M. Beliūnui skirta 10 tūkst. eurų bauda, anksčiau priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas. Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismas taip pat konfiskavo dabar policijoje saugomą M. Beliūno diktofoną, kuriuo neteisėtai ir buvo renkama informacija.

Teisėjas Marijus Kursevičius paskelbė, kad buvo įvertinti išankstiniai M. Beliūno veiksmai, įrodytas tikslas ir pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Vilniaus apygardos teisme ši byla buvo nagrinėjama antrą kartą, prieš tai šis teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Su juo nesutiko prokuratūra ir apskundė.

M. Beliūnas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti.

Bylos duomenimis, eidamas Saugos ir saugumo departamento vadovo pareigas, 2021 metų balandžio 30 dieną, prieš įmonės valdybos posėdį, kuriame buvo sprendžiami įmonės struktūros pakeitimo klausimai, tuo metu laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas Redvitos Četkauskienės kabinete po spintele paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną su daugiakrypčiais mikrofonais. Šiame kabinete turėjo vykti valdybos posėdis dėl įmonės struktūros pokyčių.

Tyrėjai nustatė, kad tądien M. Beliūnas į pastatą pateko anksčiau nei prasideda darbas, apsaugai nurodęs, esą eina pašerti kolegės žuvyčių. Įtarimų kilo, nes M. Beliūno kolegė, turinti darbe žuvyčių, jau buvo atvykusi į darbą, todėl vadovės kabinetą buvo nuspręsta patikrinti ir taip buvo rasta pasiklausymo įranga.

M. Beliūnas teisme paaiškino, kad turėjo konkrečios informacijos, jog 2021 metų balandžio 30-toji bus paskutinė jo darbo diena, dėl to, norėdamas apsisaugoti nuo galimo jo apšmeižimo, nusprendė, kad jam būtina įsirašyti pokalbį su R. Četkauskiene. Diktofoną jis padėjo būtent R. Četkauskienės kabinete, kadangi žinojo, kad ji niekada nedarydavo valdybos posėdžių iš savo kabineto, be to manė, jog niekas neleistų įsinešti diktofono kitu būdu.

2021 m. sausį M. Beliūnas atšauktas iš pareigų valdybai išreiškus nepasitikėjimą juo. Įsakymą dėl „Oro navigacijos“ vadovo atšaukimo pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną.

Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.

2020 m. M. Beliūnas laimėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą.

Iki paskyrimo į šias pareigas įmonėje jis dirbo trejus metus, iki tol M. Beliūnas dirbo Krašto apsaugos sistemoje ir buvo ne kartą apdovanotas už nuopelnus bei pasižymėjimą tarnyboje. Darbo susisiekimo sektoriuje metu skatintas ministro padėka už aktyvų darbą skaidrinant valstybę.

Tai teismas nusprendė per posėdį antradienį, pradėjęs šios bylos nagrinėjimą.

Nors nei prokuratūra, nei G. Čekanauskas, nei toje pat byloje nuteistas Giedrius Valatkevičius ir jų advokatai neprašė atlikti įrodymų tyrimo, Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad tai reikalinga. Šis liudytojas jau buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą, taip pat davė parodymus anksčiau šią bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau dabar bylą nagrinėjantys teisėjai mano, kad reikia dar gilintis į šios asmens parodymus.

Generalinė prokuratūra mano, kad G. Čekanauską išteisinęs Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Čekanausko išteisinimo ir pripažinti buvusį teisėją kaltu dėl prekybos poveikiu. Sausio 18-ąją Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. Čekanauskas vienoje iš teisinės korupcijos bylų buvo visiškai išteisintas dėl prekybos poveikiu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų teisinėje sistemoje liudytoją D. į Zagrecką teismas paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė Vilma Vidugirienė sako, kad šiai bylai dar esant Vilniaus apygardos teisme, ji kėlė klausimą dėl šio teismo teisėjų galimo šališkumo, prokuratūra bandė nušalinti šio teismo teisėjus nuo bylos, tačiau nušalinimo nepatvirtino tuometinis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl galimo Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir netinkamo bylos išnagrinėjimo, pavedė prokurorei pateikti duomenis dėl teisėjų nušalinimo, taip pat pilną įtarimą, reikštą D. Zagreckui per ikiteisminį tyrimą, bei pilną nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagrecko atžvilgiu.

