Pirmą kartą Klaipėdos uoste vienu metu prisišvartavo 37 karo laivai. Iš viso tarptautinėse Baltijos jūros pratybose dalyvaus apie 50 laivų ir 60 orlaivių.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, šios pratybos rodo tvirtą Lietuvos ir NATO sąjungininkų ryžtą ginti Baltijos regiono šalis.

Ministras drauge su prezidente ir užsienio diplomatais Palangoje stebės amfibijų operaciją – pėstininkų išsilaipinimą paplūdimyje. Šios jūrų pratybos vyksta tuo pačiu metu kaip ir didžiausios nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“ ir tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“.

Prezidentūros teigimu, tokio lygio pratybos, kai šalį treniruojamasi ginti visais nacionaliniais pajėgumais ir su sąjungininkų pagalba, rengiamos po 20 metų pertraukos.

Taip pat, jo teigimu, žmonės gali prieštarauti ir tam, kad Lietuvoje vėl būtų įkurdinti rudieji lokiai: „Paleistum rudąjį lokį Lietuvos miškuose, grybautojai su jais nelabai sugyventų. Taigi ne visos laukinių gyvūnų rūšys – kandidatai grįžti į laisvę.“

Būtina didinti spaudimą Rytų Azijos šalims

Žemutiniame Manhatane, Niujorke, beveik prieš mėnesį pastatyta bronzinė trijų vienas ant kito vertikaliai sukeltų raganosių skulptūra. Tai Najin ir Fatu, baltųjų raganosių šiaurinio porūšio patelės, bei patinas Sudanas. „Paskutiniai trys“ – taip pavadinta skulptūra, kuria siekiama atkreipti dėmesį į paskutinių šio porūšių raganosių likimą, taip pat kitų raganosių išsaugojimą.

Scanpix nuotr.

Po kelių dienų nuo skulptūros pastatymo pranešta, kad Kenijos draustinyje užmigdytas sunkiai sirgęs 45 metų Sudanas. Liko paskutinės dvi patelės.

Visi šie raganosiai į Keniją atgabenti iš vieno Čekijos zoologijos sodo. Čia dirbantis Janas Stejskalas, paklaustas, kas nutiko, kad šiaurinių baltųjų raganosių liko tiek nedaug, sako, jog Rytų Azijoje žmonės vis dar tiki, kad ragai gali padėti jiems išsigydyti tam tikras ligas, todėl ėmė juos naikinti. Bet, pabrėžia J. Stejskalas, tai didelė problema ir kitoms raganosių rūšims tiek Afrikoje, tiek Azijoje.

8–9 dešimtmetyje didelę dalį šiaurinių baltųjų raganosių Centrinėje Afrikoje išnaikino brakonieriai. Paskutiniai keliasdešimt laukinėje gamtoje gyvenusių raganosių sunaikinti per neramumus Kongo Demokratinėje Respublikoje. Ragai naudoti ne tik Azijos medicinai, bei ir durklų rankenoms Jemene.

„Vietname ir Kinijoje draudžiama parduoti ar pirkti raganosių ragus, bet šie reguliavimai turi spragų. Viena, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, – prašyti vyriausybių, kad jos didintų spaudimą Rytų Azijos šalims ir priverstų laikytis įstatymų, kad būtų sumažintas ragų poreikis. Kitas dalykas – remti projektus, saugančius raganosius“, – sako J. Stejskalas.

Prireiks milijonų dolerių

Paaukoti projektui, siekiančiam išsaugoti šiaurinius baltuosius raganosius, galima ir dabar. O prieš metus gamtosaugininkai netgi buvo sukūrę Sudano paskyrą pasimatymų programėlėje „Tinder“. Tuomet jis apibūdintas kaip toks, kuris mėgsta kramsnoti žolę ir vėsintis purve.

Skaičiuojama, kad, siekiant išsaugoti šiuos raganosius, mokslininkams gali prireikti milijonų dolerių, nes reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros labai sudėtingos.

Scanpix nuotr.

„Vienas iš būdų – galėtumėme paimti kiaušinėlius iš paskutinių likusių dviejų patelių. Jos pačios nebėra pajėgios natūraliai reprodukcijai, bet žinome, kad tebeturi ciklą, o tai reiškia, kad gamina kiaušinėlius. Jeigu juos paimtume, nugabentume į laboratoriją ir apvaisintume su jau anksčiau paimta raganosių sėkla, pagamintume embrioną.  Jis galėtų būti perkeltas surogatinei motinai“, – aiškina J. Stejskalas.

Jo teigimu, yra ir kitas, bet sudėtingesnis, būdas – kamieninės ląstelės. Abiem atvejais surogatine motina galėtų būti kito, tačiau artimo – pietinio porūšio baltųjų raganosių patelė.

„Manau, kad Sudano gyvenimas – abiejų procesų simbolis. Viena vertus, nepagarbos gamtai, kurią mes, kaip žmonija, turime. Iš kitos pusės – tai ir šviesiosios žmonijos pusės simbolis. Mes vis dar tikimės, kad turėsime pakankamai stiprybės ne tik padėti gyvūnams, bet ir gerbti laukinę gamtą, leisti jai klestėti“, – mano J. Stejskalas zoologijos sodo tarptautinių projektų vadovas Janas Stejskalas.

