Puikiai pažįsta rinką

Netoli Kauno, Lapių miestelio kryptimi, Smiltynų I kaime bei dalyje Voškonių teritorijos driekiasi įspūdinga kalvota vietovė. Būtent joje buvo suprojektuotas 150 sklypų gyvenamųjų namų kvartalas, kurio vystymu rūpinasi MB „Šatijų kalvos“.

„Penkeri metai. Per tiek laiko, manau, šioje vietoje išsivystys moderni, šiuolaikiška ir labai patogi gyvenvietė“, – skaičiavo bendrovės direktorius Povilas Liutkus.

Naujas kvartalas komponuojamas gamtos apsuptyje: namai iškils ne plyname lauke, o išties įdomiame ir gražiame reljefe, kurį pagyvina miškai ir tvenkiniai.

Pasiūla: „Šatijų kalvos“ kvartale planuojami statyti ir vienbučiai namai, kurių plotas būtų apie 80 kv. m, kiekvienam priklausytų 10 a sklypas, o bendra kaina siektų apie 135 tūkst. eurų. Projektai parinkti tokie, kad prireikus juos ateityje nesunkiai būtų galima rekonstruoti į erdvesnį būstą. Partnerio nuotr.

„Tai ne pirmas mūsų objektas nekilnojamojo turto srityje: komandos patirtis – daugiau nei penkiolika metų, o pastaraisiais metais labiau koncentruotasi Palangoje, kur pirkėjams pasiūlėme išskirtinių butų ir namų komfortiškam poilsiui ar gyvenimui. Idėja vystyti „Šatijų kalvas“ kilo, nes patys gyvename Kauno rajone, todėl pažįstame apylinkes ir rinką“, – pasakojo P. Liutkus.

Tvenkinys – visai bendrijai

„Šatijų kalvos“ kvartale šiuo metu likę apie 80 laisvų sklypų.

„Pati vieta pasirodė perspektyvi: Kauno rajonas, patogu privažiuoti iš dviejų pusių. Svarbiausias dalykas – miesto komunikacijos: vandentiekis, nuotekos, lietaus surinkimo sistemos“, – pabrėžė projekto vystytojai.

„Čia – kalvota vietovė, šalia – miškai, tvenkiniai, kvartale yra vienas tvenkinys, kuris priklausys bendrijai. Bus paliktas priėjimas visiems gyventojams. Įrengsime vaikų žaidimų zonų ir bendruomenės erdvių“, – projekto pranašumus vardijo P. Liutkus.

Vieta: netoli Kauno, Lapių miestelio kryptimi, Smiltynų I kaime bei dalyje Voškonių teritorijos driekiasi įspūdinga kalvota vietovė. Būtent joje buvo suprojektuotas 150 sklypų gyvenamųjų namų kvartalas, kurio vystymu rūpinasi MB „Šatijų kalvos“. Partnerio nuotr.

Arba sklypą, arba iškart namą

Kvartale jau suformuoti namų valdos žemės sklypai – nuo 8 iki 11 a. 1 a kaina su miesto komunikacijomis prasideda nuo 2 400 eurų. Projekto vystytojai planuoja dalį sklypų parduoti, dalyje – pastatyti vienbučių ir dvibučių namų.

„Viskas priklausys nuo situacijos rinkoje, yra galimybių statyti patiems. Planuojame per kelerius metus pastatyti apie 30–40 namų. Aišku, aktyviai stebime rinką ir stengiamės prisitaikyti prie jos tendencijų“, – svarstė pašnekovas.

MB „Šatijų kalvos“ planuoja pastatyti dvibučių, kurių butų plotai siektų apie 65 kv. m. Tokiam būstui priklausytų apie 4,5–5 a sklypas. Jame suprojektuoti trys miegamieji ir svetainė su virtuvės zona. Bendra būsto dvibučiame name su daline apdaila kaina kartu su žemės sklypu ir miesto komunikacijomis iš viso siektų 99 tūkst. eurų.

Partnerio nuotr.

„Kompaktiškas būstas dvibučiame name su nuosavu kiemu – mieste butas kainuoja brangiau“, – įsitikinęs P. Liutkus.

Šiame kvartale planuojami statyti ir vienbučiai namai, kurių plotas būtų apie 80 kv. m, kiekvienam priklausytų 10 a sklypas, o bendra kaina siektų apie 135 tūkst. eurų. Projektai parinkti tokie, kad prireikus juos ateityje nesunkiai būtų galima rekonstruoti į erdvesnį būstą.

Centralizuoti tinklai – mažiau rūpesčių

Kaip vieną svarbiausių sprendimų projekto vystytojai įvardija kaip tik šiuo metu baigiamas kloti miesto komunikacijas. Miesto pašonėje gyvenamųjų kvartalų plėtotojai šią problemą sprendžia įvairiai – dažnu atveju galimybės prijungti prie centralizuotų miesto tinklų net nėra, tad pasitelkiamos autonominės sistemos.

Tačiau tokie sprendimai turi savų trūkumų, kurie ilgainiui gali virsti į nemažai nepatogumų galinčias sukelti problemas: vandens gręžinių šiame regione problema ta, kad, plečiantis jų skaičiui, susiduriama su vandens trūkumu gelmėse. Esant bendram vartotojų poreikiui tuo pačiu metu (ryte), vandens srovės stiprumas gali sumažėti iki minimalaus. Todėl šiame projekte pagrindinių vandentiekio ir nuotekų komunikacijų klausimas išspręstas galutinai.

Partnerio nuotr.

„Šatijų kalvos“ yra puikus infrastruktūros plėtros įstatymo pavyzdys. Plečiantis Kauno rajono teritorijoms, vystomas didelis projektas, kuris pasižymi šiuolaikiškais sprendimais“, – pabrėžė bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis.

Pasak jo, naujakuriams tokiame kvartale nereikės sukti galvos įsirengiant individualų gręžinį, galvojant apie vandens kokybę ir pan.

„Individualios komunikacijos išties sukelia papildomų rūpesčių: kas prižiūrės, kas pasirūpins vandens kokybe, vandens valymo filtrais ir pan. Čia – viskas centralizuota, priežiūra rūpintis nebereikia“, – pridūrė pašnekovas.

Oficialiai šis kvartalas įsikūręs Domeikavos seniūnijoje, Smiltynų I kaime ir dalyje Voškonių teritorijos. Vienintelė problema, kurią dabar galbūt įžvelgtų potencialūs pirkėjai, – žvyruotas apie 1 km ilgio pagrindinio kelio ruožas, kuriuo patenkama į kvartalą „Šatijų kalvos“.

Tačiau taip bus ne visada. Kauno rajono savivaldybės planuose yra numatyta asfaltuoti abu privažiavimo kelius. Rytmečio gatvės atkarpa įrašyta ketvirtuoju numeriu.

„Seniūnaičių sudarytame prioritetų sąraše Smiltynų kelias įrašytas tryliktuoju numeriu. Vadinasi, penkerių metų laikotarpiu šie keliai turėtų būti išasfaltuoti“, – pabrėžiama savivaldybės pranešime.

Partnerio nuotr.

Perspektyvi vieta investuoti

„Šioje vietoje nekilnojamojo turto kaina augs, – prognozavo P. Liutkus. – Praktika rodo, kad vien išasfaltavus pagrindinius privažiavimo kelius turto vertė gerokai šokteli į viršų. Įtakos vertei ateityje turės tai, kad čia kuriasi jaunos šeimos, taip pat žmonės, kurie nemėgsta miesto šurmulio, kurie nori gyventi ramybėje, gamtoje. Automobiliu viskas pasiekiama per 10–20 minučių.“

Projekto vystytojai pastebi ir dar vieną augančią tendenciją: „Jaučiame aktyvų emigrantų susidomėjimą, kurie planuoja grįžti į Lietuvą gyventi. Ne vienas toks klientas, kuris perka žemę, projektuoja būstą, planuoja pradėti statybas.“

Yra tokių, kurie, nenorėdami laikyti lėšų bankuose, įsigyja sklypų vien tam, kad savo santaupas apsaugotų nuo infliacijos.

„Parduodami sklypus taikome patrauklias atsiskaitymo sąlygas pagal su klientu suderintą individualų grafiką“, – pabrėžė P. Liutkus.

Partnerio nuotr.

Jis pridūrė, kad prie „Šatijų kalvų“ kvartalo driekiasi dar du komerciniai sklypai, kurie taip pat priklauso šio projekto vystytojams.

„Gyventojų skaičiui augant, didės paslaugų ir komercinių pastatų poreikis. Ateityje planuosime tokios paskirties statybas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kauno rajonas, patogu privažiuoti iš dviejų pusių. Svarbiausias dalykas – miesto komunikacijos: vandentiekis, nuotekos, lietaus surinkimo sistemos.

Kuo geresni nauji?

Pradėkime iš toliau ir truputį pasinerkime į fiziką.

Liftas veikia atsvaro principu. „Kai žmonės sulipa į kabiną, liftas turi naudoti stabdymo jėgą jam leidžiantis. Jeigu liftas tuščias, atsvarai reikia daugiau stabdymo jėgos, jam kylant. Tą suvokdami žinome, kad tuo metu, kai stabdoma, senuose liftuose energija naudojama stabdžiams. Taip iššvaistoma energija. Šiuolaikiniuose liftuose naudojama hibridinė pavara: kuo daugiau liftas stabdo, tuo daugiau elektros jis gamina. Panašiai veikia ir hibridiniai automobiliai“, – paaiškino UAB „Klaipėdos liftas“ direktorius ir „Schindler“ Naujų instaliacijų vadovas Baltijos šalims Julius Kazakevičius.

Kitaip tariant, energija, kuri senuose liftuose iššvaistoma, naujuose liftuose surenkama atgal į tinklą, o ir patys įrenginiai pritaikyti taip, kad naudotų mažiau energijos. Be to, naujuose liftuose sumontuoti dažnio keitikliai.

„Veikia panašiai kaip automobilio sankaba: reikia mažesnės jėgos pajudėjimui iš vietos, dėl to naujuose liftuose įrengti mažesni varikliai, kuriems reikia mažiau galios bei elektros“, – pridūrė pašnekovas.

Naujos technologijos padėjo padidinti ir lyno sukibimo jėgą.

„Sovietiniai liftai kilnojami tradiciniais metaliniais lynais, kuriems reikia didelio skriemulio diametro, kad būtų pakankamas sukibimas. Šiuolaikiniuose liftuose naudojami poliuretaniniai diržai ir lynai, kurių trinties jėga yra didesnė. Taip sumažinamas skriemulio diametras ir nominali variklio galia, mažėja elektros energijos suvartojimas. Tai – žaliosios technologijos, kurios padeda prisidėti prie tvarumo idėjų“, – pasakojo J. Kazakevičius.

