Kaip skaičiuoti judesius?

Nėščiosios priežiūros tikslas – rūpintis mamos ir vaisiaus sveikata, siekiant geriausios nėštumo baigties, stengiantis išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų.

Visais nėštumo trimestrais moterims atliekami įvairūs tyrimai. Šlapimo tyrimas – kiekvieno apsilankymo pas gydytoją ginekologą metu. Atliekami ir kraujo, gliukozės kiekio kraujyje, gliukozės toleravimo, hepatito B, ŽIV ir kiti tyrimai (visi tyrimai pateikiami 1 lentelėje).

Vaikelio besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimas: kada turėtų pradėti jausti vaisiaus judesius? Tai įvyksta nuo 18–20 nėštumo savaitės, o nuo 24 savaitės judesiai tampa reguliarūs. Vaisiaus judesių daugėja iki 32 nėštumo savaitės, vėliau išlieka panašus skaičius. Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Dienos metu vaisiaus judesių daugėja, o pikas dažniausiai būna vakare. Ramus vaisiaus miegas gali trukti iki 50–75 min., retai būna ilgesnis nei 90 min.

Jei nėštumo rizika maža, vaisiaus judesių skaičiuoti nereikia, o jei didelė, vaisiaus judesiai skaičiuotini nuo 26–32 savaitės kasdien.

Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas – popietė ir vakaras. Vaisiaus judesius rekomenduojama skaičiuoti gulint ant šono. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip penkis kartus per valandą arba dešimt kartų per 2 val. Jeigu vaisius sujuda penkis kartus per pirmąjį pusvalandį, toliau skaičiuoti judesių nereikia.

Jei suskaičiuojama mažiau nei dešimt vaisiaus judesių per 2 val., gulint ant šono, rekomenduojama kreiptis į nėštumą prižiūrintį specialistą.

Kraujavimas nėštumo metu

Moterys paprastai labai išsigąsta nėštumo metu pastebėjusios kraujavimą iš lyties organų – esą tai ženklas, kad vaisiui kažkas blogai. Tačiau toks kraujavimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios arba nesusijusios su nėštumu. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti kraujavimą pirmame nėštumo trečdalyje, yra šios: gresiantis arba vykstantis persileidimas, negimdinis nėštumas, lytiškai plintančios ligos, makšties ir gimdos kaklelio uždegiminės ligos, lytinių organų trauma, gimdos kaklelio onkologinės ligos, gimdos kaklelio polipas.

Persileidimas – nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta savaime iki 22 nėštumo savaitės. Dažniausiai persileidimą sukelia vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai ar vystymosi anomalijos. Kitos galimos priežastys yra nėščiosios infekcijos, endokrininės ligos, gimdos patologija, kenksmingos darbo sąlygos, žalingi įpročiai, trauma. Dažniausiai persileidimo priežasties nustatyti nepavyksta, gydymo, nustačius gresiantį persileidimą, nėra.

Negimdinis nėštumas – komplikacija, kai nėštumas vystosi ne gimdos ertmėje. Priežastimi gali būti praeityje buvusios dubens uždegimo ligos, dubens organų operacijos, riziką didina vyresnis nėščiosios amžius ir rūkymas. Negimdiniam nėštumui būdingas kraujavimas iš gimdos, pilvo skausmas, bendras silpnumas, pykinimas. Negimdinį nėštumą nustato gydytojas akušeris ginekologas, remiantis laboratorinių tyrimų ir ultragarsinio tyrimo duomenimis. Prasidėjus kraujavimui iš gimdos, būtina kreiptis į nėštumą prižiūrintį arba pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), prie kurio nėščioji prisirašiusi, dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Ne darbo valandomis reikia kreiptis į įstaigą, su kuria šis PSPC yra sudaręs sutartį (informacija pateikiama visose gydymo įstaigose).

Jei nėštumo rizika maža, vaisiaus judesių skaičiuoti nereikia, o jei didelė, vaisiaus judesiai skaičiuotini nuo 26–32 savaitės kasdien.

Jei prasidėjo mažakraujystė

Nėščiųjų mažakraujystė, arba anemija, išsivysto dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija (vaisiaus ir placentos augimas, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis ir kt.).

