Anot jo, visuomenė turi teisę žinoti, kada parlamentarai atostogauja, o kada – dirba. Tačiau Seime vieningos nuomonės nėra – dalis parlamentarų mano, kad atostogų įteisinimas pažeistų Seimo nario mandato nepertraukiamumą, kiti įsitikinę atostogų nauda. Dabar Seimo nariai turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pritaria Seimo nario atostogų įteisinimui, kadangi tokia teisė yra įtvirtinta Konstitucijoje. Anot R. Baškienės, atostogos Seimo nariui leistų tą laiką skirti naujų jėgų kaupimui būsimiems darbams kitoje sesijoje.

„Valstiečių“ atstovė teigia, kad parlamentarų atostogos galėtų būti skiriamos į dvi dalis – po rudens ir po pavasario sesijų.

„Seimo nario atostogos turėtų būti prilygintos Darbo kodekse nustatytų dienų skaičiui. Tačiau trukmė nėra tokia svarbi, svarbiausia, kad būtų įteisintas tam tikras laikas. Suprantu ir kitų kolegų argumentus, kurie teigia, kad Seimo nario darbas nepertraukiamas, tačiau Konstitucijoje yra išreikšta teisė į poilsį, todėl būtų prasminga tai reglamentuoti. Už atostogų įteisinimą pasisakė ir Konstitucinis Teismas“, – sako R. Baškienė.

Kitas LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius taip pat pasisako už Seimo nario atostogų įteisinimą ir tai grindžia Konstitucinio Teismo sprendimu.

„Labai svarbu reglamentuoti Seimo darbą įstatymu. Dabar tikrai turime nemažų problemų dėl posėdžių lankymo. Manau, kad toks įstatymo priėmimas išspręstų daugelį darbo nesklandumų“, – mano A. Nekrošius.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas taip pat pritaria tokiai nuomonei: „Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo nario atostogos turėtų būti įteisintos, todėl turėtume pasitikėti jo sprendimu. Atostogų trukmė būtų kaip ir visų mirtingųjų, nėra jokių išskirtinumų – manau, kad galėtų būti daugiausia 30 dienų.“

Atostogos trukdytų dirbti ekstremaliais atvejais

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas nepritaria atostogų įteisinimui. Anot jo, tai nieko nepakeistų, nes po rudens bei pavasario sesijų parlamentarai vis vien dalyvauja politinėje veikloje, vyksta susitikti su rinkėjais, todėl tikslios atostogų trukmės įteisinimas neturėtų jokios reikšmės.

Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi.

„Tokias atostogas įteisinti galima, tačiau tai sudėtinga. Pavyzdžiui, atostogų trukmė būtų 30 ar 40 dienų – Seimo nariai atostogauja  nuo liepos 1 iki 30 dienos, o ką daro kitu metu? Jie toliau vyktų į susitikimus su rinkėjais, tai vyksta ir dabar“, – svarsto K. Glaveckas.

Anot liberalo, nelogiška ir tai, jeigu atostogų metu nebūtų galima leisti parlamentinių lėšų – esą vieni važinėtų po apygardas, o kiti tuo metu atostogautų. K. Glaveckas priduria, kad visoje Europoje vyrauja tokia tvarka, todėl nereikėtų nieko keisti.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas nepritarimą atostogų įteisinimui grindžia tuo, kad Seimo nario mandatas suteikiamas ketveriems metams – jis nepertraukiamas. Abejonių A. Sysui kelia ir tai, kad ekstremaliais atvejais Seimas taip pat turi priimti sprendimus, todėl negali būti tokios situacijos, kai visi parlamentarai atostogauja. Kaip pavyzdį socialdemokratas pateikia kitas demokratines Europos šalis – oficialiai atostogos įteisintos tik Slovėnijoje.

Anot A. Syso, laikas poilsiui gali būti išnaudojamas po rudens bei pavasario sesijų: „Šiuo metu parlamentaras gali susiplanuoti savaitę ar dvi ir nuvykti į kaimą arba kur nors po palme. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į darbą ir į poilsį. Seimo darbo reglamente aiškiai apibrėžėme, kada parlamentarai privalo atlikti savo pareigas ir kada gali pailsėti – kai parlamente nėra plenarinių posėdžių. Tai sutvarkyta ir pakankamai neblogai funkcionuoja.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Stasys Šedbaras pritaria, kad Seimo nario pareiga yra nepertraukiamai dirbti ketverių metų kadenciją. Pailsėti, anot jo, galima per pertraukėles tarp renginių ir posėdžių.

