Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.

Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.

Apie sankcijas penktadienį skelbiama praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš V. Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.

Tačiau sankcijose nėra numatyta svarstytų priemonių, kuriomis būtų galima finansuoti Ukrainą konfiskuojant Rusijos turtą, kurios ekonomika, nepaisant dvejus metus trukusio spaudimo, vis dar auga.

Tarp naujausių priemonių – sankcijos kreditinių kortelių sistemai „Mir“, kurią Rusija sukūrė siekdama išvengti priklausomybės nuo JAV tinklų.

Penktadienį Iždo departamentas taip pat pareiškė, kad jis taikosi į investicinius fondus ir regioninius bankus, siekdamas paveikti „pagrindinę Rusijos finansinę infrastruktūrą“.

„Dar didesnė kaina“

J. Bidenas penktadienį pareiškė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.

„Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.

„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.

Be kita ko, JAV ir sąjungininkės nustatė kainų lubas, kuriomis buvo siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir jos produktų eksporto.

Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose.

Siekdama sumažinti Rusijos pajamas ir kartu užtikrinti tiekimą pasaulinei rinkai, koalicija, į kurią įeina Didžiojo septyneto (G-7) pirmaujančių ekonomikų grupė, Europos Sąjunga ir Australija, nustatė 60 dolerių (55,33 euro) už barelį rusiškos naftos kainos viršutinę ribą.

Dėl nustatytos viršutinės kainos ribos Rusija turėjo galimybę parduoti naftą su nuolaida koalicijos šalims arba investuoti į alternatyvios ekosistemos kūrimą.

Pastaraisiais mėnesiais koalicija paskelbė planus sugriežtinti viršutinės kainų ribos laikymąsi.

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai“

Be to, Jungtinės Valstijos teigė ketinančios įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Reaguodami į nuolatinę Irano paramą žiauriam Rusijos karui, artimiausiomis dienomis įvesime papildomas sankcijas Iranui ir esame pasirengę imtis tolesnių veiksmų, jei Iranas parduos Rusijai balistinių raketų“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai. Mainais už Irano paramą Rusija siūlo Teheranui precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje. Taigi iš viso Iranas iš Rusijos siekia gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos“, – teigė J. Kirby.

Maskva kreipėsi į Teheraną ir Pchenjaną, kad gautų ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, be to, Rusija smarkiai padidino savo vidaus ginklų gamybą.

Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusiais Rusijos kariais, trūksta šaudmenų, o papildomas finansavimas Kyjivui stabdomas JAV Kongrese.

„Kongresas žino, kad palaikydami šį įstatymo projektą (dėl paramos Ukrainai) galime sustiprinti saugumą Europoje, savo saugumą namuose ir pasipriešinti V. Putinui. Priešindamiesi šiam įstatymo projektui tik pataikaujame jam“, – teigė J. Bidenas pareiškime penktadienį.

JAV vyriausybė, paminėdama artėjančias antrąsias Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą metines, taip pat yra pateikusi kaltinimus keliems turtingiems rusams, kad padėtų nutraukti „neteisėtų lėšų srautą, kuris kursto“ Maskvos karą.

„Ukrainoje vyksta kontrpuolimo ir gynybiniai veiksmai: šiame etape išsamiai nekalbėsiu“, – pareiškė V. Zelenskis per Kyjive surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), kuris atvyko vizito į Kyjivą ir apkaltino Rusiją dėl potvynio, kilusio dėl Kachovkos užtvankos griūties.

Vienas žurnalistas V. Zelenskio paprašė pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie tai, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, bet esą jau žlunga.

Rusija skelbė rytuose ir pietuose atrėmusi ukrainiečių atakas, kurias kai kurie stebėtojai pavadino plataus masto kontrpuolimo pradžia.