Mažiau triukšmo ir vibracijos

Kalbant apie liftus, labai svarbūs higienos parametrai – vibracija ir triukšmas. Sovietmečiu buvo taikomos normos, kurios priklausė ne tiek nuo paties įrenginio, o nuo to, ar tinkamai pastatytos šachtos.

„Jeigu atliktume preciziškus matavimus, pamatytume, kad netgi senosios normos nėra vykdomos. Šiuolaikiniuose liftuose normos reglamentuotos, o triukšmas sumažintas kelis kartus. Dažnai netgi sunku išgirsti, kad liftas išvis iškviestas. Pagaliau gyventojai išsimiega. Įrenginys tolygiai važiuoja, nėra bumbsėjimo pradedant ar baigiant važiuoti“, – pridūrė pašnekovas.

Visų pirma – saugumas

Sovietmečio „palikimą“ daugiabučiuose specialistai dar skaičiuoja tūkstančiais. Ar jie saugūs?

„Tame lygyje, pagal kurį buvo suprojektuoti, – taip, tačiau šiandieninių Europos saugumo reikalavimų jau nebeatitinka. Matydama šį skirtumą, Europos Sąjunga išleido standartą EN 81-80, kurį patvirtino ir Lietuva. Jis numato: žmonės Europoje nori jaustis saugūs visur. Be to, žmonės ilgiau gyvena, todėl jie turi teisėtus lūkesčius gauti saugią ir patogią vertikalią transportavimo paslaugą“, – pasakojo „Schindler“ atstovas.

Pagal Lietuvos teisės aktus, turi būti atliekamas seno lifto rizikos vertinimas, pagal kurį nustatoma saugumo rizika: tiesioginės rizikos įrenginiai, kuriuos reikia stabdyti, aukštos, vidutinės ar žemos rizikos – numatyti periodą, per kurį tuos trūkumus derėtų pašalinti. Šis vertinimas privalomas visiems liftų savininkams.

Liftas „Schindler S3000“. „Klaipėdos lifto“ nuotr.

Renovacija brangesnė

„Yra savininkų, kurie svarsto neįsigyti naujų įrenginių, o bando prie ES normų pritaikyti senuosius. Šie sprendimai – visiški substitutai, turi savų „už“ ir „prieš“, tačiau aš pasisakau už visišką įrangos atnaujinimą iš pagrindų, mat kad būtų pašalinti visi trūkumai, dalinės renovacijos suma gali tapti didesnė nei naujo įrenginio įsigijimas“, – akcentavo J. Kazakevičius.

„Štai keli punktai: reikia keisti durų spynas, nes jos turi būti sertifikuotos ES, vadinasi, turime keisti ir jų tvirtinimus ir durų pavaras, taip pat ir valdymą, prie kurio prijungtas variklis, kuriame reikia keisti stabdį, dėl ko reikia keisti ir variklį, tuomet pakabinimo mechanizmą, gaudytuvus ir t. t. Viską turi pritaikyti prie paliekamos mašinų patalpos, kurios prieigos turi atitikti saugumo reikalavimus. Netgi koridorius ir duris bei mašinų patalpos išdėstymą reikia perdaryti pagal naujus reikalavimus – taip ir pakyla kaina“, – paaiškino specialistas, pridurdamas, kad naujiems liftams net nereikia mašinų patalpos, ir čia dar neįvertinti gyventojų su neįgaliųjų vežimėliais poreikiai.

ES yra išleidusi EN 81-82 standartą, apibrėžiantį įrenginio pritaikymą neįgalaus žmogaus poreikiams.

„Pasakysiu tiesiai: šių reikalavimų niekaip nepasieksi nepakeitęs lifto, – reziumavo pašnekovas. – Tiesiog kalbu apie didesnį liftą, į kurį telpa ne tik žmogus, turintis judėjimo negalią, bet ir mamos su vaikų vežimėliais, baldai, kai kuriais atvejais dviračiai. Didėjant kabinai, gali važiuoti daugiau žmonių. Didesnis liftas – tiesiog praktiškas dalykas.“

Maža to, didesnius liftus galima sumontuoti jau esamoje šachtoje.

„Kartais atliekame papildomą paslaugą: įrengiame papildomą sustojimą cokoliniame aukšte, kad būtų galima išeiti tiesiai į gatvės lygį. Pirmojo aukšto gyventojai tuo ypač džiaugiasi“, – pastebėjo J. Kazakevičius.

Kaina

Naujas liftas paprastai gali kainuoti nuo 40 iki 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokių techninių parametrų ir kokių papildomų galimybių reikia.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje liftai keičiami atsižvelgiant į abu išvardintus standartus. Procesas įsibėgėjęs, o ypač pasižymi bendrijos ir kai kurie administratoriai. UAB „Paslaugos būstui“ pakeitė 90 proc. liftų. Labai didelį aktyvumą ir tinkamą požiūrį rodo UAB „Mano būstas“.

Vien ūkvedžio žinių nepakanka

Verslo centrai, gamyklos, prekybos centrai, logistikos sandėliai – visiems šiems objektams valdyti reikia išmanaus, profesionalaus ir savo sritį gerai išmanančio žmogaus. Anksčiau, dar sovietmečiu, o ir vėliau – atkūrus nepriklausomybę, tokias funkcijas atlikdavo ūkvedys. Bėgant metams, verslo poreikiai išaugo, pastatuose pradėtos rengti išmaniosios infrastruktūros valdymo sistemos ir vieno žmogaus žinių nebeužteko.

„Anksčiau viskas atrodė daug paprasčiau: dirbdavo ūkvedys, greičiausiai turintis šilumininko arba elektriko specialybę, turėdavo savo patalpą, raktus nuo visų durų ir jį kviesdavo, iškilus problemų. Kai lietuviai pradėjo statyti didesnius centrus, biurų pastatus, o sistemos išties tapo išmanios, paprasto ūkvedžio kompetencijų nebeužteko. Juk prie šaldymo sistemų dirbančiam specialistui reikia išmanyti ir elektros, ir santechnikos sistemas, ir automatiką. Natūralu, kad verslas pradėjo ieškoti galimybių tokią sudėtingą priežiūrą atiduoti į profesionalias rankas – įmonėms, kurios turi daugybę specialistų ir kilus bet kokiai avarijai ar gedimui, reaguoja greitai“, – pasakoja UAB „Dussmann Service“ Pastatų administravimo paslaugų direktorius Gintaras Gžimaila.

Įmonė paskiria tam pastatui projekto vadovą – šiuolaikinį ūkvedį, už kurio stovi visa įvairiausio profilio komanda. „Be to, įmonė neatostogauja, neserga ir visada turi kuo pakeisti vieną specialistą kitu“, – pabrėžia pašnekovas.

„Dussmann Service“ nuotr.

Pamirštas periodinis aptarnavimas kainuoja daug

Pastatai turi valdytoją (asmenį arba įmonę), kuris rūpinasi nuomininkais ir pačiu pastatu, samdo įmones pastatui valyti, saugoti ir jo techninei priežiūrai, kuri dažnai vadinama administravimu.

Būtent jis užima nemažą dalį paslaugų sektoriaus, nes apima labai daug sričių.

„Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, elektros sistemos, priešgaisrinės sistemos – viską reikia prižiūrėti. Kur dar valymo, apsaugos ir teritorijos priežiūros paslaugos? Nėra taip, kad kažkuri viena sritis išpopuliarėjo labiau, tiesiog samprata „facility management“ tampa madinga Lietuvoje, kuri iš esmės ir reiškia visas šias paslaugas“, – paaiškina G. Gžimaila.

Pastato administratorius ne tik prižiūri viso statinio techninę būklę, bet ir dažnai sprendžia pastato nuomininkų ar savininkų patalpose kylančias ir technines sistemų problemas, ir kasdienius buitinius klausimus.

„Mūsų modelis atrodo taip: dirba trys komandos. Pirmoji prižiūri techninę būklę, rengia periodinius sistemų patikrinimus, antroji reaguoja į smulkius gedimus (perdegė lemputė, neatsidaro durys, užsikimšo kriauklė), trečioji komanda pasiruošusi padėti, kai prireikia naujo kondicionieriaus, kištukinio lizdo, durų, pertvarų ir pan.“, – pasakoja pašnekovas.

Yra labai daug įrenginių ir sistemų, kurioms privalomas periodinis aptarnavimas, todėl tuo pasirūpinti derėtų iš anksto susiplanavus.

„Kai investuojami keli šimtai tūkstančių eurų į inžinerinių sistemų įrangą ir komponentus, būtina profesionali priežiūra. Maža to, jeigu nėra tinkamo aptarnavimo, gamintojas nepritaikys ir garantijos, jei įrenginiams kas nors nutiks. Vadinasi, nuostoliai gali būti didžiuliai“, – paaiškina UAB „Dussmann Service“ atstovas.

Administratoriaus ieško jau projektuodami statinius

Kuriuo etapu pasirenkama pastatą administruosianti įmonė? Šis sprendimas priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau praktika rodo, kad vis populiariau tai daryti dar prieš pradedant statybos darbus.

„Labai priklauso nuo to, kas pastatą stato, kas yra savininkas, kas dirbs jame. Didesni statytojai, skiriantys stambias investicijas, paprastai iš anksto jau nori žinoti, kokios bus pastato išlaikymo išlaidos, todėl administratoriaus ieško dar statinio projektavimo stadijoje. Gana dažnai projektavimo metu mūsų klausia, kokią įrangą vertėtų pirkti, kurią būtų lengva prižiūrėti, ir pan. Mes iš patirties žinome, kas nepasiteisina kituose pastatuose ir galime pateikti rekomendacijas“, – pasakoja G. Gžimaila.

Nuotoliu gali sutrumpinti kelią, kur ieškoti bėdos atvykus, nuotoliu galima koreguoti ir smulkius neatitikimus.

Yra ir tokių klientų, kurie administratoriaus pradeda ieškoti jau pasistatę objektą. Tam reikalingas turto valdytojo ar savininkų susirinkimas, kuriame ir nusprendžiama, kokia įmonė bus pasirinkta.

Klientai dažniau prašo įvertinti ir esamų pastatų būklę ir paieškoti būdų, kaip sutaupyti energijos, automatizuoti ar efektyviau išnaudoti turimas sistemas.

Beje, pastato atidavimo naudoti visoms institucijoms dokumentuose jau privaloma nurodyti, kas bus atsakingas už šilumos ir elektros ūkį, kuris turi būti kvalifikuotas, įmonės įsakymu paskiria atsakingus asmenis, jei savininkai tokių neturi.

„Dussmann Service“ nuotr.

Avarinių situacijų valdymas – nuotoliu

Pašnekovas pabrėžia ir dar vieną svarbų šiuolaikinį pastatų administravimo veiksnį: dažnu atveju galima valdyti informaciją.