„Seimo narys savarankiškai planuoja darbą. Jeigu pažiūrėtume, kokios yra Seimo narių darbotvarkės, tai dažniausiai šeštadieniais ir sekmadieniais jie dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nesvarbu, ar tai liepa, ar rugpjūtis. Seimo narys gali nuvažiuoti prie jūros, bet, jeigu jam paskambins koks nors meras, parlamentaras įsės į mašiną ir važiuos. Toks darbo režimas, tai normalu“, – kalba S. Šedbaras.

Asmeniniai interesai iškeliami aukščiau Konstitucijos

Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius primena, kad Konstitucinis teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo nariai, kaip ir visi kiti dirbantieji, turi turėti atostogas, o laikotarpis tarp sesijų nėra atostogų laikas.

Visi Seimo nariai atostogų privalėtų išeiti vienu metu. Išimtys gali būti padarytos Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams, kurie turėtų užtikrinti, kad, esant poreikiui, galėtų skubiai sušaukti Seimą.

Anot V. Sinkevičiaus, dažnai sakoma, kad nėra valstybių, kuriose būtų nustatytas parlamentarų atostogų laikas, tačiau kitų šalių parlamentai savo reglamentuose nustato, kokiu laikotarpiu į posėdžius jie nesirenka. Nors įstatymu tai neįteisinta, tai vadinama atostogų metu.

„Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tokia situacija, kokia yra dabar, prieštarauja Konstitucijai. Tikriausiai dabar viską lemia asmeniniai interesai – jie iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir Konstitucijos“, – apgailestauja V. Sinkevičius.

„Komisija tirs tai, kas nebuvo paliesta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK – LRT.lt) tyrime. Jame daugiau buvo kalbama apie verslo grupių įtaką ir veiklą, tačiau nuošalyje liko tai, dėl ko verslo grupės galėjo taip reikštis. Dėl to kalti ne verslininkai, kurie išnaudojo valstybę savo naudai, o tie politikai, kurie sudarė tam galimybes. Nors NSGK tyrimo apimtis buvo milžiniška, labai daug temų nebuvo paliesta“, – LRT.lt sako R. Karbauskis.

Anot „valstiečių“ lyderio, naujas tyrimas nėra asmeniškai nukreiptas į prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą, tačiau kyla klausimas dėl paviešintų jos ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio elektroninių laiškų autentiškumo, o visuomenė turi teisę žinoti.

„Seimas negali sustoti ties nepilnu paveikslu. Dabar politikų įtakos paveikslas dar pustuštis – galima palyginti su tuo, kad paveiksle pavaizduoti plaukiantys laivai ir jūra. Tačiau laive nėra jūreivių. O mes siekiame, kad paveikslas būtų pilnas. Visi turime suprasti, kas ir kodėl vyko“, – aiškina R. Karbauskis.

Komisijos iniciatorius teigia, kad tikisi visų frakcijų, išskyrus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), palaikymo. Konservatorių sprendimą neprisidėti prie jokių „valstiečių“ inicijuojamų komisijų R. Karbauskis vertina teigiamai ir yra įsitikinęs, kad tai – frakcijos pasirinkimas.

Anot „valstiečių“ lyderio, konservatorių yra per mažai, kad jie galėtų sutrikdyti komisijos veiklą, todėl toks sprendimas didelės įtakos neturės.