Kritika zoologijos sodams nebūtinai pagrįsta

Gamtosaugininkams pranešus apie raganosio Sudano žūtį, žiniasklaidoje vėl pradėta aktyviau diskutuoti ir apie kitas nykstančias rūšis ir jų apsaugą.

Pasaulio gamtos fondo duomenimis, dėl komercinės žvejybos kritiškai nyksta Kalifornijos jūrų kiaulės –  jų suskaičiuota vos 30. Grėsmė išnykti yra iškilusi ir javiniam raganosiui, amūriniam leopardui ar Borneo orangutanui.

Raudonojoje knygoje nurodoma, kad iš viso šiuo metu daugiau nei 5 tūkst. rūšių priklauso kritiškai nykstančioms.

Raudonojoje knygoje nurodoma, kad iš viso šiuo metu daugiau nei 5 tūkst. rūšių priklauso kritiškai nykstančioms. Nors zoologijos sodai neretai kritikuojami, kad gyvūnai juose laikomi netinkamai, pasak Lietuvos zoologijos sodo vyriausiojo biologo Beno Arūno Noreikio, dažnai rūšys, kad visiškai neišnyktų, apsaugomos būtent zoologijos soduose. Jo teigimu, zoologijos sodai iš gamtos laukinių gyvūnų beveik nebeima, nes jų atstovų pasaulio zoologijos soduose jau yra.

„Zoologijos sodai nelaisvėje vykdo veisimo programas. Pavyzdžiui, kritiškai nykstančios tamarinos, labai mažos beždžionytės, gyvena Pietų Amerikoje, bet jų buveinės beveik sunaikintos, smulkios populiacijos izoliuotos, nėra kur plėstis, todėl tamarinos eina į miestus, parkus.

Bet jų tiek mažai, kad net per visus pasaulio zoologijos sodus jų vienetu daugiau nei gamtoje. Todėl gauname signalų iš koordinatorių, kad jau užtenka, yra geras genofondas, pakanka atstovų ir nereikia veisti jų iki begalybės“, – pasakoja biologas.

Ko nori visuomenė?

Pasak B. A. Noreikio, būtent dėl zoologijos soduose išlikusių stumbrų pavyko jų populiaciją atkurti ir Lietuvoje.

„Stumbrai Lietuvoje gyveno nuo seno ir turėtų gyventi – jie natūrali fauna. Visoje Europoje beveik išnykusi populiacija (buvo likę tik keli vienetai) buvo atgaivinta tik zoologijos sodų darbuotojų dėka. Bet dabar stumbrais ne visada patenkinta visuomenė – esą jie pridaro žalos“, – pastebi biologas.

Be to, pasak B. A. Noreikio, visuomenė gali prieštarauti ir tam, kad Lietuvoje vėl būtų įkurdinti rudieji lokiai: „Paleistum rudąjį lokį Lietuvos miškuose, grybautojai su jais nelabai sugyventų. Taigi ne visos laukinių gyvūnų rūšys – kandidatai grįžti į laisvę.“

Kol mintys ruduosius lokius sugrąžinti į Lietuvos miškus dar tik svarstomos, ir vėl nusikelkime kiek toliau.

Kaip vienas iš sėkmingų populiacijos atkūrimo pavyzdžių neretai pateikiamas didžiųjų pandų atvejis. Kinija pradėjo taikyti griežtas priemones prieš prekybą kailiais, taip pat išplėtė saugomų miškų teritorijas. Prieš pusantrų metų paskelbta, kad didžiosios pandos vienu laipteliu nutolo nuo išnykimo ir dabar priskiriamos jau nebe nykstančioms, o pažeidžiamoms rūšims.

Tiesa, kai kurie net ir saugojimo projektuose dalyvaujantys gamtosaugininkai pastebi, kad tai gali būti tik trumpojo laikotarpio pergalė. Anot jų, nelaisvėje gimusias ir auginamas pandas labai sunku perkelti į laukinį gyvenimą. O ir natūralios jų buveinės dėl žmonių veiklos toliau sparčiai naikinamos.

Didžiosios pandos ir baltieji šiauriniai raganosiai – rūšys, kurios sulaukia didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. O kai kurios mažiau pastebimos rūšys nyksta tyliai.

Be to, priduria jis, greičiausiai bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą. Taip pat bus manipuliuojama socialinės atskirties tema bei nusivylimu politikais.

Rusijos kišimasis jau tapo tendencija

Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, pradėdamas grėsmių vertinimo pristatymą, sakė, kad ,,Rytų fronte nieko naujo“. Tiesa, dauguma žiniasklaidos priemonių D. Jauniškio kalboje kaip naujieną išskyrė šį aspektą: „Yra didelė tikimybė, kad 2019 m. rinkimų metu Rusija bandys įgyti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje. Sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovus bent vietos valdžios institucijose.“

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus Igno Kalpoko, tai, kad Rusija gali stengtis paveikti kitąmet Lietuvoje vyksiančius rinkimus, – nebuvo netikėta naujiena, ypač vertinant tarptautinį kontekstą.

„Su Rusija siejamas atvejis, kai JAV buvo nutekintas Demokratų partijos susirašinėjimas jau prezidento rinkimų kampanijos metu. Buvo įsilaužta į Vokietijos Krikščionių demokratų partijos serverius prieš Vokietijos parlamento rinkimus. Taip pat – įsilaužimas į Emmanuelio Macrono kampanijos susirašinėjimą prieš pat Prancūzijos prezidento rinkimus. Tai – labiau tendencija negu kažkas naujo ir netikėto“, – sako politologas.

