-
Į kariuomenę bando patekti per teismą 4
Mergina, kuri žiniasklaidai nenori komentuoti, rašo, kad kelią į kariuomenės gretas jai užkirto karo medicinos tarnyba: „Likti tarnauti aš negalėjau, nes kariuomenės medicinos ekspertė, psichiatrė nusprendė, kad tokių kaip aš nereikia. Galutinės priežasties taip ir nežinau, bet panašu, kad turiu per daug tatuiruočių, todėl neatitinku standarto ir keliu pavojų sistemos stabilumui“.
Mergina rankų nenuleido, kreipėsi į teismą.
„Pareiškėja prašė panaikinti dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos ekspertinį nutarimą, kuriuos ji buvo pripažinta netinkama atlikti karo tarnybą. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo. Pirmasis teismo posėdis įvyko birželio 26 d., tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, kadangi, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, yra būtina surinkti papildomų įrodymų, taip pat bus kviečiami liudytojai“, – sakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai Marija Varanavičiūtė.
Kariuomenė sako, situacija jiems žinoma, tačiau kol laukiama teismo sprendimo šio atvejo konkrečiau nekomentuoja. Tačiau teigia, kad tatuiruotės neužkerta kelio tarnauti, jas turi nemažai karių. Esmė – ne kūno gražinimas, o fizinė ir psichinė kandidato būklė.
„Garbės sargybos kuopos kariai negali jų turėti matomose vietose. Tai yra plaštakos, kaklas, veidas, viskas ko nedengia uniforma. Kiti kariai gali turėti net ir matomose vietose, aišku, jos tik turi būti neįžeidžiančio turinio, neprovokuojančios, ne rasistinės. Nė vienas iš tokių dalykų tiesiogiai nėra priežastis užkirsti kelią į kariuomenę. Nėra tokio sąrašo, kad jeigu žmogus turi, sakykim, tunelius ausyse, tai jis jau negali automatiškai ateiti į kariuomenę“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Gintautas Ciunis.
Šiuo metu teismų verdikto laukia dar 2 žmonės, apskundę kariuomenės sprendimą neleisti jiems tarnauti.
-
Prakalbo apie raginimus R. Karbauskiui trauktis iš frakcijos seniūno posto 10
Parlamentaras Justas Džiugelis sako, jei situacija nesikeis, planuoja raginti partijos lyderį trauktis iš frakcijos seniūno posto. R. Karbauskis sako nesitrauksiantis ir visa tai vadina Seimo nario kliedesiais.
Avelės, balsuojančios taip, kaip nori R. Karbauskis. Taip apie dalį savo frakcijos kolegų sako neįvardytas panoręs likti „valstietis“. Jo teigimu, frakcijoje sprendimus priima tik du žmonės – Agnė Širinskienė ir partijos lyderis, kitiems lieka paklusti. Naujausia nesutarimų priežastis frakcijoje – specialios komisijos, skirtos pratęsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą, kūrimas. Frakcijoje yra teigiančių, kad šis tyrimas skirtas R. Karbauskio nuoskaudoms patenkinti, klausimai selektyvūs, skirti konservatoriams skandinti, įkąsti prezidentei. Vytautas Bakas jau pagrasino pasitrauksiąs iš frakcijos, jei tyrimas bus inicijuotas.
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario J. Džiugelio teigimu, praėjusią savaitę frakcijoje už komisiją balsuota taip, kaip to norėjo R. Karbauskis, nereaguota į kolegų prašymus praplėsti klausimus, kad jie apimtų ne tik 2008–2016 metų laikotarpį, bet ir Gedimino Kirkilo, kuris šiuo metu yra „valstiečių“ koalicijos partneris, vyriausybės valdymo periodą, kai buvo sukurtas prieštaringai vertinamas LEO LT.
„Reikėtų ne selektyviai nustatyti klausimus, juos išsidiskutuoti iš pradžių frakcijos viduje, o ne stumti buldozeriu to, kas yra naudinga frakcijos lyderiui – tam, kad susirinktų politinius dividentus. Jeigu parlamente vadovautumėmės keršto teorijomis, tik galių demonstravimu ir pan., tai nei parlamentas toli tokiu keliu nenuvažiuos, nei valstybei tai yra į naudą“, – aiškina J. Džiugelis.
