„Užsitęsė (diskusijos – ELTA). Čia iš viso neturėtų būti turgaus. Turi būti sprendimai, ir tai kad skandinama problema diskusijoje, tai faktas“, – sekmadienį atvykusi balsuoti prezidento rinkimuose žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Mano akimis žiūrint, nėra sprendimų. (...) Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą“, – pabrėžė buvusi šalies vadovė.

Jos teigimu, būsimam prezidentui jo kadencijoje didžiausią iššūkį kels geopolitinės įtampos.

„Daug neramumų, karai, tas spaudimas, kuris daromas ir mums, ir visai Vakarų bendruomenei, išliks, ir matomai tai bus visų penkių metų kadencijos toks lyg ir leitmotyvas – saugumas, visoks saugumas Lietuvai, pačiai Europai, mūsų regionui, demokratijos apsauga ir jos gynyba“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė balandžio viduryje pranešė apie specialaus fondo gynybai steigimą. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas. Ministrė pirmininkė tuomet taip pat teigė, kad siūlymai bus parengti per artimiausias savaites.

Premjerė anksčiau yra sakiusi, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 proc. punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, kad Vyriausybė siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai žada pateikti per artimiausias kelias savaites.

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą šiemet susitiko tris kartus. 

„Ne (nesunku išrinkti – BNS), nes tikrai turime aštuonis kandidatus ir manau, kad pagal kiekvieno skonį tikrai galima atrasti už ką galima balsuoti“, – po balsavimo Vilniaus rajone esančiame Bukiškyje žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.

„Valstybingumas, atsakomybė, darbštumas, drąsa – visos geros savybės, kurių reikia Lietuvai“, – teigė ji, atsakydama į klausimą, pagal kokius kriterijus rinkosi už ką balsuoti prezidento rinkimuose.

Paklausta, ar rinkosi stabilumą, ar permainas, D. Grybauskaitė teigė, kad balsavo už „geriausią kandidatą“.

„Paskui darysit visokias išvadas, spėliosit. Balsavau už geriausią, kaip aš manau, ir užteks tiek“, – nedetalizavo ji.

Pasak D. Grybauskaitės, pagrindiniai naujos šalies vadovo kadencijos iššūkiai yra geopolitiniai: saugumas Lietuvai, regionui bei demokratijai.

„Be jokios abejonės, tai geopolitiniai iššūkiai todėl, kad aplink mus yra daug neramumų, karai. Tas spaudimas, kuris yra daromas ir mums, ir visai Vakarų bendruomenei, Vakarų šalims, išliks, ir matomai tai bus visų penkių metų kadencijos leitmotyvas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Tai yra saugumas, visoks saugumas Lietuvai, mūsų regionui, pačiai Europai, demokratijos apsauga ir jos gynyba, nes taika ir demokratija vis vien kasdien turi būti ginamos ir puoselėjamos“, – pridūrė ji.

Tai yra galimybė mums visiems pasakyti, kokios Lietuvos norime.

Tuo metu referendume dėl dvigubos pilietybės kadenciją baigusi šalies vadovė sakė balsavusi už „bent jau trijų milijonų Lietuvą“.

„Tai yra galimybė mums visiems pasakyti, kokios Lietuvos norime. Aš tai svajoju apie bent jau trijų milijonų Lietuvą (...), tai galit įsivaizduoti kaip aš balsavau“, – teigė D. Grybauskaitė. 

Šiemet dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu šalies vadovu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.

Prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.

„Tai nėra pati opiausia problema“

D. Grybauskaitė nesureikšmina to, jog vis dar nėra paskirtas naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Anot dvi kadencijas Daukanto aikštės rūmams vadovavusios politikės, šiuo metu tai nėra pati „opiausia problema“ Lietuvai.

„Manau, tai nėra didžiulė aktualija Lietuvai. Tuo labiau, kad svarbiausias metų procesas šiam ministrui baiginėjasi – tai yra egzaminai, baigiamieji, stojamieji. Kol kas matau, kad to ministro ir nebus. Ir procesas užsuktas važiuoja geriau, blogiau – galima jį kritikuoti. Čia išties Vyriausybės ir premjerės atsakomybė – anksčiau ar vėliau paskirs, nepaskirs. Liko lygiai pusmetis. Turbūt, ko gero, tai nėra ta pati opiausia problema, kokia yra šiuo metu Lietuvai“, – sekmadienį žurnalistams sake D. Grybauskaitė.