Vasarį JAV specialusis prokuroras, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, apkaltino 13 Rusijos piliečių. Pasak Roberto Muellerio, jie slaptai vadovavo operacijai, kuria siekta aštrinti visuomenės susiskaldymą, paveikti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme.

Turėtų būti bandymų paskelbti netikros informacijos, kuri priverstų visuomenę suabejoti kuriuo nors politiku.

Viena iš minimų priemonių – vadinamasis trolių fabrikas, iš kurio per netikras paskyras buvo platinamos tendencingos žinutės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, galiausiai pripažinęs, kad Rusija ir kitos šalys kišosi į rinkimus, žadėjo tam užkirsti kelią per rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus. Tiesa, D. Trumpas ir toliau teigia, kad Rusijos įtaka jam pačiam per rinkimus nepridėjo papildomų balsų.

Netikros naujienos sklinda daug greičiau

2019 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai – savivaldybių, Europos Parlamento ir prezidento. Būtent šiems, pasak I. Kalpoko, Rusija gali skirti didžiausia dėmesį.

„Jei bus manoma, kad apie Rusijai nepalankius kandidatus yra kompromituojančios informacijos, kurią įmanoma nutekinti, tą tikrai bus mėginama padaryti. Galbūt informacija bus nutekinta dalimis, kad būtų išlaikytas visuomenės susidomėjimas ir žala liktų maksimali iki pat kampanijos pabaigos. Be to, turėtų būti bandymų paskelbti netikros informacijos, kuri priverstų visuomenę suabejoti kuriuo nors politiku“, – svarsto politologas.

Socialiniuose tinkluose melas ir netikros naujienos sklinda daug greičiau ir įsiskverbia daug toliau nei tikros žinios. Tą rodo neseniai paskelbtas Masačusetso technologijos instituto tyrimas. Pasak mokslininkų, dalytis netikromis naujienomis žmonės labiau linkę todėl, kad jose pateikiama netikėta ir nauja istorija.

VDU lektorius I. Kalpokas sako, kad nebėra tradicinės informacijos šaltinių hierarchijos ir dabar kiekvienas gali skelbti tai, kas jam atrodo svarbu, pasiremti nuorodomis į kokius nors galbūt specialiai tokiai kampanijai sukurtus tinklalapius.

„Visa tai pasirodo tame pačiame lygmenyje, kaip ir patikimų naujienų portalų ar kitų žiniasklaidos šaltinių pranešimai. Kitas dalykas – jei žmonės užsikabina, tuo dažnai dalijasi, susidaro įspūdis, kad tiesos tokioje informacijoje turi būti“, – pastebi politologas.

Kokias Lietuvos problemas išnaudos Rusija?

Šį rudenį vyksiantiems visuotiniams rinkimams aktyviai ruošiasi Švedija. Šalies pareigūnai ir politikai jau ėmėsi priemonių, kurios turėtų užkirsti kelią galimai kitų šalių – tarp jų ir Rusijos – įtakai.

LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė sako, kad šalies vyriausybė sukūrė naują tarnybą, kurios tikslas – apsaugoti visuomenę ir laisvą žiniasklaidą. Jos teigimu, tarnyba moko ir teikia informaciją, kaip bus bandoma paveikti ir kiršinti visuomenę socialinėje erdvėje, kaip atpažinti tokias akcijas, kaip saugiai skleisti norimą žinią.

Švedijos mokyklose jau seniai mokoma kritiškai mąstyti, o dabar žiniasklaida nemažai dėmesio skiria ir užsienyje skleidžiamai dezinformacijai apie Švediją išaiškinti. Norėdamos užkirsti galimą Rusijos kišimąsi, susivienijo ir skirtingų pažiūrų politinės partijos.

Paklaustas, kokiomis temomis Rusija galėtų pasinaudoti kišdamasi į Lietuvos rinkimus, I. Kalpokas sako, kad bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą.

„Kita tema, kuria įmanoma manipuliuoti gerokai platesniu mastu, – socialinė atskirtis, nusivylimas politikais, kaip negebančiais spręsti visuomenei opių problemų. Tie patys „valstiečiai“ į Seimo rinkimus ėjo būtent su tokiomis idėjomis ir jiems kuo puikiausiai pavyko“, – primena politologas.

Th. May pozicijos vis silpnėja

„Brexitas“ reiškia „Brexitą“ – tai viena žymiausių Theresos May frazių, kurią ji kartojo dar prieš tapdama Jungtinės Karalystės premjere. Politikė, pasisakiusi už šalies narystę Europos Sąjungoje, po referendumo vis dėlto ėmėsi lyderystės ir žadėjo sėkmingą pasitraukimą iš bendrijos.