„Gedimo vietą galime nustatyti nuotoliu, dažnai pakoreguoti sistemų darbą, bet, nutikus avarijai, ekipažai važiuoja vis tiek. Nuotoliu gali sutrumpinti kelią, kur ieškoti bėdos atvykus, nuotoliu galima koreguoti ir smulkius neatitikimus“, – pasakoja G. Gžimaila.

Norisi pabrėžti labai svarbų dalyką – laiko ir išlaidų taupymą. Kai technologijos tampa vis išmanesnės, verslas pradeda dairytis skaitmeninių priemonių, kurios padeda paslaugas teikti lengviau, sumaniau ir su mažesnėmis išlaidomis.

Kaip tai atrodo? Kad lengviau būtų suprasti, įsivaizduokite vieną programą, į kurią patenka visi pranešimai dėl įvairių sutrikimų, avarijų, gedimų ir pan.

„Darbų vadovams žymiai lengviau sudėlioti darbų grafiką, o klientams nereikia laukti amžinybę, kol atvyks pagalba. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia techniniam personalui administruojamus pastatus stebėti nuotoliniu būdu. Dažnai net nereikia važiuoti į objektą, kad problema būtų išspręsta. Tarkim, sustojo šaldymas ar vėdinimas. Lauke – 30 °C karščio. Stikliniame pastate dirbantys žmonės patiria didelių nepatogumų. Prisijungus nuotoliu prie pastato valdymo sistemos, dažnai galima greitai suvaldyti situaciją, pašalinti neatitikimus“, – pabrėžia UAB „Dussmann Service“ Pastatų administravimo paslaugų direktorius G. Gžimaila.

Sistemos taip pat kaupia duomenis apie pastatų energijos sąnaudas, sistemų veiklą, sutrikimų skaičių ir pan.

„Tinkamai panaudojus duomenis, klientams galima pasiūlyti, kaip sistemas modernizuoti sutaupant suvartojamą energiją ar pakeliant sistemų efektyvumą. Šiais neramiais laikais – tai ypač aktualus klausimas“, – priduria pašnekovas.

„Dussmann“

Kaip infrastruktūros valdymo specialistė, kompanija „Dussmann“ buvo įkurta dar 1963 m. Per 60 savo gyvavimo metų „Dussmann Service“ įsitvirtino 21 šalyje, kur teikia valymo, maitinimo, apsaugos, pastatų administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Lesinate paukščius? Nustokite!

Visuomenės sveikatos specialistai kasmet perspėja: jeigu susiruošėte panirti į vandens pramogas, nepamirškite kelių svarbių dalykų. Pirma, maudytis galima tik prižiūrimose ir tikrinamose maudyklose.

Sušilus orui, mikrobiologinė upių, ežerų ir kitų vandens telkinių tarša padidėja, nes pakilusi oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Vanduo užsiteršia ir tuomet, kai maudytis pradeda daug žmonių ir jų naminių augintinių.

"Įdomu tai, kad vandens telkiniuose plaukiojantys paukščiai – laukinės antys, gulbės, kuriuos poilsiautojai privilioja lesindami, taip pat prisideda prie vandens telkinių mikrobiologinės taršos", – perspėja Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė.

Evelina Maziliauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip tiriamas vanduo

Prasidėjus maudynių sezonui, didžiuosiuose miestuose įsteigti visuomenės sveikatos biurai rengia maudyklų vandens patikrinimus. Šylant klimatui ir didėjant besimaudančiųjų srautui, pranešimai apie padidėjusį vandens telkinių užterštumą tampa dažnesni.

Parazitus platina žmonių vedžiojami ar valkataujantys gyvūnai. Pasitaiko, kad maži vaikai pasituština smėlio dėžėje ar paplūdimyje. Jei vaikas turi askaridžių, kiaušinėliai tokiu būdu išplinta smėlyje.

Specialistai tyrimus atlieka pagal iš anksto suderintą grafiką, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį maudymosi sezono metu. "Jei maudykloje nustatoma, kad vanduo neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, tuomet per kelias dienas tyrimas pakartojamas ir stebima, ar padėtis nepasikeitė", – pasakoja E.Maziliauskaitė.

Vertindami maudyklų vandens kokybę, specialistai atsižvelgia į mikrobiologinius parametrus. Kokie jie?

"Tiriamas žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) skaičius 100 mililitrų – jų negali būti daugiau kaip 100. Taip pat tiriamas žarninių lazdelių (Escherichia coli – E. coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų, kurių negali būti daugiau kaip 1000", – patikslina specialistė.

Žarniniai enterokokai yra laikomi normalia virškinimo trakto mikroflora, tačiau maudantis bakterijomis užterštuose vandens telkiniuose gali sukelti žaizdų, šlapimo ar tulžies takų infekcijas.

"Žarninių lazdelių (E. coli) mikroorganizmų grupė yra gausi ir įvairi. Dauguma jų yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Deja, yra ir patogeninių E. coli padermių, kurios gali sukelti rimtas infekcines ligas. Po inkubacinio periodo, praėjus 2–3 dienoms, žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai: stiprūs pilvo skausmai, pykinimas ar viduriavimas", – perspėja E.Maziliauskaitė.

Didesnę tikimybę užsikrėsti šiomis ligomis turi vaikai, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Todėl maudytis vandens telkiniuose, kuriuose mikrobiologinė tarša viršija ribines vertes, specialistai nerekomenduoja.

Stebėkite šunis ir vaikus

Pavojai gali slypėti ne tik vandenyje. Paplūdimio smėlis šiltuoju metų laiku tampa grybelių, kirmėlių ir kitų parazitų veisykla. Kaip nuo viso to apsisaugoti?

Maudynių sezono metu specialistai ne tik tiria vandens kokybę, bet ir atlieka parazitologinius smėlio tyrimus stebimose maudyklų pakrantėse, prie jų esančiose vaikų smėlio dėžėse bei tinklinio aikštelėse.

Paplūdimių smėlyje gali pasitaikyti kirmėlių kiaušinėlių ir lervų, todėl jei atlikus parazitologinius smėlio tyrimus šie parazitų randama, savivaldybė keičia smėlį.

"Šiuos parazitus platina žmonių vedžiojami ar valkataujantys gyvūnai. Pasitaiko, kad maži vaikai pasituština smėlio dėžėje ar paplūdimyje. Jei vaikas turi askaridžių, kiaušinėliai tokiu būdu išplinta smėlyje", – perspėja E.Maziliauskaitė.

Kirmėlines ligas (helmintozes) sukelia įvairios kirmėlės (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės, salmonelės ir kt.), kurios parazituoja žmogaus organizme. Patekusios į jo žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai neigiamai veikia visą organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, smegenyse, plaučiuose, sukelti svorio pakitimus, viduriavimą, bendrą silpnumą. Simptomai ir ligos eiga priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

"Didesnę tikimybę užsikrėsti šiomis ligomis turi vaikai. Todėl rekomenduojame tėveliams prižiūrėti vaikus, žaidžiančius smėlio dėžėse ar paplūdimiuose, kad jie nekištų rankų į burną ir, žinoma, grįžus iš lauko, po žaidimų su smėliu mokytų vaikus taisyklingai plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu", – pataria E.Maziliauskaitė.

Paplūdimio smėlyje taip pat aptinkama grybelių, kurie gali sukelti odos ir nagų infekcijas.

Ereliai virsta neįgaliaisiais

Išgirdę tragiškai pasibaigusias maudynių istorijas, turbūt galvojame, kad mums taip nenutiks. Deja, iš svetimų klaidų lietuviai nepasimoko ir kasmet kartoja tą patį scenarijų: šoka į vandenį be atodairos, lyg pametę galvas, o iš vandens išlipa susižaloję. Vieni sužalojimai išgydomi, kiti gali likti visam gyvenimui.

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis gydytojas traumatologas Artūras Šulnius išvardija kelias traumų rūšis, kurias patiria maudynių gerbėjai.

"Neria į vandenį nežinomose, nepatikrintose vietose, todėl gali patirti kaklo slankstelių lūžius. Tai labai sunkios traumos, dažnai besibaigiančios paciento neįgalumu. Nereikia šokti nuo aukšto tramplino ar kokio skardžio, pakanka brendant nerti gilyn. Juk dugne galbūt guli akmuo ar kuolas? Žmogus, netgi nerdamas paviršiumi, gali atsitrenkti į kliūtį ir patirti kaklo traumą. Beje, gali būti labai negilu, tačiau plaukikas susižaloja labai sunkiai", – perspėja gydytojas.

Šokdamas iš didesnio aukščio žmogus taip pat labai rizikuoja. "Daug kas mano, kad galima šokti ant kojų ir nieko neatsitiks. Klystate. Pas mus atveža pacientų lūžusiais kulnais. Tvenkinys nuseko, dugnas tapo ne toks gilus, trenkėsi į dugną ir susilaužė kulnus. Tai sudėtinga trauma, ilgas gijimo procesas", – priduria pašnekovas.

Beje, šokinėti į vandenį reikia išmokti. "Netaisyklingai šokant, gali užsilenkti kojos, įvykti juosmens srities patempimas", – perspėja gydytojas.

Kas tyko dugne

Jeigu kiekvienas elgtųsi pilietiškai, kai kurių traumų būtų galima išvengti. Tačiau negyvename idealiame pasaulyje, ir gamtos niokotojų kartkartėmis vis pasitaiko: neapgalvotas butelio numetimas į vandenį, žmogui gali sukelti didelių kančių.

"Stiklo šukės, įvairūs metaliniai daiktai, sumesti į vandenį, netgi medžio šaknis gali prapjauti pėdą, sukelti kraujavimą ir baigtis ligoninės palatoje", – perspėja traumatologas.

Be to, vaikščioti vandenyje ir šiaip reikėtų atsargiai: ant dugno gali būti įvairaus dydžio akmenų, už kurių užkliuvęs žmogus gali patirti kojų raiščių traumas. "Gali pakrypti koja, čiurna, galite susižaloti pėdą. Netgi paprastas braidymas gali baigtis trauma", – priduria A.Šulnius.

Ne geriau ir jūroje: bangos ant dugno suformuoja savotiškas bangeles, ant kurių užlipusi pėda taip pat gali prarasti stabilumą ir kryptelėti į šoną.

Pramogų kaina

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin populiarios tapo įvairios ekstremalios vandens pramogos.

"Važinėjant vandens motociklu ar slidėmis galima prisitrenkti į vandenį. Nuo tokių priemonių krentant į vandenį, patiriami sumušimai. Maža to, nesuvaldžius motorinės vandens priemonės, rizikuojate atsitrenkti į krante esančius objektus. Esame turėję pacientę, kuri buvo tempiama ant guminio banano, ir juo atsitrenkė į pakrantės medžius. Kita moteris ant guminio čiužinio buvo tempiama valties, šios sraigtas įsuko virvę, ir moteris buvo sužalota sraigto. Ji patyrė labai rimtų sužalojimų", – prisimena A.Šulnius.

