Liepos pradžioje registruota  beveik 32 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbdaviai ieško ne tik sezoninių darbuotojų, bet ir  kvalifikuotų specialistų: suvirintojų, sunkvežimių bei lengvųjų automobilių vairuotojų, inžinierių. Taip pat įvairių specialybių darbuotojų statybose. 

Tačiau į šalies teritorines darbo biržas per mėnesį kreipėsi apie 19 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai beveik perpus mažiau, nei lauktų darbdaviai.

Darbo biržos duomenimis, daugiausia bedarbių yra Ignalinos, Lazdijų ir Kalvarijos rajonų savivaldybėse. Žemiausi nedarbo rodikliai registruoti Kretingoje, Neringoje ir Birštone.

Šią savaitę didžiausias dėmesys bus skiriamas  saugiam važiavimui. Vairuotojai raginami neviršyti kelyje leistino greičio ir taip išvengti galimų žūčių bei sužalojimų.

Vien pernai Lietuvoje dėl vairuotojų kaltės įvyko per 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žuvo daugiau kaip 180 žmonių. Pasak specialistų, žuvusiųjų keliuose mažėja, tačiau daugėja sužeistųjų.

Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuva siekia iki 2020 m. žūstančiųjų skaičių sumažinti perpus.

Ruošdamiesi kelionei į užsienį atidesni būna turintys sveikatos problemų. Tokie žmonės dažnai iš anksto pasirūpina savo vaistinėlės turiniu. Pagal taisykles, receptinius vaistus leidžiama vežtis tik su atitinkamais dokumentais.

Perėjimo punktų ir muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti recepto kopiją ar gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad vežami vaistiniai preparatai yra gydytojo paskirti, o turimas vaistų kiekis yra reikalingas gydymui.

Vykstant į ilgesnes keliones, specialistai primena, kad, turint recepto kopiją, galima vežtis 6–9 to paties vaisto pakuotes. Taip pat svarbu žinoti, kad nuo šių metų pradžios draudžiama rankiniame bagaže gabenti gyvsidabrinius termometrus, juos reikėtų keisti elektroniniais.

Negaudamas atlyginimo, žmogus skundą darbo ginčų komisijai turi pateikti per tris mėnesius.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius sako, kad  daugiausia prašymų komisija gauna dėl nesumokėto, arba neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio. Pasak jo, per metus tokių ginčų išsprendžiama apie puspenkto tūkstančio.

Darbo inspekcijos vadovas J. Gricius sako, kad jei darbdavys  nevykdo ginčų komisijos sprendimo, tuomet žmogui priklausantį darbo užmokestį išieško antstoliai. O jei komisijos sprendimas netenkina, galima kreiptis į teismą.

Šių metų „Tyrėjų naktis“ skirta įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms, vyks tiek mokslo įstaigose, tiek viešosiose erdvėse.

Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių žmonės pamatys,  kaip gimsta moksliniai išradimai, eksperimentai, pavyzdžiui, augalų klonavimas, ar mėginamas mintimis valdyti kompiuterį. Taip pat bus galima išmokti pažinti orus, nustatyti gyvūnų amžių ar net išbandyti virtualiąją realybę.

Susitikimai su mokslininkais, proto mūšiai,  įvairios paskaitos, praktiniai užsiėmimai,  mokyklose ir įmonėse prasideda šį penktadienį ir vyks iki paryčių.

Visi renginiai nemokami.

Pasak „Tyrėjų nakties“ organizatorių, siekiama, kad kiekvienas – mažas ir didelis – mokslo pasaulyje atrastų savo atradimus.

Liūdna, kad turime tiek mažai vaikų ir jų taip nemylime, LRT RADIJUI sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja. Anot jos, užsienyje dingusiems vaikams skiriamas didesnis dėmesys, taikoma sistema „Alert“, kuri padeda greičiau juos surasti. N. Kurčinskajos teigimu, Lietuvoje ši sistema nebuvo įdiegta, o dingusių vaikų tik daugėja.