Justas Džiugelis/K.Kavolėlio (BFL) nuotr.
„Labai keista, kad kažkas ima sakyti, jog kai kurie klausimai selektyvūs, jeigu jokių klausimų nėra patvirtinta. Ir kaip tik prašyta visų prisidėti, kad klausimai būtų plačiai apimantys ir tokie, kokių tikisi visi“, – atkerta R. Karbauskis.
Labai keista, kad kažkas ima sakyti, jog kai kurie klausimai selektyvūs, jeigu jokių klausimų nėra patvirtinta.
Dešiniąja R. Karbauskio ranka įvardijama A. Širinskienė atmeta kolegų teiginius, kad komisija kuriama susidoroti su politiniais oponentais. Pasak parlamentarės, komisijos tyrimo laikotarpį padiktavo Seimo NSGK išvados, frakcija tam pritarė, tad šią savaitę nutarimas keliaus į Seimo salę, o sprendimas dėl komisijos kūrimo čia bus svarstomas rudens sesijoje.
„Šiuo atveju mes kalbame tik apie du frakcijos kolegas. Aš manau, kad normalu, jog frakcijoje yra nuomonių įvairovė, diskusijos ir tai yra demokratijos požymis. Kol kas apie laikotarpio keitimą mes nediskutavome“, – sako A. Širinskienė.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ žiniomis, keli „valstiečiai“ jau artimiausiomis dienomis pateiks siūlymus išplėsti tyrimą, į jį įtraukiant ir 2004–2006 m. socialdemokratų valdymo laikotarpį. Konservatorių vadovas sako, kad ši komisija dar kartą įrodo, jog „valstiečiai“ su politiniais oponentais susidoroti pasitelkia visas priemones, ieško naujų skandalų ir taip diskredituoja Seimą.
„Tuo pačiu aš noriu priminti, kad visi mėginimai užduoti Seime klausimus dėl „Agrokoncerno“, dėl R. Karbauskio veiklos, nesulaukdavo jokio net mažiausio palaikymo. Tai akivaizdu, kad net nebandoma imituoti objektyvumo, tai yra tiesiog politizuotas, politinis tyrimas“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis/BFL nuotr.
Pasak J. Džiugelio, jei frakcijoje situacija nesikeis, rimtai svarstys apie pasitraukimą iš jos. Parlamentaras teigia, kad tarp „valstiečių“ vis daugiau nepatenkintųjų, kurie jau artimiausiu metu trauktis iš seniūno pareigų ketina siūlyti R. Karbauskiui.
„R. Karbauskis savo reputacijai kirto didelį smūgį su Gretos (Kildišienės – LRT.lt) skandalo melavimu, po to aklai dangstydamas, gindamas Bronių Markauską ir su tam tikrais balsavimais. Jo reputacija, deja, frakcijoje negerėja, o tik blogėja. Turėtų labai gerai pagalvoti, ar nebūtų verta užleisti frakcijos, didžiausios parlamentinės frakcijos, seniūno kėdės tam žmogui, kuris iš tikrųjų yra politikas, o ne verslininkas“, – mintimis dalinasi J. Džiugelis.
Pasak R. Karbausklio, J. Džiugelis tiesiog pavargo sesijos metu ir jis negali paaiškinti tokio kolegos elgesio: „Bet visa tai, ką jis šneka, reikia kokiu veiksmu įrodyti. Tegul atsiranda tie žmonės, iškelia tą klausimą ir t.t. Dabar visa tai yra kliedesiai, Seimo nario kliedesiai apie tai, kaip jis norėtų, kad būtų. Jeigu man vienas Seimo narys, kuris yra kažkuo nepatenkintas, pareikš nepasitikėjimą, tai aš lygiai taip pat galiu nepasitikėjimą juo.“
Pirmasis durimis trenkė ir iš „valstiečių“ frakcijos pernai išėjo Bronius Matelis. Prieš mėnesį „valstiečius“ paliko ir Povilas Urbšys, kai Seimas atmetė opozicijos siūlymą sudaryti parlamentinę komisiją, turėjusią aiškintis ne tik žemės koncentraciją vienose rankose, bet ir R. Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ žemės nuomą iš politiko artimųjų.
