Šiaurės Korėja, kuriai priklauso dauguma pusiasalio naudingųjų iškasenų, kažkada buvo turtingesnė už savo pietinę kaimynę, tačiau dešimtmečius trukęs netinkamas valdymas ją labai nualino.

Pietų Korėjos bankas pranešė, kad šios izoliuotos šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai sumažėjo 4,1 proc. po 3,5 proc. nuosmukio ankstesniais metais. Tai buvo pats didžiausias jo kritimas nuo 1997 metų, kai šalį ištiko badas, dėl kurio mirė šimtai tūkstančių, o kai kuriais skaičiavimais, netgi milijonai žmonių.

Šiaurės Korėja neskelbia savo ekonominės statistikos, o vieninteliai turimi finansinės veiklos rodikliai yra išoriniai įverčiai.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba 2017 metais uždraudė Šiaurės Korėjos anglies, žuvies ir tekstilės gaminių eksportą, siekdama, kad ši valstybė nutrauktų savo branduolinę ir balistinių raketų bandymų programą. Sankcijos pernai sumažino Šiaurės Korėjos eksportą daugiau negu 85 proc., o šalies tarptautinės prekybos vertė sumažėjo beveik perpus, pranešė Pietų Korėjos centrinis bankas.

„Be sankcijų, kurios tikrai turėjo įtakos Šiaurės Korėjos tekstilės ir mineralų eksportui, mes taip pat manome, kad praėjusių metų karščio banga atsiliepė jos žemės ūkio pramonei“, – naujienų agentūrai AFP sakė banko pareigūnas.

„Ši perspektyva apdirbamosios gamybos srityje blogėja ir blogėja, o daugiausia ji prastėja šalyse, kuriose gamyba yra labai svarbi. Dėl šios priežasties tai veikia visą euro zoną“, – sakė jis žurnalistams.

„Auganti protekcionizmo grėsmė ir pažeidžiamumas besivystančiose rinkose daugiausia lėmė niūrias nuotaikas gamybos sektoriuje“, – pridūrė ECB prezidentas.

Tačiau M. Dragis taip pat atkreipė dėmesį į kitas dideles rizikas, įskaitant geopolitinę įtampą ir „kietojo“ „Brexito “galimybę.

Jis pažymėjo, kad pinigų politika gali tik iš dalies padėti euro zonai, o vyriausybės privalo imtis veiksmų, jeigu padėtis pablogės.

„Jeigu euro zonos ūkio perspektyvos toliau prastės, fiskalinė politika taps esmine“, - teigė M. Draghis.

Praėjusį mėnesį „Facebook“ paviešino tokius planus, jie pakurstė nerimą dėl nenumatytų silpnai prižiūrimos pasaulinės valiutos padarinių.

Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnyba (FINMA) jau pažadėjo vykdyti Ženevoje įsikūrusios „Libra“ asociacijos priežiūrą.

„Mes stengiamės pateikti saugų, stabilų ir gerai sureguliuotą produktą. Tokia yra mūsų strategija ir neketiname jos keisti“, – pažymėjo M. Zuckerbergas.

Pasaulinė skaitmeninių mokėjimų platforma būtų naudinga „Facebook“ pastangoms palengvinti pinigų išleidimą ar siuntimą, naudojantis įmonės paslaugų šeima, įskaitant nemokamą susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“, nuotraukų ir kito vaizdinio turinio dalijimosi socialinį tinklą „Instagram“ bei nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėlę, skirtą išmaniesiems telefonams, „WhatsApp“.

„Kiekvienoje iš šių programų turime galimybių padėti žmonėms įgyti daugiau naudos iš jų sukurtų tinklų“, – teigė M. Zuckerbergas.

Kriptovaliuta „Libra“ yra laikoma iššūkiu bitkoinui. Jos išleidimas numatomas jau 2020 metų pirmą pusmetį.

Pagrindinių G7 pasaulio ekonomikų ministrai ir centrinių bankų vadovai praėjusią savaitę susitikime netoli Paryžiaus svarstė su „Libra“ susijusius planus ir dėl jos keliamos grėsmės pasaulio ekonomikai, nes nauja kriptovaliuta gali pasinaudoti sukčiai.