„Įdomu, ką Putinas pasakė apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija visada tai jaustų: kad jiems, mano nuomone, liko nedaug laiko“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, jog kasdien palaiko ryšius su kariuomenės vadais, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, ir „visi dabar nusiteikę pozityviai – pasakykite tai Putinui!“.

J. Trudeau antrą kartą iš anksto oficialiai nepranešęs apsilankė Kyjive nuo tada, kai praėjusių metų vasarį prasidėjo plataus masto karas.

Rusijai pradėjus invaziją, Kanada, kurioje gyvena didelė ukrainiečių diaspora, iškilo kaip viena pagrindinių Kyjivo sąjungininkių.

Šalis Ukrainai suteikė didelę karinę pagalbą, apmokė daugiau kaip 36 tūkst. karių ir paskelbė sankcijų Maskvai.

„Tiesioginė pasekmė“

J. Trudeau pasmerkė Rusijos vaidmenį sunaikinant Rusijos kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Pietų Ukrainoje.

Dėl antradienį sugriautos užtvankos sukelto potvynio tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir kilo nuogąstavimų dėl galimos humanitarinės ir ekologinės katastrofos.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką, o Maskva teigia, kad ją apšaudė Kyjivas.

J. Trudeau pažadėjo skirti 10 mln. Kanados dolerių (apie 7 mln. eurų) finansavimą potvynių padariniams likviduoti ir sakė, kad užtvankos sunaikinimas yra „tiesioginė Rusijos invazijos pasekmė“.

„Mums nekyla absoliučiai jokių abejonių, kad užtvankos sunaikinimas buvo tiesioginė Rusijos sprendimo įsiveržti į taikią kaimyninę šalį pasekmė“, – sakė J. Trudeau.

Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad Maskva bus patraukta atsakomybėn už savo veiksmus Ukrainoje.

„Rusijos karas Ukrainoje nuniokojo infrastruktūrą, sugriovė šeimas, nusinešė gyvybes ir kelia ekonominį, maisto, energijos deficitą visame pasaulyje. Rusija yra atsakinga ir bus patraukta atsakomybėn.“

Pilotų mokymas

Kanados premjeras sakė, kad karinei pagalbai Ukrainai skirs dar 500 mln. Kanados dolerių (348 mln. eurų).

Jis taip pat pažadėjo, kad Kanada prisidės prie tarptautinių pastangų apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.

Otava taip pat suteiks 10 tūkst. šaudmenų ir 288 raketas AIM-7, kurios bus modifikuotos Jungtinėse Valstijose ir naudojamos oro gynybos sistemose.

Anksčiau šeštadienį J. Trudeau, grojant kariniam orkestrui, padėjo gėlių prie atminimo sienos, ant kurios pavaizduoti kovose žuvusių karių veidai.

Jis taip pat apsilankė parodoje po atviru dangumi, kurioje eksponuojamos sunaikintos Rusijos karinės transporto priemonės.

Ukrainos gynybos viceministras Oleksandras Poliščukas įteikė J. Trudeau dėžutę, kurioje, anot jo, yra raketos, nukritusios ant Juodosios jūros uostamiesčio Odesos, šrapnelis.

Jis sakė, kad šia dovana J. Trudeau norėta priminti, kaip Ukraina nukentėjo nuo Rusijos smūgių.

Su J. Trudeau taip pat pasikalbėjo grupė ukrainiečių karių, kurie buvo apmokyti Kanadoje.

Vienas iš jų, pulkininkas Petro Ostapčukas, žurnalistams sakė, jog kariai dalyvavo specializuotuose snaiperių, inžinierių ir jaunųjų vadų mokymuose.

„Man didelė garbė susitikti su ministru pirmininku“, – pareiškė jis.

Scanpix nuotr.

Kanados premjeras J. Trudeau atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito

Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau šeštadienį netikėtai apsilankė Kyjive, skelbia naujienų agentūra „Unian“. Anot Kanados transliuotojo CBC, J. Trudeau kelionė į Ukrainą buvo suplanuota griežtai laikantis slaptumo.