-
Pretendentams į prezidentus neaišku, kokių darbų imsis D. Grybauskaitė 1
Paskutinėse apklausose populiariausias galimas pretendentas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas – gerai struktūruota kalba, pradėta nuo to, kas svarbiausia – prastos padėties partijose dėl tarpusavio rietenų, kurios užgožia strateginius tikslus, ir įtartinų sąsajų su komercinėmis struktūromis.
„Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka. Ar tada stiprinti kontrolę, ar didinti patį biudžetinį finansavimą, iki galo taip ir liko neaišku. Ekonomikos srityje turbūt svarbiausia tai, kad akcentuota, jog štai šitas smagus ekonominio augimo laikotarpis baigiasi. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad paskutiniai jo metai. Ir mums labai svarbu išspręsti du dalykus. Pirmas – socialinės atskirties klausimas, ką ir paminėjo prezidentė. Iš tikrųjų, jeigu mes neišnaudosime dar šitų 2–3 likusių mums augimo metų, gali atsitikti taip, kad vėl mums teks raginti žmones grįžti prie diržų veržimosi, nors kaip reikiant socialinės atskirties klausimo mes ir neišsprendėme per visą 10 metų augimo laikotarpį. Antras, iš tikrųjų labai svarbus aspektas susijęs su tais, vadinamaisiais, vidutiniais pajamų spąstais, kuomet neperėję į naujas technologijas mes galime užstrigti ties 75 proc. BVP vienam gyventojui lygiu ir tokiu būdu pasmerkti save vidutinio pasiturimumo standartui, bet jokiu būdu ne artėti prie labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Kauno mero atstovas informavo, kad Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja kitų politiniame lauke esančių politikų pasisakymų, be to jis šiandien, esą, buvo labai užsiėmęs.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prezidentės pranešime nuskambėjo pagrindiniai akcentai ir jį vadina stipriu.
„Paminėtos tos sėkmės istorijos. Tarp sėkmės istorijų, manau, galima paminėti, galbūt minoriškai nuskambėjo apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, neišvengiama, tai tikrai reikia paminėti, kad, matyt, lūžis arba pirminiai žingsniai yra padaryti būtent prieš 9 metus. Kalbant apie oligarchiją ir kovą su korupcija, ir tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti, na, nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra paprasti ir lengvi. Taip pat galima pritarti, ir noras, matyt, visų yra, kad būtų mažiau rietenų, daugiau vienijimosi dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų. Užsienio politikos pačios svarbiausios aktualijos: tikrai nėra lengva situacija matant, kas vyksta ir su JAV, ir ES ateitis, gynybos akcentai sudėlioti. Aišku, ir tos kritikos, kurios yra, buvo išsakyta, natūralu, ji turi būti. Aš tiktai džiaugiuosi, kad mes atliepiame, ir darbai, ir tai, kas buvo įvardinta vyriausybės, ir šių metų struktūrinės reformos yra skirtos. Kalbant apie švietimą, lygiai tas pats: yra pradėtos struktūrinės reformos, kurios jau pavėluotos, reikėjo tai daryti gerokai ankščiau“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas teigia, kas svarbiausia Lietuvai ir kas atspindėta prezidentės metiniame pranešime – susipriešinimas tarp miesto ir kaimo, išvažiavusiųjų ir likusių Lietuvoje, darbdavių, dirbančiųjų, pensinio amžiaus žmonių.
Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti.
„Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti. Pasigedau vis dėlto tokios telkiančios žinios, kad mums būtina susivienyti sprendžiant svarbiausias užsienio politikos ir vidaus problemas, ypatingai, negirdėjau klausimų ir receptų dėl emigracijos, dėl Lietuvos išnykimo ir išvažinėjimo. Labai svarbus uždavinys ateinančiais metais yra, kaip Lietuva pasiruoš, su kokia pozicija išeis derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, siejant su mūsų ekonomine strategija, kokią ateities Lietuvos ekonomiką mes norime vystyti ir kur, kurie tie proveržio taškai bus: sveikas maistas, ekologinis maistas, skaitmeninės technologijos. Tie dalykai, kad investuotume ne į trinkeles, bet į ateities žinių ekonomiką“, – svarstė KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentė nubrėžė riboženklius ir vidaus, ir užsienio politikoje.
