Viena išeitis − universalūs sprendimai

Šiandien egzistuoja daugybė IT sprendimų, kurie pritaikomi plačiam verslo poreikių spektrui – nuo įmonės resursų planavimo iki prekybos internete. Tam dažniausiai tinka išbaigti ir plačiai naudojami sprendimai, kurie nereikalauja didelių investicijų ir yra greitai pritaikomi verslo poreikiams.

Vienas tokių sprendimų pavyzdžių − debesų kompiuterijos paslaugos (SaaS). Jomis galima pradėti naudotis per trumpą laiką, jų pritaikymas įmonėms poreikiams kainuoja palyginti nebrangiai. Tokiu atveju įmonei nereikia investuoti į nuosavus serverius, ieškoti sistemų administratorių jų priežiūrai ar rūpintis programinės įrangos diegimu.

Įkurti elektroninę parduotuvę su integruotais atsiskaitymo ir prekių sprendimais šiandien galima per itin trumpą laiką. Be to, galima pasinaudoti populiariomis egzistuojančiomis platformomis, tokiomis, kaip pigu.lt ar amazon.com. Čia pradėti prekybą galima nedelsiant, taip pat pasitelkti santykių su klientais valdymo sprendimus, pavyzdžiui, lietuvių sukurtą „TeamGate“. Taip pat egzistuoja ir mažesnės platformos, kuriose galima rasti tas pačias integruotas mokėjimo, pristatymo ar tiesioginės rinkodaros paslaugas.

Kada reikia komandos?

Jei įmonei reikalingas unikalus sprendimas, kuris yra susijęs pagrindine jos verslo idėja, tokiu atveju jam vystyti gali tekti pasitelkti savo komandą. Įmonės darbuotojai ateityje galės nuolat prižiūrėti tokią sistemą ir ją tobulinti, atsižvelgdami į kylančius poreikius.

Tuo metu pasitelkti pagalbą iš išorės vystant tokį sprendimą per ilgesnį laikotarpį gali būti brangiau. Nors paslaugų teikėjai iš pradžių gali siūlyti patrauklią kainą, tolesnis vystymas ir atnaujinimai būna linkę pabrangti, o pakeisti tiekėją laikui bėgant tampa sudėtinga.

Net nusprendus kurti sprendimą pačiai įmonei, jai gali būti verta pasinaudoti platformų (PaaS) arba infrastruktūros (IaaS) paslaugų galimybėmis. Pirmuoju atveju įmonė valdo tik pagrindines programas ir jautrius duomenis, visa kita yra patikima paslaugos tiekėjui. Antruoju atveju tiekėjas užtikrina serverių, duomenų talpyklų, tinklo valdymo paslaugas. Visa tai leidžia konkretiems sprendimams reikalingus resursus pasitelkti be didelių pradinių investicijų.

Beje, plėtojant sprendimus ir susidūrus su darbo rankų trūkumu, galima pasinaudoti programuotojų „nuoma“. Tai dažniausiai yra brangiau, nes naujam darbuotojui reikia laiko susipažinti su sistemų aplinka, kol jis ar ji galės dirbti visu pajėgumu. Bet tai gali būti gera išeitis, norint pasiekti tikslą greičiau be ilgalaikio įsipareigojimo.

Į pagalbą − robotai

Augančioms ir naujas sistemas periodiškai diegiančioms įmonėms kartais tenka valdyti didelį tarpusavyje nesuintegruotų sistemų skaičių. Tam jos turi pasitelkti vis daugiau darbuotojų resursų arba pasinaudoti robotizacijos pranašumu.

Tokie RPA (angl. robotic process automation) įrankiai, kaip „BluePrism“, „UiPath“ ar „Automation Anywhere“ geba atkartoti rutininius darbuotojo veiksmus kompiuteriu. Žiūrėdami į tokios programos ekraną galime matyti, kaip robotas paleidžia programas, išsirenka meniu punktus, nukopijuoja informaciją, perkelia į kitas programas ar išsiunčia iš surinktų duomenų bei šabloninio teksto suformuotą atsakymą klientui.

Šie sprendimai tinka, kai siekiama sumažinti darbuotojo klaidų tikimybę, padidinti proceso greitį, sumažinti darbo jėgos sąnaudas, nes jie dažniausiai atsiperka greičiau nei per metus. Kai dirbama su senomis ir nebevystomomis programomis ar kai nėra priėjimo prie duomenų bazių, tai gali būti kone vienintelis veiksmingas būdas. Tiesa, atsiradus net ir nedideliam naudojamos programos pokyčiui, gali prireikti koreguoti ir RPA darbo algoritmą.

Konkurencija tampa kooperacija

Tam, kad reikalingos programos būtų kuriamos greičiau, įvairios organizacijos pasitelkia „Agile“ programų kūrimo metodiką. Ji leidžia greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių, diegti naują funkcionalumą praėjus trumpesniam laikui ir, gavus vartotojų atsiliepimus, koreguoti produkto vystymo kryptį.

Idealiu atveju tokiose komandose turi būti ir produkto savininkas, ir verslo analitikas – taip produkto kūrimo procesas tampa dar veiksmingesnis. „Swedbank“ dar 2018 m. sujungė IT vystymo ir produktų sritis suformuodamas jungtines programuotojų ir verslo atstovų komandas.

Didesnį IT sprendimų diegimo greitį galima pasiekti ir bendradarbiaujant – nekuriant visko patiems, o integruojant sistemas su kitais sprendimais. Galbūt net pakviečiant prisijungti konkurentus ir kartu plėtoti siauros srities sprendimą (angl. coopetition). Todėl vis svarbesnė tampa IT architektūra, palaikanti integraciją ir lankstumą.

Kalbant apie įmonių naudojamą IT architektūrą, ją vis dažniau keičia mikropaslaugos (angl. microservices) bei API (angl. application programming interface) paremti sprendimai. Jie ne tik leidžia kiekvienai komandai dirbti nepriklausomai, nuolatos diegti pakeitimus neatsižvelgiant į kitų komandų pasiektą statusą, tačiau taip pat įgalina greičiau ir lanksčiau keistis duomenimis su kitomis organizacijomis.

