Tikrąja Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio gimimo data laikoma 1988-ųjų birželio 3-oji, kai Mokslų akademijos salėje buvo išrinkta 35 narių – žymių Lietuvos mokslo, meno ir kultūros – žmonių iniciatyvinė grupė. Tą pačią vasarą buvo įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir miesteliuose, per visą Lietuvą nuvilnijo mitingai, o rudenį įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Sąjūdžio koordinatorė Angonita Rupšytė sako, kad į istorinę Seimo salę susirinks žmonės, kurie pirmieji budino tautą ir vedė į Kovo 11-ąją.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sąjūdžio metais.

Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams bei Seimo pirmininkui pateiktas koncerno „MG Baltic“ prašymas iki paaiškės, ar komiteto pirmininkas V. Bakas ir komiteto narė R. Juknevičienė nėra pažeidę teisės aktų reikalavimų ir gali dalyvauti formuluojant parlamentinio tyrimo išvadas bei už jas balsuojant, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaip teigiama koncerno pranešime spaudai, gegužės 17 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl V. Bako ir R. Juknevičienės galimai padarytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų pažeidimų.

Koncerno „MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus nuomone, esant tokiai situacijai, pateiktas prašymas yra „visiškai logiškas ir teisėtas“.

Ragina atskleisti informaciją

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas,  turintiems informacijos politinės korupcijos tyrimo byloje, siūlo ją dar pirmadienį pateikti komitetui. Trečiadienį žadama išvadas patvirtinti ir jas pristatyti visuomenei.

V. Bakas sako, kad jis sulaukia skambučių iš politikų, kurie nebuvo pakviesti liudyti dėl galimo neteisėto poveikio priimant sprendimus. Komiteto pirmininkas mano, kad visi gali bendradarbiauti atskleidžiant visuomenei šešėlinį politikos procesą ir siūlo, jeigu kas norėtų, pateikti savo poziciją dar šį pirmadienį ir jų medžiagą būtų pasiūlyta prijungti prie tyrimo išvadų.

V. Bakas sako, kad išvados turėtų būti parengtos trečiadienį ir tyrimas nebus tęsiamas.

Parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio politiniams procesams buvo pradėtas pernai rudenį.

Seimui yra pateiktas Demografijos, migracijos ir integracijos iki 2030 metų  strategijos projektas. Jo įgyvendinimo planas bus tikslinamas, atsižvelgiant į gautus  pasiūlymus bei valstybės finansines galimybes.

Susipažinti su parengta Demografijos strategija galima vyriausybės interneto puslapyje, taip pat jis įregistruotas ir Seime. Prie plano kūrimo naujais pasiūlymais arba pastabomis jau pateiktoms idėjoms kviečiami prisidėti žmonės bei visuomeninės organizacijos.

Pasiūlymų laukiama iki gegužės pabaigos. Demografijos strategijoje nubrėžti trys tikslai: gerinti šeimų padėtį ir skatinti gimstamumą, padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje ir padidinti jų pajamas, sumažinti emigraciją bei paskatinti sugrįžti į Lietuvą.

Mūsų šalies demografinė padėtis sudėtinga. Statistikos departamento duomenimis, per 25-erius metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų. Jei  tendencijos nesikeis, prognozuojama kad  2030-aisiais  Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,5 milijono žmonių.

Įstatymas leidžia, kad buvę sodybų savininkai ar jų įpėdiniai norėdami atstatyti savo buvusias sodybas miško žemėje, turi pateikti archyvinius dokumentus. Jeigu jų nėra išlikusių, gali būti teismo nustatytas juridinis faktas, kad sodyba ten buvo.

Seimo narė  Virginija Vingrienė sako, kad taip sudaroma galimybė piktnaudžiauti, pavyzdžiui išdėlioti apsamanojusius akmenis ir apgaulingai bandyti įrodyti, kad tai kažkada buvusios sodybos pamatai. V. Vingrienė siūlo, kad miško žemėje būtų galima atstatyti neišlikusią sodybą tik pagal archyvinius dokumentus. Ji mano, kad tai padėtų sumažinti galimai korupcines schemas ir apgaulingą miško paskirties keitimą  patraukliose vietovėse, prie vandens telkinių.