Savo artimiesiems ir pažįstamiems jis pataria... maudytis su batais. "Galime pasijuokti, tačiau tiesa ta, kad vandens telkiniai labai užteršti. Aš labai mėgstu plaukioti, tačiau vengiu ežerų, upių. Tiesa, jūroje mažiau pavojų, vien dėl to, kad bangos į krantą išmeta visas šiukšles", – pabrėžia gydytojas.

Verta žinoti

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje www.smlpc.lt, skiltyje "Aplinkos sveikata / Maudyklos / Maudyklų vandens kokybė". Ji atnaujinama iš karto, gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.

Ir jūroje gresia užsikrėsti

Upėse, ežeruose mikrobai dauginasi greičiau, tačiau rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis kyla ir maudantis Baltijos jūroje, ypač kai ji žydi. Tuo metu į gilesnius vandens sluoksnius neprasiskverbia ultravioletiniai saulės spinduliai, todėl ten kur kas ilgiau išlieka gyvybingos bakterijos. Jei nėra vėjo, vyrauja aukšta temperatūra, žalias vanduo gali išsilaikyti ilgai. Pūvant žydintiems dumbliams, dauginasi bakterijos, mažėja deguonies, sklinda nemalonus kvapas, todėl padidėja vandens toksiškumas ir maudynės kelia pavojų sveikatai.

Atminkite!

Laikykitės asmens higienos ir nelieskite maisto, kol po maudynių ar žaidimo smėlyje nenusiplausite rankų švariu vandeniu.

Apie pavasarinį konjunktyvitą ir kitas akių ligas kalbamės su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologe dr. Rasa Sirtautiene.

– Pavasarinis konjunktyvitas – kaip jį atpažinti ir į ką jis nusitaiko?

– Jis dar vadinamas vernaliniu keratokonjunktyvitu. Tai yra ragenos ir junginės uždegimas, kurį sukelia alerginė reakcija. Šis susirgimas būdingas vaikams iki 10 metų. Daugiau serga berniukai. Kodėl? Kol kas nėra jokio paaiškinimo. Kaip ir neįrodyta, kas tiksliai sukelia pavasarinį konjunktyvitą, tačiau pastebima, kad jis pasireiškia žmonėms, kuriuos kamuoja ir kitos alerginės reakcijos – nosies užgulimas, odos alergijos, egzema, bronchinė astma. Į aplinką jautriau reaguojama pavasarį, kai sužydi pievos ir medžiai.

– Kuo skundžiasi vaikas, kuriam pasireiškia pavasarinis konjunktyvitas?

– Pagrindinis simptomas – akyčių niežėjimas, vėliau – deginimas. Atsiranda vandeningos ir netgi lipnios išskyros. Būdingas jautrumas šviesai, tai yra šviesos baimė. Paburksta vokai, vaikui gali būti ypač sunku atsimerkti rytais. Šis uždegimas gali pakenkti ne tik junginę, tai yra gleivinę, išklojusią vokus ir akies obuolį. Gali paliesti ir akies rageną, ir vadinamąjį limbą, tai riba tarp ragenos ir odenos, baltosios akies obuolio dalies. Akis gali parausti, gali pradėti vystytis randinis audinys. Kai uždegimo procesai pereina į rageną, gali pablogėti regėjimas.

Neišsigąskite – per kelias dienas uždegimas tiek nepažengs, tačiau metai iš metų besitęsiantis, negydomas konjunktyvitas gali pridaryti žalos.

Neįrodyta, kas tiksliai sukelia pavasarinį konjunktyvitą, tačiau pastebima, kad jis pasireiškia žmonėms, kuriuos kamuoja ir kitos alerginės reakcijos – nosies užgulimas, odos alergijos, egzema, bronchinė astma.

– Ar vaiką iškart reikėtų vesti pas akių gydytoją?

– Dvi tris dienas galima palaukti, ypač jei žinote, kad vaikas yra alergiškas. Jeigu negerėja, akis vis labiau skauda, vaikas skundžiasi, kad blogiau mato, tuomet būtina pasirodyti gydytojui.

– Kaip padėti pirmosiomis uždegimo dienomis?

– Rekomenduoju dėti šaltus kompresus (sumirkykite rankšluostį šaltame vandenyje ir uždėkite jį ant akyčių) arba tiesiog šaltu vandeniu nuplauti akis. Jeigu žinote, kad vaikas linkęs į alergijas, venkite būti lauke, kad ir kaip to norėtųsi. Pradėjus žydėti pievoms, medžiams, tikrai nereikėtų leisti vaikui lakstyti valandų valandas. Kuo dažniau plaukite akis vandeniu, kad būtų pašalinta kuo daugiau alergenų.

Patarčiau vaikui sulašinti akis drėkinančių lašiukų, vadinamųjų dirbtinių ašarų. Tik pirkdami rinkitės tas, kurios be konservantų. Jos palengvins sudirginimą ir nuplaus nešvarumus. Laikykite dirbtines ašaras šaldytuve ir, reikalui esant, lašinkite vėsias. Taip pat svarbu drėkinti kambarių orą, valyti dulkes.

Jeigu per dvi tris dienas padėtis negerėja, kreipkitės į gydytoją. Jis paskirs vaistų – antialerginių arba nuo uždegimo. Vienas būdingesnių simptomų: išvertus voką, vidinėje jo pusėje matyti grindinio akmenis primenantys iškilimai. Bet voką išversti gali tik gydytojas.

Dr. Rasa Sirtautienė.

– Ar alergiškų vaikų daugėja?

– Aplinka nešvarėja, tad ir alerginių reakcijų daugėja. Kartais per daug vartojame medikamentų, kartais per daug laiko praleidžiame nešvarioje aplinkoje, o kur dar įvairios cheminės medžiagos, vartojamos buityje... Galėtume tą priežasčių sąrašą tęsti ilgai, bet faktas tas, kad alergiškų vaikų yra vis daugiau.

– Ar matyti progreso požymių? Ko pasiekė mokslininkai?

– Eksperimentiniai vaistai vis dar kuriami. Dabar dirbama su grupe, kuriai duodami vadinamieji ciklosporinai. Tai antimetabolitiniai vaistai, kurie gali sumažinti alerginę reakciją į aplinką. Šiuos medikamentus gali skirti tik gydytojas. Šie vaistai sumažina alerginę reakciją, tačiau gali sukelti paraudimą, skausmą ir kitas nepageidaujamas reakcijas. Lietuvoje yra galimybė gydytis šiais vaistais, bet gydymas kol kas eksperimentinis ir nelaikomas panacėja.

Alergiškiems žmonėms metų metais taikoma ta pati praktika – bandyti išvengti alergenų arba kuo labiau sumažinti jų kiekį.

– Dažnai alergiški žmonės, nepasitikėdami vaistais, griebiasi liaudiškų priemonių. Ar jomis palengvina simptomus, ar, priešingai, pablogina padėtį?

– Šilta ramunėlių arbata alergiškoms akims tikrai nepadės, bet dar labiau suerzins. Geriau tiesiog praplauti akis švariu virintu vėsiu vandeniu. Virintu, bet ne karštu! Reikėtų saugotis, kad į akis nepatektų jokie tirpalai, nenaudoti jokių kompresų.

– Iki šiol kalbėjome apie pavasarinį konjunktyvitą, kuris pasireiškia alergiškiems vaikams. Tačiau akių uždegimai užklumpa ir suaugusiuosius. Kokia šių ligų kilmė?

– Pavasarinis konjunktyvitas tikrai nėra dažnas ir pasitaiko tik tam tikroje pacientų grupėje (šiuo atveju alergiškiems vaikams iki 10 metų). Dažniau sutinkamas paprastas alerginis konjunktyvitas, kurį sukelia namų dulkės, erkutės, gyvūnai, žiedadulkės, skalbimo milteliai, kosmetika ir pan.

Pacientai skundžiasi labai panašiai kaip ir anksčiau minėto konjunktyvito atveju: paburksta vokai, niežti akys, jos ašaroja. Šis uždegimas gali kilti bet kuriuo metų laiku ir bet kuriam alergiškam žmogui. Šio konjunktyvito gydymas yra labai panašus į pavasarinio.

– Pakalbėkime apie kitas dvi konjunktyvito rūšis – bakterinį ir virusinį. Kokie jų požymiai ir kuo šie uždegimai pavojingi?

– Bakteriniam konjunktyvitui būdingos gausios, kartais gelsvos ar žalsvos spalvos išskyros. Žmogus dažniausiai pats save užkrečia: palietęs nešvarius paviršius, jis perneša bakterijas į akį. Žmogus žmogui irgi gali perduoti šią ligą: tarkim, mama, valydama sergančio vaikučio akis, nenusiplauna rankų, pakrapšto savo akį ir taip perneša bakterijas. Bet taip pasitaiko rečiau.

Susirgęs žmogus patiria tikrai nemalonius pojūčius: pūlių gali būti nemažai, sulimpa akys, blakstienos. Jeigu tai tik junginės uždegimas, regėjimui pavojaus nėra. Jeigu uždegimas nukeliauja iki ragenos, tuomet žmogus gali pradėti prastai matyti. Šis konjunktyvitas gydomas antibiotikais.

Virusinis konjunktyvitas dažniausiai sukeliamas adenovirusų. Nuo viruso specifinio gydymo nėra, ir antibiotikai nepadės. Jei ir skiriami antibiotikų lašai, jie yra skirti antrinės infekcijos profilaktikai. Viruso sukeltas uždegimas praeina savaime.

Adenovirusas iš pradžių sukelia gerklės skausmą, slogą, gali kilti temperatūra. Tik vėliau parausta viena akis, tada – kita. Noriu pabrėžti, kad šis virusas yra labai užkrečiamas. Jeigu sergantis žmogus paliečia savo akį, vėliau ta ranka – durų rankeną, kitas žmogus irgi ją paliečia, su ta ranka pasikrapšto akį – virusas jau joje. Taip užsikrėsti galime ir autobuse, ir mokykloje, ir parduotuvėje, ir biure, kitaip tariant, bet kur.

Šio viruso simptomai panašūs į bakterinio, tik būna žymiai mažiau pūlių. Gydytojas turi įvertinti, pats žmogus tikrai nediagnozuos. Adenoviruso sukeltam akių uždegimui gydyti vaistų nėra. Gydymas tik palengvina simptomus. Ligonis gali vėlgi pasitelkti kompresus (bet ne karštus, o šiltus) ir dirbtines ašaras. Nepersistenkite ir nelašinkite dažnai – dviejų trijų kartų per dieną pakaks.