Simptomai, būdingi mažakraujystei, yra šie: bendras silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, odos ir gleivinių blyškumas, emocinis nepastovumas, širdies plakimas. Mažakraujystei būdinga pakitusi uoslė ir skonis (noras valgyti kreidą, dantų pastą, krakmolą, popierių, ledo gabalėlius). Progresuojant anemijai plaukai tampa šiurkštūs, slenka, lūžinėja nagai, oda tampa šiurkšti ir sausa.

Nėščiųjų mažakraujystę ir jos sunkumo laipsnį diagnozuoja gydytojas, remdamasis kraujo tyrimų duomenimis, bei paskiria geležies preparatų, polivitaminų nėščiosioms.

Sergant nėščiųjų mažakraujyste, rekomenduojama ir geležimi papildyta dieta – tai produktai, kuriuose gausu geležies. Nėščiosioms rekomenduojama suvartoti vidutiniškai 25 mg geležies per parą. Geležies poreikis ypač išauga trečiąjį nėštumo laikotarpį – siekia 30 mg per dieną.

Su maistu įsisavinama tik 5–30 proc. gaunamo geležies kiekio. Maiste esanti geležis yra dviejų formų. Raudona mėsa, žuvis ir paukštiena turi vadinamosios hemogeležies, kuri daug geriau absorbuojama organizme (15–25 proc. jos kiekio) ir jos įsisavinimui beveik neturi įtakos kiti veiksniai. O vaisiuose, daržovėse, pieno ir grūdiniuose produktuose yra ne hemogeležies, kuri blogai absorbuojama (2–5 proc. jos kiekio) ir kurios įsisavinimą lemia kartu valgomas maistas. Todėl nėščiosios turėtų stengtis, kad jų racione netrūktų raudonos mėsos, žuvies, paukštienos.

Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai". Ją galima įsigyti internete: https://www.vitaelitera.lt/produktas/knygos/Nestumas-Gimdymas-Pirmieji-gyvenimo-metai/.

Kituose "Sveikatos" prieduose pristatysime kitas knygos temas.

Nėščiosioms atliekami tyrimai

Nėščiųjų vizitų pas nėštumą prižiūrintį specialistą dažnumas:

– pirmasis apsilankymas iki 13 sav. + 6 dienos;

– 14−28 savaitę: 2−3 apsilankymai;

– 29−40 savaitę: 2−3 apsilankymai;

– 41 savaitę − 1 apsilankymas.

Nėščiųjų priežiūra pirmuoju nėštumo laikotarpiu

Pirmojo apsilankymo metu privalomi tyrimai:

– bendras kraujo tyrimas;

– gliukozės kiekio kraujyje nevalgius nustatymas;

– kraujo grupės ir rezus (Rh) faktoriaus nustatymas;

– Rh antikūnų nustatymas, jei moters kraujo grupė Rh neigiama, o vyro Rh teigiama;

– sifilio nustatymas (RPR);

– hepatito B nustatymas (HBsAg);

– ŽIV nustatymas;

– bendras šlapimo tyrimas;

– šlapimo pasėlis.

11−13 nėštumo savaitę rekomenduojama atlikti tyrimą ultragarsu.

Nėščiųjų priežiūra antruoju nėštumo laikotarpiu

Kiekvieno apsilankymo metu:

– matuojamas arterinis kraujospūdis;

– matuojamas gimdos dugno aukštis (nuo 24 nėštumo savaitės);

– vertinami vaisiaus širdies tonai (nuo 24 nėštumo savaitės);

– atliekamas bendras šlapimo tyrimas.

Kiti privalomi tyrimai:

– 18−20 nėštumo savaitę atliekamas tyrimas ultragarsu;

– 27−28 nėštumo savaitę atliekamas Rh antikūnų nustatymas, jei moters kraujo grupė Rh neigiama, o vyro Rh teigiama.

– 24−28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys.

Nėščiųjų priežiūra trečiuoju nėštumo laikotarpiu

Kiekvieno apsilankymo metu:

– matuojamas arterinis kraujospūdis;

– matuojamas gimdos dugno aukštis;

– vertinami vaisiaus širdies tonai;

– atliekamas bendras šlapimo tyrimas.

32 nėštumo savaitę atliekami tyrimai:

– bendras kraujo tyrimas;

– sifilio nustatymas (RPR);

– ŽIV nustatymas.

35−37 savaitę paimamas pasėlis iš makšties beta hemoliziniam streptokokui (BGS) nustatyti.