Apie dingusį vaiką tėvai ar giminaičiai gali pranešti jau dvejus metus Lietuvoje veikiančia tarptautine karštąja telefono linija. Numeriu 116 000 suteikiama psichologinė, emocinė ir teisinė pagalba. Ši nemokama linija veikia visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis. Ją administruoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

– Kiek per šį dvejų metų laikotarpį sulaukėte skambučių dėl dingusių vaikų iš Lietuvos?

– Linija 116 000 dėl dingusių vaikų 2014 m. sulaukė 1035 skambučių. 2015 m. skambučių sumažėjo – sulaukėme tik 388 skambučių.

– Ar tai rodo, kad žmonės nežino, kur skambinti, ar jie skambina bendruoju pagalbos numeriu 112?

– 2014 m., prieš įdiegiant šią pagalbos liniją Lietuvoje, buvo rengiama labai didelė reklamos kampanija. Galbūt tai lėmė žinomumą. Reikia paminėti, kad Lietuvoje pasirinktas veikimo modelis toks – kai žmogus skambina 116 000, atsiliepia 112 operatorius. Jis užrašo visus duomenis apie dingusį vaiką ir sujungia su mumis. Tai daroma, kad žmogui nereikėtų antrą kartą pasakoti dingimo aplinkybių. Tada mes teikiame pagalbą. Vyksta pokalbiai, kurie gali trukti nuo 15 minučių iki 3 valandų.

– Kiek Lietuvoje ir Europoje per metus dingsta nepilnamečių?

– Iš viso Europoje kasmet dingsta apie milijoną vaikų. Linija 116 000 kas dvi tris minutes pranešama apie vaiko dingimą. Lietuvoje dingusių vaikų daugėja. 2015 m. dingo 2629 žmonės, iš jų – 1684 vaikai. Tai yra daugiau nei 60 proc. visų dingusių žmonių. 2013 m. ir 2014 m. dingę vaikai sudarė apie 40 proc.

– Ar jie atsiranda?

– Atsiranda. Dominuojanti vaikų dingimo priežastis – pabėgimas iš namų ar globos įstaigų. Jie bėga po tris ar keturis kartus. Paskui vaikai atsiranda arba yra surandami, bet tai nereiškia, kad viskas gerai. Yra labai daug atvejų, kai vaikai būna įtraukiami į prekybos žmonėmis pinkles, išnaudojami seksualiai ir kitaip. Jie sugrįžta su pinigais, o paskui vėl dingsta be žinios.

– Ar fiksuojate vaikų grįžimus ir išbraukiate iš dingusių vaikų sąrašo?

– Grįžimus fiksuojame, bet negalime išbraukti to vaiko iš sąrašo. Mes tik nutraukiame jo paiešką, pateikiami paaiškinimai, kaip jis atsirado, kokios buvo dingimo aplinkybės. Jei vaikas dingsta ir jo nėra dieną, dvi, tris, tai yra dingęs be žinios vaikas. Nesvarbu, ar jis sugrįžta, ar ne.

– Po kiek laiko toks įrašas panaikinamas?

– Jis laikomas gana ilgai – iki vaiko pilnametystės. Taikoma duomenų apsauga, todėl viskas saugoma pagal reglamentuotus įstatymus.

– Jei vaikas dingo, po kurio laiko atsirado, jis vis tiek neišbraukiamas ir skaičiuojamas kaip dingęs?

– Ne, jis neskaičiuojamas kaip dingęs, bet, dėl Lietuvoje taikomos sistemos, pateikiama klaidinanti statistika. Jeigu ją išgrynintume, tokių baisių skaičių neliktų. Būtų nurodoma, kad ilgą laiką ieškoma 11-os ar 15-os vaikų (tai priklauso nuo metų).