– Kokia turėtų būti kiekvieno žmogaus akių higiena?

– Nelieskite akių be reikalo, nekrapštykite jų, dažniau plaukite rankas. Pabandykite suskaičiuoti, kiek kartų per dieną paliečiate akis. Įtariu, kad nustebsite. Ypač dabar, kai viena svarbiausių koronaviruso profilaktikos priemonių yra neliesti veido ir akių, mūsų rekomendacija tampa ypač aktuali.

Kiek kartų per dieną paliečiate veidą?

Australijos visuomenės sveikatos institutas 2015 m. atliko įdomų tyrimą. Mokslininkai aiškinosi, kiek kartų per dieną žmogus paliečia savo veidą. Buvo stebimi 26 medicinos mokslus studijuojantys jaunuoliai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas studentas vidutiniškai per valandą savo veidą palietė 23 kartus. Vieni tiriamieji lietė burną, kiti – nosį, treti – akis, buvo ir tokių, kurie palietė visas šias zonas. Būtent akis lietė 27 proc. tiriamųjų. Mokslininkai padarė išvadą, kad dauguma žmonių savo veidą liečia nevalingai, todėl paragino kaskart rankai artėjant prie veido apie tai pagalvoti. Juk virusų ir bakterijų kelias prasideda būtent nuo rankų, o baigiasi mūsų nosyje, akyse ar burnoje.

Rezultatas pribloškė

"Rytais tenka labai anksti keltis, pritrūksta laiko pasigražinti prieš darbą, todėl ir nusprendžiau, kad permanentinis akių vokų makiažas labai pravers", – įvardija savo motyvą pasidaryti intervencinę grožio procedūrą kaunietė Asta M.

Ji išsirinko draugių rekomenduotą meistrę, pageidavo švelnios, šiek tiek rusvos akių vokų spalvos ir nedidelės kontūro linijos ties blakstienomis.

Deja, po procedūros veidrodyje išvydo mėlynus akių vokus ir kreivas strėlytes ties blakstienomis. "Viena mano akis atrodė žvelgianti aukštyn, o kita – žemyn", – apibūdino rezultatą Asta M. Jos priekaištus išgirdusi meistrė tik gūžčiojo pečiais ir tikino, kad niekada iki šiol taip nėra nutikę.

Paprašyta pakomentuoti kolegių nesėkmes medicinos kosmetologė Indrė Buslienė svarsto: ne visada kaltas meistras – kai kurių organizmo reakcijų negali nuspėti net pats geriausias specialistas. Šiuo atveju intervencinės procedūros rezultatas netenkino estetine prasme, tačiau gali nutikti ir blogiau, kai pakenkiama sveikatai.

Svarbu įvertinti riziką

"Darant permanentinį makiažą odos sluoksnis pažeidžiamas tiek, kad po procedūros užsideda šašas. Kai žmogus turi polinkį į keloidinius randus, oda nesugis gražiai. Tokių žmonių žaizdos randėja. Pats klientas apie tokį savo polinkį gali net nežinoti", – perspėja I.Buslienė.

Indrė Buslienė: tikrai nenoriu gąsdinti, kad moteris dėl priklijuotų blakstienų visiškai praras natūralias, tačiau jos taps silpnesnės.

Atsargiau intervencines procedūras turėtų rinktis sergantys cukriniu diabetu. "Gijimo procesas gali užtrukti, o rezultatas – netenkinti. Ilgalaikio makiažo nepatarčiau daryti nėštumo metu, – įvardija dar vieną rizikos grupę pašnekovė. – Gali būti neadekvati reakcija į naudojamus produktus. Gali kilti alergija arba išeiti netikėta spalva: pavyzdžiui, vietoj mėlynos – juoda."

Dar viena jautri veido vieta – lūpos: procedūros metu jos gali labiau kraujuoti nei kitos sritys, be to, gali pabusti snaudžiantis Herpes virusas.

"Pūlingos aknės metu taip pat nerekomenduočiau atlikti makiažo, nes jis gali tapti papildomos infekcijos šaltiniu. Palaukite, kol aknė išgis", – pataria kosmetologė.

Procedūros metu į poodį specialiais antgaliais įvedama pigmento, o jo sudėtyje yra sunkiųjų metalų. "Be jų spalva išbluktų. Sunkieji metalai gali sukelti alerginę reakciją arba duoti neprognozuojamą spalvą", – aiškina I.Buslienė.

Neikite gražintis ir tuomet, kai negaluojate. "Sako, turiu nedarbingumą, gera proga pasidaryti procedūrą, – pasakoja apie neatsakingai mąstančias klientes grožio specialistė. – Nerekomenduoju taip elgtis. Grožio procedūras reikia atlikti tuomet, kai esate sveikos ir stiprios, o ne paliegusios ir išsekusios."

Niežulys ir raudonos akys

Priauginamos blakstienos – dar vienas mados klyksmas, kuris vėlgi turi šalutinį poveikį. Taip, tokios blakstienos atrodo įspūdingai, jų nereikia kasryt tepti tušu, jos netrukdo sportuoti ar užsiimti kita aktyvia veikla. Tačiau atsiranda sunkumų valant makiažą, pavyzdžiui, vokų šešėlius ir nuvestas strėlytes, ilgesnės blakstienos gali susipinti ir dirginti akis. Priaugintos blakstienos nesilaiko amžinai, jos iškrenta, todėl tenka jas nuolat papildyti.

"Aš net nežinojau, kad esu tokia jautri. Po kelių valandų, praleistų atliekant procedūrą, pajutau, kad man niežti akis. Galvojau, kad tai  laikina ir kitą dieną bus viskas gerai, tačiau taip neatsitiko. Kitą dieną buvo dar blogiau. Akys raudonavo, jas ištisai niežėjo, negalėjau normaliai žiūrėti", – guodėsi dar viena grožio procedūromis nusivylusi moteris.

Pasak I.Buslienės, akių alergiją gali sukelti blakstienoms priklijuoti naudojami klijai. "Ant jūsų blakstienų tepami klijai ir priklijuojamos naujos. Kadangi naudojami specifiniai klijai, kurių sudėtyje yra formaldehido, gali kilti alergija. Kosmetologas gali nežinoti, kad klientė jautri sudėtinėms klijų dalims", – I.Buslienė ragina nekaltinti vien tik grožio specialistų.

Ji pasakoja specializuotoje literatūroje radusi prielaidų, esą prie priklijuotų blakstienų lengviau kimba bakterijos. "Mes gyvename nesterilioje aplinkoje, joje dauginasi bakterijos, dėl kurių prasideda uždegimo procesai", – patikslina kosmetologė.

Tačiau kasytės nėra mados dalykas, greičiau tai galimybė turėti ilgus tankius plaukus per vieną dieną.

Susilpnėja savosios

Jautriau į priklijuojamas blakstienas gali reaguoti ir moterys, nešiojančios kontaktinius lęšius. "Juk akys ir taip ryte vakare, išimant lęšius, dirginamos, todėl tampa jautresnės. Lankymasis baseine ar pirtyje taip pat gali tapti dirgikliu akims, kurios papuoštos priauginamomis blakstienomis", – perspėja pašnekovė.

Niekas nesiginčija, kad, pailgėjus ir patankėjus blakstienoms, atsiveria akys, pagilėja žvilgsnis, moteris tampa patrauklesnė. Tačiau šis žavesys turi ir antrą medalio pusę. "Kas atsitinka su mūsų tikromis blakstienomis? Pirmiausia jos patiria klijų poveikį. Tada ant viršaus dedama trigubai sunkesnė dirbtinė blakstiena, kuri lenkia natūralią žemyn. Linkdama blakstiena pradeda keisti augimo formą ir silpnėti", – visą procesą apibūdina I.Buslienė.

Blakstiena turi kvėpuoti per folikulą, kuris yra prie pat akies voko. Kai ant viršaus priklijuojama dirbtinė blakstiena, oras negali patekti iki folikulo. "Tikrai nenoriu gąsdinti, kad moteris dėl priklijuotų blakstienų visiškai praras natūralias, tačiau jos taps silpnesnės", – perspėja pašnekovė.

Įmantri šukuosena – kančia

"Mano dukra vieną dieną atėjo ir pasakė: "Mama, noriu afrikietiškų kasyčių." Aš kaip stovėjau, taip ir krestelėjau į kėdę. Dar bandžiau atkalbėti, bet mano abejonių dukra negirdėjo", – pasakoja paauglės dukros mama Rita V.

Ji nutarė pasidomėti, kokia tai šukuosena, kokie galimi pavojai. Atrodo, patogu – supynei kasytes ir jokio vargo: nei plaukus džiovinti, nei tiesinti, nei šukuoseną formuoti. Tačiau ši mama rado ir gąsdinančios informacijos: internete apstu nuomonių, esą tokioje įmantrioje šukuosenoje gali apsigyventi įvairių vabalėlių. Be to, kasytėms supinti naudojamas ir dirbtinis pluoštas, kuris suteikia plaukams spalvos ir ilgio. Būtent įpintas sintetinis plaukas gali sukelti galvos odos niežulį, rečiau – alergiją.

"Sužinojusi tokių dalykų, bandžiau atkalbėti savo dukrą, tačiau veltui. Vienos galvos pusės ji norėjo mėlynos, kitos – raudonos. Suradome meistrę. Pynė visą dieną. Dukra išties atrodė įspūdingai", – prisimena pašnekovė.

Tačiau netrukus prasidėjo košmaras. "Dukrai prasidėjo baisus galvos odos niežulys. Iki kraujo draskėsi vaikas. Paskambinau meistrei, ji sako – patepkite "Bepanthen" tepalu. Turėtų praeiti", – prisimena pašnekovė.

Universalu: afrikietiškos kasytės – stilinga, egzotiška ir patogi šukuosena, nereikalaujanti daug priežiūros; šią madą atrado ir vyrai.

Ilgai nelaukusi, ji išpynė dukters kasas, išplovė galvą ir ištepė tepalu. "Daugiau gyvenime neleisiu dukrai taip savęs kamuoti", – prižadėjo mama.

Užkrečianti mada

Tarptautinis šios šukuosenos pavadinimas box braiding, pažodžiui verčiant – plaukų supakavimas.

"Kiekvienais metais girdžiu, kad šiemet kasytės labai madingos, ypač vasarą. Tačiau kasytės nėra mados dalykas, greičiau tai galimybė turėti ilgus tankius plaukus per vieną dieną", – pastebi Aleksandra Minina, kasytes pinanti daugiau kaip penkiolika metų.

Meistrė pasakoja, kad kasytės pinamos su dirbtiniu plauku pluoštu,  vadinamuoju kanekalonu, kuris ir suteikia galimybę pailginti plaukus. "Galima rinktis bet kurią plaukų spalvą ar jų derinius, o plaukai atrodys labai natūraliai", – pasakoja A.Minina.

