Iki Latvijos uostamiesčio Liepojos pažvejoti Baltijos Jūroje nusibeldęs Mindaugas sulaukė netikėto laimikio.
Ant kabliuko užkibo mūsų vandenyse neįprasta žuvis, o tiksliau – paprastasis dygliaryklis. Klaipėdietis žvejys, žinodamas, jog šie vandens gyvūnai nyksta, paleido.
Mindaugas svarstė, kad dygliarykliai Latvijos, o gal yra ir Lietuvos, vandenyse pasirodė todėl, kad masiškai mažėja žuvų, ir jie, neužtekdami maisto, atplaukė iki mūsų.
Mokslininkų ši žinia nenustebino. Nes, anot jų, Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose.
Kaip tvirtino Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius, šių sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių.
Faktai apie ryklius
Nykštukinis ryklys yra žmogaus rankos plaštakos dydžio, o bangininis ryklys savo dydžiu prilygsta autobusui.
Rykliai niekada nesuserga vėžiu, todėl jų kūno mėginiai tyrinėjami tikintis surasti vaistus nuo vėžio.
Gyvūno kūnas – sunkesnis už jūros vandenį, todėl ryklys, nustojęs judėti, nuskęstų.
Rykliai negali patys išpumpuoti vandens pro savo žiaunas, todėl, kad nenumirtų nuo deguonies trūkumo, jie turi nuolat judėti.
Būtina žinoti
Mažiausia gyvatė tokia plona, kad gali prašliaužti pro pieštuko, iš kurio išimta šerdis, skylutę.
Pakeiskite nuomonę
Aštuonkojis turi ne aštuonias, o dvi kojas. Likę šeši čiuptuvai yra rankos. Taigi teisingiausia aštuonkojį būtų vadinti "dvikoju šešiarankiu". Jei aštuonkojis netenka savo čiuptuvų, nesunkiai atsiaugina naujus.
Mokslininkai nenusikalbėjo?
Jie tvirtina, kad žuvys gali kentėti nuo jūros ligos, kuri pasireiškia galvos sukimusi ir orientacijos praradimu.