Klausiama, ar tai reiškia, jog ji sutiktų, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė galėtų likti pareigose iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, D. Grybauskaitė tiesiai neatsakė.

„Čia Vyriausybės sprendimas ir pačios premjerės“, – tepasakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

I. Šimonytė yra teigusi, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Ministrės darbotvarkėje skelbiama, kad ji kalbėsis su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovu Eriku Andersenu ir Danijos ambasadore Lietuvoje Grete Sillasen (Gretė Silasen).

A. Armonaitės darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su kitais galimais investuotojais, kurių ministerija neskelbia.

BNS žiniomis, A. Armonaitė ir energetikos ministras Dainius Kreivys susitiks su Vokietijos ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ atstovais – koncernas svarsto galimybę Lietuvoje statyti naują gamyklą.

Pernai lapkritį jo vadovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, tačiau nė viena pusė susitikimo nekomentavo, skelbė LNK Žinios. Naujienų portalas „15min“ neseniai pranešė, kad gamykloje galėtų būti gaminami NATO standarto 155 mm artilerijos sviediniai.

Dvi Vokietijos karinės technikos gamintojos – „Rheinmetall“ ir Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ – 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų kovinių transporto priemonių priežiūrai ir remontui.

Nuo pernai spalio „Lithuania Defense Services“ remonto dirbtuvėse Jonavoje remontuojami iš Ukrainos atvežti sugadinti „Leopard 2“ tankai.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

„European Energy“ investicijos – į žaliąją energetiką

Kalbėdama apie būsimą susitikimą su „European Energy“ A. Armonaitė BNS sakė, kad „visada laukiame naujų investuotojų su projektais“.

„Apie tai ir kalbėsime. (...) Kalbėsime, kas svarbu įmonei, ir ką gali pasiūlyti Lietuva“, – teigė ministrė.

Ji patvirtino, kad susitikimas susijęs su bendrovės Lietuvoje planuojamomis investicijomis.

„European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje ketina investuoti apie 400 mln. eurų. Bendrovė vietą gamyklai parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą – 2028 metais.

Būsimoje gamykloje per metus būtų pagaminama 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e-metanolio – šiuos žaliuosius degalus daugiausia turėtų naudoti laivybos įmonės. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Pasak „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio, gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų.

Be to, „European Energy“ vertina galimybes dalyvauti sausį Lietuvos paskelbtame 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkurse. Įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Bendrovė skelbia Lietuvoje ketinanti investuoti apie 1,6 mlrd. eurų į daugiau nei 1,6 gigavato (GW) bendros galios vėjo ir saulės parkų statybas.

„Ateinantį mėnesį Europos Komisija, komisaras pristatys Europos gynybos pramonės strategiją, kuri turėtų apimti labai konkrečius siūlymus, kaip mes stipriname gynybos pramonę Europoje, kaip mes bendradarbiaujame, skatiname inovacijas, kurios labai svarbios, ir gamybos mastus“, – per bendrą spaudos konferenciją penktadienį sakė I. Šimonytė.

Eurokomisaras Th. Bretonas per spaudos konferenciją patvirtino, kad strategija bus pristatyta vasario pabaigoje, o tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Europa, siekdama užtikrinti savo saugumą, turi tam pritaikyti ir savo pramonę.

„Vasario pabaigoje mes pristatysime Europos gynybos pramonės strategiją ir manau, kad svarbu turėti naują Europos gynybos pramonės strategiją, joje bus įtrauktos programos ir lėšos pirkimams“, – sakė Th. Bretonas.

„Rusijos karas, vykdomas Ukrainoje, reikalauja, kad Europa toliau remtų ir palaikytų Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant karines, bet taip pat turime užtikrinti, kad Europa rūpintųsi ir savo saugumu, mūsų saugumas negali priklausyti nuo sprendimų, priimtų kitose šalyse, todėl turime pritaikyti savo pramonę. (...) Turime gaminti greičiau, daugiau ir kartu“, – kalbėjo eurokomisaras.