Anksčiau kasytes dažniau pindavosi lietuvės, gyvenančios užsienyje. Pastaraisiais metais tai tampa populiaru ir mūsų šalyje.

"Kasyčių išpopuliarino ir žinomi žmonės, ypač dainininkė Marija Grabštaitė. Atvykusi studijuoti į Vilnių, ji išbandė daugybę skirtingų kasyčių storių, ilgių ir spalvų derinių. Baigusi studijas, ji grįžo gyventi į Kauną jau su pailsėjusiais, ilgais, nuostabiais plaukais", – prisimena Aleksandra.

Pasak jos, vyrai irgi atrado šią madą: kasytes jie pina tik viršugalvyje, kiti plaukai nuskutami. "Juk priežiūra minimali, todėl vyrams toks stilius patogus", – priduria kasyčių specialistė.

Ieškokite patyrusio meistro

Jeigu kasytes pina profesionalas, jis greičiausiai naudos specialų pynimą, kuriam nereikia jokių mazgelių, o plaukai neveržiami. Nereikia naudoti cheminių priemonių, kurios gali gadinti plaukus.

"Kasyčių pynimas yra ganėtinai ilgas procesas, trunkantis nuo 6 iki 12 valandų. Jei kasytes pina nepatyręs žmogus, procesas gali užtrukti ir kelias dienas", – pasakoja A.Minina.

Jai dažnai tenka girdėti pasakojimų apie afrikietiškų kasyčių žalą plaukams. "Viskas tik dėl netinkamo pynimo ir nekokybiško pluošto naudojimo. Tinkamai supintos kasytės plaukų negadina. Išpynus  afrikietiškas kasytes iškrenta nemažai plaukų, bet tik tie, kurie ir turėjo iškristi, bet negalėjo, nes buvo supinti", – pabrėžia meistrė.

Jei jaučiate, kad spaudžia ir nepatogu, nemanykite, kad batas prasitampys: greičiau negrįžtamai deformuosis jūsų pėda.

Ji perspėja, kad kasytės gali sukelti panašią priklausomybę kaip tatuiruotės: vieną kartą pasidarius, nesinori sustoti. "Afrikietiškos kasytės turi tikrai daugiau pranašumų nei trūkumų, jos nereikalauja daug priežiūros, plaukai pailsi nuo dažymo, tiesinimo, visada atrodo gražiai ir tvarkingai, be to, vos per vieną dieną galima tapti ilgaplauke", – nurodo pranašumus A.Minina.

Meistrė tikina, kad tinkamai supintos kasytės plaukų negadina, juos gadina neatsakingi pynėjai. "Nepatyrę meistrai gali pinti kasytes, kai jų pinti negalima: pavyzdžiui, kai yra pažeista galvos oda. Mėgėjas gali per daug suveržti, netvarkingai paskirstyti plaukus, naudoti sintetinį, nekokybišką plaukų pluoštą ar siūlus. Tai ne tik negražu, bet ir sugadinti plaukai bei diskomfortas ilgam", – apgailestauja dėl kolegų neatsakingumo Aleksandra.

Žavingo stoto kaina

Yra ir dar vienas moteriško grožio aksesuaras, kuris, galima sakyti, negrįžtamai žaloja sveikatą. Taip, šis aksesuaras dailiajai lyčiai suteikia žavingą judesį klubais, kuris veda vyrus iš proto, tačiau moterims kainuoja sveikas blauzdas ir pėdas.

Turbūt nutuokiate, kad kalbame apie aukštakulnius. Prisiminkime batus, kurie buvo skambiai pavadinti žudikais: jų platforma gali siekti kelis centimetrus, o pats pakulnis – keliolika. Moteris, avinti tokius aukštakulnius, atrodo moteriška, žavi, pasitempusi. Tačiau kokia kaina?

Gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius perspėja, kad, ilgą laiką avint aukštakulnius batus, ypač jei jų priekis siaurėjantis, pirštai yra stumiami į pėdos centrinę dalį: nykštys – į išorinę pėdos pusę, o mažasis pirštas – į vidinę.

"Normali eisena, kai žingsnis prasideda nuo pėdos pastatymo ant kulno ir tik atsispiriant dalyvauja padikauliai ir nykštys. Avint aukštakulnius, kardinaliai pasikeičia krūviai, tenkantys pėdai. Kuo aukštesnis bato kulnas, tuo mažiau krūvio tenka kulnui, tuo daugiau apkraunama padikaulių galvučių sritis ir nykštys", – pasakoja gydytojas.

Ilgainiui raiščiai ir sąnarių kapsulės, prilaikančios normalią pėdos formą, išsitampo, ir atsiranda negrįžtamos pėdų deformacijos. Dažniausiai išsivysto išsikišusio kauliuko (hallux valgus), plaktukinių pirštų, penktojo padikaulio deformacijos.

Žala – sulig centimetrais

Pasak G.Pociaus, jei moteris ilgą laiką avi batus aukštu pakulniu, ji nebegali vaikščioti su paprasta avalyne žema pakulne.

"Moteris sako, kad jaučiasi nepatogiai, jaučia tempimą ir skausmą Achilo sausgyslės ir užpakalinės blauzdos raumenų grupės srityje. Vėliau sako, kad nebegali vaikščioti su paprasta avalyne, nes jaučiasi, tarsi virstų atgal. Tai įvyksta dėl Achilo sausgyslės ir jos raumenų blauzdoje santykinio sutrumpėjimo, kuris atsiranda nuolat vaikštant ant aukšto kulno", – pasakoja gydytojas traumatologas.

Jis nepataria rinktis avalynės su aukštesniu kaip 5 cm pakulniu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvienas papildomas pakulnio centimetras 10 proc. padidina krūvį, tenkanti padikaulių ir pirštų sričiai.

"Vadinasi, jei jūsų pakulnis siekia 10 cm aukštį, padikauliams tenka dvigubai didesnis krūvis, nei vaikštant avalyne be pakulnio", – skaičiuoja G.Pocius.

Svarbiausia – sveikos pėdos

Gydytojas pataria labai atidžiai rinktis batus, kuriuos pirksite. "Į batų parduotuvę eikite po pietų, nes net ir sveikiausių žmonių pėda per dieną sutinsta. Atkreipkite dėmesį į bato priekį, rinkitės batus su bukesniu priekiu – taip mažiau deformuosite pirštus. Jau matuojantis avalynę ji neturi niekur spausti – kad tuo įsitikintumėte, pavaikščiokite parduotuvėje kelias minutes", – pataria G.Pocius.

Jei jaučiate, kad spaudžia ir nepatogu, nemanykite, kad batas prasitampys: greičiau negrįžtamai deformuosis jūsų pėda.

Eidamos į renginį, kuriame teks avėti aukštakulnius, nepatingėkite pasiimti atsarginius patogius batus, kurie išgelbės nuo kančių.

"Siekdamos išvengti negrįžtamų padarinių, prisitaikykite specialiai aukštakulniams skirtus įdėklus į batus, kurie sugeria smūgius žingsnio metu ir švelnina poveikį labiausiai pažeidžiamoms pėdos vietoms. Jei jau žinote vietas, kurias aukštakulniai greičiausiai nutrins, prieš juos avėdamos užsiklijuokite specialius pleistrus, kurie sumažina odos trintį. Jei jau atsirado pirštų plaktukinių deformacijų ar išsikišusio kauliuko (hallux valgus) deformacija, ortopedinių gaminių parduotuvėje klauskite patarimo. Jums pritaikys jūsų deformacijos korekcijai labiausiai tinkančius silikoninius tarpupirščius, laikiklius ir kitus gaminius", – dalijasi naudingais patarimais gydytojas ortopedas traumatologas G.Pocius.

Plastiko yra visur

„Minėtas EP sprendimas palies produktų gamintojus ir jų klientus. Pradedant kiekviena maža įstaiga, kuri savo veikloje naudojo vienkartinius indus, baigiant didelėmis įmonėmis ir centrais“, – pasakojo Aplinkos apsaugos instituto ekspertė Virginija Žygienė.

Jos teigimu, plastiko gamyba auga dideliais tempais, o tam įtakos turi vartojimas ir auganti ekonomika. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet pagaminama apie 335 mln. tonų plastiko atliekų.

Dažniausiai įvairios vienkartinės pakuotės ar daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

Mokslininkai perspėja, kad dėl plastiko taršos gali išnykti apie 700 rūšių jūrų gyvūnų ir žuvų.

„ES siekia, kad kiekvienas iš mūsų kuo mažiau vartotų, taip susidarytų mažiau atliekų. Be to, piliečiai raginami daugelį daiktų ir pakuočių vartoti pakartotinai. Jeigu visgi daiktas nebetinkamas vartoti, jis turėtų keliauti į perdirbimą arba deginimą, ir tik kraštutiniu atveju – į sąvartynus“, – perspėja V. Žygienė.

Laiko liko nebedaug – mažiau nei metai. Ką daro Lietuvos verslas, kad pasiruoštų šiam EP sprendimui įgyvendinti? „Kai kurie dideli prekybos centrai jau atsisakė plastikinių maišelių, kitos įmonės taip pat pradėjo ieškoti tvarių sprendimų. Plastiko yra ne tik maisto pakuotėse ir vienkartiniuose induose, bet ir drabužiuose, automobiliuose, maitinimo įstaigų dalijamuose žaisluose, statyboje, praktiškai – visur“, – vardijo ekspertė.

Pataria susimąstyti

Ar kada susimąstėte, kad įprastuose popieriniuose kavos puodeliuose yra plastiko? Pakuočių tvarkymo organizacijos duomenimis, kavos mėgėjai Lietuvoje per metus sunaudoja apie 40 mln. popierinių puodelių, o vienas Lietuvos biuro darbuotojas – vidutiniškai apie 500. O kur keliauja šie puodeliai? Dažniausiai – į buitinių atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartynus.

Jeigu žmogus sąmoningesnis, tokį puodelį jis išmeta į popieriui skirtus atliekų konteinerius. Tačiau, prisiminkime, net ir popieriniuose puodeliuose yra plastiko. Visgi, tikėtis kiekvieno sąmoningumo būtų naivu, tad kai kurios įmonės tiesiog pradėjo ieškoti alternatyvų, kuo pakeisti esamą tarą ir pakuotes. Ir, laimei, rado.

Susirūpino ne tik puodeliais

Degalinių tinklą valdanti „Viada LT“ jau ėmėsi iniciatyvos mažinti arba visiškai atsisakyti plastiko. Šis sprendimas – ilgalaikės strategijos dalis.