„Labai aiškiai pasakė, kad svarbu Lietuvai neiškrypti iš istorinės, tradicinės krypties, ieškoti draugų Vakaruose, o ne už rytinės sienos, kas yra iš tikrųjų pamėgta įvairių kandidatų ir koalicijos vadovų: ieškot dialogo su Kremliumi, kas yra didžiulė klaida. Įvardijo transatlantinę vienybę, kuri yra labai svarbi mums. Mes nesuinteresuoti, kad Vakarai suskiltų. Įvairūs susipriešinimai, karai nėra mums naudingi, tačiau, aš manau, su Vakarais viskas bus tvarkoj. Svarbu, kad mes į Rytus nepasiduotume. Na, o vidaus politikoje irgi labai aiškiai įvardijo grėsmes, kad tas egoizmas, verslo įtaka politikai, kuri, mano nuomone, labai dažnai susijusi su Rytų kaimynais, kurie bando mus tokiu būdu įtakoti, kartais gali būti net didesnė grėsmė negu išorės priešai“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
-
LEO LT: dešimtmečio senumo įvykiai parlamentiniame tyrime 6
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, todėl komitetas siūlo, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir dėl jo veiklos kreiptis į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar nebuvo padaryta žala valstybei. Jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, NSGK manymu, ji turėtų būti atlyginta. Kaip interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ užsiminė komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, kad ji galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.
„Slibino“ jau nebėra, tačiau jo sukelti raibuliai juntami iki šiol, o 2007 m. dėl jo susikibo ir dvi stambios verslo grupės – „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“. Vienas jos akcininkų – Žilvinas Marcinkevičius – apkaltino Darių Mockų rengiant planus sužlugdyti nacionalinio investuotojo kūrimą.
„Man yra žinomi faktai apie ilgalaikį pono D. Mockaus bendradarbiavimą ir veikimą kartu su Rusijos rezidentais saugumo tarnybų ir su šitų rezidentų įkurtom Lietuvoj kompanijom. Tai vienas faktas. Antras faktas – jūs pažiūrėkite į braižą. Buvo kompanija „Status“ savo laiku. Ir tokių kompanijų bruožas yra kontroliuoti žiniasklaidą, siekti kontroliuoti ir užsiminėti teisiniu šantažu. Šiandien analogiškais veiksmais užsiėminėja „MG Baltic“ koncernas“, – kalbėjo 2007 m. lapkričio 19 d. laidoje „TV forumas“ bendrovės „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius.
Tuo metu „NDX energija“ jau buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus ir derėjosi su Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybe dėl LEO LT kūrimo, o „MG Baltic“ planai privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus liko neįgyvendinti, pasirodžius Estijos bendrovei. Po beveik poros metų VP grupės prezidentas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė Dariaus Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, o po kelių dienų Seimo sprendimu LEO LT likviduota.
„Visuomenės opinja apie LEO LT reikalus jau buvo labai prasta, galima spėlioti, kiek prie to prisidėjo aštri „MG Baltic“ kova prieš tą projektą. Reikia prisiminti, kad tuo metu „MG Baltic“ labai aštriai kovojo“, – pasakojo 2008–2012 m. premjeras Andrius Kubilius.
A.Kubilius/K. Kovalėlio (BFL) nuotr.
„Tas spaudimas, su kuriuo šį projektą stūmė jo iniciatoriai, man atrodo ir buvo ta klaida, kuri vėliau suveikė taip, jog apskritai LEO LT buvo išformuotas. Ir man atrodo, kad tada ypač trūko gebėjimo kalbėtis ir įtikinti visuomenę, kad panašus projektas yra reikalingas Lietuvai, ir kad jis būtų naudingas ne tik privatiems investuotojams, bet ir valstybės piliečiams“, – sakė Vilniaus universiteto TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Gedimino Kirkilo vyriausybės palaimintas nacionalinis investuotojas sulaukė daug kritikos ir buvo vertinamas prieštaringai. Surengtas ne vienas protestas, atsisakyti planų kurti LEO, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, ragino ne tik garsūs visuomenės veikėjai, bet ir politikai. O viešumoje sklandė oponentų kalbos, kad LEO projektas sumanytas ne atominei statyti, o greitai uždirbti milijonus iš prekybos pigia švediška elektra, nutiesus kabelį Baltijos jūros dugnu.