Įdomu, ką Putinas pasakė apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija visada tai jaustų: kad jiems, mano nuomone, liko nedaug laiko.

Vizitas prasidėjo vainikų padėjimu prie žuvusiųjų už Ukrainą atminimo sienos prie Šv. Mykolo auksakalių vienuolyno. CBC teigė, kad ministras pirmininkas Ukrainoje lankosi kartu su jo pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland).

CBC pažymi, kad šis vizitas vyksta Rusijos okupantų sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės padarinių, Ukrainos kontrpuolimo ir didėjančio Ukrainos gynybos ginklų poreikio kontekste.

Kol kas nei Kanados, nei Ukrainos pusė nepatvirtino J. Trudeau vizito į Ukrainą ir nepranešė apie jo planus. Internete pasirodė J. Trudeau nuotraukos prie atminimo sienos.

Paskutinį kartą Kanados ministras pirmininkas Ukrainoje lankėsi 2022 metų gegužės mėnesį. Tuomet J. Trudeau lankėsi Irpinėje, vėl atidarė Kanados ambasadą Ukrainoje ir surengė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

76 metų D. Trumpas, kuris yra 2024 metų respublikonų kandidatas į prezidentus, į savo „Mar-a-Lago“ rezidenciją Floridoje kartoninėse dėžėse išsivežė šimtus įslaptintų vyriausybės dokumentų, teigiama 49 puslapių kaltinamajame akte.

Kaltinamajame akte teigiama, kad D. Trumpas „Mar-a-Lago“, kur reguliariai vykdavo dideli socialiniai renginiai, laikė šiuos dokumentus, tarp kurių buvo Pentagono, CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūros įrašų, nesaugomus.

Bent du kartus D. Trumpas savo golfo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, parodė įslaptintus dokumentus apie JAV karines operacijas ir planus žmonėms, neturintėjusiems leidimo su jais susipažinti

D. Trumpui kaltinamajame akte pateikti 37 atskiri kaltinimai, įskaitant 31 kaltinimą dėl „sąmoningo nacionalinės gynybos informacijos laikymo“, susijusio su konkrečiais dokumentais. Už nuosprendį pagal kiekvieną kaltinimą gresia iki 10 metų kalėjimo.

„Šioje šalyje turime vienus įstatymus ir jie galioja visiems“, – sakė specialusis prokuroras Jackas Smithas (Džekas Smitas), kuris pateikė istorinį kaltinimąjį aktą D. Trumpui, pirmajam buvusiam JAV prezidentui, kuriam pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai.

Jie mane persekioja, nes dabar mes vėl daug pirmaujame apklausose prieš Bideną.

„Įstatymai, kuriais saugoma informacija apie nacionalinę gynybą, yra labai svarbūs Jungtinių Valstijų saugumui ir patikimumui, todėl jų turi būti laikomasi“, – teigė J. Smitas ir pridūrė, kad jis sieks užtikrinti, jog D. Trumpas sulauktų greito teismo proceso.

Dukart apkaltintam D. Trumpui pateikti ir kiti kaltinimai: sąmokslas trukdyti teisingumui, už kurį gresia iki 20 metų kalėjimo, dokumento ar įrašo nuslėpimas, už kurį taip pat gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė, ir melagingi pareiškimai.

„Dėžėse saugotuose D. Trumpo įslaptintuose dokumentuose buvo informacijos apie Jungtinių Valstijų ir užsienio šalių gynybos ir ginkluotės pajėgumus“, – sakoma kaltinamajame akte.

Kiti įrašai buvo susiję su JAV branduolinėmis programomis ir galimu JAV ir jų sąjungininkių pažeidžiamumu karinio puolimo atveju, taip pat su atsakomųjų veiksmų planais.

D. Trumpas antradienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku turi atvykti į Majamio teismą, kur vyks pirmasis šios bylos posėdis.