Tampa akivaizdu, kad jei iki karantino IT paslaugų poreikis buvo didelis, tai šiandien jis yra milžiniškas. Net ir tos įmonės, kurios anksčiau skaitmeninę plėtrą planavo vykdyti nuosaikiu tempu arba ketino tenkintis turimais sprendimais, šiuo metu neturi kito pasirinkimo – verslo aplinka ir vartotojų lūkesčiai pasikeitė kone per naktį. Tad norint vykdyti efektyvią veiklą, skaitmenizacija tapo tiesiog būtinybe.

Kokia 5G superspartos plėtra?

Nors 5G ryšio sparta turėtų būti šimtus kartų didesnė už dabartinį 4G ryšį, šios technologijos plėtra nebus tokia sparti. Kadangi 5G technologija naudoja aukštesnį dažnį, norint užtikrinti kokybišką tinklo padengimą, jos plėtrai reikės apie 4 kartus daugiau bazinių stočių nei 4G. Įrengti užtektinai bazinių stočių miestuose ar urbanizuotose teritorijose bus didelis iššūkis, nes tam prireiks daugybės leidimų iš pastatų ir sklypų savininkų.

Beje, įprasti vartotojai savo telefonuose 5G spartos pranašumų gali ir nepajusti – šiandien daugeliui visiškai užtenka sklandžiai veikiančio 4G ryšio. Tiesa, 5G išsiskiria mažesniu signalo vėlavimu ir didesniu stabilumu. Bet vienas iš didžiausių 5G pranašumų tas, kad šis ryšio standartas atvers naujas galimybes daiktų interneto (IoT) srityje ir leis į tinklą sujungti daugybę išmaniųjų įrenginių, įgalinant naują pastatų ar pramonės objektų skaitmenizavimo lygį.

Pavyzdžiui, dabartiniame 4G ryšio tinkle viename kvadratiniame kilometre galima turėti apie 60 tūkst. prijungtų įrenginių, tuo metu 5G ryšis leidžia į tinklą minėtame plote sujungti šiandien dar sunkiai suvokiamą 1 mln. įrenginių.

Kas tiksliau įspės vartotojų norus?

Šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi paremtai duomenų analitikai. Šios srities aktualumą didina augantis poreikis nuspėti vartotojų elgseną, ir įmonės, kurios sugebės tai išnaudoti, įgis pranašumą prieš savo konkurentus.

Vis daugiau verslų naudosis virtualių agentų, galinčių realiuoju laiku reaguoti į vartotojų užklausas, pagalba. Tuo metu tikslesnė vartotojų elgsenos prognozė leis pateikti jiems personalizuotus pasiūlymus, kurie tiksliai atitiks vartotojų poreikius ar lūkesčius.

Robotizacija su žmogaus priežiūra

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio susilaukia procesų automatizavimas pasitelkus robotus (RPA). Tai speciali programinė įranga, galinti atkartoti nesudėtingus žmogaus veiksmus dirbant su įvairiomis programomis.

Ji tampa vis paklausesnė, nes leidžia paprasčiau, greičiau ir pigiau atlikti veiksmus, palyginti su visaverčiais IT automatizacijos sprendimais. Tiesa, nors RPA tipo įranga gali atsipirkti per vienerius metus, ji kol kas nėra itin patikima, reikalauja nuolatinės žmogaus priežiūros ir negali visiškai pakeisti darbuotojo.

Vis labiau į debesis

Debesų kompiuterijos sprendimams toliau populiarėjant, čia galima išskirti 3 pagrindines sritis: IaaS (infrastruktūra kaip paslauga), PaaS (platforma kaip paslauga) ir ypač SaaS (programinė įranga kaip paslauga). Ši technologija naudinga ir klientams, ir paslaugų tiekėjams.

Pirmiesiems tai patogus būdas naudotis visada naujausia programine įranga mokant tik mėnesio mokestį, tam nereikia didelių pradinių investicijų, o funkcijomis galima naudotis įvairiuose įrenginiuose iš bet kurios vietos. Tuo metu paslaugų tiekėjams debesų kompiuterijos sprendimai naudingi dėl galimybės diegti juos savo aplinkoje, atnaujinti programinę įrangą netrukdant kliento, gaunant prognozuojamą nuolatinį pajamų srautą.

Tyliai vystomos technologijos

Atslūgus kriptovaliutų bumui, vis mažiau kalbama apie blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tačiau eksperimentai su ja tęsiasi – technologija turi perspektyvą ten, kur nėra pasitikėjimo tarp skirtingų platformos dalyvių, nes ji garantuoja duomenų nepakeičiamumą ir sistemos patikimumą.

Šįmet toliau bus vystomos savavaldžių automobilių, dronų bei kitų autonominių daiktų technologijos. Tiesa, iki visiško komercinio šių technologijų pritaikymo dar gali praeiti 5–10 metų.

Kita kryptis – daiktų internetas, išmaniųjų namų bei miestų kūrimas. Šio tipo sprendimai dar palyginti fragmentuoti, nes trūksta „susikalbėjimo“ tarp įvairių prietaisų ir juos valdyti galinčių sistemų. Toliau sparčiai vystomos dėvimos sveikatos stebėjimo technologijos, kurios aktualios milijonams žmonių visame pasaulyje.

Kaip tvarkytis su milžinišku IT paslaugų poreikiu?

Šiandien tampa įprasta, kad kiekviena bendrovė turi mąstyti ir dirbti kaip IT kompanija, kuri pasitelkia įvairias naujas technologijas vartotojų patirčiai pagerinti. Kita vertus, tyrimai rodo, kad bendrovių IT skyriai tiesiog nebespėja tenkinti verslo poreikių – vos 36 proc. IT padalinių įmonėse įvykdė projektus, kuriuos buvo suplanuota užbaigti per 2019 metus.

Akivaizdu, kad toks šių paslaugų poreikis IT padalinius verčia būti greitais, lanksčiais ir inovatyviais. Be jau įprastos agile metodikos, didesnį greitį IT skyriams galima pasiekti ir bendradarbiaujant su išorės partneriais. Todėl savalaikis ir efektyvus atsiveriančių skaitmeninių galimybių išnaudojimas ima vis labiau priklausyti nuo įmonėje naudojamos IT architektūros, tai yra, kiek ją galima adaptuoti prie naujų sprendimų.