Klausimas nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo. Šis konstatavo, kad LEO LT veikti gali, bet konstitucija pažeista, pavyzdžiui, nėra užtikrinta, kad nauja atominė elektrinė atsiras, nors šis projektas tam ir buvo sukurtas. Baimintasi, kad šalies energetikos ūkyje sukurtas monopolis, pirmenybė suteikta konkrečiai verslo grupei, todėl sudėtinga suderinti privataus verslo ir valstybės interesus.
Finansų analitikas Raimondas Kuodis tuomet teigė, kad nacionalinis investuotojas – tai aferos karūna viso to, kas vyksta šiame sektoriuje, pradedant nuo Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo.
„Atvėrė kelią dvigubinti elektros kainą tiesiog manipuliuojant buhalteriniais skaičiais. Elektros kainų padvigubinimas būtų reiškęs tokį smūgį ekonomikai, jog labai sunku įsivaizduoti, kad iš Rytų kas nors galėtų ateiti. Tai dėl šitų priežasčių aš iki šiol nepakeičiau nuomonės – tai buvo amžiaus afera. Bandymai užgrobti elektros energetiką per pačių sumanytus akcijų mainus su RST ir su Lietuvos energija, vieni iš kurių net nebuvo indeksavę, kaip Lietuvos energija, turto verčių, o kiti tiesiog daug investavo ir turėjo galbūt didesnius pelnus – tai buvo labai agresyvus verslo žingsnis“, – teigė R. Kuodis.
A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė išformavo LEO LT. „NDX energijai“ išmokėti beveik 200 mln. eurų. Tuometis valdybos pirmininkas ir VP akcininkas Ignas Staškevičius sakė, kad tai – vienas nesėkmingiausių verslo grupės projektų. Tačiau šiuo vyriausybės ir verslo sandoriu suabejojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tyręs verslo ir politikų ryšius, todėl būtina iš naujo įvertinti nacionalinio investuotojo kūrimo procesą, aiškintis ar nepadaryta nusikalstamų veikų.
„Yra labai svarbu, kad atlygintų žalą, kurią padarė valstybei. Yra tikrai, mūsų nuomone, potencialiai didžiulė žala“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
„Su LEO LT projektu žalos negalėjo būti padaryti, nes jisai neegzistavo. Jis labai trumpai egzistavo, net nepradėjo iš esmės veikti. Tai kokia žala galėjo būti padaryta, jei jisai neegzistuoja. Antras dalykas, aš kaip ir sakiau, mūsų interesas – kuo greičiau išsiaiškinti. Čia buvo vienas skaidriausių projektų“, – tikino 2006–2008 m. premjeras Gediminas Kirkilas.
G. Kirkilas/ V. Skaraičio(BFL) nuotr.
„Pats ardymas ir sumos, kiek ten reikėjo sumokėti, buvo mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš „Lietuvos energijos“. Jos buvo tikrintos ir pertikrintos tarptautinių ir patirtį turinčių vertintojų. Tai dabar abejoti, ar turto vertintojai blogai suskaičiavo, būtų nelabai pagrįsta“, – sakė A. Kubilius.
„Situacija yra tokia, kad mes atgavome pinigus ir praradome įmonę. Tai čia net ne retorinis, o logiškas klausimas: mes atgavome pinigus ir netekome įmonės, todėl neišjaučiame padarę finansinės ar kitokios žalos valstybei“, – kalbėjo N. Numavičiaus biuro atstovas Vaidotas Cucėnas.
Ir apžvalgininkai, ir teisininkai politikų žodžius taip pat vertina skeptiškai.
„Neatmesčiau ir to, kad politikai aiškinasi tarpusavio santykius. Galbūt, ne visi, kurie dalyvauja šiame procese, bet kai kurie jo dalyviai veikiausiai galvoja apie savo politinius interesus. Lygiai taip pat gali būti, kad ir tos interesų grupės, kurios mato įvairias rizikas šitame tyrime ir procese, taip pat mėgina išnaudoti savo turimus svertus“, – svarstė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.