„Iš mūsų frakcijos galbūt tik vienas ar du nariai nepalaikys tokios komisijos steigimo. Pavyzdžiui, gali nepritarti Justas Džiugelis. Vis dėlto keli žmonės didelės įtakos nepadarys. Manau, kad Seimui pakaks balsų tokiam sprendimui“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

J. Džiugelis, K.Kavolėlio/BFL nuotr.

Liberalai naujai komisijai nepritartų

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis sako, kad kol kas frakcijoje nėra vieningos nuomonės, ar naujos komisijos steigimą reikėtų palaikyti. Vis dėlto A. Palionis mano, kad nauja komisija reikalinga dėl to, kad NSGK ištyrė ne viską. Anot jo, reikėtų analizuoti ir teisėsaugos veiklą: „Ar normalu, kad tiek metų buvo vykdomi tyrimai ir pokalbių klausymasis? Gal jau po dvejų ar trejų metų viskas buvo aišku ir buvo pakankamai medžiagos pradėti ikiteisminiams tyrimams?“

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad naujai tyrimo komisijai nepritartų: „Iš to, ką matau viešojoje erdvėje, manau, kad R. Karbauskis neplanuoja tirti nei „valstiečių“, nei agrokoncernų, o tik bando realizuoti savo nusistatymus prieš konservatorius ir prezidentę. Manau, kad tai nerimta. Nors kartais pasakau sūrų žodį prezidentės ar prezidentūros atžvilgiu, tačiau šiuose „tulpių susirašinėjimuose“ nematau nieko neleistino ir nusikalstamo.“

E. Gentvilas tiki, kad reikėtų tirti ir „Agrokoncerno“ veiklą, Rusijos įtaką ar naujos atominės elektrinės statybų stabdymą. Liberalų lyderis taip pat pritaria, kad būtų galima tirti konservatorių veiksmus, tačiau komisija negalėtų apsiriboti tik kelių koncernų ar partijų veikla.

Pagal Konstituciją nėra rimto pagrindo imtis tokio tyrimo. Ieškoma dar vieno konflikto visuomenėje.

„Turiu tokį pasakymą, kad visi vagys turi būti išgaudyti. Jeigu tarp konservatorių yra vagių, tai juos irgi reikia išgaudyti, tačiau negalime sudarinėti atskiros komisijos vienai konservatorių partijai ir prezidentės susirašinėjimų analizei. Taip nekreipiama dėmesio į kitas tikrai realias problemas. Tokiai komisijai nepritarčiau“, – kalba E. Gentvilas.

Tyrimas dėl prezidentės laiškų – absurdiškas

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis mano, kad siūlymas steigti naują komisiją yra tiesiogiai susijęs su artėjančiais prezidento bei savivaldos rinkimais. B. Matelis įsitikinęs, kad tokia komisija nėra reikalinga, atvirkščiai – ji gali politizuoti NSGK tyrimo išvadas.

„Žinoma, tirti galima daug ką, tačiau atmosfera turėtų būti ne rinkiminė. Būtų labai gerai padaryti tyrimą apie Kremliaus įtaką dėl skalūnų dujų Lietuvoje, ištirti, kas gyventojus organizavo protestams prieš atominę elektrinę“, – svarsto B. Matelis.

Anot parlamentaro, tyrimas dėl prezidentės elektroninių laiškų – absurdiškas. Jis teigia, kad prezidentė dėl savo bendravimo stiliaus jau atsiprašė pristatydama savo metinį pranešimą.

„Pagal Konstituciją nėra rimto pagrindo imtis tokio tyrimo. Ieškoma dar vieno konflikto visuomenėje. Dabar iki rinkimų iš R. Karbauskio pusės bus tik konfliktai“, – apgailestauja B. Matelis.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius teigia negalintys komentuoti savo frakcijų nuomonės dėl komisijos sudarymo, nes kol kas nežino, kokie klausimai bus keliami. Konservatoriai jau yra pareiškę, kad prie „valstiečių“ inicijuojamų komisijų neprisidės.

Dažniausiai bobausių galima rasti pušynų proskynose, o retesni grybai briedžiukai auga ir mišriuose ar lapuočių miškuose, jų galima pamatyti net sodybose šalia vaiskrūmių bei mieste – krūmynuose ar parkuose. Toliau nuo miesto augantys briedžiukai puikiai tinkami valgyti.

Valgant bobausius reikėtų būti atsargesniems. Švieži šie grybai toksiški, todėl jų negalima iš karto kepti – yra atvejų, kad stiprus apsinuodijimas sukėlė ir mirtį. Prof. E. Kutorga aiškina, jog bobausius būtina tinkamai paruošti – geriausia pora kartų nuvirti, vandenį išpilti, o grybus perplauti. Tokiu būdu toksinai pašalinami – dalis išgaruoja, dalis pasišalina su vandeniu.