Tokias pataisas paskatino gauta informacija apie galimą piktnaudžiavimą dėl statybų Vilniaus rajone. Jas turės svarstyti Seimas.

Kaip teigia jis, Konstitucijos keitimas taip pat atvertų duris pilietybę gauti žmonėms, to norintiems ne iš meilės Lietuvai, o dėl kitokių interesų.

– Didžiausią problemą dėl pilietybės išsaugojimo turi išeivija, pasitraukusi po kovo 11 d. Kaip jiems išsaugoti pilietybę?

– Neatsisakyti. Pirmas ir pagrindinis kelias – neatsisakyti. Prisimenu amžinatilsį Romą Sakadolskį, didį Lietuvos patriotą. Jį taip išauklėjo tėvai, todėl jis atvažiavo čia ir padėjo mums kurti Lietuvą kaip žurnalistas, politikas. R. Sakadolskis sakė, kad jo tėvas visą gyvenimą saugojo Lietuvos pasą ir neprašė kitos valstybės paso. Jam tai buvo brangu, nes tikėta, kad Lietuva bus [laisva].

Tai yra esminis momentas. Ar kur nors, būnant rezidentu, draudžiama karjera ir galimybės save išreikšti? Ar yra kokių nors apribojimų neturint pilietybės? Aš to nežinau. Nemanau, kad demokratinėse valstybėse yra apribojimų žmonėms, neturintiems tų valstybių pilietybės.

Kitas dalykas – reikia būti Lietuvos piliečiu bent širdyje. Nors formaliai pilietybės atsisakai, bet gali neatsisakyti būti lietuvis, patriotas. Gali vis tiek galvoti, kaip galima prisidėti. Lietuva visą laiką yra pavojuje, yra grėsmių, todėl reikia konsolidacijos, ne priešinimosi.

Kitas dalykas – reikia būti Lietuvos piliečiu bent širdyje. Nors formaliai pilietybės atsisakai, bet gali neatsisakyti būti lietuvis, patriotas.

– Jei žmogus pilietybės atsisakė, ką gali padaryti Lietuva? Kaip galima padėti išlaikyti pilietybę?

– Pirmiausia nereikia sakyti „išlaikyti“. Jei žmogus jau atsisakė pilietybės, jis nenorėjo jos išlaikyti. Teisingiau būtų galvoti, kaip lengvai iš naujo gauti Lietuvos pilietybę tiems, kurie ją turėjo.

– Ką manote apie referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo?

– Manau, kad tai gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje.

– Atrodo, kad link to einama.

– Taip, tai rodo galvojimą apie antraeilius klausimus, neva svarbesnius už Lietuvos susitelkimą, konsolidaciją, atsparumą išorės pavojams. Dabar svarbiau tai, kaip galime vieni kitiems rauti plaukus.

– Jūsų nuomone, kaip galima lengviau iš naujo gauti Lietuvos pilietybę?

– Tegul susėda juristai, Konstitucijos specialistai ir galvoja. Keisti Konstituciją – gana šiurkštus kelias. Neaišku, ar ją pakeitus atbėgs keli šimtai tūkstančių norinčiųjų turėti Lietuvos pilietybę. Jie gali ir neatbėgti. Bet taip bus atvertos galimybės kitiems žmonėms, kuriems tokia galimybė – interesas. Ne meilė ir noras padėti, o interesas.

Socialdemokratų taryba šeštadienį pašalino iš partijos Antaną Vinkų, o 8 liekantys koalicijoje su „valstiečiais“ iš partijos pasitraukė savo valia.

„Valstiečiai“ Seime turi 56 narius, taip pat partijai priklauso ne frakcijos narys Viktoras Pranckietis. Koalicijai paramą taip pat deklaruoja du „darbiečiai“ ir  10 socialdemokratų partiją palikusių parlamentarų – visus suskaičiavus yra 69.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas sako reikėtų, kad kuo greičiau paaiškėtų,  ar valdantieji turi realią daugumą.

Tuo metu iš koalicijos išeinantys socialdemokratai surinko 7 narius ir galės sudaryti atskirą frakciją. Paskutiniu momentu apsigalvojo ir partijoje liko Mindaugas Bastys, kuriam pradėtas apkaltos procesas. Partijos valiai pakluso ir Julius Sabatauskas, kuris vis neatsakydavo, kurioje pusėje jis bus.

Oficialiais duomenimis, atlygindama žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, per trejus metus Teisingumo ministerija išmokėjo daugiau kaip 4 milijonus eurų, tačiau susigrąžino tik apie 3500.

Vienas iš ryškių valstybės institucijose dirbančių asmenų piktnaudžiavimo pavyzdžių – neteisėti  statybos leidimai, kai vėliau pastatus tenka griauti, o žalą atlygina valstybė. Valstybės kontrolės duomenimis, daug žalos patiriama ir dėl neteisėto valstybės tarnautojų atleidimai iš darbo.

Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti projektą, kuriuo siūloma taikyti visišką materialinę atsakomybę viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurie tyčiniais veiksmais padarė turtinę žalą.

Valstybės kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova sako, kad pataisos leis veikti aktyviau ir iš atsakingų asmenų susigrąžinti didesnę dalį valstybei priklausančių lėšų.

Iki šiol valstybė iš žalą padariusio valdininko galėjo reikalauti atlyginti ne daugiau kaip 9 vidutinius jo darbo užmokesčius.

Seime antradienį bus diskutuojama, kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl neįgaliųjų teisių gerinimo.

Lietuva yra  teigiamai vertinama už visuomenės informavimą siekiant panaikinti neigiamą požiūrį į neįgaliuosius ir su tuo susijusius stereotipus, tačiau pateikiama daug pastabų  dėl savarankiško neįgaliųjų gyvenimo užtikrinimo  ir jų įtraukimo į bendruomenę.

Žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė sako, kad geri poslinkiai yra viešajame transporte, tačiau į kai kurias poliklinikas,  mokyklas neįgalieji iki šiol sunkiai gali patekti.

R. Kavaliauskaitės teigimu, ir kai kurie nauji visuomeniniai objektai statomi neatsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius su jais nesitariant. judant vežimėlyje kliūtimi tapo pėsčiųjų perėja sostinės Pilaitės rajone, rekonstruota Kauno Laisvės alėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 250 tūkst. žmonių su negalia.

Tuo metu Seimo komitetas svarsto, ar uždrausti joms pelno dalį skirti paramai. Dėl neskaidrių sandorių ir paramos skirstymo dėmesio centre atsidūrę „Lietuvos geležinkeliai“ dar labiau išryškino valstybės įmonių problemas.

Planuojama, kad šiais metais valstybės valdomos įmonės į biudžetą sumokės 106 mln. eurų dividendų. Premjeras S. Skvernelis sako, kad jų indėlis turėtų būti gerokai didesnis ir žada pradėti valstybės įmonių pertvarką.

Tuo metu Seimo Audito komitetas, išanalizavęs situaciją, teigia, kad valstybės įmonės paramą skirsto neskaidriai. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad jos turėtų nebesidangstyti konfidencialumo skraiste ir paviešinti, kiek ir kam skyrė lėšų. I. Šimonytės teigimu, komitetas turi informacijos, kad kai kurios įmonės paramą skyrė, nors dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė 30–70 proc. pelno.

Agnė Bilotaitė siūlo uždrausti valstybės įmonėms pelno dalį skirti paramai. Vyriausybė žada netrukus paskelbti valstybės valdomų įmonių pertvarką.