„Reikės įrodyti neteisėtumą veikos. Kol kas mes matome politinį procesą. Teisinio proceso čia nėra, teisiniam procesui visai kitoks įrodinėjimas reikalingas, ten operatyviniai duomenys nelabai veiks, ten reikia realių faktinių įrodymų. Ir dar vienas elementas, žalos atlyginimui yra senatis specialioji. Jeigu bendroji senatis yra 10 metų, tai specialioji – 3. Tai visus šituos dalykus sudėjus, mano supratimu, bus pakankamai sudėtinga. Nesakau, kad neįmanoma, nes neturiu visų faktų, negaliu apie konkrečias bylas kalbėti, bet tai gali būti tikrai sudėtinga“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
-
Dauguma politikų – prieš partijų finansavimo keitimą
Dalis šių pinigų – 2 milijonai 700 tūkst. eurų – jau pervesti, likę partijų sąskaitas pasieks rudenį. Didžiausios dotacijos skirtos rinkimuose geriausiai pasirodžiusioms. Tiesa, dvi partijos negali disponuoti pinigais. Liberalai dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo VRK sprendimu neteko pusmečio dotacijos – beveik 400 tūkst. eurų, o „Tvarkos ir teisingumo“ teises į daugiau nei 200 tūkst. eurų apribojo prokurorai.
Be to, praėjusiais metais beveik milijonu partijas parėmė gyventojai, skirdami procentą gyventojų pajamų mokesčio. Nuo 2012-ųjų tai pagrindiniai partijų finansavimo šaltiniai, kai buvo pakeistas politinių partijų finansavimo įstatymas ir juridiniams asmenims uždrausta jas finansuoti. Taip pat liko fizinių asmenų aukos, kurios per metus negali viršyti 8 850 eurų, ir partijos nario mokestis, neperlipantis 17 700 eurų ribos.
Išaiškėjus, kaip nesivaržydami politikai naudodavosi verslininkų finansinėmis injekcijomis, nors ir neleistinomis, kilo svarstymų, ar tikrai gerai, kad juridiniai asmenys negali finansuoti verslo, o gal tiesiog reikia griežtesnės kontrolės.
Politikai abejoja modelio tinkamumu
Nors tikėtasi, kad uždraudus verslui remti partijas, ši sritis skaidrės, „MG Baltic“ politinės korupcijos byla parodė, jog verslas ir toliau veržiasi neskaidriai finansuoti politikus, o šie to neatsisako. Su kyšiu sulaikytas Eligijus Masiulis, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo pateikti Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, kitoje byloje įtarimų yra sulaukusi „Tvarka ir teisingumas“. Todėl pasigirdo abejonių dėl dabar galiojančio politinių partijų finansavimo modelio ir svarstymų, galbūt, leisti verslui vėl finansuoti partijas. Tarp kviečiančių apie tai diskutuoti – ir premjeras.
„Politinės partijos ar atskiri lyderiai bando užsitikrinti verslo paramą tiesiogiai ir netiesiogiai, o tai šiandien nėra teisėta. Tai diskusijos turi būti įvairios. Ar tas modelis, kuris anksčiau buvo tinkamas, galbūt mišrus būdas. Sunku pasakyti“, – mano premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau vargu, ar premjeras didelio palaikymo sulauks. Galiojančiu partijų finansavimo modeliu neabejoja valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas, opozicija ir prezidentė.
„Kai prisimenate, kas vyksta, ir kai tiesiogiai partijos buvo perkamos, tai šį pasiūlymą galiu pavadinti, noru legalizuoti politinių partijų pirkimą. Ir čia remsiuosi tiesiog pavyzdžiais – aplink, kaimyninėse šalyse – nei Latvijoje, nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Prancūzijoje, nei Belgijoje, nei Jungtinėse Valstijose juridiniai asmenys negali remti. Fiziniai – taip, turtingi žmonės įstatymų nustatyta tvarka gali. Manyčiau, kad grįžimas atgal reikštų atvirai legalizuoti politinių partijų pirkimą“, – interviu DELFI.lt kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kai prisimenate, kas vyksta, ir kai tiesiogiai partijos buvo perkamos, tai šį pasiūlymą galiu pavadinti, noru legalizuoti politinių partijų pirkimą.