Lietuvoje statistika suplakta į vieną – dingę 2629 žmonės, iš jų 1684 vaikai. Tai kraupi statistika, kuri klaidina ir gąsdina visuomenę. Esame kalbėję su Policijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija, kad statistiką būtų galima išgryninti. Kol kas tam galbūt nėra lėšų, pajėgų.

– Kiek šiuo metu yra nesugrįžusių, nesurastų vaikų?

– Daugiau nei vienerius metus ieškoma 11-os vaikų. Tų vaikų ieškoma jau ir dvejus, ir trejus, ir daugiau metų. Visi atvejai skirtingi. Kai toks vaikas taps pilnamečiu, jis bus išbrauktas iš dingusių vaikų sąrašo, todėl statistika ir nežinos, kiek vaikų dingo ir neatsirado. Pas mus taip yra. Iš tikrųjų reikėtų tikslingai sutvarkyti vaikų dingimo statistiką.

– Tikriausiai būna atvejų, kai nelaukdami tėvai patys pradeda paieškas. Ar jiems duodate kokių nors patarimų?

– Tai būtina, nes tėvai būna pasimetę, nežino, ko griebtis, ką daryti. Mes sudarome veiksmų planą. Jei yra tėvų noro, galime duoti savanorių, kurie, pavyzdžiui, gali klijuoti skelbimus ten, kur vaikas lankėsi. Tai darbas, kurio policija negalės atlikti.

Žmonėms reikia pagalbos. Būna, kad jie net nesiorientuoja situacijoje, neįmanoma susišnekėti. Taip ypač dažnai būna tada, kai vaikui 10–11 metų. Nekalbu apie socialinės rizikos šeimas. Kalbu apie šeimas, kurios tikrai rūpinasi vaikais, kurių namuose galiojo susitarimai. Kaip mes sakome – tie vaikai buvo „naminiai“ ir staiga dingo. Tai tėvams – nepakeliama našta, jeigu jie palikti vieni.

– Kaip manote, ar pasiteisino šis pagalbos numeris?

– Tikrai pasiteisino. Ypač tai naudinga, kai šeima išvažiuoja į užsienį su vaikais, o vaikas kažkur pasimeta. Tada žmogus žino, kad nereikia skambinti 112 ar kažkur kažko ieškoti. Jis skambina 116 000. Ši linija veikia visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Vasario mėnesį jau gavome 41 skambutį.

– Ką daryti, jei tėvai nemoka užsienio kalbos?

– Jau turėjome tokių atvejų. Tada tėvai skambina močiutei ar kitam giminaičiu Lietuvoje ir prašo paskambinti mums. Tas žmogus skambina mums ir paaiškina situaciją, o mes turime galimybę per tris minutes susijungti su bet kokios šalies dingusių vaikų pagalbos linija ir paaiškinti, kokia padėtis, kur ir kas įvyko. Tuomet vyksta tarpininkavimas. Žmonėms patariame, ką daryti ir kur kreiptis, jei jie nežino nei rusų, nei anglų, nei vokiečių kalbos. Galime susijungti su bet kuria ES valstybe, taip pat Albanija bei Bosnija ir Hercegocina.

– Ar tokie vaikai užsienyje būna surasti?

– Taip, pasitaiko, kad 14 ar 15 metų vaikai nori trumpam pabėgti nuo tėvų. Ten labai greitai nustatoma vaiko buvimo vieta, nes taikoma „Alert“ sistema. Viskas vyksta greičiau nei pas mus. „Alert“ sistema veikia taip – kai pranešama apie dingusį vaiką, apie jį iš karto skelbiama per visas televizijas, reklamines švieslentes, oro uostų ekranuose ir visur kitur. Paskelbiama visur, kur įmanoma.

– Kodėl, Jūsų nuomone, pas mus nėra tokios sistemos?