Sandoris po ilgo JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) tyrimo leidžia „Facebook“ išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų.

Tačiau kyla klausimas, kokie apribojimai ir reikalavimai bus pateikti interneto milžinei, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis ateityje.

Verslo laikraščio „The Wall Street Journal“ (WSJ), apžvelgiančio JAV ir tarptautinio verslo bei finansines naujienas, teigimu, „Facebook“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas suvokia „Facebook“ padėtį ir ketina prisiimti atsakomybę.

Pasak laikraščio, jaunasis milijardierius turės kas ketvirtį patvirtinti FTC, kad jo įmonė laikosi nustatytų sąlygų, o neteisingas pareiškimas, kaip pranešė WSJ, lemtų baudas. Tokią informaciją WSJ pateikė anoniminis šaltinis, žinantis šią situaciją.

Be to, FTC teigia, kad „Facebook“ suklaidino vartotojus dėl to, kaip buvo naudojami jų telefono numeriai ir netgi veido atpažinimo įrankis.

Pinigai bus skiriami sveikatos apsaugos, socialinės ir ekonominės paramos bei savivaldybių infrastruktūros projektams, kurie yra naudingi pabėgėliams.

Tai yra bendras 6 mlrd. eurų įsipareigojimas padėti Turkijai įveikti pabėgėlių iš karo nuniokotos Sirijos antplūdį, nes Ankara sutiko neleisti šiems žmonėms pasiekti Europos Sąjungos (ES).

„Šiuo nauju lėšų paskirstymu Bendrija toliau vykdo savo įsipareigojimą remti Turkiją, kuri priima didžiausią pasaulyje pabėgėlių grupę“, – sakė ES kaimynystės politikos ir plėtros komisaras Johannesas Hahnas.

Tačiau Turkija pakartotinai apkaltino Bendriją, kad ši nesilaiko savo įsipareigojimų dėl pagalbos.

Briuselio ir Ankaros santykius 2016 metais paveikė nepavykęs perversmo bandymas Turkijoje, tapęs šalies vyriausybės žlugimo priežastimi. Ankara esą negerbia ES teisinės valstybės principų, piliečių teisių ir žiniasklaidos laisvės.

Be to, ES šią savaitę ėmėsi baudžiamųjų veiksmų prieš Turkiją. ES sumažino stojimo fondus ir atšaukė aukšto lygio susitikimus, o tai susiję su Ankaros veiksmais prie Kipro krantų. Čia Turkija planuoja tolesnę naftos gavybą.

Kipras jau yra Europos Sąjungos narys, o Turkijos bandymai tapti Sąjungos nare vertinami prieštaringai.

Tačiau ekspertai pažymi, kad 28 Europos Sąjungos (ES) šalys turi imtis priemonių daugelyje sričių, bet kova su klimato kaita turėtų tapti svarbiu prioritetu.

Technologijų revoliucijos kontekste politinė valia yra labai reikalinga.

Antradienį Vokietijos politikė Ursula von der Leyen buvo patvirtinta naująja Europos Komisijos (EK) pirmininke.

Praėjusiais metais JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įspėjo, kad temperatūros kilimas turi būti ribojamas iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su priešindustriniu lygiu. Tai yra svarbu, siekiant išvengti pražūtingų karščio bangų ir sausrų.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija teigė, kad pasaulio gyventojams kenkiančią klimato kaitą skatina iškastinio kuro naudojimas, o išmetamųjų teršalų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus.

Biudžetinės atsakomybės tarnyba teigė, kad ji naudojo fiskalinius streso testus, kad ištirtų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sukurto mažiau trikdančio pereinamojo laikotarpio „Brexito“ scenarijaus poveikį viešiesiems finansams.

OBR taip pat sako, kad scenarijus yra „neužtikrintas“, o „padidėjęs netikrumas ir mažėjantis pasitikėjimas atgraso investicijas. Be to, didesnės prekybos su Bendrija kliūtys kenkia eksportui.