„Likčiau prie nuomonės, kad ir dabartinio finansavimo modelis nėra blogas, jis, galbūt, yra labai ribotas, kadangi galimybės yra ribotos, bet neišskiria jokių įmonių šioje srityje ir galimybių. Automatiškai tada būtų, kad turtingesnis gali daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Jeigu finansavimas buvo viešas, tai pirkti partiją buvo galima viešai, nors legalumo tame nėra. Tiesiog tas veiksmas, kuris dabar daromas paslėptai, anksčiau buvo daromas viešai. Būtų tas pats, jei mes leistumėme vogti ir sakytumėme, kad durys neberakinamos, ateikite ir išsineškite. Fakto, kad vagystė yra blogas reiškinys, tai nepakeičia,“, – svarsto konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos centro partijos lyderis Naglis Puteikis sako, kad po paskutinių rinkimų kai kurie nariai net užstatė savo nekilnojamąjį turtą, kad atiduotų skolas. N. Puteikio teigimu, tokia situacija nėra gera, bet jis taip pat abejoja premjero užuominomis keisti dabar galiojantį modelį – tam reikia kitų pokyčių.
„Nuleisti kartelę, kad partijos surinkusios, pavyzdžiui, 1 proc. jau galėtų gauti valstybės paramą. Po rinkimų neteikti išlaidų atlyginimo paramos arba teikti visiems. Sukurti socialinę reklamą, kad ir partijoms galima skirti 1 proc. GPM. Ir pataisyti įstatymą, kad visi, kurie moka GPM, galėtų tą vieną procentą skirti“, – mano Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis.
Trūkumus pastebi ir ekspertai
Tačiau dabartinis partijų finansavimo modelis, pasak ekspertų, turi nemažai trūkumų. Pirma, valstybės dotacijų partijoms nepakanka. Antra, jų iš viso negauna tos politinės jėgos, kurios rinkimuose neperžengia trijų procentų ribos. Jos turi išgyventi iš surenkamų fizinių asmenų aukų, o kadangi šios nėra didelės, tokios partijos balansuoja ant išgyvenimo ribos.
„Ši sistema labai palanki toms didžiosioms partijoms, jos užtikrintai gauna savo kiekį pinigų ir beveik iš dalies užtikrina, kad naujos jėgos negali kilti, išskyrus, jei jie turi turtingą rėmėją. Kitaip sakant, jei turtingas žmogus ir jo draugai gali suorganizuoti šiek tiek pinigų. Tai faktiškai įtvirtina status quo ir riboja tas galimybes ateiti naujoms politinėms organizacijoms ir naujoms politinėms mintims“, – aiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros dėstytojas, doc. Kęstutis Girnius.
Praėjusią savaitę į Seimą atkeliavo dar vienas pasiūlymas – įsteigti vadinamąjį akląjį partijų rėmimo fondą. Jo principas – verslas, norintis remti politinę sistemą, tai galėtų daryti, tačiau nežinotų, kurią partiją remia. Šio fondo lėšas skirstytų Vyriausioji rinkimų komisija, o norint išvengti verslo ir partijų sąsajų, pasiūlyta ir papildomų saugiklių.
„Nebūtų galima išskaičiuoti, kam tos lėšos atiteks: siūlau, kad būtų pervedama tiek lėšų į tą fondą, jog po trejų metų būtų paskirstyti ne visi pinigai, bet tik 50 procentų tame fonde esančių lėšų. T. y., verslas, kuris taikys į labai konkrečią partiją, susimąstys, kad po trejų metų vienas dalykas (parama - LRT.lt) gali patekti ne tai partijai. Kita vertus, 50 procentų lėšų bus paskirstyta dar po trejų metų, o po 5-6 metų, situacija gali būti visiškai pasikeitusi“, – sako Seimo Mišrios grupės frakcijos seniūnas Bronislavas Matelis.
Tačiau šis siūlymas net neįtrauktas į Seimo darbotvarkę. Valdantieji jau prieš kurį laiką prabilo, kad politinių partijų finansavimo įstatymą reikia tobulinti. Pakeitimai ne tik panaikintų neteisėtą verslo įtaką, bet ir nedraugiškų jėgų kišimąsi į šalies politinę sistemą.