„Kombinuoto pobūdžio puodelius į popierinius ėmėmės keisti dar pernai. Šiuo metu visose mūsų degalinėse – tik popieriniai puodeliai. Mes tikrai nelaukiame galutinio EP nurodyto termino, o į mūsų aplinkosauginių prioritetų sąrašą yra įtraukti ne tik kavos puodeliai“, – pabrėžė įmonės generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Taupydama popierių, įmonė sukūrė mobiliąją programėlę, kuria galima atsiskaityti už paslaugas degalinėse ir čekį gauti telefonu. Šiam procesui visiškai nenaudojamas popierius. Be to, įmonė pamažu atsisako popierinių sąskaitų faktūrų ir naudoja tik elektronines. „Per metus mes sukaupiame archyvą, kuris, sukrautas į lentynas, driektųsi kokį kilometrą. Visa tai mes perkėlėme į elektroninę erdvę“, – pasakojo L. V. Karlavičius.

Aplinkai saugoti įmonė naudoja ilgiau tarnaujančias LED lemputes, degalinėms aprūpinti perkama tik žalioji energija, o ateityje ant degalinių stogų planuojama įrengti saulės baterijas.

L. V. Karlavičius pabrėžė, kad ieškoti tvaresnių sprendimų įmonę paskatino ne tik siekis prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir klientai, kurių pasirinkimas vis dažniau būna palankus aplinkai.

Naujovę sukūrė lietuviai

Ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas.

Ilgą laiką vienkartinius kavos puodelius „Viada LT“ pirko iš Kinijos gamintojų. „Kai pradėjome domėtis, ar įmanoma sukurti popierinius, mums vis atsakydavo neigiamai. Tačiau viena Lietuvos įmonė visgi ryžosi atlikti mokslinius tyrimus ir sukurti pakuotę. Mums reikėjo ne tik pakuotės, bet ir dizaino elementų, kurie būtų biologiškai skaidūs ir saugūs. Puodelis turėjo išlaikyti ir visus stiprumo bei temperatūros rodiklius. Šiam gamintojui pavyko sukurti tai, ko mums reikia, ir tuo mes labai džiaugiamės“, – neslėpė emocijų L. V. Karlavičius.

Dabar „Viada LT“ tinklo degalinėse pirkėjas randa tik naujos technologijos popierinius puodelius su vandeniui atsparia danga. Jie yra ekologiški ir gali būti rūšiuojami kartu su popieriumi bei perdirbami.

Beje, degalinėse neliko ne tik puodelių su plastiku, bet ir plastikinių dangtelių – juos pakeitė kompostuojami dangteliai iš natūraliai suyrančių medžiagų.

„Liaudiškai sakant, šis dangtelis yra pagamintas iš krakmolo. Per dvejus, trejus metus nieko nedarant jis ištirpsta ir pavirsta trąša, o jeigu naudojami pramoniniai komposto įrenginiai, tai dangteliai suyra dar greičiau“, – pasakojo įmonės vadovas.

Kava nebrangs

Ar dėl tokių inovatyvių sprendimų gali pabrangti kava? „Kavos puodelis mums tapo brangesnis 10 proc., tačiau klientui už kavą mokėti daugiau nereikės. Už tokias inovacijas mes tikimės mokesčių nuolaidos, kuri ir kompensuotų didesnes išlaidas“, – vylėsi L. V. Karlavičius.

Beje, ne visos įmonės taip pasielgė. V. Žygienė pasakoja, kad Londone šešiais centais buvo apmokestinti vienkartiniai puodeliai. „Kas tuomet atsitiko? Žmonės pakeitė savo įpročius ir pradėjo nešiotis daugkartinius puodelius“, – pastebėjo ekspertė.

Visgi lietuvių įpročiai kiek kitokie nei britų. Tą mato ir L. V. Karlavičius. Nors įmonė „Viada LT“, kaip ir kiti degalinių tinklai, siūlo pirkėjams rinktis daugkartinius puodelius, populiaresni išlieka vienkartiniai.

„Yra tam tikri nepatogumai: juos reikia išplauti, prisiminti, įsidėti į mašiną ir pan. Ieškodami tvarių sprendimų, mes nutarėme kirsti per patį didžiausią blogį – patys pakeisti siūlomą tarą ir paversti ją lengvai perdirbama“, – pridūrė L. V. Karlavičius.

Blogis – kombinuotos pakuotės

V. Žygienė pabrėžė, kad didžiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra ne pats plastikas, o jo perdirbimas – mat daug gaminių yra kombinuotų. „Kalbu apie mums įprastus kavos puodelius, kuriuose iki šiol buvo ir popieriaus, ir plastiko. Todėl ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas“, – pabrėžė ekspertė.

Pasak jos, žmonija negali atsisakyti visko ir rinktis kraštutinumus, tačiau būti išradingesniam visuomet galima.

L. V. Karlavičius pridūrė, kad pakuotėms, kuriose laikomi „Viada LT“ gaminami sumuštiniai, taip pat ieškoma alternatyvų.

„Pats realiausias būdas – surasti popierinį arba perdirbamą sprendimą. Svarbiausia – atsisakyti kombinuotų pakuočių, kurias ir sunkiausia perdirbti. Plastiku dengtas kartono gaminys – toks anksčiau buvo mūsų puodelis. Atskirti popierių ir plastiką beveik nėra jokių galimybių. Tad tokie puodeliai patekdavo į sąvartynus ir praeidavo daug metų, kol išnykdavo“, – svarstė L. V. Karlavičius.

Trys pagrindinės taisyklės

Sena lotynų patarlė primena: gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume. O štai gydytoja E.Gavelienė pasidalija praktiškesne savo įžvalga: "Mes valgome tam, kad gautume būtinų maistinių medžiagų."

Pasak jos, visų pirma reikia reguliariai valgyti, palaikyti normalią kūno masę ir gauti kuo įvairesnių maistinių medžiagų. Tai trys pagrindinės taisyklės, kurios žmonėms buvo žinomos dar praėjusį šimtmetį. Modernėjant pasauliui ir ieškant stebuklingų dalykų, deja, nutolome nuo esminių mitybos pagrindų.

"Vienu kartu žmogui suvalgyti būtiną paros maisto kiekį būtų labai nefiziologiška – per didelis maisto tūris. Dėl to turėtume reikalingą maisto kiekį išdalyti į keletą valgymo kartų per dieną. Rekomenduojama (priklausomai nuo mūsų skrandžio išsituštinimo greičio) valgyti nuo 3 iki 5 valandų intervalais. Kiekvienas gali pasirinkti individualiai. Tai būtų trys keturi valgymai per dieną", – skaičiuoja daktarė.

Jos teigimu, dauguma mitybos rekomendacijų, madų ir dietų yra atkeliavusios iš ligonių valgiaraščio, kurias sveiki žmonės bando pritaikyti sau. Pavyzdžiui, populiari kumščio taisyklė: esą žmogus per kartą turėtų suvalgyti tokį kiekį maisto, kiek telpa į jo kumštį.

"Būtent ši taisyklė skirta norint paaiškinti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms jų valgymo kiekius. Aiškinama pagal kumštį, piršto dydį, kad žmogus lengviau suprastų, kiek jam suvalgyti. Tačiau šios taisyklės skirtos sergantiesiems", – akcentuoja pašnekovė.

Edita Gavelienė

Skaičiuojama, kad moters skrandis talpina apie 0,5 l, vyro – šiek tiek daugiau: apie 700 ml.

Būtina maisto įvairovė

Ne riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekį turėtume ant pirštų skaičiuoti, o pasirūpinti kasdien gaunamo maisto įvairove. Tam, kad nepasimestume, sudaryta net mitybos piramidė, kurioje aiškiai matyti, kiek per dieną turėtume suvalgyti duonos, kiek mėsos ir kiek daržovių.

"Šioje piramidėje ir numatyta, kad žmogus per dieną gautų apie 50 proc. angliavandenių, apie 30 proc. riebalų ir apie 15–20 proc. baltymų. Tokios porcijos rekomenduojamos suaugusiajam", – pabrėžia E.Gavelienė.

Net ir mažas vaikas žino: daržoves ir vaisius valgyti būtina. Tačiau ar norisi? "Mes, lietuviai, daržovėmis vis dar laikome pomidorą ir agurką. Apie kitas daržoves užmirštame. Į daržovių sąvoką įeina labai plati produktų grupė, o kiekvienas sezonas turi savo pasiūlą. Vasarą mes daugiau turime šviežių daržovių, vėstant orams jas galime troškinti, žiemą galime valgyti raugintas. Kad ir kaip skaičiuotume, per parą turėtume suvalgyti apie 0,5 kg daržovių", – pataria gydytoja dietologė.

Komforto jausmas pavalgius

Mitybos pasaulį vienu metu buvo apsėdusi maisto produktų derinimo mada. Šios krypties šalininkai ragino nevalgyti mėsos kartu su bulvėmis arba duona, netepti ant batono sviesto ir nedėti sūrio ant viršaus, manų košės negardinti sviestu. E.Gavelienė šiuos patarimus vadina beverčiais.

"Tikrai jokio skirtumo, nes tai, ką mes suvalgome, virškinama ilgai: šios dienos maistas gali būti apdorojamas visą parą ir netgi dvi paras. Todėl nematau jokio reikalo derinti maistą lėkštėje, jeigu jis vėliau susimaišo žmogaus organizme", – tikina pašnekovė.

Ji priduria, kad daug svarbesnis dalykas – komforto jausmas pavalgius. "Žmogus turi jaustis nepersivalgęs vieno valgymo metu. Specialistai rekomenduoja vieno valgymo metu neprisikrauti visų rūšių maisto. Bet ne dėl to, kad jis nedera, o dėl to, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Kalnas bulvių, kalnas daržovių ir kalnas mėsos greičiausiai sukels nepatogumų", –  pabrėžia E.Gavelienė.

Atsakykite sau, ar esate fiziškai aktyvūs, ar laikotės valgymo režimo ir kokio dydžio jūsų porcijos. Viskas. Jokių stebuklų!

Kai kurie specialistai ilgą laiką ragino vaisius valgyti prieš pagrindinį patiekalą, nes šie esą greičiau virškinami, o valgomi po pietų jie tik kels rūgimo procesus.

"Ši rekomendacija irgi atkeliavo iš sergančiųjų valgiaraščio. Taip turėtų maitintis žmogus, kuriam atlikta, pavyzdžiui, skrandžio operacija. Taip valgyti turėtų ir kitomis virškinimo sistemos ligomis sergantys žmonės, – paaiškina gydytoja. – Jeigu žmogus neserga ir nori maitintis sveikai, vaisius galima rinktis priešpiečiams ar pavakariams."

Vienpusis racionas alina

Kartais susidaro įspūdis, kad kaip suknelių ar paltų mados kinta, keičiantis sezonams, taip ir mitybos bei dietų mados išgyvena kaitą.