Pasak LRT RADIJO bendradarbio Londone Pauliaus Kaliačiaus, ketinimus sklandžiai priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos apsunkino pačios premjerės paskelbti išankstiniai rinkimai: „Th. May konservatorių daugumos praradimas parlamente labai apsunkino teisės aktų priėmimą ir tolesnius sprendimus dėl ES. Th. May labai savimi pasitikėjo ir skelbdama išankstinius rinkimus, nes konservatoriai turėjo gana didelį pritarimą. Ji manė užsitikrinsianti absoliučią daugumą parlamente ir galėsianti netgi be debatų priimti sprendimus dėl ES. Taigi ji paskelbė išankstinius rinkimus, bet atsitiko atvirkščiai ir dabar turi ieškoti koalicijos partnerių.“

Ji manė užsitikrinsianti absoliučią daugumą parlamente ir galėsianti netgi be debatų priimti sprendimus dėl ES.

Prieš kelias savaites skandalų virtinė supurtė Th. May vadovaujamą ministrų kabinetą. Vienas jų – seksualinio priekabiavimo, po kurio iš pareigų pasitraukė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas.

„Manoma, kad „Nepadorumo dosjė“ skandalas kilo, nes buvę svarbių konservatorių patarėjai ir sekretoriai sukūrė dokumentą apie pavojingus politikus ir politikus, kurie seksualiai prie jų priekabiavo. Tame dosjė yra apie 40 vardų, tarp kurių – netgi užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ar M. Fallonas“, – sako P. Kaliačius.

Šiuo metu, priduria jis, Konservatorių partijoje vykdomi aštuoni oficialūs tyrimai, bet Th. May žino, kad jos lyderystė kvestionuojama, todėl nenori priešų ir neužsiima ta raganų medžiokle.

Iš tarptautinės plėtros sekretoriaus pareigų taip pat pasitraukė Priti Patel. Per vasaros atostogas, neinformavusi užsienio reikalų ministerijos ir premjerės, ji daugiau nei 10 kartų susitiko su aukšto rango Izraelio pareigūnais. Raginimų pasitraukti sulaukia ir užsienio reikalų sekretorius B. Johnsonas.

Pasak P. Kaliačiaus, premjerė daug kritikos sulaukia ne tik dėl šių skandalų: „Th. May nėra matoma kaip labai stipri lyderė, ypač kai sumažėjo jos dauguma. Taip pat ji matoma kaip silpna derybose su ES, be to, nuolatiniai nesutarimai su iždo kancleriu ir kitais svarbiais bendrapartiečiais irgi meta šešėlį ant jos lyderystės.“

Po minėtų skandalų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kelios dešimtys Konservatorių partijai priklausančių parlamentarų siekia Th. May atsistatydinimo. Kaip pastebi P. Kaliačius, kol kas oficialiai nepasitikėjimas premjerei nėra pareikštas ir gal nebus, ypač šaliai traukiantis iš ES.

Reikia išspręsti principinius klausimus

Th. May, britams žadėjusi sėkmingą „Brexitą“, bent jau kol kas tuo pasigirti negali. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius G. Vitkus primena, kad dar tada, kai referendumas nebuvo surengtas, prognozuota, jog atsiskyrimo procesas bus labai sudėtingas, nes jis primena valstybės stojimą į ES, tik atvirkštine tvarka.

„Dabar ES pozicija tokia, kad jeigu jau skyrybos, tai pirmiausia reikia išspręsti principinius klausimus ir problemas, atsirandančias dėl to, kad bendrai nebegyvensime. Pirmas dalykas – piliečių teisės. Britanijoje gyvena daug ES piliečių, tad koks bus tų žmonių statusas? T. y. šeima skiriasi – kaip su vaikais? Čia jau vaikų klausimas“, – palygina G. Vitkus.

Antra, priduria profesorius, – finansai: „Britų spauda, nesigilindama į smulkmenas, dažnai rašo, kad Britanija turi sumokėti kažkokias pasakiškas sumas. Bet iš tiesų yra daug įvairių įgyvendinamų programų. Netgi toks elementarus dalykas, kad dabar ES iš Britanijos turi iškraustyti dvi agentūras. Ir kas mokės persikėlimo išlaidas? Tai irgi derybų objektas.“

Neseniai žiniasklaida paskelbė, kad premjerė nusprendė, jog Jungtinė Karalystė turėtų ES sumokėti maždaug 40 mlrd. svarų sterlingų – vadinamąją skyrybų sąskaitą. Taip norima užtikrinti šaliai naudingą laisvos prekybos susitarimą. Tiesa, pati Bendrija įvardijo kitą sumą – 60 mlrd. eurų. Abi pusės dėl to turėtų susitarti iki gruodžio pradžios.

Kryptis priklausys nuo didžiųjų ES valstybių

Pasak G. Vitkaus, dar vienas aštrus derybų klausimas – Jungtinės Karalystės siena su Airija: „Formaliai Airijos sala padalinta, bet realiai ji jau buvo susijungusi ir suvienyta. Skyrėsi administracija, bet buvo visiška laisvė ir problema buvo kaip ir išspręsta. Dabar, jei Britanija nori įvesti žmonių, prekių judėjimo kontrolę, ji turi atkurti sieną ir padalinti Airijos salą iš naujo, kas Airijai yra didelis smūgis.“

Dabar, jei Britanija nori įvesti žmonių, prekių judėjimo kontrolę, ji turi atkurti sieną ir padalinti Airijos salą iš naujo, kas Airijai yra didelis smūgis.