D. Trumpas į kaltinamąjį aktą atsakė eile įrašų savo socialiniame tinkle „Truth Social“ ir specialųjį patarėją J. Smithą pavadino išprotėjusiu ir „Trumpo nekentėju“.

Ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše D. Trumpas įžūliai pareiškė esąs nekaltas ir kaltinimus pavadino Teisingumo departamento kišimusi į rinkimus, kurį, anot jo, ginklu pavertė demokratų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija.

„Jie mane persekioja, nes dabar mes vėl daug pirmaujame apklausose prieš Bideną“, – teigė D. Trumpas.

Penktadienį J. Bidenas pareiškė, kad nekomentuos šios bylos ir nesusisiekė su generaliniu prokuroru Merricku Garlandu (Meriku Garlandu), kuris paskyrė J. Smithą specialiuoju patarėju D. Trumpo tyrimui atlikti.

„Visiškai su juo nekalbėjau ir neketinu kalbėtis“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Birželio 17 ir 18 dieną Šveicarijos sostinės Berno „Wankdorf“ stadione „Rammstein“ turėtų surengti du išparduotus koncertus, kurie yra dabartinio turo po Europą dalis.

Pastaruoju metu kelios moterys pareiškė, kad „Rammstein“ vakarėliuose po pasirodymų buvo apsvaigintos narkotikais ir verbuojamos lytiškai santykiauti su 60 metų dainininku Tillu Lindemannu (Tilu Lindemanu).

Ketvirtadienį T. Lindemannui atstovaujantys advokatai kategoriškai paneigė kaltinimus.

Socialdemokratų partijos jaunimo judėjimas „Jaunieji Šveicarijos socialistai“ (JS) paskelbė peticiją, kurioje organizatoriai raginami atšaukti koncertus Berne.

„Koncertų išlaikymas reiškia, kad organizatorius akivaizdžiai palaiko „Rammstein“, o tai siunčia labai blogą signalą nukentėjusiems asmenims, – sakoma peticijoje. – Prašome koncertų organizatoriaus „Gadget ABC“ šioje situacijoje padaryti reikiamas išvadas, atšaukti „Rammstein“ koncertus Berne ir grąžinti žiūrovams visą už bilietus sumokėtą sumą.“

Koncertų išlaikymas reiškia, kad organizatorius akivaizdžiai palaiko „Rammstein“, o tai siunčia labai blogą signalą nukentėjusiems asmenims.

Šį kvietimą taip pat parėmė nevyriausybinė organizacija, kovojanti su smurtu prieš moteris, „Brava“, feministinė taikos organizacija CFD ir progresyvus socialdemokratinis feminisčių judėjimas „SP Frauen Schweiz“.

„Į šiuos kaltinimus seksualine prievarta reikia žiūrėti rimtai, – teigė JS viceprezidentas Thomas Bruchez (Tomas Brušė).

Vienintelis atsakingas dalykas, kurį galima padaryti šiuo atveju, yra atšaukti koncertus“, – sakė jis penktadienį Šveicarijos naujienų agentūrai ATS.

Laikraštis „Blick“ pranešė, kad feminisčių streiko kolektyvas „Feminist Strike Collective Bern“ svarsto galimybę surengti akciją prie stadiono.

1994 metais įkurta industrinio metalo grupė „Rammstein“ garsėja skambiais gitarų rifais, tabu laužymu ir teatrališkais scenos pasirodymais su daugybe pirotechnikos.

Grupės dainose gvildenamos įvairios temos – nuo kanibalizmo iki nekrofilijos, o pats grupės pavadinimas primena 1988 metų Ramšteino aviacijos šou katastrofą, per kurią žuvo 70 žmonių ir daugiau nei 1000 buvo sužeista.