"Jeigu paanalizuotume pastarųjų 30 metų tendencijas, tikrai atrastume daugybę mitybos principų, planų ir dietų. Pagal kraujo grupę, derinant maistą, įvairios vegetarizmo pakraipos, dabar populiarus protarpinis badavimas", – vardija E.Gavelienė.

Pasak jos, mados turi vieną gerą savybę: žmogus atkreipia dėmesį į tai, ką, su kuo ir kaip jis valgo. "Bet blogai, kai racionas tampa vienpusis, neįvairus ir alinantis organizmą", – perspėja dietologė.

Ketogeninė dieta – dar viena populiari mitybos kryptis. Jos esmė – didžiąją dalį mitybos raciono sudaro riebalai, o angliavandeniai iš lėkštės beveik išmetami.

"Ši dieta taip pat atėjusi iš ligonių valgiaraščio. Ją specialistai rekomenduoja sunkiomis epilepsijos formomis sergantiems žmonėms. Ši dieta yra gydymo dalis. Vien ši žinia turėtų visus priversti susimąstyti: valgant beveik vien riebalus prasideda įvairūs procesai smegenyse. Ir pašalinis šios dietos poveikis yra kūno masės mažėjimas. Atkreipkite dėmesį į žodį "pašalinis", – pataria E.Gavelienė.

Ji perspėja, kad ketogeninė dieta gali sukelti skaudžių padarinių. "Ne kiekvienam toks maitinimosi būdas tinka, ypač žmonės, kurių jautresnė virškinimo sistema (pavyzdžiui, kasa), gali nukentėti nuo per didelio riebalų kiekio", – tikina gydytoja.

Neigiami padariniai – ir po 10 metų

Specialistai dieta laiko maitinimosi būdą, skirtą sergančiam tam tikromis ligomis, kad žmogus greičiau pasveiktų ir pasiektų ligos remisiją.

"Slyvų, Pugačiovos, vyno, Jėzaus Kristaus, kefyro ir visokių kitokių dietų esmė – sumažinti kūno masę. Štai čia ir yra skirtumas. Nė viena dieta neišgydo nutukimo, bet jos visos alina žmogaus organizmą – tai noriu pabrėžti. Jeigu kūnas ilgesnį laiką negauna vienos ar kitos maistinės medžiagos, tai tiesiog nukenčia organizmo funkcijos: vienam žmogui gali pradėti kauptis riebalai vidaus organuose, kitam gali silpti raumenų ar širdies veikla. Visa bėda ta, kad tai vyksta ilgą laiką. Skaičiuojama, kad padarinių žmogus gali sulaukti ir po dešimties metų", – perspėja E.Gavelienė.

Dietos besilaikantis žmogus netenka ne tik naudingų maistinių medžiagų, bet ir skysčių, riebalinio ir raumeninio audinių. "Jeigu žmogus nutraukia dietą, kūnas pradeda ruoštis būsimam badavimui ir pradeda didinti riebalinį audinį. Toks šokinėjimas iš dietos į dietą organizmui sukelia tik papildomą žalą", – įsitikinusi pašnekovė.

Judėti, judėti, judėti!

E.Gavelienė įsitikinusi, kad nutukęs žmogus negali pats priimti sprendimų, kaip sumažinti kūno svorį. Tam yra specialistai. Tačiau jeigu žmogus nerimauja dėl papildomų 5–6 kg, jis turėtų galvoti ne apie dietas.

"Atsakykite sau, ar esate fiziškai aktyvūs, ar laikotės valgymo režimo ir kokio dydžio jūsų porcijos. Viskas. Jokių stebuklų", – pataria dietologė.

Visur reikia laikytis saiko: nesvarbu, valgote, sportuojate ar dirbate. Mokslininkai jau seniai nustatė kiekvienam svarbią taisyklę: 30 minučių papildomo fizinio krūvio, kurio metu pulsas padvigubėtų.

"Galima sumažinti krūvį iki dviejų trijų kartų per savaitę. Kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, to reikia. Patys rinkitės krūvio formą – plaukite, bėkite, greitai eikite, bet judėkite", – pataria specialistė.

Dietų pasaulio naujovės

Valgiaraštis pagal DNR

Mokslininkai, remdamiesi genomo tyrimais, daro prielaidą, kad genetiniai skirtumai turi įtakos tam, kiek svorio žmogus numes laikydamasis vienos ar kitos dietos. Manoma, kad individualiu DNR paremta mityba artimiausioje ateityje taps auksine kulka kovojant su nutukimu. Įvairios studijos rodo, kad genetika yra lemiamas veiksnys, lemiantis antsvorį – jo įtaka svyruoja nuo 35 iki 85 proc.

Londono Karališkojo koledžo epidemiologai Timas Spectoras ir Sarah Berry kartu su Harvardo medicinos mokyklos profesoriumi Andrew Chanu pradėjo naują ambicingą projektą "Predict", susijusį su individualiu organizmo atsaku į maistą. Jis turėtų atsakyti į klausimą, kaip skirtingų žmonių organizmo reakcija į vieną ar kitą patiekalą, produktą, susijusi su jo žarnyno bakterijų sudėtimi, jų pusiausvyra, medžiagų apykaitos intensyvumu.

Planuojama, kad, remiantis tyrimo rezultatais, bus sukurta programėlė ir testai, kurie padės kiekvienam išsirinkti tinkamiausią maistą. Prie projekto jungiasi žinomiausi pasaulio mokslo centrai – Švedijos Lundo, Didžiosios Britanijos Oksfordo, JAV Stanfordo universitetai.

Populiariausia – Viduržemio dieta

Paskelbta, kad JAV 2019 m. dieta pripažinta Viduržemio dieta. Jos pagrindas – augalinis maistas, neperdirbti grūdai, sveikieji riebalai, liesi baltymai. Perdirbtų produktų, raudonosios mėsos ir rafinuoto cukraus joje visai ar beveik nėra.

Ši dieta jau seniai siejama su teigiamu poveikiu sveikatai, pripažinta, kad ji mažina širdies, inkstų, onkologinių ligų, diabeto, žarnyno sutrikimų riziką. Pripažinimą ši dieta pelnė ir dėl to, kad jos nesudėtinga laikytis, ji yra gana subalansuota.

Antroje vietoje atsidūrė "Dash" dieta, sukurta specialiai tiems, kurie serga hipertenzija. Joje nėra produktų su soda ir gausu maisto su daug mineralų, vyrauja vaisiai, daržovės, liesi pieno, pilno grūdo produktai, šiek tiek liesų baltymų.

Trečia populiariausia dieta išrinktas lankstus vegetarizmas, joje mėsos yra, tačiau labai maži kiekiai, o mitybos pagrindą sudaro daržovės.

Seka Šiaurės šalių pavyzdžiu

Šiaurės dietą sukūrė grupė mokslininkų dar 2004 m. Iki šiol ji buvo labiausiai paplitusi Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, tačiau pastaraisiais metais sulaukia pripažinimo ir kitur.

Joje ypač mažai riebalų ir cukraus, vyrauja vietiniai produktai, įvairios grūdinės kultūros, ankštinės ir šakninės daržovės, uogos, riešutai, sėklos, gausu jūros gėrybių ir mažai mėsos. Dažnai valgyti rekomenduojama vaisius, uogas, daržoves, grūdų produktus, žuvį, jūrų gėrybes, liesus pieno produktus. Rečiau reikėtų rinktis mėsą, kiaušinius, sūrį. Labai retai – mėsą ir gyvulinius riebalus. Iš valgiaraščio išmesti siūloma saldžiuosius gaiviuosius gėrimus, pridėtinį cukrų, perdirbtą mėsą, maisto priedus, greitą maistą.

Tik tai, kas sveika planetai

Tarptautinė įvairių sričių specialistų grupė sukūrė Planetos dietą, kurios tikslas – suvaldyti gresiančią globalinę aplinkosaugos katastrofą. Kartu ji padėtų spręsti maisto trūkumo problemą skurstančiose pasaulio šalyse.

Svarbiausi jos principai – perpus sumažinti raudonos mėsos ir cukraus vartojimą, valgyti dvigubai daugiau vaisių, daržovių, grūdų, riešutų ir ankštinių.

Be to, ši dieta subalansuota ir pagal tai, kurioje pasaulio vietoje gyveni – tarkime, JAV gyventojams rekomenduojama raudonos mėsos vartojimą sumažinti 84 proc., o pupelių ir lęšių valgyti šešis kartus daugiau. Europiečiai turėtų raudonos mėsos valgyti 77 proc. mažiau, ir 15 kartų daugiau riešutų bei sėklų. Suskaičiuota, kad tai išgelbėtų apie 11 mln. gyvybių, tiek žmonių nemirtų nuo su nesveika mityba susijusių ligų.

Per savaitę galėtume suvalgyti vieną porciją jautienos, dvi žuvies, vieną ar du kiaušinius, kasdien išgerti stiklinę pieno arba suvalgyti šiek tiek sviesto ar sūrio.

Absurdo laurai – orotarizmui

Jeigu kas nors sugalvotų organizuoti absurdiškiausios dietos konkursą, nugalėtoją išrinkti nebūtų sunku. Grečiausiai juo taptų Oro dieta. Ši keista ir realiai neįgyvendinama mitybos koncepcija sukurta JAV, jos autorius – Wiley Brooksas, kuris save vadina dvasiniu mokytoju.

Jis sukūrė teoriją, kad žmogus gali būti gyvas beveik vien oru, o energijos semtis iš saulės. Tiesa, valgiaraštį W.Brooksas dar rekomenduoja papildyti vandens ir druskos tirpalu. Vyras netgi įkūrė Orotarizmo institutą, kuris propaguoja šią dietą. Jo teigimu, ji leidžia pajusti harmoniją su visata ir Kūrėju. Jis ir pasirūpins, kad nemirtumėte nuo bado.

Nuryti tik sukramčius šimtą kartų

Teigiama, kad ši dieta buvo sukurta prieš 200 metų. Jos esmė – valgyti galima viską, tik kiekvieną kąsnį būtina sukramtyti ne mažiau kaip 100 kartų.

Vargšai mūsų žandikauliai, jiems tektų gerokai paplušėti. Be to, tai užimtų labai daug laiko, valgymas užtruktų kone visą dieną. Aišku, dėl to ir nesuvalgytume labai daug, tad šiek tiek logikos šioje dietoje yra. Kitas pranašumas – įrodyta, kad, valgant lėčiau, greičiau pajuntame sotumo jausmą, tad mažiau maisto suvalgome, nei skubiai jį kimšdami. Specialistų teigimu, sveikiausia kiekvieną kasnį sukramtyti penkiolika kartų.

Parengė Raminta Tamošiūnaitė