Didelės įmonės vis labiau juda link mikropaslaugomis (angl. microservices) ir programavimo sąsaja (angl. application programming interface – API) paremta architektūra. Tai skirtingoms organizacijos komandoms suteikia daugiau laisvės ir įgalina jas kurti reikalingus sprendimus, efektyviau keistis duomenimis su išorės partneriais, per trumpesnį laiką integruoti naujus sprendimus.

Per pastaruosius metus laikydamasis šio požiūrio ir dirbdamas su išorės sprendimų kūrėjais, „Swedbank“ per trumpą laiką savo klientams pasiūlė naudotis įvairiomis inovacijomis. Tarp jų – „Apple Pay“, „Garmin Pay“ ir „Fitbit Pay“, taip pat bekontakčiai atsiskaitymai su „Swedbank“ programėle „Android“ telefonuose. Einant šia kryptimi toliau, šįmet ruošiamasi pristatyti tokių naujų klientams aktualių sprendimų, kaip patogi išlaidų vizualizacija ar galimybė tapti klientu nuotoliniu būdu.

Ką šių skaitmeninių sprendimų ir funkcijų plėtra reiškia verslui? Kompanijos, norėdamos siekti savo tikslų, turi pasitelkti bent dalį paminėtų technologijų, kad galėtų sėkmingai augti konkurencingoje aplinkoje.

Tiesa, iki tam tikros ribos − jei per mėnesį gauname tiek, kad galėtume gana komfortiškai gyventi, pinigai tampa mažiau reikšmingi.

Tiesa, gali atrodyti, kad kuo daugiau pinigų turėsime, tuo daugiau brangesnių daiktų galėsime įsigyti, o mūsų laimės kiekis proporcingai išaugs. Bet ir šiuo atveju įvairūs tyrimai ir tokį laimės receptą išbandę žmonės liudija, kad įsigijus naują daiktą, net ir aprūpintą pačiomis pažangiausiomis technologijomis, laimės jausmas dažniausiai yra trumpalaikis.

Vis dėlto laimės įmanoma įsigyti, tik ją mums gali suteikti ne konkretūs daiktai, o malonios patirtys. Vieniems tai yra bendravimas su šeima ar draugais, kitiems galimybė ramiai paskaityti knygą, tretiems – sportas ar meditacija. Tik yra vienas „bet“. Visiems maloniems užsiėmimas reikia laiko, kurio ištekliai dažnai yra riboti. Nors atrodytų, kad atmetus darbui ir miegui reikalingą laiką per dieną kiekvienam mūsų turėtų likti dar 8 valandos laisvo laiko, realybėje didžiąją jo dalį „suvalgo“ įvairūs buities rūpesčiai ir logistika.

Būtent čia mums gali pasitarnauti technologijos. Turbūt šiuo metu nė nesusimąstome, tačiau tokie įprasti buities prietaisai, kaip skalbyklė ar indaplovė mums padeda sutaupyti vidutiniškai 2-3 val. per savaitę. O kokios išmaniosios technologijos ir kiti sprendimai gali prisidėti prie dar reikšmingesnio laiko taupymo?

Robotai, kurie padeda buityje. Namuose dulkes kiekvieną dieną gali surinkti robotas-dulkių siurblys, o norintiems dar didesnės švaros pagelbės grindis išplauti galintis robotas. Tuo metu langų robotai pravers norint turėti švarius langus, o reguliarią vejos priežiūrą jau galima patikėti robotams-vejapjovėms. Maisto gaminimui skirtos automatizuotos viryklės, kurios gali įsijungti nustatytu laiku ir išsijungti pašildžius maistą. Kol išmanūs prietaisai dirba, mums nereikia būti šalia, galime užsiimti kitais dalykais.

Ekologiškas transportas. Tai irgi laiką taupanti priemonė, kuri leidžia išvengti kamščių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šalies sostinėje Vilniuje važinėjant elektromobiliu kiekvieną darbo dieną galima sutaupyti bent 30 minučių laiko, nes daugelyje gatvių jiems skirta prioritetinė judėjimo juosta. Tai dar labiau turėtų skatinanti pasidomėti ekologiškesniu transportu.

E. prekyba. Kone kasdien užsukame į parduotuvę įsigyti maisto ar kitų produktų, o per savaitę tam turime skirti bent kelias valandas laiko. Kita vertus, praktiškai visas buities prekes šiandien galima nusipirkti internetu, o šalies didmiesčiuose į namus pristatomos ir maisto prekės. Be to, internetu parduodamos prekės dažnai būna pigesnės, palyginus su prekėmis fizinėse prekybos vietose.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, prekes internetu kelis kartus per savaitę perka tik 5 proc. šalies gyventojų. Nors reguliariai internetu apsipirkti šalies gyventojai dar nėra įpratę, 78 proc. jų teigia, kad tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Skaitmeninės paslaugos. Lietuvoje daugybe valstybinių paslaugų galima pasinaudoti internetu. Ne kiekvienas mūsų atsimena visų paslaugų pasiūlą, todėl prireikus kokios nors viešos paslaugos, pirmiausia reikėtų pasidomėti galimybe ją gauti internetu. Jau esame įpratę, kad praktiškai visomis finansų paslaugomis galime naudotis elektroniniu būdu. Net ir tokie smulkūs, bet dažnai pasikartojantys dalykai kaip atsiskaitymas bekontakte kortele taupo kiekvieno laiką.

Išmanių namų sprendimai. Būna situacijų, kai prireikia netikėtai grįžti į namus vien todėl, kad reikia juos atrakinti. Tam yra nuotoliniu būdu atrakinamos spynos. Kai reikia pašildyti ar atvėsinti patalpas prieš grįžtant į namus, tam yra nuotoliniu būdu valdomos šildymo ar vėsinimo sistemos. Kai prireikia pasižiūrėti, kas vyksta namuose, valdyti šviesą, signalizaciją, žaliuzes, vartus – tam yra atitinkami nuotolinio valdymo sprendimai. Taip pat populiarėja valdymo balsu asistentai, kurie ne tik geba paleisti norimą dainą ar atsakyti į paprastus klausimus, bet ir valdyti išmaniuosius namų prietaisus.