Jis pažymėjo, kad įgyvendindamos strategijoje numatytus tikslus šalys privalo gynybai skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Premjerė savo pasisakyme pažymėjo, kad Lietuva siekia, jog ši strategija įvertintų dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir Bendrija turi būti pasiruošusi operatyviai reaguoti į galimas krizes, taip pat ir karines.

Be to, anot jos, svarbu, kad strategijoje būtų numatytos supaprastintos procedūros, mažesnių valstybių mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių įtraukimas į tiekimo grandines.

I. Šimonytė tikisi, kad EK rengiama gynybos pramonės strategija padės įtikinti Europos įmones, jog šalių vyriausybės yra pasiryžusios išlaikyti stabilų požiūrį į gynybą bei jos finansavimą.

„Bankai nefinansuoja šitų (gynybos pramonės – BNS) projektų, nes jie yra komerciškai rizikingi, nes niekada nežinai, kada ateis politikai ir nuspręs, kad jiems gynyba nebesvarbi, o geriau iš tų pinigų mokėti pensijas ar dar kažką daryti. Konsensuso, kad visi vienas kitu tiki mes dar nepasiekėme, bet manau, kad mes esame gerame kelyje“, – kalbėjo premjerė.

Siekia sukurti ES gynybos fondą

Th. Bretonas pakartojo praėjusią savaitę Europos Parlamente paskelbtus planus per artimiausius penkerius metus sukurti 100 mlrd. eurų Europos Sąjungos gynybos fondą. Apie tai skelbė leidinys „Politico“.

„Praėjusią savaitę aš diskusijoje minėjau, ką mes turėtume daryti ateityje, kad, viena vertus, turėtume didinti savo gamybos pajėgumus ateinantiems penkeriems metams, taip pat toliau užtikrinti savo palaikymą Ukrainai ir jos gynybos poreikiams“, – kalbėjo Th. Bretonas.

„Jei visi politiškai sutarsime, kad tai būtų absoliučiai privaroma, surasime būdų finansuoti šį fondą kaip radome ir kitų krizių metu. (...) Jeigu šiuo klausimu bus politinės valios rasime ir būdą, bet čia mes kalbame apie kitus penkerius metus“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė taip pat kalbėjo apie stringančią karinę paramą Ukrainai, anot jos, tai lemia ne tik politiniais nesutarimai, bet ir praktinės galimybės, todėl karinės pramonės vystymas ypač svarbus.

„Plikomis rankomis šitos grobuoniškos karo mašinos nugalėti neįmanoma, bet vis dar turime situaciją, kai ukrainiečiai gauna tik dalį tos paramos, dėl kurios, atrodo, jau sutarta – ar tai būtų finansinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Europos Vadovų Taryboje, ar karinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Kongrese. Kartais tai  ne tik politinės valios ar politinių diskusijų problema, kartais tai ir praktinių galimybių problema“, – kalbėjo premjerė.

„Todėl yra labai svarbios Europos Komisijos iniciatyvos dėl Europos gynybos pramonės ir supratimo, kad ES, kuri buvo sukurta kaip fenomenalus taikos projektas, kad tokiu liktų, tikrai turi kovoti ir ta kova ne tik retorinė, bet ir praktinė, ir tam reikia labai reikšmingai sustiprinti gynybos pramonę“, – pridūrė I. Šimonytė.

Europos Komisija šiuo metu rengia gynybos pramonės strategiją.

Vis dėlto „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė sako, kad pastarosiomis dienomis klientai apie taršą Juodojoje jūroje teiraujasi dažniau.

„Pastebime, kad šios savaitės pradžioje padaugėjo apie situaciją ir galimą taršą Juodojoje jūroje besiteiraujančių klientų. Į visus klausimus atsakome, remdamiesi oficialia institucijų skelbiama informacija“, – BNS sakė M. Bielinytė.

Anot jos, klientai gavę šią informaciją nusiramina ir kelionių neatšaukia, pardavimai pastarąją savaitę taip pat nesmuko. M. Bielinytė patikino, kad nuo pirmų nelaimės Ukrainoje dienų kelionių agentūra seka oficialius šaltinius ir palaiko santykius su partneriais Bulgarijoje ir Turkijoje, kurie informuoja apie situaciją.