– Tai priklauso nuo politinių sprendimų. Tai turi [padaryti – LRT.lt] arba Vidaus reikalų ministerija, arba Policijos departamentas. Kaip tik buvo paskelbti projektai, kad būtų įdiegta „Alert“ sistema, bet turbūt nebuvo pajėgų tą projektą paruošti, todėl visa tai buvo sustabdyta. Visur, kur „Alert“ sistema veikia, ji pasitvirtino. Tai neįkainojama paslauga – vaiko nuotraukos iš karto rodomos per žinias ir kitur. Manau, kad dar esame pakeliui. Mūsų valstybė maža.

– Bet juk mūsų maža valstybė turėtų rūpintis būtent dėl to, kad ji turi mažai vaikų.

– Būtent apie tai mes ir kalbame – mūsų vaikai palikti likimo valiai. Taip tikrai yra. Pažiūrėkite, kiek yra nesimokančių vaikų, kurie nelanko mokyklos, niekada net neperžengia jos slenksčio. Taip pat ir su dingusiais vaikais – juk net nežinome, kiek yra vaikų, apie kurių dingimą nepranešta. Labai liūdna, kad turime labai mažai vaikų ir jų taip nemylime. Vaikai nėra rinkėjai, todėl jie ir nerūpi mūsų valstybei. Tai yra mažas pilietis.

Minint pasaulinę Baltosios lazdelės dieną, aklųjų ir silpnaregių sąjunga sako, kad per lėtai vyksta regėjimo negalią turinčių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas. Šiuo metu Lietuvoje yra per tūkstantį tokių mokinių.  

Ir tik nedidelė jų dalis gali mokytis nespecializuotose ugdymo įstaigose. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas sako, kad vaikų mokymosi integracija į bendrojo lavinimo mokyklas stringa dėl specialistų ir technikos trūkumo.

Šios organizacijos nariais yra per 7 tūkstančius žmonių.

Turizmo specialistai pastebi, kad lietuviai vis labiau domisi savo kraštu. Šiemet turistines vietas aplankė 11-a proc. daugiau žmonių, nei per tą patį laikotarpį pernai. Minint Pasaulinę turizmo dieną, visi Lietuvos turizmo informacijos centrai sekmadienį lankytojus kviečia į nemokamus pažintinius renginius.

Turizmo departamento atstovai teigia, kad daugėja besidominčiųjų pažintinėmis kelionėmis po Lietuvą. Žmonės renkasi ne tik tradicinius maršrutus, bet atranda ir naujų turistinių vietų. Pavyzdžiui, rugpjūtį Anykščiuose apžvalginį medžių lajų taką užplūdo minios žmonių. Po atidarymo per vieną savaitgalį jį aplankė per 11 tūkstančių.

Ekonomistai pastebi, kad turizmas pasaulyje tapo vienu svarbiausių ekonomikos sektorių. Kasmet po pasaulį keliauja apie milijardas turistų.

Pasaulinę turizmo dieną nutarta minėti prieš 36 metus Ispanijoje, per Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos asamblėją. Ši diena pasirinkta todėl, kad šiauriniame Žemės pusrutulyje antroje rugsėjo pusėje baigiasi turistinis sezonas, o pietiniame jis dar tik prasideda.

Didžiulės baltos putos Šešupėje ir daugybė nugaišusių žuvų – tokį reginį prieš mėnesį fiksavo Antanavo ir Pilviškių miestelio gyventojai. Praėjus kelioms dienoms po aplinkosaugininkų apsilankymo įvykio vietoje, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šešupės taršos, tačiau kaltininkai dar nerasti. Tyrimui vadovaujantis prokuroras Oskaras Martynaitis sako, kad toje vietoje upės nuotekos surenkamos tiek iš vienos skalbimo ir valymo priemones gaminančios įmonės teritorijos, tiek iš dalies Antanavo gyvenvietės. Esą būtent ši aplinkybė daro ikiteisminį tyrimą sudėtingą.