Prie bylos taip pat bus pridėtas Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio apklausos protokolas. Šis teisėjas, kaip liudytojas, buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje, įtarimai jam niekada nebuvo pareikšti. Manoma, kad advokatu tuomet dirbęs D. Zagreckas planavo paveikti teisėją G. Dzedulionį, nagrinėjusį su narkotikais susijusią bylą.

Vėliau G. Dzedulionis buvo vienas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos narių, nagrinėjusių iš pagrindinės galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylų atskirtą buvusio teisėjo G. Čekanausko bylą.

Generalinė prokuratūra mano, kad, esant tokiai situacijai, teisėjas G. Dzedulionis galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl tuometinio advokato D. Zagrecko.

D. Zagrecką teismas planuoja apklausti per posėdį birželį, taip pat planuojama, kad Apeliaciniam teismui parodymus duos Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas Jurijus Skuder.

ELTA primena, kad prokuratūra tuometinio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo G. Čekanausko bylą teismui perdavė 2021 metų balandį.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, G. Čekanauskas buvo kaltinamas pažadėjęs paveikti Kauno apygardos teismo teisėją Rimą Šviriną, kad šis baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šioje byloje buvo teisiamas aukščiau minėtas G. Valatkevičius, o jo advokatas buvo D. Zagreckas. G. Valatkevičius buvo teisiamas dėl prekybos žmonėmis.

Manoma, kad tam, jog G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui D. Zagreckui.

D. Zagreckas ir G. Čekanauskas buvo pažįstami, anksčiau jie buvo kurso draugai.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės, savo nuomonę dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Apie tyrimą dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje buvo pranešta 2019 m. pradžioje, tuomet buvo sulaikyti teisėjai, advokatai, jų klientai, verslininkai.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, pirmadienį gautas 31 metų moters pranešimas, kad kovo 18 dieną į nurodytą sąskaitą už norimus įsigyti batus ji pervedė 235 eurus. Tačiau prekės taip ir negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Taip pat policijai buvo pranešta, kad pirmadienį, apie 11.10 val., Vilniuje, nepažįstami asmenys, įtikinę 61 metų moterį investuoti per investavimo platformą, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo 4 556 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Vilniaus apskrities policija sako, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų nuo investicinių sukčiavimų apie investavimą supranta mažai, tačiau yra girdėję, kad galima pasakiškai praturtėti. 

Nusikaltimo schema paprasta: dažniausiai socialiniame tinkle žmogus randa skelbimą apie investavimą į kriptovaliutas, paspaudžia nuorodą ir užsiregistruoja, tuomet tą pačią arba kitą dieną jam paskambina asmuo, paprastai kalbantis rusų kalba, prisistato kompanijos brokeriu ar konsultantu, įtikina, kad jo padedamas žmogus turi investuoti į kriptovaliutą ir taip galės uždirbti daug pinigų.

„Žmogus įtikinamas susikurt paskyrą kriptovaliutų keitykloje, iš savo banko pervest eurus į kriptovaliutų keityklą, pakeist eurus į kriptovaliutą ir pervest į sukčiaus nurodytą kripto sąskaitą – neva tokiu būdu jis papildo savo paskyrą. Iš tiesų tą internetinę svetainę sukuria sukčiai, joje neva atvaizduota, kaip keičiasi uždirbamų pinigų kreivė. Deja, žmogus nežino, kad pinigai jau seniai nukeliavę sukčiams“, – sako policija.

Norintiems investuoti, pareigūnai pataria neprarasti kritinio vertinimo – visą laiką pagalvoti, ar žmogus, su kuriuo kalbama, yra tikrai tas, kuo prisistato.

Galima paieškoti informacijos internete, pabandyti susitikti, pasižiūrėti, kur ofisas, pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi leidimą verstis tokia veikla.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, į Plungės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Prokurorų duomenimis, V. Valančiutė, turėdama teisę gauti su savivaldybės tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, prašė kompensuoti ir gavo kompensaciją už nepatirtas išlaidas automobilio degalams.

Nuo kadencijos pradžios iki kadencijos pabaigos minėtam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracija išmokėjo 15 594,931 eurų kompensaciją, iš šios sumos 9 296,79 eurų prokurorai pripažino kaip kompensuotus nepagrįstai.

Prokurorai nustatė, kad V.  Valančiutė panaudojo 30 mokėjimo kortelių, iš kurių 28 mokėjimo kortelės jai nepriklauso, o pagal kompensacijai gauti pateiktus duomenis nustatyta, kad skirtingų rūšių degalai buvo perkami kelis kartus per dieną, dvi, tris dienas iš eilės.

