

M. Renzi teigimu, tai akivaizdus vyriausybės pradėtos darbo reformos, skambiu ir daugeliui italų nesuprantamu anglišku pavadinimu „Jobs Act“, rezultatai.

O Nacionalinė mokesčių tarnyba pareiškė, kad pernai surinko beveik 15 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių. Karą valstybės finansus smaugiančiai juodajai ekonomikai paskelbusi vyriausybė nuslėptus milijardus sugebėjo susigrąžinti pažadėjusi įtariamiems mokesčių vengėjams „neužduoti jokių klausimų“.

Tačiau Italijos pramonininkus vienijanti konfederacija „Confindustria“ apskaičiavo, kad mokesčiams alergiški italai kasmet į šalies iždą nesuberia kone dešimt kartų daugiau, apie 120 mlrd. eurų – t. y. apie 7,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Muziejuose – rekordiniai turistų skaičiai

Italijos renesanso simptomus puikiai rodo turizmas. Kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, po visą šalį išsibarsčiusius muziejus ir archeologines vietoves aplankė 43 mln. žmonių ir kultūros šventovėms padėjo uždirbti 155 mln. eurų.

Nors Luvras Paryžiuje tokią sumą uždirba kasmet, Italijos kultūros ministras Dario Franceschini džiaugėsi, kad tai – geriausias rezultatas šalies istorijoje ir absoliutus italų muziejų rekordas. Daugiausia (t. y. 6,5 mln.) turistų aplankė Flavijaus amfiteatrą Romoje, geriau žinomą Koliziejaus vardu. Kone 3 mln. apžiūrėjo antikinį Pompėjos miestą, o beveik 2 mln. pasimėgavo meno šedevrais Florencijos Uffizi galerijoje.

Pokštas virsta realybe

Tačiau nežinia, ar ilgai Italija galės džiaugtis didžiausiais meno paveldo ištekliais pasaulyje. Italijos banko skaičiavimais, nepaisant valdžios pažadų, Italiją smaugiančio biurokratinio aparato skolos pučiasi lyg ant mielių. Palyginti su praėjusiais metais, jos išaugo 4 proc., pasiekė rekordinę 2,2 mlrd. eurų sumą ir jau sudaro daugiau kaip 132 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau tokios banko žinios nesugadino šventinės premjero nuotaikos. „Mes neturime tiek išteklių, kad galėtume padengti mūsų skolą, tačiau nenorime Graikijos likimo“, – Briuselyje susitikęs su kolegomis pareiškė M. Renzi ir pasiūlė netikėtą išeitį – mainais už skolas ar jų dalį atiduoti kai kurias Italijos teritorijas.

Lyg pokštas nuskambėjęs pasiūlymas jau virsta realybe. Šių metų sausį Italijai priklausančius teritorinius Viduržemio jūros vandenis tarp Italijai priklausančios Sardinijos ir Prancūzijai priklausančios Korsikos salų M. Renzi vyriausybė atidavė Prancūzijai. Analitikai perspėja, kad per dvejus metus skolų smaugiama Italija gali netekti ne tik žuvingų vandens teritorijų, bet ir kelių regionų.

Beje, chroniško Italijos neveiksnumo nebepakenčianti Sardinija jau prieš porą metų vyriausybei pateikė siūlymą būti parduota Šveicarijai, tačiau kol kas Europos Karibais vadinama sala 27 Šveicarijos kantonu netapo.

Vos prieš pusę amžiaus eglutės puošimo tradicijas nuo amerikiečių nusižiūrėję italai Kalėdų nebeįsivaizduoja ne tik be jų, bet ir be dovanų po eglute. Italijos prekybininkus vienijančios konfederacijos „Confesercenti“ duomenimis, vidutiniškai dovanoms italai išleis apie 250 eurų, tačiau vienas iš trijų apsiribos 100 eurų biudžetu, o 9 mln. italų (t. y. apie 15 proc. šalies gyventojų) dovanas įsigys internete, kur pigiau, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Italijos verslo naujienas.