Darbas iš namų. Laiko galima sutaupyti ir pasirinkus dirbti iš namų. „Swedbank“, kaip ir kiti šiuolaikiniai darbdaviai, suteikia lanksčias galimybes darbuotojams tam tikrais atvejais dirbti iš namų. Nauda abipusė – darbuotojas nesugaišta laiko keliaudamas iki biuro, gali labiau susikaupti didelės koncentracijos reikalaujančiai užduočiai, lanksčiau suderinti darbo ir asmeninius poreikius.

Miego asistentai. Našiam darbui būtinas geras poilsis, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo kokybiško miego. Todėl svarbu suprasti, ar miegame kokybiškai ir ar po nakties būname visiškai atstatę savo jėgas. Miego ciklą galima stebėti pasitelkus išmaniąsias apyrankes – reiktų stengtis, kad kasnakt jos užfiksuotų vidutiniškai 7,5 val. miego. Norint stebėti daugiau miego parametrų, galima pasitelkti ir specialias juosteles su davikliais ar išmaniąsias pagalves, kurios gali fiksuoti ne tik širdies pulsą ar kūno judesius, bet ir kvėpavimo tolygumą.

Tačiau kad ir kokie pažangūs būtų įrenginiai, jie turi trūkumų. Daugeliu atvejų jie negali atlikti savo darbo iki galo, tam tikrais atvejais jie reikalauja mūsų dėmesio. Jie taip pat genda, o kuo daugiau įrenginių namuose, tuo labiau išauga sutrikimų tikimybė. Be to, dėl išmanių prietaisų, kurie yra prijungti prie interneto, kyla naujų saugumo rizikų, kuriomis reikia tinkamai pasirūpinti.

Tad laimingais vien dėl to, kad savo kasdienybėje naudojame vieną ar kitą išmanų prietaisą, vargu ar tapsime. Tačiau sumaniai išnaudojamos šių įrenginių ar sprendimų ypatybės gali padėti sutaupyti svarbaus neatsinaujinančio ištekliaus mūsų gyvenime – tai laiko. Jį skyrę savo tikriesiems poreikiams, tikrai gausime daugiau teigiamų emocijų ir pasijusime šiek tiek laimingesniais.

Visgi palyginti savo pažangą ES kontekste galime pasitelkdami Europos Komisijos iniciatyva sukurtą DESI indeksą (angl. Digital Economy and Society Index). Jis apima ryšių pasiekiamumą ir naudojimą, skaitmeninius visuomenės įgūdžius, interneto vartojimą, skaitmeninių technologijų integravimą bei valstybinių paslaugų elektronizaciją. Kaip Lietuvai sekasi šiose srityse?

Puikus ryšio pasiekiamumas

Didelė dalis Lietuvos namų ūkių turi galimybes įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu ir 4G, todėl šiuo atžvilgiu Europos kontekste atrodome labai gerai – užimame 8-ą vietą iš 28 ir gerokai lenkiame Estiją ir Latviją, kurios yra arti ES vidurkio. Kitas ypač geras rodiklis yra 4G ryšio pasiekiamumas (96 proc. Lietuvos teritorijos) bei plačiajuosčio interneto kaina namų vartotojams. Tačiau čia slypi ir paradoksas − nors ryšio tiekėjai sukuria geras galimybes naudotis internetu namuose, visgi faktiškai šia galimybe pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų. Internetą namuose turi tik 63 proc. Lietuvos gyventojų, o šios srities lyderėse Nyderlanduose ar Liuksemburge – virš 95 proc. šių šalių gyventojų.

Dar viena stiprioji mūsų šalies sritis – skaitmeninių technologijų integravimas versle. Tai ERP (ang. Enterprise Resource Management) sistemų naudojimas, elektroninės komercijos apyvartos procentas nuo visų pajamų, e-sąskaitų naudojimas. Lietuvoje verslas puikiai supranta skaitmenizacijos naudą ir noriai diegia darbo efektyvumą didinančias programas, todėl pagal šį kriterijų smarkiai lenkiame Latviją ir Estiją.

Visuomenei stinga skaitmeninių įgūdžių

Silpniausia Lietuvos skaitmenizacijos vieta – skaitmeninės visuomenės įgūdžiai. Šie įgūdžiai apskaičiuojami pagal interneto vartotojų skaičių, bazinius gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu, redagavimo įrankiais, o taip pat STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokslus baigusių studentų ir dirbančiųjų IT srityje procentą. Šiuo atžvilgiu esame ES „uodegoje“ – užimame tik 20-ą vietą. Tai lemia žemas interneto vartotojų procentas (72 proc.), mažas kompiuterinis raštingumas bei vis dar žemas IT specialistų procentas Lietuvoje. Šioje srityje lygiuojamės su Latvija, o Estijoje situacija geresnė – ji viršija ES vidurkį.

Dar viena mūsų silpnoji vieta – pirkimas internetu. Lietuvoje per pastaruosius metus tik 44 proc. interneto vartotojų bent kartą pirko internete. Šiuo atžvilgiu taip pat lygiuojamės su Latvija, tačiau mus ir vėl lenkia Estija.

Kur Lietuvai reikėtų pasitempti?

Vertinant kitus DESI kriterijus, Lietuva ES kontekste atrodo gerai, nors dar yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, pagal įvairių e-paslaugų naudojimą esame 9-oje vietoje. Turime gerai išvystytą internetinę bankininkystę – iš visų interneto vartotojų 73 proc. naudojasi finansinėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, Lietuvos užimama 11-a vieta ES kontekste atrodo visai neblogai. Tačiau mus gerokai lenkia Estija, kuri šias paslaugas Europoje yra išvysčiusi geriausiai. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje yra įdiegta nemažai elektroninių paslaugų, tačiau jomis naudojasi mažiau nei pusė visų interneto vartotojų.