Prokuratūros nustatyta nepagrįsto praturtėjimo suma, kurią teismo prašoma priteisti iš buvusios Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojos, yra 9 296,79 eurų.

Ši suma apskaičiuota iš kompensuotos už degalus sumos atėmus sumą, kurios politikė pagal automobilių ridos duomenis negalėjo panaudoti degalams, atėmus išlaidas kurui asmeninėms reikmėms bei įvertinus tai, kad V. Valančiutė 1 000,91 euro jau grąžino Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ėjusi V. Valančiutė 2022 m. spalio 28 d. buvo paskirta į mero pavaduotojos pareigas. Šias pareigas užėmė iki 2023 m. balandžio 13 d.

Prokuratūra ieškinyje konstatuoja, kad minėtas asmuo, prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, nepagrįstai praturtėjo ir pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kiek anksčiau pateikė tris civilinius ieškinius, kuriais prašoma Kretingos rajono savivaldybei priteisti daugiau nei 30 tūkst. eurų iš buvusių šios savivaldybės tarybos narių Stepono Baltuonio, Juozo Mažeikos, Romualdo Jablonskio.

Kovo pabaigoje Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams Raimundui Puškoriui ir Mariui Meškauskui.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Praeitą savaitę priimta LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Buvusi Rusų kultūros centro Panevėžyje vadovė V. Vatutina į tarnybų nemalonę pateko, kai, pildydama klausimyną ir atsakydama į Migracijos departamento klausimą, ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nepažymėjo jokio atsakymo varianto. Buvo pateikti galimi variantai – „taip“ ir „ne“. V. Vatutina ranka parašė „tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas“.

Be to, atsakydama į klausimą, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, Rusijos pilietė vėl neatsakė nei „taip“, nei „ne“, o ranka parašė „aš politika neužsiimu ir ne man spręsti“.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl V. Vatutinai išduoto leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

LVAT pažymėjo, kad teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį administracinį sprendimą, sukeliantį asmeniui materialias teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas.

„Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl skundžiamo departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir teismo išvada, kad šiuo atveju departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjos situacijos vertinimą“, – rašoma teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Dirvono nutartyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad departamentas nenustatė visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, byloje nėra aiškūs pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuva ir Rusija, nėra aišku iš kurios valstybės pareiškėja gauna pensiją ar kitas pajamas, kurioje yra jos esminis turtas.

Pasak teismo, byloje taip pat nėra aišku, kokie pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvoje, o kokie – Rusijoje, kaip glaudžiai pareiškėja su jais palaiko santykius.

„Nustatyta ir tai, kad departamentas, vykdydamas administracinę procedūrą dėl šiuo atveju pareiškėjai išduoto Leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nesurinko duomenų apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir faktinį jos buvimą Lietuvos Respublikoje. Departamentas neįvertino, ar sprendimas, kuriuo panaikinamas šiuo atveju pareiškėjai išduotas Leidimas nuolat gyventi, kuris bus pagrindas priimti, be kita ko, sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Rusijos Federaciją ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nėra neproporcingas pareiškėjos individualios situacijos kontekste“, – rašoma nutartyje.

Lietuvoje gimusi, augusi V. Vatutina teismui teigė, kad negali linkėti Lietuvai nieko blogo, nes čia gimė, augo, mokėsi, gyvenimo ir tikisi bus palaidota po savo mirties. Moteris anksčiau žiniasklaidai yra pasakojusi, kad Rusijos pilietybę pasirinko, kad lengviau būtų važinėti pas tuo metu Rusijoje studijavusį sūnų. Pasirinkus Rusijos pilietybę, jai buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

2023 m. birželio 21 d. panevėžietė pateikė prašymą „Pakeisti leidimą nuolat gyventi“ ir užpildė aukščiau minėtą Migracijos departamento klausimyną.

Vėliau Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliko pareiškėjos apklausą.

Nustatyta ir tai, kad departamentas, vykdydamas administracinę procedūrą dėl šiuo atveju pareiškėjai išduoto Leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nesurinko duomenų apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir faktinį jos buvimą Lietuvos Respublikoje.

Per šią apklausą pareiškėja nurodė, kad karas yra blogai, nes žūsta vaikai, griaunami žmonių gyvenimai; ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių; politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu; ji nežinanti, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei.