Nors šalies mažmeninės prekybos apimtys birželį netikėtai šoktelėjo, Didžiosios Britanijos ekonomikai vis dar prognozuojama recesija, nes smunka investicijos, o atlyginimai yra mažesni negu prieš pasaulinę finansų krizę.

Be to, Didžioji Britanija susiduria su politine krize, o galimas „Brexitas“ daro didelę įtaką svaro kurso svyravimams.

Kita vertus, vilčių, kad ūkio nuosmukio pavyks išvengti, teikia stabili darbo rinka ir žemas nedarbo lygis.

Buvęs Londono meras Borisas Johnsonas gali pakeisti premjerę Theresą May, kai valdančioji Konservatorių partija praneš lyderio rinkimų rezultatus.

Atvirame laiške B. Johnsonui ir jo konkurentui Jeremy'iui Huntui minėta grupė sakė, kad ji yra sunerimusi dėl ateities imigracijos sistemos ir jos keliamų grėsmių daugeliui verslo sektorių.

B. Johnsonas pažadėjo, kad spalio 31 dieną Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos, net jeigu nepavyks pasiekti „skyrybų“ susitarimo.

Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as priima savo kolegas iš Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos, Japonijos, Italijos ir JAV Šaltiji pilyje (Šantilis), esančioje netoli Paryžiaus.

Prancūzijos įstatymų leidėjai praėjusią savaitę patvirtino 3 proc. mokestį už milžiniškų interneto įmonių skaitmeninę apyvartą, o B. Le Maire'as sakė, kad tai reikalinga, nes Europos Sąjungos (ES) tyrimai rodo, kad jie moka daug mažesnius mokesčius nei tradicinės įmonės.

Tačiau Vašingtonas pagrasino Prancūzijai tyrimais ir galimomis atsakomosiomis priemonėmis, pabrėždamas, kad minėtas žingsnis kenkia sritims, kuriose būtent Jungtinių Valstijų įmonės yra lyderės.

Prancūzijos pareigūnai derybose šią savaitę vis dėlto tikisi pažangos, nes bus bandoma susitarti dėl minimalių įmonių mokesčių lygių.

Ministrai taip pat tikisi susitarti dėl „Facebook“ planuojamos skaitmeninės valiutos „Libra“.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pirmadienį sakė, kad skaitmeninės valiutos gali sukelti nacionalinio saugumo grėsmių.

Dabartinės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christine Lagarde įpėdinio paieška nėra įtraukta į oficialią darbotvarkę, bet šį klausimą ketinama aptarti neformaliai.

Ch. Lagarde antradienį pranešė, apie savo atsistatydinimą iš TVF vadovės posto, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasirinko ją kaip kandidatę vadovauti Europos centriniam bankui (ECB).

Savo straipsnyje Vokietijos laikraštis citavo finansų ministerijos dokumentą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl JAV socialinės žiniasklaidos milžinės „Facebook“ planuojamos skaitmeninės valiutos.

Antradienį ministerija atsisakė komentuoti „Bild“ pranešimą, tačiau vyriausybės šaltiniai teigė, kad kriptovaliuta yra akivaizdus iššūkis, ypač centriniams bankams, ir kad euras turėtų likti vienintelė mokėjimo priemonė euro zonoje.

„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas birželį pranešė, kad skaitmeninė valiuta bus prieinama nuo 2020 metų. Ją ketinama susieti su stabiliomis valiutomis, tokiomis kaip doleris ar euras.

Virtuali valiuta tada galėtų būti naudojama perkant internetu arba pervedant pinigus, už ką šiuo metu mokami dideli pinigai.

Duomenų apsaugos aktyvistai skeptiškai vertina projektą, o JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas įspėjo, kad skaitmeninės valiutos gali kelti „nacionalinio saugumo riziką“.

JAV centrinio banko vadovas Jerome'as Powellas, Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as ir Anglijos banko vadovas Markas Carney taip pat pasisakė prieš „Libra“.

G7 finansų ministrai trečiadienį susitiks netoli Paryžiaus ir aptars skaitmeninės valiutos temą.