Apibendrinus visus DESI kriterijus, užimame 13-ą vietą ir esame šiek tiek aukščiau vidurkio. Drauge su Latvija, kuri yra 19 vietoje, priklausome vidutiniškai skaitmenizuotų šalių segmentui, o Estija priskiriama prie aukštai skaitmenizuotų šalių (9-a vieta).

Kaip paspartinti skaitmenizaciją?

Skaitmenizacijos indeksuose išryškėja kelios silpnos Lietuvoje sritys. Visų pirma, žemi gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos turi vos daugiau nei pusė gyventojų, bei žemas interneto vartojimas − tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje naudojasi internetu bent kartą per savaitę. Interneto naudojimas dažnai priklauso ne tik nuo vartotojo amžiaus, tačiau ir nuo miesto dydžio – mažiausias interneto vartotojų procentas yra kaimuose. Jau realizuota ne viena iniciatyva, kuria buvo siekta supažindinti gyventojus su interneto galimybėmis ir nauda, tačiau visgi to nepakako išjudinti skaitmenizacijos prasme pasyviausios gyventojų dalies.

Kita vertus, svarbu ne tik „išjudinti“ pasyviuosius, bet ir skatinti naująją kartą rinktis STEM mokslus, didinti IT specialistų gretas ir rinktis kitas profesijas, kurios prisideda prie technologinio progreso ir visuomenės gerovės vystymo. „Swedbank“ iniciatyva „Būsiu___“, supažindinanti vyresniųjų klasių moksleivius su įvairiomis profesijomis, ypač akcentuoja STEM mokslų galimybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iš visų IT srityje dirbančiųjų tik ketvirtadalį sudaro moterys, didesnį dėmesį turėtume skirti merginų įsiliejimui į technologijų sektorių. Šiuo tikslu „Swedbank“ aktyviai prisideda prie tęstinės moterų mentorystės programos „Women Go Tech“.

Galiausiai, turime smarkiai pasistūmėti viešųjų paslaugų skaitmenizavime. Dažnai atrodo, kad atskiros valstybinės įmonės dirba kaip visiškai atskiros įmonės: jos turi atskirus IT departamentus, atskirą dalinimosi duomenimis politiką. Valstybinių institucijų ūkio konsolidavimas padėtų sumažinti infrastruktūrai ar programinei įrangai skiriamus kaštus, o bendra duomenų apsikeitimo politika supaprastintų procesus ir perkeltų valstybines el. paslaugas į aukštesnį lygį. Valstybės įstaigų IT konsolidavimas – viena esminių sąlygų mažinant biurokratiją valstybės teikiamų viešųjų paslaugų srityje. Todėl pradėti darbai suvienyti IT ūkį į vieną organizaciją turėtų būti daromi drąsiai ir greitai – orientuojantis į besikeičiančio skaitmeninio pasaulio spartą.

Dieną pradedame nuo žadintuvo telefone ir naujienų bei socialinių tinklų peržiūros, visą dieną neapsieiname be kompiuterio ir mobiliojo telefono, mūsų veiklą stebi išmaniosios apyrankės, muzikos klausomės skaitmeniniu būdu, perkame internetu arba mobiliuoju telefonu, o finansines bei valstybinių įmonių paslaugas taip pat gauname skaitmeniniais būdais.

Dar prieš 25 metus tokio skaitmeninio pasaulio nebuvo ir tuomet jis būtų atrodęs kaip mokslinė fantastika. Tuometinės skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai buvo naudojami tik specialistų ar entuziastų. Šiandien tų laikų analogines prekes ir gyvus pardavėjus sparčiai keičia skaitmeniniai sprendimai ir savitarna. Kiek toli dar galime eiti skaitmenizuodami mus supančią aplinką ir ar šiam procesui turi egzistuoti ribos?

Kas labiausiai įprasmina analoginį pasaulį?

Galima paminėti begalę pavyzdžių, kai analoginiu veikimo principu paremtas prietaisas ar daiktas neturėjo jokių šansų išgyventi konkurencinės kovos su skaitmeniniu konkurentu. Muzikos kasetės ir kasetiniai magnetofonai krito prieš kompaktines plokšteles, kurias vėliau nukovė Youtube ir Spotify. Toks pat likimas ištiko ir video kasetes bei jų leistuvus – šiandien filmus žiūrime skaitmeniniu būdu.

Vos prieš 20 metų analogines telefonų linijas pakeitė mobilūs telefonai, o prieš 10 metų – išmanieji telefonai. Laikraščių ir kitų spausdintų leidinių vienvaldystę supurtė interneto žiniasklaida. Atsirado fizinių knygų alternatyva – elektroninės knygų skaityklės. Žaidimai kompiuteriais, žaidimų konsolėmis ar išmaniaisiais telefonais neretai varo į neviltį tėvus ir mokytojus – vaikai vis mažiau skiria laiko žaidimams ir aktyviai veiklai lauke.

Pinigų pervedimai internetu atsirado vos prieš 20 metų, tačiau dabar apie 99 proc. mokėjimų pavedimų atliekami elektroniniu būdu. Net ir turgūs turi savo atitikmenis internete – eBay ar AliExpress.

Pasaulis staiga tapo mažas

Keliavimas ir kelionių planavimas yra vienas iš tų pavyzdžių, kai skaitmeniniai sprendimai iš esmės pakeitė senąją tvarką. Kelių žemėlapius pakeitė navigacijos prietaisai – savarankiškas keliavimas tapo labai paprastas, o norint dirbti taksi vairuotoju ar teikti pavėžėjimo paslaugas nebebūtina žinoti visų miesto gatvių.

Savarankiškas kelionių planavimas tapo kaip niekada paprastas – nuo informacijos paieškos, ką norėtųsi pamatyti, iki skrydžių bilietų, nakvynės ar automobilių nuomos užsakymo. Nereikia netgi klausti draugų nuomonės – visi lankytinų objektų reitingai taip pat prieinami internete čia ir dabar. Net kelionių įspūdžiais ir fotografijomis dalijamės skaitmeninėje erdvėje – gaila, bet vis rečiau kviečiame draugus į namus parodyti paskutinės kelionės fotografijų.

Kas toliau?