Populiariausios dovanos bus technologinės naujovės, maisto produktai, knygos, drabužiai, rankinės, papuošalai, kosmetika ir žaislai. Tačiau 5 proc. italų dovanos po Kalėdų eglute neras, nes ji ten tiesiog netilps, mat tai bus automobilis, motociklas ar motoroleris.

Kalėdų šventei neišlaidaujama

Gruodžio 8 d., laikydamiesi nerašytos tradicijos, milijonai italų papuošė namuose kalėdines eglutes. Tačiau Nacionalinės žemės ūkio verslininkų konfederacijos „Coldiretti“ teigimu, tik trečdalis jų puošė gyvas eglutes. Ir visai ne saugodami augmeniją, o taupymo sumetimais.

Kadangi už gyvą eglutę reikia pakloti mažiausiai 15 eurų, 65 proc. italų nupurtė dulkes nuo prieš kelis ar net keliolika metų įsigytų sintetinių žaliaskarių, kurių papuošimams ir lemputėms taupė tik 10 proc. šeimų.

Italijos prekybininkus vienijančios konfederacijos „Confesercenti“ teigimu, panašus skaičius šeimų taupys ir Kūčių vakarienei bei kalėdiniams pietums, likusios išleis tiek, kiek pernai, tai yra apie 100 eurų.

Italija vėl „taps lokomotyvu“

Atsigauna, bet lėčiau, nei tikėtasi, – taip besibaigiančius Italijos ekonominius metus vertina statistikai. Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ prognozavo, kad šiemet, po trejų metų, oficialiai iš recesijos išbridusios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 1 proc.

Tačiau realius skaičius apžvelgę statistikai pranešė, kad žadėto augimo pasiekti niekaip nepavyks. Vis dėlto premjeras Matteo Renzi optimizmo nepraranda. Jo teigimu, tai – ne Italijos, o besivystančių rinkų sulėtėjimo ir teroristinių išpuolių pasekmės. Premjero teigimu, nedarbo lygis šalyje nukrito 1,5 proc., auga paskolų išdavimas, BVP, atsigauna vartojimas, o vartotojų pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų.

„Nepaisant neigiamų rodiklių sąrašo, Italija turi viską: stabilumą, vykdomas reformas ir organizacinius pokyčius, kad vėl taptų lokomotyvu“, – teigė premjeras, tačiau perspėjo, kad lokomotyvo pagreitis priklausys ne tiek nuo vyriausybės pastangų, kiek nuo vidinio vartojimo ir investicijų.

„Būtent todėl mano raginimas tikėti yra ne tuščias optimizmas, o tiksli ekonominė strategija“, – pareiškė M. Renzi.

Milanui „Expo“ paliko milijardus

Nemirtingu optimistu pravardžiuojamo premjero žodžius apie vartotojų pasitikėjimą patvirtina ir „Istat“. Statistikų teigimu, paskutinį šių metų trimestrą ekonominis lūkesčių indeksas, atspindintis finansų rinkų pasitikėjimą ir nuotaikas šalyje, pasiekė 118 taškų. Tokių aukštumų vartotojų pasitikėjimas Italijoje nematė 20 metų.

Analitikų teigimu, tam įtakos galėjo turėti pusę metų Milane veikusi pasaulinė paroda „Expo 2015“. Sėkmės ir netgi renesanso simboliu Italijai tapusi paroda ne tik išpūtė nacionalinį italų pasididžiavimą, bet ir gali atpūsti užsienio investicijų. Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, vien Milanui „Expo“ palikimas gali atnešti papildomą 6 mlrd. eurų vertę.

O italus paskatinti tapti aktyvesniais vartotojais vien premjero raginimo ir „Expo“ sėkmės svaigulio gali nepakakti. Tačiau tai gali padaryti artėjančios Kalėdos.

Ruduo Italijoje prasidėjo optimistinėmis gaidomis, mat tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ pareiškė, kad po pusketvirtų recesijos metų Italijos ekonomika atsigauna. Tačiau, nors Italija ir paliko juodąjį kreditų reitingų sąrašą, analitikai perspėjo, kad augimas, palyginti su partnerėmis Europoje, bus, švelniai tariant, lėtas, nes ekonominį Italijos renesansą stabdo mažas atlyginimų augimas ir aukštas nedarbo lygis, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Italijos verslo naujienas.