Profesoriaus teigimu, airiai jau susitaikė su tuo, kad Airijos sala nesuvienyta juridiškai, bet ji buvo suvienyta praktiškai, o dabar išeina, kad ji bus ne tik juridiškai, bet ir praktiškai nesuvienyta. „Tai gali turėti pasekmių. Pavyzdžiui, ten buvo labai suklestėjęs terorizmas. Taigi grėsmė visiškai akivaizdi ir aiški, todėl reikia kažkokių inovatyvių sprendimų. Kita vertus, kai aplinkybės politikus užspaudžia, jie sugalvoja ką nors tokio“, – svarsto G. Vitkus.

Dar prieš Jungtinės Karalystės referendumą dėl išstojimo iš ES nemažai politologų prognozavo, kad šios šalies pasitraukimas bus skaudus smūgis Bendrijai. Profesorius G. Vitkus pastebi, kad šios šalies pasitraukimas ES taip stipriai vis dėlto nesukrėtė.

„ES turi labai daug problemų, tad Britanijos išstojimas čia labai pastebimai ko nors nepaveiks. Turbūt pagrindinis dalykas, kuris nulems, kur link ir kaip judės ES, yra politinė vadovybė didžiųjų ES valstybių – kaip Prancūzija ir Vokietija susitars, kokią užduos kryptį, toną, turbūt ir bus svarbiausias dalykas“, – mano G. Vitkus.

Kaip ES ir Jungtinė Karalystė atrodys po išsiskyrimo, pamatysime ne taip jau ir greitai. Pasak Th. May, tai turėtų įvykti 2019 m. kovą. O iki tol bus daug derybų ir ginčų.

Anot jo, apkalta prieš JAV prezidentą būtų labai kenksmingas procesas, paralyžiuojantis politinę sistemą, tačiau kol kas galimybių tam nenusimato.

Reitingai – žemiausi per septynis dešimtmečius

Prieš metus visas pasaulis nekantriai laukė JAV prezidento rinkimų rezultatų. Demokratę Hillary Clinton įveikė ir rinkimus laimėjo D. Trumpas. Sausį inauguracinę kalbą sakęs D. Trumpas žadėjo įvairiausių dalykų, tačiau vieną šūkį visi amerikiečiai jau buvo išmokę mintinai: „Mes grąžinsime Amerikai didybę“.

Dabar D. Trumpas džiaugiasi augančia šalies ekonomika, žemu nedarbo lygiu, kuris siekia vos 4 proc. D. Trumpas pabrėžia savo indėlį kovoje su vadinamąja „Islamo valstybe“, Tačiau politologai šių nuopelnų tik D. Trumpui nepriskiria. Rodos, to nesureikšmina ir patys amerikiečiai.

Neseniai „ABC News“ ir „The Washington Post“ atlikta visuomenės apklausa skelbia, kad prezidento darbą palankiai vertina mažiau nei 40 proc. amerikiečių, o tai reiškia, kad D. Trumpo reitingai žemesni nei bet kurio kito šalies prezidento per septynis dešimtmečius.

Žemi reitingai ir priešiškumas – dėl asmenybės

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros lektorė Gerda Jakštaitė teigia, kad viena iš D. Trumpo žemų reitingų priežasčių – jo asmenybė ir elgsena: „D. Trumpas labai ekscentriškas. Nepaisant visų prognozių, tvirtinusių, kad jo elgesys tapus prezidentu pasikeis, įvykiai rodo, kad taip nenutiko. Jis toks pat neprognozuojamas, koks ir buvo. Savo paskyrą „Twitter“ jis ir toliau naudoja idėjoms reikšti. D. Trumpas nesielgia taip, kaip turėtų elgtis JAV prezidentas.“

Savo paskyrą „Twitter“ jis ir toliau naudoja idėjoms reikšti. D. Trumpas nesielgia taip, kaip turėtų elgtis JAV prezidentas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad žmonės nepasitiki D. Trumpu dėl vis pasirodančios informacijos apie jo aplinkos ryšius su Rusija.

„Pasipiktinimas buvo kilęs ir  tada, kai išryškėjo nauji faktai apie galimai neskaidrius D. Trumpo komandos veiksmus. Tai buvo dar prieš rinkimus. Vėliau atskleisti tam tikri nutylėjimai apie buvusius susitikimus su užsienio valstybių atstovais“, – aiškina T. Janeliūnas.

Pasak pašnekovo, konfliktiškas reakcijas į sprendimus skatina ir pati D. Trumpo asmenybė: „Tai kelia įtampą. D. Trumpas per savo karštą būdą ir emocingas reakcijas periodiškai prieš save nuteikia vis naujas visuomenės grupes. Net ta dalis, kuri per rinkimus jį rėmė, jau nėra tokia patenkinta kaip prieš metus.“

Visuomenė skaldoma, pažadai – nevykdomi

Pradėjęs eiti prezidento pareigas D. Trumpas žadėjo suvienyti šalį, tačiau, pasak T. Janeliūno, savo retorika ir veiksmais jis dažnai tik dar labiau skaldo visuomenę. „Įtampa visuomenėje niekur nedingo. Galbūt net priešingai, tik dar padidėjo. Deja, bet nei iš Baltųjų rūmų, nei iš prezidento nėra aiškių iniciatyvų, rodančių norą iš tiesų mažinti įtampą ir švelninti visuomenėje vyraujančias problemas“, – teigia pašnekovas.