Skaitmeninės prekės ir paslaugos pamažu tampa prieinamos visiems, o „senosios“ prekės tampa prabangos preke. Akivaizdu, kad augant naujajai kartai, žmonių skaičius, besinaudojančių skaitmeninėmis priemonėmis, vis didės, o tų, kurie taip ir nesusidraugavo su naujomis technologijomis, mažės. Verslas jau dabar gali skaitmenines paslaugas dėl mažesnių kaštų klientams pasiūlyti pigiau. O klientas, norintis gauti emociją ir gyvą aptarnavimą fizinėje parduotuvėje, bus priverstas mokėti daugiau.

Ir tai yra tik transformacijos pradžia. Kol kas skaitmenizuota tik tai, ką paversti skaitmeniniu signalu yra paprasčiausia, pavyzdžiui, tekstas, garsas, vaizdas, finansinės paslaugos. Tačiau žymiai sudėtingiau yra skaitmenizuoti pačias prekes ir čia artėja dideli pokyčiai – kuriami prekių skaitmeniniai trimačiai modeliai, kuriuos atsisiuntus pačią prekę bus galima atspausdinti paslaugų įmonėse arba tiesiog namuose.

Žinoma, prireiks laiko, kad spausdinimo kokybė ir savikaina pralenktų gamyklose gaminamas prekes, įskaitant logistikos ir platintojų antkainius. Ir globalizacijos kontekste vienodėjančiame pasaulyje tai bus būdas išsiskirti ir išlikti originaliam.

Skaitmeniniai sprendimai mums leis daugelį darbų ir procesų atlikti sparčiau ir norimas prekes ir paslaugas galėsime gauti daug greičiau. Tačiau paradoksalu tai, kad daugiau laiko dėl to vargu ar turėsime. Suprasdami technologijų galimybes sieksime greitesnio rezultato ir spartinsime procesus, tad lūkesčiai sau ir aplinkai tik didės.

Ar išnyks analoginis pasaulis?

Prognozuojama, kad analoginiu principu paremtos prekės taps sunkiau pasiekiamos ir kainuos gerokai brangiau, tačiau jos neišnyks ir išlaikys savo pirkėją. Tiesa, daugeliu atvejų jos taps prabangos preke.

Užkietėję melomanai randa privalumų naudoti muzikos plokšteles ir analoginius lempinius garso stiprintuvus, o knygų dar neišstumia elektroninės skaityklės. Yra tik saujelė automobilių gamintojų pasaulyje, kurie didžiuojasi, kad jų automobiliai surinkti rankomis – ir už tai jie prašo gerokai daugiau pinigų. Galiausiai sporto varžybos, nors ir prieinamos skaitmeniniu būdu su dažnai geresne kokybe sekti įvykius nei būnant įvykio vietoje, sulaukia daugybės sirgalių tribūnose. Šie ir panašūs dalykai išliks tarsi oazės skaitmeninio pasaulio platybėse.

Nors elektromobilių pardavimai auga – 2017 m. pirmąjį ketvirtį ES šalyse jie kilo apie 30 proc., palyginus su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tokį augimą labiausiai skatina mokestinė vyriausybių parama šioms aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Tad kyla natūralus klausimas – ar lietuviams, negaunantiems papildomų lengvatų, elektromobilis gali būtų ne tik prabangos prekė, bet ir finansiškai racionalus pasirinkimas?

Statistika rodo, kad naujus automobilius vairuotojai perka vidutiniškai 3-7 metų laikotarpiui. Tad pabandėme surasti lūžio tašką, kada verta įsigyti elektrinį automobilį. Kiek kilometrų per metus reikia nuvažiuoti, kad elektra varomam automobiliui tenkanti eksploatacijos kaina, t.y. nuvertėjimas ar lizingo įmoka, degalai/energija, techninio aptarnavimo, draudimo kaštai ir pan., būtų ne didesnė nei benzininiam automobiliui? Tokiam palyginimui pasirinkome vieną populiariausių automobilių – „VW Golf“. Ne be priežasties – tai bene vienintelis modelis, turintis dvi alternatyvias versijas: elektrinę ir įprastinę, su vidaus degimo varikliu.

Nuo 40 tūkst. eurų kainuojantis „VW e-Golf“ su pilnai įkrauta baterija gali nuvažiuoti apie 200 km, o teoriškai – net ir iki 300 kilometrų. Toks atstumas visiškai pakankamas važinėjimui mieste, o kelionėje į pajūrį tektų sustoti geram pusvalandžiui pakrauti bateriją. Beje, infrastruktūra krauti elektromobilį irgi plečiama – planuojama, kad šiemet Vilnius-Klaipėda automagistralėje bus įrengtos elektromobilių krovimo vietos kas 40-50km.

Standartinė „e-Golf“ automobilio komplektacija yra gana turtinga, todėl palyginimui pasirinkome 1.4TSI 125 AG DSG „VW Golf“ versiją. Panašiai sukomplektuotas šis modelis turėtų kainuoti apie 25 tūkst. eurų, taigi – apie 15 tūkst. eurų pigiau nei elektromobilis. Kaip ir elektrinis „VW Golf“, benzininė versija iki 100km/h įsibėgėja per 9,1 sekundės.

Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad investicija į „VW e-Golf“ atsipirktų, jei priklausomai nuo eksploatavimo laiko būtų pasiekta tokia rida. Perkant automobilį 3 metams per metus būtų nuvažiuojama 40 tūkst. km, perkant 5 metams – 33 tūkst. km, perkant 7 metams – 27 tūkst. km per metus. Taigi, iš viso per trejus metus būtų nuvažiuojama 120 tūkst. km, per penkerius – 165 tūkst. km, per septynerius – 192,5 tūkst. km. Žinant, kad Lietuvoje vidutinė automobilio metinė rida yra apie 20 tūkst. km, peršasi išvada, kad žvelgiant vien iš finansinės perspektyvos, daugeliui vairuotojų elektromobilio pirkti kol kas neapsimokėtų.