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė taip pat teigė, kad klientai suplanuotų kelionių prie Juodosios jūros neatšaukia.

„Poilsiautojų skundų nefiksuojame, tendencijos, kad keliautojai atšaukinėtų savo suplanuotas atostogas, nepastebime. Bulgarija ir Turkija išlieka itin mėgstamos lietuvių atostogų kryptys“, – BNS teigė I. Aukštuolytė.

„Nuolat palaikome ryšius su kolegomis Bulgarijoje bei Turkijoje. Jie mus patikino, kad šių šalių kurortuose, kuriuose ilsisi mūsų keliautojai, jokios padidėjusios taršos nėra“, – pridūrė ji.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos laikinasis prezidentas Armandas Burba BNS taip pat teigė, kad kol kas turistai savo planų nekeičia.

„Praktiškai prie Juodosios jūros tik Bulgarija, tai kelionių ta kryptimi sumažėjimo kol kas nesijaučia. (...) Teoriškai tai ta panika jau anksčiau turėjo prasidėti, manau, kad panikai jau yra per vėlu“, – teigė A. Burba.

Anot jo, dėl taršos pavojinga keliauti nebent į Krymą: „Pavojinga važiuoti į Krymą, bet ten niekas ir nevažiuoja, o Bulgarija tikrai nemanau, kad yra pavojinga“.

Asociacijos vadovas taip pat nemano, kad tiems, kurie dėl taršos jūroje atsisakytų kelionių, bendrovės turėtų gražinti pinigus.

Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės.

„Kol kas žinių, kad tai būtų pavojinga, nėra, tai aš manau, kad kol tų žinių nėra, tai tikrai neturėtų kompensuoti. Bet jeigu pasirodys žinių, kad užterštumo lygis Bulgarijoje yra per didelis, kelia pavojų, tai tada jie patys tą padarys arba keis tas keliones į kažkokią kitą kryptį“, – komentavo A. Burba.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vandens inžinerijos mokslininko Raimondo Šadzevičiaus, užtvankos griūties sukelti ekologiniai padariniai labiausiai paveiks Dniepro upės žiotis bei Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę.

„Didžiausias poveikis turėtų būti Dniepro deltoje, kur yra sekliausia, ten dažniausiai viskas nusėda. (...) Čia automatiškai turėtų nusėsti nešvarūs nešmenys. (...) Kur įteka Dniepras į jūrą, toje vietoje turėtų viskas nusėsti, nes ten susiduria dažniausiai dvi priešingos srovės“, – BNS teigė mokslininkas.

R. Šadzevičius neprognozavo, ar dėl Kachovkos griūties Dniepro upe į Juodąją jūrą nešami taršalai, žemės ūkio bei pramonės atliekos, tarp kurių gali būti jėgainės turbinose bei būstuose naudotas kuras, sunkieji metalai, įvairūs daiktai, gali pasiekti Rumunijos bei Bulgarijos pakrantes. Pasak mokslininko, tai priklausys nuo klimato sąlygų bei vandens tėkmės greičio.

„Tokių prognozių tikrai negaliu pasakyti, nes tai priklauso ir nuo vėjo, ir nuo tėkmės greičio. Jeigu bus vienoks vandens tėkmės greitis, tai teršalai pasklis žymiai toliau, jeigu bus lėtesnis, nusės arčiau. Jeigu bus vėjas, tai dar labiau tos bangos naftos produktus gali nunešti kuo toliau“, – teigė R. Šadzevičius.

„Čia tas pats, jeigu pas mus įvyktų kokia nors ekologinė katastrofa ar iš mūsų Baltijos jūros pasiektų teršalai Kaliningrado krantus. Tai priklauso nuo srovių, tėkmės greičio, nuo vėjo, nuo klimato sąlygų“, – pridūrė mokslininkas.

Vis dėlto jis neatmetė, kad nedidelė tarša kitų prie Juodosios jūros esančių šalių krantus gali pasiekti: „Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės“.

Birželio 6-ąją sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka sukėlė humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Ją prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio AE avarijos 1986 metais. 