Moteris prasitarė, kad matė atsakymą kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko. Ji sakė kalbėjusi nuoširdžiai, tačiau vengė pateikti vienareikšmius atsakymus, sakė, kad domisi kraštotyra, rengia  ekskursijas, dalyvauja kituose kultūriniuose projektuose, o jos sūnus su šeima gyvena Vilniuje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) padarė išvadą, kad Rusijos pilietė kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Pasak VSD, pareiškėja nepateikė aiškių ir vienareikšmiškų atsakymų, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, tokiu būdu bandė išsisukti nuo tiesioginio atsakymo. Pasak VSD, tai rodo, kad ji vengia pateikti savo nuomonę, o tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos Federacijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

VSD atkreipė dėmesį, kad V. Vatutina 2022 m. kovo mėnesį socialiniuose tinkluose pasidalijo sveikinimu su gegužės 1 d., kuris yra buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vėliavos fone, o paveikslėlio viduryje matomi kūjo ir pjautuvo simboliai. Be to, 2023 m. gegužės mėnesį, duodama interviu, V. Vatutina išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse Panevėžyje ir šiuo klausimu vykdoma politika; pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos VSD sprendimu rėmėsi ir Migracijos departamentas.

Tuo metu LVAT Migracijos departamento sprendimą įvertino kaip itin formalų, „iš esmės nebandant duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę sprendžiamo klausimo kontekste“.

Pasak LVAT, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Tuo metu Regionų apygardos administracinis teismas šiemet vasarį buvo priėmęs priešingą sprendimą – šis teismas rėmėsi VSD išvada, kad V. Vatutina remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

„Pareiškėjos sąmoninga pozicija neišsakyti aiškios ir vienareikšmės nuomonės dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo veiksmų Ukrainoje, nepateikti vienareikšmio atsakymo dėl okupuotos Ukrainos teritorijos (Krymo), rodo, jog, gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji savo pažiūrų nesieja su viešai reiškiama Lietuvos Respublikos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos Respublikos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pažymėjo, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos Federacijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais“, – VSD išvadą savo sprendime citavo Regionų apygardos administracinis teismas.

Jis teigė, kad jog, nustačius, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, jos Lietuvoje pragyventas laikotarpis, šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatytos grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina.

Šio teismo nuomone, pareiškėjos sąmoninga pozicija neatsakinėti į Migracijos departamento klausimyno klausimus sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o ji pati, reikšdama palankumą nusikalstamam prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Regionų apygardos administracinis teismas taip pat teigė atsižvelgęs į šiuo metu susiklosčiusią ypač pavojingą geopolitinę situaciją, į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos dėl nešališkumo politinei situacijai vertinimui.

Šis teismas taip pat  pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėja nebedirba Rusijos vidaus reikalų sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

Jis parodymus davė, cituodamas Šventąjį Raštą.

P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Teisėjas Audrius Cininas klausė P. Gražulio, kurie jo pasakyti žodžiai yra Šventajame Rašte.

„Ar Biblijoje yra žodis pederastas?“, – klausė teisėjas.

„Aš galėčiau paieškoti“, – atsakė P. Gražulis.

„O kas kalbame Šventajame Rašte apie venerinių ligų platinimą?“, – teiravosi teisėjas.

P. Gražulis tikina, kad Seime pasisakęs ne iš blogos valios – jis tiesiog gaili homoseksualių asmenų.

„Komunistiniais laikais esu persekiojamas, dabar genderistiniais- landsbergistiniais laikais esu persekiojamas už savo tikėjimą. Aš jų gailiu, kad žiniasklaida ir dabartinė visuomenė suklaidino ir jie tapo homoseksualais, nes homoseksualu negimstama, nerasta homoseksualaus geno, jais tampama. Aš normaliai (Seime – ELTA) pasisakiau, jokio agresyvumo, kadangi mane užsipuolė, aš atsakiau tai, ką kalba Šventas Raštas“, – po posėdžio Eltai teigė P. Gražulis.

O kas kalbame Šventajame Rašte apie venerinių ligų platinimą?

Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

P. Gražulis teisme teigė suvokiantis, kuo yra kaltinamas, tačiau neslėpė su kaltinimu nesutinkantis.

„Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą“, – sakė P. Gražulis.

Viena iš nevyriausybinės organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus steigėjų Lina Plieniūtė teismui sakė, kad Seime tąkart buvo tėvų, kurie augina LGBTQ+ vaikus.