Ne veltui sakome „kol kas“. Tikėtina, kad situacija gali pasikeisti ir Europos rinkoje pasirodžius „Tesla Model 3“, kuri ką tik pradėta gaminti. Šio kainos atžvilgiu labiau prieinamo „Tesla“ modelio dinamika bus įspūdinga (5,8 sekundės iki 100 km/h) ir ją teks lyginti su atitinkamais galingus vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, tokiais kaip „BMW 3“, „Audi A4“ ar „Mercedes“ C klase. „Tesla Model 3“ Europoje turėtų kainuoti nuo 41-45 tūkst. eurų – panašiai kaip analogiškos galios baziniai „premium“ segmento sedanai. Tad ekonomiškumo svarstyklės šioje kategorijoje gali pasisukti ir elektromobilių naudai.

Siekiant, kad miestuose mažėtų taršos lygis, valstybė turėtų skatinti elektromobilių pirkimą, suteikdama kompensacijas juos perkantiems. Jei kompensacija būtų maždaug PVM dydžio („VW e-Golf“ atveju apie 7 tūkst. eurų), valstybė nei patirtų nuostolių, nei uždirbtų, tačiau tai turėtų didelę įtaką elektra varomų automobilių atsipirkimui.

Pritaikius tokio dydžio lengvatą, trejiems metams perkamu automobiliu pakaktų nuvažiuoti 23 tūkst. km per metus (iš viso 69 tūkst. km), penkeriems metams – 18 tūkst. km per metus (iš viso 90 tūkst. km), septyneriems metams – 15 tūkst. km per metus (iš viso 105 tūkst. km).

Prisimenant, kad Lietuvoje vidutinė automobilio metinė rida yra apie 20 tūkst. km, pritaikius lengvatą daugeliui svarstančių ar planuojančių įsigyti naują transporto priemonę, elektromobilis taptų išties svarstytinas variantas. Be to, sprendimą jo naudai papildomai paveiktų kiti šio tipo automobilių privalumai: tylus ir malonus važiavimas, galimybė važiuoti A juosta bei nemokamas automobilio stovėjimas mokamose zonose.

Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities. Žadintojai, kurie barbendavo į namų langus rytais, kai dar nebuvo žadintuvų, lempininkai, kurie kiekvieną vakarą uždegdavo žibalą gatvės šviestuvuose, kai dar nebuvo elektros, ar laikraščių tekstų įgarsintojai, kurie fabrikų darbuotojams prieš išrandant radijo imtuvą skaitydavo žinias. Net ir su durininkais, liftininkais ar telefono linijų operatoriais šiandien jau vargu ar besusiduriame.

Dėl technologinės pažangos senąsias profesijas pakeitė naujos, kurios iki tol neegzistavo. Tai vyko nuosekliai, ir paklausa darbo rinkoje suformavo ir atitinkamą pasiūlą – darbuotojai buvo priversti įgyti naujų įgūdžių, atsirado naujos mokymų kryptys reikiamiems specialistams paruošti. Iki šiol visuomenė gana sklandžiai prisitaikydavo prie aplinkos pokyčių, o gyvenimo kokybė, apimanti buitį, transporto infrastruktūrą, pramogų ir informacijos prieinamumą, akivaizdžiai pagerėjo.

Šiandien didėjant skaitmeninės pažangos greičiui, daugelis įmonių siekia dirbti efektyviau ir diegia įvairius skaitmeninius sprendimus – robotus gamyboje, savitarną klientų aptarnavimo srityje ar įrankius vidaus procesų automatizavimui. Dėl to darbuotojams skiriamos naujos veiklos, jie perkvalifikuojami kitoms užduotims atlikti ar tiesiog mažinamas pačių darbuotojų skaičius.

Dėl palyginus pigios darbo jėgos pagal atlyginimų vidurkį Lietuva yra ES gale. Automatizavimas mūsų šalyje atsiperka per kur kas ilgesnį laiką negu Vakarų šalyse, ir todėl yra plėtojamas lėčiau. Matome daug Vakarų Europos įmonių, kuriančių gamybos bei paslaugų centrus Lietuvoje – dėl nedidelių darbo kaštų mes galime sėkmingai konkuruoti globalioje Europos rinkoje. Tačiau ilgesnėje laiko perspektyvoje atlyginimai didės ir mūsų šalyje, todėl šių įmonių strategijose numatytas procesų automatizavimas ar robotizavimas.

Dažnai diegiant naujas skaitmenines technologijas susiduriama su vištos ir kiaušinio dilema – pirmiausia sukurti naują produktą ar jam reikalingą infrastruktūrą? Panašų klausimą turėjo spręsti ir „Swedbank“, kai pirmieji rinkoje nusprendėme pristatyti naujoviškas bekontaktes mokėjimo korteles, kurios už smulkius pirkinius leidžia atsiskaityti neįvedus PIN kodo. Turėjome rinktis – laukti, kol šalyje atsiras pakankamas skaičius šią technologiją palaikančių terminalų, ar pradėti išduoti klientams naujoviškas korteles ir tikėtis, kad būtent tai paskatins infrastruktūros plėtrą. Pasirinkome antrąjį variantą. Šiuo metu matome, kad naujoviškų mokėjimo terminalų dalis šalyje sudaro apie 15 proc. ir ji sparčiai didėja.

Jei dirbate darbą, kuris, manote, gali būti išstumtas technologinio progreso, siekite naujos pozicijos ar ieškokite jos kitur. Keiskite darbo pobūdį į intelektualesnį, kuriam atlikti reikėtų daugiau kūrybinių ar organizacinių įgūdžių ir kurį būtų sunkiau atlikti robotams.

Reikia pažymėti, kad kol kas skaitmeninės technologijos ir automatizacija keičia tik pačias paprasčiausias profesijas ir optimizuoja procesus tose srityse, kuriose didelis skaičius žmonių atlieka tas pačias užduotis. Visgi jei jūsų darbinės užduotys paremtos aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis ir jūs kasdien atliekate tuos pačius veiksmus, egzistuoja didelė tikimybė, kad ateityje jūsų paslaugų gali nebereikėti. Pavyzdžiui, vis labiau įsigalint savitarnos terminalams, pirkėjų aptarnavimo pobūdis mažmeninėje prekyboje keisis – reikės mažiau pardavėjų.