Pasak G. Jakštaitės, D. Trumpui kol kas nesiseka įgyvendinti ir prieštaringų rinkimų pažadų: „Teiginiai dėl Meksikos sienos, pasitraukimas iš susitarimo su Iranu, pažadai dėl musulmonų imigrantų, „Obamacare“ programos stabdymo, tam tikrų JAV politinės sistemos ypatybių ir pan. – visa tai kol kas nėra įgyvendinta. Be to, paaštrėjo problemos dėl ginklų turėjimo, vyksta susišaudymai. Šie veiksniai prisideda prie to, kad pasitikėjimas D. Trumpu neauga, nėra stabilus ir toliau mažėja.“

Arba galų gale bus apkalta, arba galios pasiskirstymas tarp institucijų nusvers Kongreso naudai, taip bus bandoma izoliuoti ekscentrišką asmenį.

Pasak politologės, pažadų įgyvendinimą stabdo arba lėtina JAV politinė sistema. „Kai į valdžią ateina ekscentriškas asmuo, yra keli galimi scenarijai. Arba galų gale bus apkalta, arba galios pasiskirstymas tarp institucijų (pavyzdžiui, tarp prezidento administracijos ir Kongreso) nusvers Kongreso naudai, taip bus bandoma izoliuoti ekscentrišką asmenį. Manau, kad JAV situacija krypsta į antrą scenarijų. Kongreso vaidmuo jau buvo labai aktyvus bandant apriboti kai kurias D. Trumpo iniciatyvas“, – aiškina pašnekovė.

Šiaurės Korėjos krizė kol kas – retorinė

Viena didžiausių užsienio politikos krizių kilo tada, kai Šiaurės Korėja įvykdė šeštąjį (kaip teigiama – iki šiol galingiausią) branduolinį bandymą. Po jo D. Trumpas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos grasinimai JAV sulauks ,,ugnies ir įniršio“. Taip abiejų šalių lyderiai įsivėlė į aršų žodžių karą.

T. Janeliūnas sako, kad per pastaruosius metus Šiaurės Korėjos krizė tapo tarsi svarbiausiu klausimu, kurį sukūrė pats D. Trumpas: „Gal jis net pats nesitikėjo, kad jo grasinimai ar perspėjimai iššauks tokią reakciją ir sukels didesnę įtampą. Vienaip ar kitaip, ši situacija nėra pasiekusi tokio lygio, kad kalbėtume apie kovinius veiksmus ar karinę krizę. Tai vis dar – retorinė krizė. Reikia manyti, kad ji tokia ir liks, nepereis į karinį etapą.“

Tiesa, po Aziją keliaujantis D. Trumpas sušvelnino toną dėl Šiaurės Korėjos. Pasak T. Janeliūno, aršią prezidento retoriką greičiausiai pristabdė jo patarėjų ir kitų šalių lyderių perspėjimai. Dar vienas ryškus D. Trumpo pareiškimas – kad JAV pasitraukia iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

NATO narės džiaugiasi pasikeitusia D. Trumpo pozicija dėl aljanso ateities. Per rinkimus ja abejojęs, dabar prezidentas reškia paramą stiprinti NATO. Anot T. Janeliūno, nėra abejonių dėl NATO svarbos ir reikšmės. „Vis dar kartojama ta pati tezė, kad būtina skatinti visas NATO nares lygiavertiškai prisidėti prie finansavimo. Žvelgiant iš mūsų nacionalinių interesų pusės, dabartinė situacija ir NATO įsipareigojimai yra adekvatūs ir galime jais džiaugtis“, – tvirtina pašnekovas.

Bus bandoma nustumti į šoną

Prieš kelias savaites žiniasklaidoje paplito Kalifornijos milijardieriaus Tomo Steyerio kampanija, kuria jis ragina pradėti D. Trumpo apkaltą. T. Steyeris kaltina D. Trumpą ėmus pinigus iš užsienio vyriausybių, trukdžius Federalinio tyrimų biuro teisingumui ir vos neprivedus šalies prie branduolinio karo.

Nors apie apkaltą kalbama jau seniai, T. Janeliūnas įsitikinęs, kad realaus pagrindo dar nėra: „Galbūt situacija pasikeis, jei tik bus pateikti konkretūs kaltinimai po dabar vykstančių tyrimų, tai bus susieta su neteisėtais veiksmais. Tačiau kol kas manau, kad apkaltos tema – spekuliacinė, bandant aktyvinti oponuojančias politines grupes.“

T. Janeliūnas aiškina, kad kol respublikonų partija ir jos vadovybė akivaizdžiai remia prezidentą, apkalta neturi realių galimybių. „Tai būtų labai kenksmingas procesas. Politiniam prezidento stabilumui tai būtų kenksmingas veiksmas, politinė sistema gana ilgam būtų įsprausta į krizės rėmus, politinė sistema – paralyžiuota“, – sako pašnekovas.

G. Jakštaitė teigia, kad, labiau nei apkalta, tikėtinas kitas scenarijus: „Net ir pasikeitus jėgų pusiausvyrai Kongrese, bus einama tuo keliu, kad Kongresas, gal su D. Trumpo administracijos nariais, imsis didesnės iniciatyvos. Politikos formavime bus stengiamasi nustumti prezidentą į šoną.“

Kaip paaiškėjo trečiadienį, visose valstijose pergalę švenčia ne respublikonų, bet demokratų atstovai. Politologai pastebi, kad nemažos dalies rinkimų pažadų D. Trumpui kol kas nepavyksta įgyvendinti.