„P. Gražulis kalbėjo negražiais žodžiais, lygino LGBTQ + su pederastais, alkoholikais, narkomanais, sakė, kad reikia juos gydyti, kad platina venerines ligas. Mes auginantys vaikus, jautriai reaguojame į tokius pasisakymus“, – teismui sakė liudytoja.

Praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą.

Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.

Sekmadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo vyro pranešimą, kad balandžio 17 dieną Vilniuje 41 metų moteris galimai smurtavo prieš mažametį, gimusį 2020 metais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Kol aplinkybės pilnai neišsiaiškintos ir nepatikslintos, imtasi papildomų priemonių nuteistojo saugumo užtikrinimui“, – rašoma Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakyme Eltai.

„Buvo gauta informacijos, kad su Antanu kažkas gali atsitikti pataisos namuose, su ketinimu sužaloti ar net nužudyti“, – Eltai sakė A. Kandroto advokatas Erikas Rugienius.

Jis apie gautą informaciją pranešė kalėjimui ir paragino jį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Visgi Kalėjimų departamentas teigia, kad nėra duomenų, jog nuteistajam būtų kilęs pavojus.

„Informuojame, kad jokių įvykių su Jūsų minimu nuteistuoju nebuvo užfiksuota, jis pats taip pat nesikreipė dėl saugumo problemų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas gavo raštą iš nuteistojo advokato, kuriame aprašomos aplinkybės, kad neva jam buvo grasinta ir prašoma užtikrinti saugumą bei kreiptis į prokuratūrą. Patikrinus gautą informaciją, duomenų, kad būtų kilęs pavojus nuteistajam, negauta“, – teigiama Kalėjimų tarnybos atsakyme Eltai.

Advokatas sako, kad rengiamas galimas susidorojimas gali būti susijęs su tariama skola, apie kurią A. Kandrotas nežino.

Patikrinus gautą informaciją, duomenų, kad būtų kilęs pavojus nuteistajam, negauta.

„Neva tai skola, bet Antanas nežino, apie ką čia būtų galima kalbėti“, – teigė advokatas.

A. Kandrotas ir jo advokatas taip pat kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti jam paskelbtus teismų nuosprendžius, juose Kauno rajono gyventojas ir buvo nuteistas kalėti.

Viename iš kasacinių skundų prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio 15 dienos nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitu kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo sausio 15 nutartį ir baudžiamąją bylą A. Kandrotui dėl sukčiavimo, pasisavinimo ir kitų nusikaltimų nutraukti. Eltai pranešė šio teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Skundą Aukščiausiajam Teismui pateikė ir vienoje bylų kartu su A. Kandrotu nuteisto Pauliaus Boreikos advokatas.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Taip pat per posėdį pradėta viešųjų pirkimų specialistės apklausa. Ši specialistė teikė vertinimus byloje. Apklausą ketinam tęsti kitame posėdyje, kuris vyks gegužės 16 dieną.

Prašymą teismui dėl garso ir vaizdo įrašų anksčiau pateikė R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas. Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, būtina peržvelgti teisėsaugos slapta darytus įrašus.

V. Baltrūnas tikino, kad peržiūrėjus dalį teisėsaugos darytų įrašų, susidarytų aiškesnis vaizdas apie sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, priėmimą Panevėžio miesto savivaldybėje.

„Mūsų prašymai jau šešti metai deklaruoti labai aiškiai – žmogus nekaltas“, – Eltai sakė advokatas.

Advokatas minėjo, jog viename įrašų fiksuotas Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko kabinete vykęs mero ir tuometinio savivaldybės tarybos nario Povilo Urbšio pokalbis apie gyventojų apklausą. Kituose įrašuose, pasak V. Baltrūno, esą fiksuota, kaip mero komanda ir kiti asmenys diskutuoja apie tai, ar reikalinga gyventojų apklausa.

Mūsų prašymai jau šešti metai deklaruoti labai aiškiai – žmogus nekaltas.

„Šie įrašai yra svarbūs, siekiant įvertinti bylos medžiagą“, – sakė V. Baltrūnas.

ELTA primena, kad 2023 m. sausį Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir išteisino Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską ir jo patarėją G. Maskoliūnienę dėl piktnaudžiavimo. Tačiau tų pačių metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausį R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę buvo pripažinęs kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Anot teisėsaugos, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, esą buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Prokuratūra teigia, kad be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Šią savaitę šalys dar galėjo kreiptis į teismą su kasaciniais skundais.