Kaip išvengti šio proceso grėsmių? Jei šiuo metu jūs esate būsimos karjeros pasirinkimo kryžkelėje – patartina rinktis tas specialybes, kurių poreikis tik didės. Tai biotechnologijų, inžinerijos, fizikos ir, žinoma, informacinių technologijų sritys. Pastarojoje srityje dirbantys specialistai ir kuria automatizacijos sistemas, ir šių specialistų poreikis jau dabar yra didžiulis ir toks išliks ateityje.

Jeigu jau studijuojate – nebijokite įvertinti, ar pasirinkote tinkamą kelią. Gal laikas pergalvoti pasirinkimą ir rinktis studijų kryptį, kuri būtų arčiau technologijų srities? O jei dirbate darbą, kuris, manote, gali būti išstumtas technologinio progreso, siekite naujos pozicijos ar ieškokite jos kitur. Keiskite darbo pobūdį į intelektualesnį, kuriam atlikti reikėtų daugiau kūrybinių ar organizacinių įgūdžių ir kurį būtų sunkiau atlikti robotams. Siekti to reikia tikslingai – siūlyti pakeitimus esamame darbo procese, domėtis galimos naujos pozicijos darbo pobūdžiu, imtis naujų iniciatyvų, būti pozityviems ir atviriems naujovėms.

Jei žvelgsime į tolimesnę ateitį – vis labiau įsigalės dirbtinio intelekto sistemos, kurios gebės mokytis iš savo patirties, įgyjamų duomenų ir užduočių. Tokios sistemos bus pajėgios konkuruoti ir su intelektualiomis ar kūrybinėmis profesijomis. Bet jas kurs technologijų specialistai kartu su profesionalais iš atitinkamų sričių. Tai gali būti dar vienas argumentas, kodėl verta rinktis technologines specialybes.

Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje yra palankios jaunuoliams, išsirinkusiems IT specialybes. Kai kas netgi kalba apie šios profesijos aukso amžių. IT darbuotojai yra vieni paklausiausių, nes jų įmonėms labiausiai reikia ir jų labiausiai trūksta. Darbdaviai priversti varžytis siūlydami lankstesnes darbo sąlygas ir geresnį užmokestį, todėl kelerius pastaruosius metus IT darbuotojų atlyginimai šalyje kilo sparčiausiai. Tačiau jaunuolių susidomėjimą augina ne vien patrauklus atlyginimas. Nemažiau svarbus yra ir supratimas, kad tai labai lankstus ir globalus darbas, kurį galima dirbti kone iš bet kur.

Kitas svarbus dalykas ‒ nesulaukus dėmesio verto pasiūlymo vietinėje darbo rinkoje, paieškų lauką nesunku perkelti į tarptautines erdves. Tuo tarpu, tarkim, pasirinkus gydytojo, advokato ar mokytojo tai padaryti bus žymiai sudėtingiau. IT specialistai visame pasaulyje iš esmės kalba ta pačia kalba, ir nėra taip svarbu, kur tu jos mokeisi. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia IT darbą efektyviai organizuoti ir nuotoliniu būdu. Todėl toks scenarijus, kai IT ekspertas gyvena savo mėgstamame mieste, o dirba už tūkstančius kilometrų nutolusioje šalyje, yra visiškai realus.

Gera žinia Lietuvos darbdaviams yra tai, jog darbas IT sektoriuje jau tapo madingu ir pritraukia vis daugiau susidomėjusių vaikinų ir merginų. O gera žinia būsimiems darbuotojams – net ir sparčiai didėjant jų gretoms, IT darbas nepraranda savo perspektyvumo. Atvirkščiai, nematyti jokių ženklų, kad tokių specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų paklausą ir juo labiau ją pralenktų. „Eurostat“ duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro tik 2 proc. visų dirbančiųjų, tai yra, kone dukart mažiau nei ES vidurkis, tačiau jų poreikis toliau nuolat auga. Palyginimui, Estijoje IT srities darbuotojai sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų, Švedijoje 6 proc., Suomijoje 7 proc.

Sumažinti IT specialistų trūkumą galima gana greitai – padidinus valstybės finansuojamų vietų skaičių IT specialybių studentams arba pačioms verslo įmonėms steigiant specialiąsias stipendijas. Lietuvoje dar embriono stadijoje yra ir darbuotojų perkvalifikavimas, nors pavienių iniciatyvų jau yra. Pavyzdžiui, technologinių įmonių asociacija „Tech City“ antrus metus vykdo projektą „Akademija.IT“, kuriuo siūloma inžinierinių specialybių darbuotojams persikvalifikuoti į programuotojus. 

Tačiau vien tokiomis priemonėmis neišspręsime kitos, ne mažiau aktualios problemos – specialistų parengimo kokybės klausimo. Reikia pripažinti, kad studijas Lietuvoje baigusių jaunųjų IT specialistų pasirengimas ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Neturėdami kitos išeities, alternatyvių sprendimų imasi patys darbdaviai – kuria edukacines iniciatyvas ir bando patys užsiauginti reikalingus kvalifikuotus jaunuosius specialistus.

Vienas tokių pavyzdžių yra ir šiais metais startavusi „Swedbank“ IT Akademijos iniciatyva, kurioje mokymus pradėjo 26 studentai iš įvairių šalies universitetų ir kolegijų. Mokymo programą jiems kūrė praktikai – banko IT padalinio specialistai. Toks interaktyvus teorinių-praktinių mokymų formatas leido jaunuoliams per trumpą laiką papildyti žinių bagažą ir išmėginti save dirbant su realiomis sistemomis realiose komandose sprendžiant realias užduotis. Daugiau nei pusė akademijos dalyvių vasaros gale buvo pakviesti prisijungti prie „Swedbank“ IT komandos, kuri iki šių metų pabaigos turėtų išaugti iki 280 specialistų.

Akivaizdu, kad Lietuvos darbdaviams tenka ieškoti įvairių naujų IT specialistų pritraukimo ir ugdymo formų ir čia kūrybingumui ribų tikrai nėra ‒ IT specialybės ilgam įsitvirtino perspektyviausiųjų profesijų viršūnėje.