Praėjus metams po pergalės, D. Trumpas džiaugiasi augančia šalies ekonomika ir žemu nedarbo lygiu, taip pat pabrėžia savo indėlį kovojant su „Islamo valstybe“. Tiesa, prezidentaujant D. Trumpui, vis iškyla naujų detalių apie jo aplinkos ryšius su Rusija, tebevyksta tyrimas ir dėl galimo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.

Kongrese D. Trumpas susiduria su pasipriešinimu dėl sveikatos apsaugos sistemos reformos, jam taip pat nepavyksta gauti finansavimo žadėtos sienos su Meksika statyboms.

D. Trumpas sulaukia nemažai kritikos ir dėl šalies pasitraukimo iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. NATO sąjungininkės vis dėlto džiaugiasi pasikeitusia D. Trumpo pozicija dėl Aljanso ateities, anksčiau ja abejojęs, prezidentas dabar reiškia paramą stiprinti NATO.

Jungtinių Valstijų prezidentas yra įsitraukęs į aršų žodžių karą su branduolinius bandymus vykdančios Šiaurės Korėjos lyderiu. Jungtinių Valstijų prezidentas teigia, kad Šiaurės Korėjos režimas turi būti izoliuotas. Kalbėdamas Pietų Korėjos parlamente D. Trumpas smerkė Šiaurės Korėjos lyderį ir vadino jį žiauriu diktatoriumi. Anot Amerikos vadovo, kuo bus stipresnė Pietų Korėja, tuo bus silpnesnė jos šiaurinė kaimynė.

Šiaurės Korėjos branduolinės programos tema dominuoja visoje D. Trumpo kelionėje po Azijos šalis. Kiek anksčiau D. Trumpui tirštas rūkas sutrukdė netikėtą jo vizitą į demilitarizuotą zoną tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Valandą vėluodamas D. Trumpo sraigtasparnis pakilo Seule, tačiau kiek paskridęs buvo priverstas grįžti, nes oro sąlygos tik blogėjo.

Liepą įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, daug vaistų atpigo, tačiau kai kurie preparatai iš sąrašo buvo išbraukti, o palikti tą pačią veikliąją medžiagą turintys vaistai.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, kas penktas gydytojas rekomenduoja originalų vaistą, o ne generinį. Pasak Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidento Juliaus Kalibato, generiniai vaistai nuo originalių skiriasi pagalbinėmis medžiagomis, o kai kuriems pacientams įprasto vaisto pakeitimas gali daryti neigiamą psichologinį poveikį. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad generinis vaistas yra analogiškas originaliam, nes jo veiklioji medžiaga yra ta pati, o besiskiriančios pagalbinės medžiagos nedaro reikšmingos įtakos vaisto veiksmingumui.

Generiniai vaistai paprastai yra pigesni, nes jų gamintojams nebereikia atlikti brangių klinikinių tyrimų, kuriuos originalaus patentinio vaisto gamintojai turi atlikti.

Jo nuomone, Kinija Donaldo Trumpo diskurse „America first“ įžvelgia atsivėrusi vakuumą, kurį jai labai prasminga užpildyti, juo labiau kad šalis nestokoja nei pinigų, nei technologijų, nei valios ir noro.

Būdas spręsti įsisenėjusias problemas

„Juosta sujungia žemę, kelias eina per jūrą“, – taip spalvingai aprengti, skirtingo amžiaus ir rasių vaikai apdainuoja ,,Juostos ir kelio“ iniciatyvą, dažnai vadinamą Naujuoju šilko keliu. O šį vaizdo klipą socialinių tinklų vartotojai neretai pavadina propagandiniu.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas sako, kad ,,Juostos ir kelio“  iniciatyvos Kinija imasi norėdama užsitikrinti ekonominį augimą, kuris jau kurį laiką yra sulėtėjęs.

„Jie bando labiau akcentuoti savo vidaus vartojimą, kuris iš tikrųjų yra gana mažas, palyginti su išsivysčiusiomis pasaulio rinkomis, ir kartu spręsti daugybę ilgalaikių įsisenėjusių fundamentalių šalies ekonominio modelio problemų, tokių kaip socioekonominis atotrūkis tarp šalies pajūrio ir vidaus provincijų. Didžioji Kinijos populiacijos dalis vis dar gyvena ne pajūrio teritorijose, o vidinėse provincijose ir jie ekonominės globalizacijos reformų kontekste nėra tokie dideli ir vienareikšmiai laimėtojai, kaip Šanchajaus ar Pekino gyventojai“, – kalba K. Andrijauskas.

Kitaip tariant, pastebi jis, yra logiška stengtis plėtoti regionus, labiau nutolusius į vakarus. Bet problema ta, kad, norint plėtoti tuos regionus, reikia vadovautis tam tikra ekonomine logika.