Jauna airė socialiniuose tinkluose buvo paskelbusi, kad anksčiau Vilniuje vykusio vakarėlio užkulisiuose T. Lindemannas ją buvo apsvaiginęs narkotikais ir pasiūlęs jai pasimylėti.

Pastaruoju metu panašios istorijos pasipylė tokiose platformose kaip „Twitter“, „Instagram“ ir „YouTube“.

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ antradienį pranešė, kad rusei Alenai Makejevai, kaltinamai jaunų moterų verbavimu užsiimti lytiniais santykiais su T. Lindemannu, uždrausta dalyvauti visuose tolesniuose „Rammstein“ koncertuose.

Antradienį Miuncheno olimpinis parkas „Olympiapark“, kuriame šią savaitę „Rammstein“ turi surengti keturis koncertus, pranešė, kad atšaukiami visi po koncertų turėję įvykti vakarėliai.

Vokietijos šeimos reikalų ministrė Lisa Paus (Liza Paus) paragino koncertuose įrengti saugomas zonas moterims ir pasitelkti vadinamąsias informuotumo grupes, kurios spręstų įtariamus seksualinės prievartos atvejus.

„Naktį priešas puolė Odesos regioną atakos dronais“, – teigiama regiono valdžios pareiškime socialiniuose tinkluose, turint omenyje Rusijos pajėgas.

Naktį priešas puolė Odesos regioną atakos dronais.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino visas bepiločius orlaivius, tačiau jų krintančios nuolaužos pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą, sakoma pareiškime.

„Deja, yra aukų tarp civilių gyventojų“, – teigė pareigūnai ir pridūrė, kad trys žmonės žuvo, o dar 26, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti.

Atskirai Ukrainos pietinė vadovybė pranešė, kad gaisras buvo užgesintas, tačiau sprogimo banga apgriovė kelis netoliese esančius daugiabučius namus.

M. Tsahkna sakė, kad šiems asmenims uždrausta atvykti, nes jie prisideda prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba yra jų bendrininkai.

„Patriarchas Kirilas yra vienas didžiausių (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino ideologijos šalininkų ir propaguotojų, – teigė užsienio reikalų ministras. – Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.“

M. Tsahkna sakė, kad žmonės, kurie remia baisius Rusijos veiksmus Ukrainoje, Estijoje nėra laukiami. „Raginu visas šalis uždrausti atvykti visiems Rusijos nusikaltimų rėmėjams ir vykdytojams“, – teigė jis.

Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.

Dar praėjusių metų balandį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, o nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisės be sienų“ kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, prašydama patraukti patriarchą Kirilą asmeniškai atsakomybėn už pagalbą, kurstymą ir paramą karui prieš Ukrainą.

Draudimas atvykti taip pat nustatytas devyniems asmenims, kurie persekiojo ir įkalino A. Kara-Murzą ir kuriems dar netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir asmenims, susijusiems su rusų teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi 2009 metais.

„Estija laikosi pozicijos, kad Kara-Murzos persekiotojai ir įkalintojai turi būti įtraukti į pasaulinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą, – sakė M. Tsahkna. – Mes ir toliau sieksime, kad Rusijoje būtų besąlygiškai ir nedelsiant paleisti visi politiniai kaliniai, o represijų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn.“

Uždraustųjų atvykti sąrašas buvo peržiūrėtas, nes Estijos vyriausybės įsakymu nustatytas draudimas atvykti į šalį nustojo galioti, tačiau nėra duomenų, kad kuris nors iš sąraše esančių asmenų būtų patrauktas atsakomybėn.

„Taip pat atnaujinome asmenų, padariusių ar rėmusių šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, nepageidaujamų Estijoje, sąrašą“, – teigė M. Tsahkna.

„Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ankstyvą antradienio rytą Kachovkos užtvankos susprogdinimo sukeltas potvynis privertė bėgti tūkstančius žmonių, sutrikdė vandens tiekimą ir sukėlė baimę, kad įvyks ekologinė ir humanitarinė katastrofa.

Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta.

O. Prokudinas sakė, kad per penktadienį vandens lygis jo regione nusileido nuo vidutiniškai 5,38 m iki beveik 5 m.

Jis teigė, kad iš Chersono srities buvo evakuoti 2 588 žmonės.

Anksčiau penktadienį Jungtinės Tautos į regioną išsiuntė humanitarinės pagalbos konvojų, rašoma administracijos pranešime.

O. Prokudino kolega Mykolajivo srityje Vitalijus Kimas sakė, kad vandens lygis ten taip pat pradėjo kristi.

Ukrainoje labai pablogėjo humanitarinė padėtis

Humanitarinė padėtis Ukrainoje smarkiai pablogėjo, palyginti su padėtimi prieš Kachovkos užtvankos griūtį, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pagalbos pareigūnas.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė, kad geriamojo vandens reikia nepaprastai dideliam skaičiui – 700 000 – žmonių, ir perspėjo, kad dėl potvynių Naujojoje Kachovkoje beveik neišvengiamai sumažės grūdų eksportas, pakils maisto kainos visame pasaulyje, o milijonai skurstančiųjų turės mažiau maisto.

„Tai didžiulė problema, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AP. – Tačiau tiesa yra ta, kad tai tik pradžia, kai pamatysime šio įvykio pasekmes.“

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis ir jos rezervuaro ištuštėjimas Dnipro upėje trečiadienį dar labiau padidino regiono, kuris daugiau nei metus kenčia nuo artilerijos ir raketų atakų, kančias.

Ukraina kontroliuoja vakarinį Dnipro krantą, o Rusijos pajėgos – žemą rytinį krantą, kuris yra labiau pažeidžiamas potvynių. Užtvanka ir rezervuaras, būtini gėlo vandens tiekimui ir drėkinimui pietų Ukrainoje, yra Chersono regione, kurį Maskva neteisėtai aneksavo rugsėjį ir okupavo per pastaruosius metus.

M. Griffithsas sakė, kad Jungtinės Tautos, daugiausia per pagalbos Ukrainai grupes, pasiekė 30 000 žmonių Ukrainos kontroliuojamose užtvindytose teritorijose. Jis teigė, kad kol kas Rusija nesuteikė galimybės JT padėti potvynio aukoms jos kontroliuojamose teritorijose.

M. Griffithsas sakė, kad trečiadienį susitiko su Rusijos ambasadoriumi JT Vasilijumi Nebenzia ir paprašė Rusijos valdžios „suteikti galimybę mūsų komandoms Ukrainoje vykti per fronto liniją, kad jos galėtų teikti pagalbą ir paramą... ukrainiečiams tose teritorijose“. Jis pridūrė: „Tikiuosi, kad tai bus padaryta.“

Anot jo, reagavimas į ekstremalias situacijas yra labai svarbus siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, „tačiau už to slypi didžiulė problema, susijusi su tinkamo geriamojo vandens trūkumu 700 000 žmonių“ tiek Ukrainos, tiek Rusijos kontroliuojamose upės pusėse.

Jis pridūrė, kad taip pat užtvindyta svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir kyla problemų dėl aušinimo vandens tiekimo iš užtvankos Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje.

Be to, M. Griffithsas pažymėjo, kad vandenys taip pat prasiveržė ant teritorijų, kuriose nuo karo laikų liko sausumos minų, „ir mes neabejotinai pamatysime, kad šios minos plūduriuoja ten, kur žmonės jų nesitiki“, keldamos grėsmę suaugusiesiems ir ypač vaikams.

„Taigi, tai yra daugybė problemų, pradedant nuo to, kad žmonės galėtų išgyventi šiandien, ir baigiant tuo, kad jiems būtų suteiktos tam tikros rytojaus perspektyvos“, – teigė jis.