„Skundo nerašėm, nes šioje byloje nėra teisinių ir faktinių pagrindų dėl netinkamo Baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių Baudžiamojo proceso pažeidimų. Apeliacinis teismas iš esmės išsprendė prokuroro apeliacinį skundą ir tinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė“, – Eltai sakė valstybės kaltintojas Š. Narbuto byloje prokuroras Gintaras Jasaitis. 

Esant tokiai situacijai, Š. Narbutas lieka galutinai išteisintas šioje baudžiamojoje byloje, jam palankūs teismų verdiktai lieka galioti. Daugiau nei 303 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijos šioje byloje pareikštas ieškinys lieka nepatenkintas.

„Kaltinamasis buvo išteisintas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos, o ikiteisminio tyrimo metu pateiktą Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 303 360 eurų turtinės žalos atlyginimo teismas nusprendė palikti nenagrinėtą, teismui nusprendus, kad kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kasaciniam skundui ministerija pagrindo neturi“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio atsakyme Eltai.

Š. Narbutas bylinėsis dėl per 20,3 tūkst. eurų priteisimo

Tuo metu Š. Narbutas bylinėsis toliau – jis pateikė kasacinį skundą LAT ir sieks, kad jam būtų priteisti pinigai, kuriuos jis išleido, samdydamas advokatą teismuose.

„Pateikiau kasacinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas, mano vertinimu, nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas“, – Eltai teigė Š. Narbutas.

Pasak jo, Apeliacinis teismas nepagrįstai nevertino pateiktų ir byloje esančių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir nepagrįstai nepripažino, kad visos patirtos išlaidos buvo apmokėtos iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų.

Vilniaus apygardos teismas, 2023 m. gegužę išteisindamas Š. Narbutą, nusprendė jam priteisti 16 tūkst. 811 eurų proceso išlaidų, jas turėjo apmokėti valstybė.

Tačiau bylą pagal prokuroro skundą apeliacine tvarka šiemet išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad proceso išlaidos išteisintajam negali būti priteistos.

Prokuroras G. Jasaitis nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš valstybės pinigus išteisintajam, motyvuodamas tuo, kad išteisintasis jokių išlaidų nepatyrė, nes už teisinę pagalbą buvo apmokėta lėšomis, surinktomis iš kitų žmonių per lėšų pritraukimo platformą. Per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas Š. Narbutas surinko daugiau nei 70 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas išteisintajam buvo pasiūlęs pateikti papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų Š. Narbutas nepateikė.

„Vadovaudamasi minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. Narbutui iš valstybės išlaidas, kurių jis realiai nepatyrė“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

Š. Narbutas Apeliacinio teismo prašė jam priteisti iš valstybės daugiau nei 3,5 tūkst. eurų – už advokato paslaugas nagrinėjant bylą šiame teisme. Tačiau trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tenkinti išteisintojo prašymą ir priteisti iš valstybės jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra, kadangi išteisintasis neneigė, kad šias išlaidas apmokėjo lėšomis, surinktomis per internetinio lėšų pritraukimo platformą, todėl faktiškai nurodytos išlaidos nebuvo patirtos.

„Pasielgęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas nukryptų nuo aptartos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų bei prilygtų nepagrįstam išteisintojo praturtėjimui, todėl šiuo atveju prašomos priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos“, – rašoma teisėjų Lino Šiukštos, Aušros Bielskės ir Vitalijos Norkūnaitės nutartyje.

ELTA primena, kad dviejų instancijų teismai Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas yra visiškai nepagrįstas.

Prokuroras G. Jasaitis Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 303 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.

Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla, ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.

Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytąą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.

Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, bet ne Lietuvos biudžeto lėšas.

Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Pagal EŽTT sprendimą Lietuva išteisintajam sumokės daugiau nei 26 tūkst. eurų

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra nutaręs, kad buvęs POLA vadovas Š. Narbutas 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo sulaikytas, pažeidžiant įstatymus, tai yra buvo pažeista asmens teisė į laisvę ir saugumą. Teismas kartu nusprendė, kad Š. Narbutui taikytas turto areštas buvo neproporcingas.

EŽTT taip pat nutarė, kad Lietuvos valdžios institucijos, pranešusios apie tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, negalėjo atskleisti Š. Narbuto tapatybės.

Teismo sprendimu Lietuva Š. Narbutui turės sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti, taip pat sumokėti 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui.