Įsibėgėjant naujiems metams, toks klausimas įgauna ir papildomą simbolinę reikšmę – ko akcijų rinkose tikėtis 2018 metais?

Vertinant akcijų rinkas vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į faktorius, kurie skatina akcijų brangimą, bet ir į veiksnius, dėl kurių akcijų vertės galėtų kristi. Kokie ekonominiai veiksniai dažniausiai signalizuoja apie artėjantį akcijų rinkų kritimą, galbūt šiuo metu tokie veiksniai jau pastebimi ir investicijos į akcijų rinkas būtų rizikingos?

Kas vyksta prieš akcijų rinkų kritimą?

Paprastai prieškrizinė aplinka pasižymi dvejais požymiais – tai didelė infliacija ir išaugusios palūkanų normos. Natūralu, kad išaugusios vartojimo prekių kainos priverčia centrinius bankus didinti bazinę palūkanų normą ir taip sumažinti pinigų pasiūlą rinkoje. Šių žingsnių tikslas paprastas – taip siekiama paskatinti gyventojus taupyti.

Laikui bėgant pasiekiamas toks taškas, kuomet pradeda trūkti pinigų prekėms ir paslaugoms, kuriuos pirkti buvo natūralus vadinamųjų „gerų laikų“ įprotis. Išaugusios palūkanų normos reiškia ir padidėjusias paskolų įmokas, kurioms mokėti taip pat ima trūkti lėšų.

Galiausiai sumažėjęs bendrovių pelningumas investuotojus paskatina trauktis iš akcijų rinkų. Dažniausiai tas pasitraukimas būna gilus ir skausmingas. Pavyzdžiui, nuo pasaulinės finansinio sektoriaus krizės praėjo jau 10 metų, tačiau ši krizė kapitalo rinkų dalyvių atmintyje dar neišblėso.

Ar yra pagrindo nerimui?

Šiuo metu infliacija JAV ir Europoje svyruoja ties 1-2 proc. riba. Toks kainų augimo tempas nėra išskirtinis, ir grėsmių dėl šio veiksnio sunku tikėtis.

Palūkanų normos šiuo metu taip pat išlieka mažos. Europoje jos yra arti nulio atžymos, o palūkanų normos JAV tik neseniai buvo pradėtos didinti. Nepaisant to, kad labiausiai reiktų baimintis jau išaugusių palūkanų normų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normoms pradėjus didėti, akcijų rinkos, istoriškai žvelgiant, pasižymi didžiausia grąža.

Ko tikėtis akcijų rinkose?

Šiais metais pagrindinė tema vis tik išliks palūkanų normų didinimas bei pinigų pasiūlos mažinimas. Reaguodamas į atsigaunančią ekonomiką JAV centrinis bankas jau pradėjo didinti bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas ekonomikos skatinimo programos peržiūrėjimo turėtų imtis šių metų rugsėjo mėnesį. Pagal šią programą kas mėnesį į rinką yra įliejami iki 30 mlrd. eurų. Labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas nuspręs šį pinigų srautą mažinti.

Nors centrinių bankų retorika griežtėja, infliacija ir palūkanų normos yra palyginus žemame lygyje. Tad įvertinus šiuos faktorius, tokia situacija investuojantiems į akcijų rinkas turėtų suteikti optimizmo ir šiais 2018 metais.

Kapitalo rinkose metai prasidėjo audringai. Vos per dvi pirmąsias savaites pasaulio akcijų rinkų indeksas „MSCI AC World EUR“ nukrito daugiau kaip 7 procentais. Dar didesnis kritimas fiksuotas žaliavų rinkoje – „GSCI Commodity“ indeksas nuvertėjo 8,7 procento. Besitęsiančios korekcijos žemyn, stiprėjantis nerimas dėl Kinijos atsigavimo ir prastėjantys JAV ekonomikos rodikliai investuotojus verčia ieškoti saugaus uosto, kuriame galėtų pralaukti svyravimų audras rinkose. Juo ir vėl tampa auksas, tačiau kyla klausimas ‒ ar ilgam?

Nuo metų pradžios aukso vertė išaugo apie 2,5 procento. Tai nėra didelis šuolis, tačiau to pakako, kad rinkų dalyvius priverstų susimąstyti: ar matome ilgalaikės aukso brangimo tendencijos pradžią ar tai viso labo tėra trumpalaikė reakcija į įvykius kapitalo rinkose?

Aukso vertė krito iš eilės trejus pastaruosius metus ir šiuo metu jis yra nuvertėjęs daugiau kaip 800 JAV dolerių, lyginant su buvusia didžiausia 1900 JAV dolerių už unciją kaina. Tad pastarųjų dienų 50 JAV dolerių kainos šuolis yra ganėtinai menkas, kad leistų daryti prielaidas apie tendencijos pasikeitimą. Svarstydami aukso brangimo perspektyvas, pirmiausia turėtume įvertinti kelis veiksnius. Tai tolimesnis situacijos Kinijoje vystymasis, JAV ekonomikos augimas ir palūkanų normos bei lūkesčiai dėl infliacijos.

Kinijos vyriausybė pernai metais pasižymėjo agresyviais sprendimais stabilizuodama šalies ekonomiką ir akcijų rinką. Valiutos devalvacija buvo vienas iš tų veiksnių, kuris susilaukė audringos investuotojų reakcijos. Be to, nuo šių metų Pekinas įsivedė papildomas taisykles, kurios turėjo apsaugoti akcijų rinką nuo „laisvojo kritimo“. Akcijoms nuvertėjus 7 proc., prekyba automatiškai stabdoma visai dienai. Toks sprendimas buvo lyg žibalas į jau ir taip įsiplieskusią ugnį, todėl investuotojų reakcijos neteko ilgai laukti. Masinis išsipardavimas prasidėjo per pirmąsias naujų metų prekybos sesijos minutes. Tiesa, Kinijos valdžia gana greitai pripažino klaidą ir pranešė stabdanti nepasiteisinusias reguliavimo taisykles.  

Be rinkas išgąsdinusių Kinijos vyriausybės sprendimų didelis susirūpinimas išlieka ir dėl šalies ūkio augimo. Pasaulio bankas jau sumažino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc. ir vienu pagrindiniu veiksniu, turėsiančiu įtakos pasaulio ūkio augimui, įvardijo būtent Kinijos ekonomikos lėtėjimą. Tokios perspektyvos gali suteikti papildomą impulsą dar didesniems akcijų rinkų svyravimams, o tokia aplinka bus palanki auksui.

Ne itin geros investuotojų nuotaikos ir JAV kapitalo rinkose. Sumažėjęs JAV gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas sufleruoja apie galimą ekonomikos lėtėjimą artimiausius metų ketvirčius. Toks scenarijus, kaip ir Kinijos atveju, gali paskatinti didelius akcijų rinkų svyravimus. Kita vertus, pirmosiomis šių metų dienomis paskelbta JAV darbo rinkos statistika buvo geresnė nei prognozavo analitikai. Tai šiek tiek apramino investuotojų nerimą dėl galimo JAV ekonomikos lėtėjimo ir trumpam pristabdė rinkų kritimą.

Investuotojų dėmesį ir toliau kaustys JAV centrinio banko sprendimas dėl bazinės palūkanų normos, kuris iš esmės taip pat yra susijęs su šalies ekonomikos augimo perspektyvomis. Sprendimas dėl palūkanų bei ūkio lėtėjimo grėsmė darys stiprų poveikį JAV dolerio kursui. Šiuo metu jis yra rimtas konkurentas auksui, todėl ypač patrauklus „saugaus uosto“ besidairantiems investuotojams. Istoriškai auksas brangsta, kuomet JAV dolerio kursas krenta, tad nepasitvirtinus lūkesčiams dėl bazinės palūkanų normos didinimo, dolerio kursas kristų, o auksas susilauktų papildomo investuotojų susidomėjimo.

Auksas nuo seno vertinama kaip apsauga nuo infliacijos. Tačiau infliacijos dar teks palaukti. Kainų augimą stabdys vangus ekonomikos augimas ir toliau krentančios žaliavų kainos. Pasaulio banko prognozėmis, per 2016–2017 m. JAV ir Europos infliacijos lygis tesieks 1-2 procentus. Dėl tokios mažos infliacijos susidomėjimas auksu ir toliau turėtų išlikti menkas.

„Bloomberg“ duomenimis, 35 didžiausių pasaulio bankų analitikų aukso kainos prognozė šių metų pabaigai siekia 1100 JAV dolerių už unciją. Maža infliacija bei JAV bazinės palūkanų normos didinimas lėtins aukso brangimą. Nors pastaruoju metu prie aukso brangimo prisidėjo nerimas dėl Kinijos ekonomikos, prognozuojama, kad situacijai nurimus ir šis veiksnys turėtų išnykti. Taigi vertinant pastaruosius svyravimus bei aplinkybes sunku tikėtis aukso vertės tendencijos apsisukimo, o ypač – stipraus brangimo. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad per artimiausius metus aukso vertė svyruos 200 JAV dolerių už unciją ribose.