Anot M. Griffithso, dėl plataus masto pasekmių beveik neišvengiama, kad JT pradės specialų kreipimąsi dėl didesnių pagalbos lėšų Ukrainai, kad ši galėtų susidoroti su visiškai naujais užtvankos griūties padariniais. Tačiau jis sakė, kad prieš paskelbdamas kreipimąsi nori palaukti keletą savaičių, kad pamatytų ekonominius, sveikatos ir aplinkosaugos padarinius.

M. Griffithsas teigė, kad jis ir JT prekybos vadovė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan) taip pat siekia užtikrinti, kad būtų pratęsta Juodosios jūros regiono grūdų iniciatyva, dėl kurios Turkija ir JT tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai praėjusių metų liepą, kad Ukrainoje būtų atidaryti trys Juodosios jūros uostai grūdų eksportui.

Šio susitarimo dalis – Rusijos ir JT pasirašytas memorandumas, kuriuo siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimui, dėl kurių Maskva ne kartą skundėsi, kad jie nevykdomi.

Pagrindinis Rusijos reikalavimas – vėl atidaryti vamzdyną tarp Rusijos Toljačio uosto prie Volgos upės ir Juodosios jūros, kuris buvo uždarytas nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Juo buvo tiekiamas amoniakas, pagrindinė trąšų sudedamoji dalis.

„Šio vamzdyno atidarymas ir amoniako tiekimas per Juodąją jūrą į pasaulio pietus yra mūsų visų prioritetas, – sakė M. Griffithsas. – Amoniakas yra esminis ingredientas pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.“

Vėlų antradienį apšaudant vamzdyną buvo pranešta apie jo trūkimą, tačiau M. Griffithsas teigė, kad JT negalėjo to patvirtinti, nes vamzdynas yra karo zonos viduryje.

„Mes, žinoma, labai, labai tvirtai laikomės nuomonės, kad mums reikia kuo greičiau sutvarkyti šį objektą, – sakė jis. – Taigi tikėkimės, kad jis nebus labai stipriai pažeistas.“

58 metų B. Johnsonas pareiškė, kad jis atsistatydina iš pareigų nedelsiant, dėl to nedelsiant bus surengti papildomi rinkimai savo nedidelėje rinkimų apygardoje, todėl jo įpėdiniui Rishi Sunakui (Riši Sunakui) bus daromas politinis spaudimas.

Buvusį lyderį šiuo metu tiria parlamento komitetas dėl to, ar jis melavo parlamento nariams apie Dauningo gatvėje vykusius pandemijos suvaržymų nepaisiusius vakarėlius.

Pareiškime B. Johnsonas teigė gavęs komiteto laišką, kuriame, „mano nuostabai, aiškiai sakoma, kad jie yra pasiryžę panaudoti procesą prieš mane, kad išstumtų mane iš parlamento“.

„Jie vis dar nepateikė nė vieno įrodymo, kad sąmoningai ar neatsargiai klaidinau Bendruomenių rūmus“, – sakė jis.

Aš nemelavau ir tikiu, kad komitetas giliai tai žino.

Kovo mėnesį kalbėdamas su komitetu, B. Johnsonas neigė sąmoningai klaidinęs parlamentą.

„Aš nemelavau ir tikiu, kad komitetas giliai tai žino“, – penktadienį pareiškime teigė B. Johnsonas.

„Jie puikiai žino, kad kalbėdamas Bendruomenių rūmuose sakiau tai, ką nuoširdžiai tikėjau, kad yra tiesa, ir tai, ką buvau informuotas sakyti, kaip ir bet kuris kitas ministras“, – pridūrė jis.

B. Johnsonas apkaltino komitetą esant „kengūros teismu“, ir teigė, kad jo „tikslas nuo pat pradžių buvo pripažinti mane kaltu, neatsižvelgiant į faktus“.

Ch. Christie, kuris pateikė dokumentus Federalinei rinkimų komisijai prieš vakarinį pranešimą Mančesteryje, Naujajame Hampšyre, kelia naują iššūkį kaip kol kas yra vienintelis respublikonų pretendentas, pasiryžęs buvusiam prezidentui suduoti tikrai skaudžius smūgius.

Prieš septynerius metus iš Niujorko kilęs 60-metis vyras Naujajame Hampšyre užėmė šeštąją vietą ir galiausiai parėmė D. Trumpą, buvo jo pagrindinis patarėjas, kol pora susipyko dėl magnato atsisakymo pripažinti savo pralaimėjimą 2020 metų rinkimuose.

Antradienį vakare Naujajame Hampšyre paskelbtame pranešime Ch. Christie pavaizdavo D. Trumpą kaip savanaudį ir nesąžiningą.

Buvęs JAV prezidentas, pasak respublikono, „visada randa ką nors kitą kaltinti dėl visko, kas nepavyksta, bet randa priežasčių prisiimti nuopelnus už viską, kas pavyksta“.

Praėjusį mėnesį Ch. Christie teigė, kad faktinis respublikonų lyderis bijo diskutuoti su rimtais oponentais.

D. Trumpas nurodė, kad gali praleisti bent vienus iš dviejų pirmųjų respublikonų pirminių debatų, nenorėdamas dalytis dėmesiu su žemiau pagal apklausų rezultatus esančiais varžovais.

„Jei jam iš tikrųjų rūpi šalis – o man dėl to kyla didelių abejonių –, bet jei jam iš tikrųjų rūpi šalis, jis ketina ten pasirodyti ir neturėtų bijoti“, – sakė Ch. Christie konservatyviam radijo laidų vedėjui Hugh Hewittui (Hju Hiujitui).

Ch. Christie yra užsipuolęs D. Trumpą įvairiausiais klausimais, pabrėždamas, kad vis dažniau vykdomi baudžiamieji tyrimai, nukreipti prieš įsižeidusį milijardierių, išplūsdamas jo melagingus teiginius apie rinkimų klastojimą ir pavadindamas jį Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionete dėl jo izoliacionistinės pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu.

D. Trumpas savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ teigė, kad, pranešdamas apie kampaniją, Ch. Christie visur blaškėsi.

„Sunku žiūrėti, nuobodu, bet štai ką jūs gaunate iš nevykusio gubernatoriaus“, – rašė D. Trumpas, žadėdamas, kad Naujasis Hampšyras ir vėl atmes Ch. Christie per rinkimus.

Šaudynės įvyko apie 17 val. vietos (00 val. trečiadienį Lietuvos) laiku prie teatro valstijos sostinėje Ričmonde, kur vietos vidurinės mokyklos moksleiviai šventė išleistuves, žurnalistams sakė laikinasis Ričmondo policijos viršininkas Rickas Edwardsas (Rikas Edvardsas).

Tarp žuvusiųjų buvo 18-metis abiturientas ir 36 metų vyras, pridūrė jis.

Vieno iš penkių sužeistųjų būklė tebėra kritinė.

„Žmonės išsibarstė, įvykio vietoje buvo labai chaotiška“, – teigė R. Edwardsas.

Devyniolikmetis įtariamasis pabėgo iš įvykio vietos, tačiau netrukus buvo suimtas ir jam bus pateikti kaltinimai antrojo laipsnio žmogžudyste, sakė R. Edwardsas.

Pareigūnas neįvardijo galimo nusikaltimo motyvo, tačiau teigė, kad įtariamasis pažinojo bent vieną iš aukų.

Įvykio vietoje buvo rasti keli pistoletai.

Jungtinėse Valstijose, kuriose šaunamųjų ginklų yra daugiau nei gyventojų, mirčių dėl tokių ginklų skaičius yra didžiausias iš visų išsivysčiusių šalių – 2021 metais jų buvo 49 000, o 2020-aisiais – 45 tūkst.