„Vis dėlto su bobausiais reikėtų elgtis atsargiai, toksinai organizme gali kauptis, todėl nereikėtų piknaudžiauti ir valgyti jų kiekvieną dieną – geriau paragauti ir tuo apsiriboti, valgyti mažais kiekiais“, – pataria prof. E. Kutorga.

Grybautojų mėgstami grybai – birželio mėnesį

Pavasaris buvo šaltas, miškuose ilgai laikėsi sniegas, naktinės šalnos, todėl žemė šilo lėtai. Šiuo metų laikotarpiu, kai gana vėjuota, o miškuose medžiai dar be lapų, vėjas labai greitai džiovina dirvožemį, o tai grybams nėra palanku. Medžių lapams pradėjus skleistis, jie sudaro pavėsį, apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių bei vėjo gūsių. Pasak prof. E. Kutorgos, šiuo metu grybams orai palankūs, tačiau reikėtų daugiau lietaus ir drėgmės, ypač smėlinguose Varėnos rajono miškuose.

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė pritaria, jog dabar norint gero grybų derliaus reikia sulaukti šiltų drėgnų orų, ir aiškina, jog žiema grybams didelio poveikio nepadarė. Pasak mikologės, grybai pradeda augti nuo pirmųjų atšilimų ir atlydžių, o kai kurie dygsta ir visą žiemą.

Dabar miškuose galima rasti ir nevalgomų pavasarinių grybų, vienas iš jų – austriškoji plačiataurė.

„Plačiataurės – pirmieji pavasario grybai, dar vadinami pavasario pranašais, jie pasirodo kartu su žibučių pražydėjimu. Kadangi jie nevalgomi, žmonės jais nesidomi ir nerenka. Vis dėlto tai labai įdomus ir gražus gamtos elementas“, – šypsosi dr. J. Motiejūnaitė.

Esant tinkamiems orams, grybautojams įprastesi lepšiai bei paąžuoliai turėtų pasirodyti birželio mėnesį, vėliau – voveraitės bei baravykai. Vis dėlto dr. J. Motiejūnaitė juokauja, kad šis klausimas turėtų būti skirtas Dievo kanceliarijai – grybai auga ne pagal kalendorių, viską lems oro sąlygos.

Prisitaikę ištverti sausras

„Įprastai daugiausiai grybų turėtų būti rugsėjo pirmojoje pusėje, tačiau dabar dėl klimato kaitos orai darosi nepastovūs, todėl sunku ką nors prognozuoti. Vienais metais augimo pikas gali būti liepos gale, kitais – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais“, – svarsto dr. J Motiejūnaitė.

„Prognozuoti, ar šie metai grybautojams bus sėkmingi – sunku. Viskas priklauso nuo orų, jei užsitęs sausros, tai labai neigiamai paveiks grybieną. Vis dėlto per tūkstančius metų grybai prisitaikė prie aplinkos ir išmoko ištverti sausras – net jei vasara sausa, rudenį vis vien prasideda lietaus metas, grybai atgyja ir staiga atsiranda dideli vaisiakūnių derliai. Dėl to sunku pasakyti, ar bus didelė įvairovė, tačiau bet kokiu atveju grybai augs“, – pasakoja prof. E. Kutorga.

Anot mikologo, grybų kiekį lemia ir jų biologinės savybės – pastebėta, jog grybai pramečiuoja. Net ir esant geroms sąlygoms, derlius gali būti mažesnis – jei prieš metus labai augo vaisiakūniai, grybiena gali būti išsekusi. Pramečiavimo trukmė priklauso ir nuo grybo rūšies, oro sąlygų – gali pramečiuoti kas ketverius ar penkerius metus, kartais – kas septynerius.

Didžiausia grėsme grybams dr. J. Motiejūnaitė įvardija kertamus miškus, tačiau ir grybautojus miške ragina elgtis padoriai: „Nebūtina su automobiliu atvažiuoti prie pat baravyko, galima jį pasistatyti tinkamai. Svarbiausia – nešiukšlinti, žinoma, nedera kapstyti miško paklodės, samanų.“