„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas.

„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.

Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome.

„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji  signalai ir patys pramoninkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Anot jo, vienas pirmųjų indikatorių, kurie pasireiškė per pandemiją, kad pramonė sulėtėja dėl mažesnių užsakymų iš užsienio, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.

R. Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.

„Pirmojo ketvirčio sindromas po labai sėkmingų praėjusių metų, kai buvo atsigavimas po pandemijos, o dabar žmonės šiek tiek atsargiau pradeda leisti pinigus, persiskirsto krepšelis dėl augančių palūkanų normų“, – sakė R. Krušinskas.

„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, pirmojo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ne tik mažmeninė prekyba bei šiuo metu nuosmukį patirianti pramonė, bet ir kiti veiksniai.

„Mažmeninės prekybos ir pramonės rodiklius didžiąja dalimi jau žinojome, kokie jie yra (...), tai galima jau numanyti, koks bus šių komponenčių augimas ar pokytis“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tačiau, matyt, kad kiti sektoriai taip pat neparodė gerų rezultatų ir būtų įdomu pasižiūrėti, kokie tie sektoriai buvo, kurie nėrė į minusą, nes vien tiek pramonės ir mažmeninės prekybos nebūtų pakakę tiek žemai nutempti BVP rodiklį“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Krušinskas atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti stabilų pramonės augimą, kuris būtų atsparus nuo įvairių sukrėtimų, reikia didinti produktyvumą ir darbo našumą.

„Šiame kontekste jis neauga tiek, kokie yra infliacijos ar atlyginimų tempai, todėl tas 3 proc. sąstingis, lyginant su praėjusių metų paskutiniu laikotarpiu, yra vis dar geras rezultatas ir nereikėtų tikėtis, kad augimas bus begalinis ir visados“, – sakė ekonomistas.

„Šioje vietoje trumpas stabtelėjimas galėtų būti naudingas pergalvojant buvusio augimo laikotarpį ir susimąstant apie tai, kokių priemonių kalbant apie produktyvumą, našumą, inovacijų diegimą, mums reikia, kad techniškai nekristume žemiau daugiau, o Lietuva galėtų išsilaikyti kaip pakankami lanksčios ekonomikos šalimi bendrame kontekste“, – pridūrė jis.

Metinį 0,8 proc. ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž. Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi.

„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž. Mauricas.

Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.

Anot jos, nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą, tai lems prastesnius vartojimo rezultatus. Be to, griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą šalies prekėms.

„Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – pranešime teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sakė, kad nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika, tačiau darbo rinka rodo atsparumą.

„Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – pranešime sakė jis.

Pasak D. Imbraso, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi palankesnės ekonomikos raidos, tai siejama su darbo rinkos atsparumu, kuris kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį.  Be to, infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželį darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.

Į BVP nuosmukį sureagavo ir žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.

Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.

Recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – rašė N. Mačiulis.

Nuomonę apie kritusį Lietuvos BVP savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė ir ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP susitraukė 3,6 proc., o lyginant su ketvirtuoju 2022 m. ketvirčiu BVP nuosmukis siekia 3 proc. Šiandien paskelbti skaičiai rodo, kad Lietuva oficialiai įžengė į recesiją: BVP augimas lyginant su ankstesniu ketvirčiu yra neigiamas du ketvirčius iš eilės: -0.5 proc. ir -3 proc.

Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą.

Reikia pripažinti, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomikos kritimas buvo gana reikšmingas: lyginant su pirmu 2022 m. ketvirčiu BVP nukrito iš karto 3,6 proc. – BVP mažėjimas yra sparčiausias nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,1 proc.

Reikšmingą ekonomikos Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra gerai diversifikuotas: kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo.

Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1 proc., bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1 proc., bet kovą jau fiksuotas 4,7 proc. kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1 proc.), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis: -0,1 proc. sausį; -1 proc. vasarį ir -6,1 proc. kovą – kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą, ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą.

Taigi, tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja.

Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas.

Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš COVID-19 pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krenta, bet krentame nuo labai aukštos bazės. Kitas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų lems, kad galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP“, – rašė A. Izgorodin.