Tačiau Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ džiaugsmingai pranešė, kad nedarbo lygis paskutinį trimestrą ne tik neaugo, bet net sumažėjo. Naujausi oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad jis 0,5 proc. nukrito iki 12 proc., o jaunimo nedarbo lygis sumažėjo net 4 proc. ir dabar siekia 40,5 proc.

Statistikai pabrėžė, kad optimizmo teikia ne keli procentai, bet tai, jog didžiausias užimtumo augimas užregistruotas jautriausiose šalies socialinėse kategorijose, tai yra tarp penkiasdešimtmečių asmenų ir moterų, taip pat pietiniuose šalies regionuose, iš kurių, žinomo šalyje rašytojo Roberto Saviano teigimu, jau migruoja ne tik geresnio gyvenimo ieškantis jaunimas, bet ir mafija.

Ekonomikos augimas „visai nėra italų nuopelnas“

Statistinių duomenų sužavėtas Italijos premjeras Matteo Renzi nedelsdamas pareiškė, kad „iki šiol lyg automobilis prakiurusia padanga kelkraštyje tupėjusi Italija pagaliau pajudėjo“, o statistiškai galbūt ir nežymūs skaičiai iš tiesų yra labai reikšmingas vyriausybės reformų pasiekimas.

Tačiau Italijos pramonininkų konfederacijos „Confindustria“ vadovas Giorgio Squinzi entuziazmu degančio premjero pusėn šliūkštelėjo šalto vandens kibirą. Jis pareiškė, kad džiūgauti nėra ko, nes tiesiog juokingas „mažesnis nei pusės procento augimas ne tik nieko nereiškia, bet ir visai nėra italų nuopelnas“.

G. Squinzi teigimu, bendrasis Italijos vidaus produktas vos vos ūgtelėjo dėl degalų kainų sumažėjimo, dolerio sustiprėjimo ir skubaus pinigų kiekio didinimo rinkoje. Todėl pramonininkų prezidentas paragino vyriausybę ne žongliruoti tuščiu optimizmu, bet įgyvendinti žadamas reformas

Valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus

Ne tik Italijos pramonininkų, bet ir tarptautinių ekspertų manymu, Italija iš recesijos neišbris tol, kol nesusitvarkys vidinių reikalų, ypač begalinio išlaidavimo.

Vartotojų teises saugančias asociacijas vienijanti organizacija „Codacons“ apskaičiavo, kad viešojo sektoriaus išlaidos realius poreikius viršija net 30 mlrd. eurų. O kiekvienai italų šeimai biurokratų švaistūniškumas atsieina 1 250 eurų per metus. „Codacons“ duomenimis, už benziną biurokratai kažkodėl moka 13 proc. daugiau nei eiliniai italai, už kompiuterį – 25 proc., o už spausdinimo aparatą sugeba permokėti netgi 68 proc.

Premjero atsakymo, kodėl valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus, kuriuos vyriausybė galėtų panaudoti mokesčių naštai ar valstybės skolai mažinti, vartotojų asociacijos taip ir nesulaukė.

Nežlugti padeda ne valdžios pažadai, o internetas

Kol apie taupymą ir krizę garsiai kalbantys biurokratai toliau lengvabūdiškai išlaidauja, eiliniai italai, ypač prekybininkai, ieško alternatyvių būdų, kaip išgyventi. Štai itin sunkiai krizę išgyvenančiam itališkų produktų sektoriui, vadinamajam „Made in Italy“, nežlugti padeda ne valdžios pažadai, bet internetas.

Skaičiuojama, kad elektroninės prekybos apyvarta šalyje pasiekė rekordinę 15 mlrd. eurų sumą ir sudaro 4 proc. visų pardavimų. Nors tai dvigubai mažiau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, šie skaičiai rodo, kad į viską, kas virtualu, įtariai žiūrintiems italams interneto platybės yra tikroji optimizmo jūra.