Šiuo metu aiškinamasi, kaip ir iš kur teršalai galėjo patekti į upę. „Galimas kaltininkas nenustatytas. Susipažinus su byla ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatinėjamas galimas įtariamasis. Buvo tikrinami Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys, kur nurodyta įmonė, galimai užteršusi Šešupę. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Kaip vienas pagrindinių galimų įtariamųjų, buvo patikrinta būtent ši įmonė“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako O. Martynaitis. Jis nurodo, kad patikrinta įmonė gamina skalbimo miltelius, įvairius valiklius ir pan.

Pasak prokuroro, tyrimas sudėtingas, ir nėra lengva nustatyti tikslų įtariamųjų ratą. „Tikrinant informaciją, kur pastebėtos nuotekos, buvo tikrinama, kas galėjo užteršti upę ir paaiškėjo, kad būtent toje vietoje upės nuotekos surenkamos tiek iš minėtos įmonės teritorijos, tiek iš dalies Antanavo gyvenvietės. Būtent ši aplinkybė [...] daro ikiteisminį tyrimą sudėtingą. Šiuo metu galimi įtariamieji nenustatyti, nes neapibrėžtas jų ratas“, – pasakoja O. Martynaitis.

Anot pašnekovo, prokuratūra sieks įtariamųjų ratą sukonkretinti. „Iš įvairių vietų buvo paimti vandens mėginiai, taip pat – ir iš minėtos įmonės teritorijos, bet šiuo atveju reikalingas konkretesnis tyrimas [...]. Artimiausiu metu bus atlikta ekspertizė ir specialistai turės pasakyti, ar paimtuose mėginiuose rastos medžiagos sutampa su cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos minėtos įmonės gaminamuose produktuose“, – kalba prokuroras.

O. Martynaitis teigia, kad kol kas yra vienas pagrindinis įtariamasis, o, pagrindus įtarimą, byla persikeltų į teismą. „Kai surinksime visą reikiamą medžiagą, pateiksime specialistams. Jeigu pavyks įrodyti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos bei pasekmių ir surinkti duomenis, pagrindžiančius įtarimą, byla bus nagrinėjama teisme“, – tikina O. Martynaitis.

Aplinkosaugininkai vietos gyventojus po įvykio perspėjo, kad Šešupėje nesimaudytų, negirdytų gyvulių ir nenaudotų šio vandens laistymui.

Marijampolės aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Rimo Aleknos teigimu, pirmosiomis dienomis paimtuose vandens mėginiuose medžiagų tarša buvo padidėjusi – kiekis net keliasdešimt kartų viršijo normas. „Buvo labai pakilęs bendras deguonies suvartojimas, anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos, susijusios su skalbimo priemonių gamyba, padidėjęs bendras azotas, amonio azotas“, – vardija pašnekovas.

Jis pasakoja, kad mėginius ėmė iš Šešupės bei išleistuvų, kurie priklauso įmonėms įsikūrusioms buvusios spirito gamyklos teritorijoje. „Aš negaliu šimtu procentų teigti, kad upę užteršė jie [Antanavo gamykloje veikiančios įmonės], bet galimybės tikrai neatmetu. Manau, ikiteisminio tyrimo metu viskas bus suvesta iki pabaigos“, – teigia R. Alekna.

Pasak specialisto, šiuo metu nei patariama, nei draudžiama maudytis ar žvejoti Šešupės ruože nuo Antanavo kaimo iki Pilviškių – patys žmonės turėtų nuspręsti, ką daryti. Tačiau vandens užterštumo toje vietoje nebepastebima. „Liepos 27 d., praėjus 10dienų po to pirmo įvykio, buvo atlikti papildomi tyrimai. Jų rezultatai parodė, kad tų medžiagų kiekiai neviršija leistinų normų. Tai [maudytis ar žvejoti] – žmonių pasirinkimas. Mes negalime nei uždrausti, nei leisti, tik pateikiame informaciją“, – sako R. Alekna.

Jo teigimu, nuostoliai gamtai siekia apie 90 tūkst. eurų.