Ir čia, pasak K. Andrijausko, galima pereiti į tarptautinį lygmenį: „Jei žiūrėtume į vakarines provincijas ir dar vakariau esančias teritorijas, pirmiausia susidurtume su Centrinės Azijos ir Vidurio Rytų valstybėmis, kurios yra turtingos naudingųjų išteklių. Dar toliau pamatytume Europą, ES, tad jiems logiška bandyti plėtoti transporto ir energetinės infrastruktūros projektus į tuos regionus, kurie yra į vakarus nuo jų.“

Alternatyvus maršrutas Kinijai būtinas

Jau ir dabar Kinijos produkcija Europą pasiekia ir jūrų keliu, ir geležinkeliais. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Lazausko, dėl greitesnio susisiekimo Kinija planuoja vis daugiau krovinių į Europą gabenti geležinkeliais.

„Kinija, įgyvendindama savo Šilko kelio politiką, bando valdyti tam tikras rizikas, nes iki šiol pagrindinis akcentas buvo kelionė laivais. Bet, didėjant vartotojų skaičiui, besivystant elektroninei prekybai, poreikis greičiau gauti prekes didėja ir didės. Turint galvoje, kad ES yra svarbiausias Kinijos prekybos partneris, natūralu, kad atsirado minčių nustatyti alternatyvų maršrutą“, – kalba E. Lazauskas.

Jo teigimu, šiuo metu krovininių traukinių keliavimas reliatyviai brangesnis, o prekės pristatymo laikotarpis skiriasi dviem trimis kartais: „Dabar prekė iš Kinijos į Europą patenka per 14 dienų. O laivais gali plaukti ir 40–50 dienų.“

Lietuva gali tapti tranzito šalimi

Įvairiuose žemėlapiuose Naujasis šilko kelias vaizduojamas skirtingai. Vienuose sausumos kelias Lietuvos nepasiekia, kituose – eina per Pietų Lietuvą. ,,Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas teigia, kad Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Kinijos atstovais ir tariasi dėl galimo maršruto per Šeštokus.

Pasak E. Lazausko, nors pagrindinis maršrutas į Europą, matyt, išliks per Baltarusiją, Lietuvos geležinkeliai kinams turi ką pasiūlyti.

„Brestas dabar tikrai svarbus stambus mazgas, labai gerai išvystytas. Daug mažesni Šeštokai nėra alternatyva –  mes esame Bresto papildymas. Kita vertus, matome nuolat didėjantį krovinių srautą,  tad manome, kad tai gera priemonė panaudoti Lietuvą kaip tranzito šalį, kad klientai, laukiantys prekių ir Europoje, ir Kinijoje, būtų patenkinti“, – mano E. Lazauskas.

Be to, pasak E. Lazausko, Lietuvos geležinkeliai dar šiemet siektų aptarnauti bent 10 Kinijos traukinių.

Pasiryžusi iš JAV perimti vedlės vaidmenį

Kinijos politikai teigia, kad ,,Juostos ir kelio“ projektai yra ar bus plėtojami daugiau nei 60 šalių, kuriose gyvena daugiau nei pusė planetos gyventojų. Naujų geležinkelių, dujotiekių tiesimas, pramonės centrų statymas numatytas Azijoje, Europoje bei Afrikoje.

Kaip pastebi Kinijos politikos ekspertas K. Andrijauskas, Kinija, įgyvendinama Naująjį šilko kelią, yra pasiryžusi iš JAV perimti ekonominės globalizacijos vedlės vaidmenį.

„Kalbant apie Donaldo Trumpo diskursą „America first“, kryptis, kurią jis bando įgyvendinti (tai ir pasitraukimas iš Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo, kuris buvo vienas pagrindinių Baracko Obamos užsienio politikos iniciatyvų), pakerta JAV, kaip dabartinės ekonominės globalizacijos vedlės, vaidmenį ir įvaizdį, kuri jį puoselėjo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – pastebi K. Andrijauskas.

Jo nuomone, tai rimtas pokytis ir Kinija šiame kontekste gali įžvelgti atsivėrusi vakuumą, kurį jai labai prasminga užpildyti: „Turime atsiminti, kad Kinija nestokoja nei pinigų, nei technologijų, nei, svarbiausia, valios ir noro.“

Nemažai rizikos ir kritikos

Vis dėlto, pasak K. Andrijausko, yra ir didelė rizika, nes JAV turi labai daug rimtų svertų prireikus trukdyti Kinijos projektams, nors netgi ne Amerikos veiksmai čia svarbiausi.

„Reikia prisiminti, kad Kinijos infrastruktūriniai projektai siekia plėsti jos įtaką į valstybes ir regionus, kurie patys savaime labai nestabilūs, kuriuose labai daug grėsmių, tad tam tikra prasme JAV gali net nereikėti nieko daryti, kad didžiulės kinų investicijos neatsipirktų nei politiškai, nei ekonomiškai. Kinai tikrai linkę nebijoti investuoti ten, kur politinė grąža bus daug svarbesnė negu ekonominė“, – svarsto politikos ekspertas.

Kai kurie ,,Juostos ir kelio“ iniciatyvą vertinantys ekspertai sako, kad ekonomiškai silpnesnėse šalyse Kinija tikisi ne tik ekonominės naudos, bet ir ryškios politinės įtakos. Kiti kritikuoja gamtai nedraugiškus Kinijos projektus ar išvis abejoja kuriamos infrastruktūros kokybe.

Nors Kinijai Naujasis šilko kelias ekonomiškai rizikingas, jo grąža gali būti labai didelė – dėl to sutaria daugelis apžvalgininkų.