„Game over“ – taip savo gimtųjų Italijos pietų ateitį mato mafijos myriop pasmerktas rašytojas Roberto Saviano, atskleidęs Kalabrijos mafijos užkulisius. Premjerui Matteo Renzi jis nusiuntė viešą laišką, kuriame perspėjo, kad pietuose situacija yra tokia tragiška, jog iš ten masiškai emigruoja ne tik jaunimas, bet ir mafija. Apie šias ir kitas verslo naujienas iš Italijos praneša LRT RADIJO bendradarbė Daiva Lapėnaitė.

Pagaliau sulaukė gerų prognozių

Po trejų recesijos metų – pagaliau šviesa tunelio gale. Taip galima apibendrinti naujausias Italijos nacionalinio statistikos instituto „Istat“ prognozes.

Praėjusį mėnesį paskelbta instituto ataskaita prognozuoja, kad ateinančiais metais Italijos vidaus produktas augs kone visu procentu, o 2017-aisiais paūgės netgi 1,5 proc. Nedarbas smuktels nuo 13 proc. iki 12 proc., o šeimos vėl ims išlaidauti net 0,5 proc. daugiau nei pernai.

Nors „Istat“ prognozuoja, kad nedarbo lygis žemiau 10 proc. nukris jau 2019 metais, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Italija prieškrizinį užimtumo lygį pasieks tik po 20 metų. Tačiau tai, kad šalyje darbo neturi 42 proc. jaunimo, gali reikšti ištisos kartos praradimą. Nebent Italijoje įvyktų stebuklas.

TVF įvardino, kokiu vėžiu serga Italija

Kokius stebuklingus receptus Italijai siūlo pasaulinę prekybą padedanti plėtoti tarptautinė organizacija? Didinti valstybinio sektoriaus našumą, gerinti civilinę teisę, pagerinti darbo rinkos lankstumą ir konkurencingumą, tačiau visų svarbiausia – kuo skubiau realizuoti taip seniai reklamuojamą, bet niekaip nepajudančią valstybinio sektoriaus reformą. TVF analitikų teigimu, ne mafija, bet būtent šis milijardus iš šalies biudžeto kasmet suryjantis ir ne ką teuždirbantis sektorius yra tikrasis Italijos vėžys.

Tačiau Italijos ekonomikos ir finansų ministerija atkirto, kad Vašingtone įsikūrusios organizacijos prognozės yra pernelyg katastrofiškos, nes neatsižvelgia į vyriausybės jau pradėtas darbo ir viešojo sektoriaus reformas.

Pietiniuose rajonuose – prasčiau nei Graikijoje

Nepaisant vyriausybės pagyrų ir statistinio optimizmo, analitikai perspėja, kad, kai kalbama apie Italiją, omenyje turima šiaurės ir centro dalis.

Mat Italijos šiaurę ir pietus skiria tokia gili ekonominė ir socialinė praraja, kad apie juos net sunku kalbėti kaip apie vieną šalį. Jūros malonumų ištroškusių turistų antplūdį išgyvenančiuose pietiniusoe regionuose – prasčiau nei Graikijoje.

Statistika teigia, kad žemiau Romos kone kas antras gyventojas neturi darbo, nedirba net aštuonios iš dešimties moterų, o ir darbą turintys nelabai gali pasidžiaugti, nes uždirba net iki 30 proc. mažiau nei šiaurinių regionų gyventojai.

Kalabrijos mafijos užkulisius atskleidęs rašytojas ir žurnalistas R. Saviano premjerui M. Renzi nusiųstame atvirame laiške perspėjo, kad pietuose situacija yra tokia tragiška, kad iš ten masiškai emigruoja ne tik jaunimas, bet ir mafija. „Game over“ – taip savo gimtųjų Italijos pietų ateitį mato mafijos myriop pasmerktas rašytojas.

Sugrįžo prie sveikos mitybos šaknų

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Mažiau pinigų maistui galintys švaistyti italai ėmė atidžiau skaičiuoti, kam ir kiek išleidžia, ir pradėjo pirkti daugiau daržovių bei vaisių.

„Istat“ teigimu, pirmą kartą statistikos istorijoje italai vaisiams ir daržovėms išleido beveik 100 eurų per mėnesį, tai yra trimis eurais daugiau nei mėsai. Tokius duomenis Milane vykstančioje pasaulinėje parodoje „Expo“ išdidžiai pristačiusi Italijos ūkininkus vienijanti organizacija „Coldiretti“ džiaugėsi, kad pagaliau italai sugrįžo prie sveikos mitybos šaknų.

Per pastaruosius penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Italijos verslo naujienas. Vis dėlto šiais metais situacija turėtų truputėlį pagėrėti ir kitose srityse.

Svarbiausia – neprarasti pagreičio

2015-ieji Italijai bus ekonominio atsigavimo metai – taip dar prieš naujus metus pareiškė šalies pramonininkus vienijanti konfederacija „Confindustria“. Jos analitikai prognozuoja, kad nuo krizės pradžios 12 proc. susitraukęs ir į 1997-ųjų lygį nusmukęs bendras vidaus produktas pagaliau nedaug, vos puse nuošimčio, tačiau ūgtels ir į minuso zoną grįžti nebeturėtų.

Optimizmo pliūptelėjo ir nacionalinio statistikos instituto „Istat“ pateikti duomenys, skelbiantys, kad pernai Italijos pramonės produkcija išaugo net 3 proc.

Kad Italija yra prie lūžio taško, pareiškė ir paprastai santūrus Italijos bankas. Ekonominius šalies rodiklius išanalizavęs generalinis banko vadovas Salvatore Rossi sakė, kad atsigavimas prasidėjo, tačiau pridūrė, kad Italijai yra gyvybiškai svarbu ne tiek statistinės procentų šimtosios, kiek neprarasti įgauto pagreičio.

Ketvirtadalis jaunimo nei mokosi, nei ieško darbo

Tačiau iki ekonominio renesanso Italijai dar toli. Ta pati „Confindustria“ teigia, kad iki šiol nematytas rekordines 13 proc. aukštumas pasiekęs nedarbo lygis mažėti pradės tik ateinančiais metais.

Nors ir prognozuojamas švelnus Italijos deficito sumažėjimas, šalies skolos, nepaisant garsių vyriausybės pažadų taupyti, išaugs dar bent vienu nuošimčiu ir pasieks beveik 134 proc.

Ateities prognozes temdo ir apatijos gniaužtuose įstrigusios jaunosios kartos situacija. „Istat“ duomenimis, darbo neturi 43 proc. jaunimo, o 26 proc. 15–29 metų italų nei mokosi, nei ieško darbo. Prastesniais skaičiais gali pasigirti tik Graikija, kurios pavyzdys Italijos nevilioja.

Susitarė dėl banko paslapties panaikinimo

Pramonininkų konfederacijos teigimu, pagrindinis šalies ekonominio atsigavimo stabdis yra korupcija. Europos Komisija paskaičiavo, kad Italijoje korupcijos apimtys siekia daugiau kaip 60 mlrd. eurų.

Tuo metu kitas Italijos „vėžys“ – mokesčių mokėjimo vengimas – siekia net 180 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau ekspertų teigimu, nė viena vyriausybė iki šiol taip ir nepaskelbė rimto karo šioms ydoms.

Netgi savaitės pradžioje pasirašytas Italijos ir Šveicarijos susitarimas dėl banko paslapties panaikinimo laikomas tik lašu jūroje.

Per išpardavimus išleido mažiau, nei tikėtasi

Lašu jūroje smulkūs ir vidutiniai prekybininkai laiko ir į pabaigą einančius išpardavimus, iš kurių tikėjosi uždirbti penktadalį metinių pajamų. Prekybininkų konfederacija „Confcommercio“ prognozavo, kad kiekviena šeima išleis 336 eurus. Tačiau vartotojų organizacija „Codacons“ skaičiuoja, kad italai išleido bent šimtu eurų mažiau.

Apskritai per penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje. Privataus banko „Mediobanca“ atlikta analizė rodo, kad Italijos mados gigantų pelnas pastaruosius penkerius metus augo lyg ant mielių, o štai „Prada“ mados namų pelnas išaugo netgi 129 proc.

Kaip teigia turtingiausia moterimi Italijoje ir viena įtakingiausių moterų pasaulyje laikoma Miuccia Prada, jos paslaptis – nebijoti eksperimentuoti ir daug dirbti. Būtent tos italų savybės, kurias atėjusi krizė nuklojo dulkėmis.