Tiesa, daugiau detalių neatskleidžiama. Teigiama, kad konkrečių veiksmų bus imtasi po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadų paskelbimo. Politikos mokslų atstovai sako, kad visus tenkinančio modelio nesukursi. Partijoms trūksta politinės brandos, o daliai verslo – skaidrumo. Todėl vienintelis būdas užtikrinti skaidrų finansavimą yra griežtesnė kontrolė, didesnės baudos už korupcinius nusikaltimus.
„Jeigu ir būtų, sakykime, leidžiamas legalus finansavimas iš verslo pusės partijoms, tai nereiškia, kad tam tikra dalis to finansavimo neliktų paslėpta. Galbūt nesinorėtų tam tikriems verslams ir partijoms, kad būtų plika akimi matomas finansinis ryšys, o vėliau ir tam tikri balsavimai. Dėl to tyrėjams, atsakingoms institucijoms, darbo nesumažėtų, reikėtų ištirti tą nematomą aisbergo pusę“, – mano ISM politikos dalykų grupės vadovas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius.
„Pabandėm vienaip – duoti daugiau laisvės, bet nustatyti tokias taisykles ir jas bandyti griežtai prižiūrėti, o reikalui esant, griežtai bausti, jei yra pažeidžiamos. Bet ši sistema yra faktiškai palanki, neskatina (partijų – LRT.lt). Yra per mažai pinigų, kad partijos galėtų praplėsti veikimą tarp rinkimų. Rinkimams jie turi lėšų, bet, manau, jie nori į politinę sistemą įtraukti ir daugiau žmonių. Tad partijos privalo turėti daugiau lėšų“, – aiškina K. Girnius.
-
Politikams patogu, kai nėra tvarkos, kaip atsiriboti nuo verslo 4
Nemažiau pavojinga situacija, kai patys verslininkai tampa politikais. Šiandien Lietuvoje net nėra veikiančios sistemos, mechanizmo, kaip į politiką pasukęs stambus ūkininkas ar pramonininkas galėtų maksimaliai saugiai atsiriboti nuo verslo.
Nėra, matyt, todėl, kad taip politikams yra gerokai patogiau, jų interesas – neturėti tokios reglamentuotos tvarkos. Todėl dabar, kaip šią savaitę pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra nemažai pavyzdžių, kai verslaujantys Seimo nariai, kiti politikai dangstosi garbaus amžiaus mamomis, vaikais, sutuoktinėmis ar giminaičiais, o iš tikrųjų užslėptai arba atvirai vysto verslą. Tai gresia Konstitucijos pažeidimais. Šalies vadovė pasiūlė kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams labai rimtai pagalvoti, ar gali likti Seime.
„Tai toks susiliejimas Seimo nario, politiko, tiesiogiai susiliejimas su verslu jau yra nacionalinė grėsmė“, – Interviu LRT RADIJUI kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.
Šilutės rajonas, Vorusnės kaimelis. Didžiulio aptvaro gale nuo lietaus susigūžusi danielių banda. Ūkio savininkas – Seimo narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Remigijus Žemaitaitis. Formaliai jis ūkio valdymą perdavęs broliui ir tėvui, tačiau tik valdymą. Sako, savininku likęs, nes perrašymai tėvams, žmonoms ar kitiems giminaičiams yra visiška nesąmonė – sukuri iliuziją, jog nieko neturi, nors iš tikrųjų yra visiškai priešingai, ir rūpiniesi, ir dirbi pats.
„Formalumas, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš visuomenės. Visa Šilutė, visas mano Žemaitijos regionas žino, kad Žemaitaitis kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą sėkmingai eina prie gyvulių, jeigu jis būna tenai, arba šeštadienį, sekmadienį šienauja, veža šieną“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ūkį oficialiai yra perleidęs žmonai dar 2004 m. Politiko šeima augina galvijus, grūdines kultūras, ir K. Starkevičius net neslepia pats dirbantis ir žmonai patarimus dalijantis, kaip geriau tvarkytis.
„Tai tada, šiuo atveju, ką aš turiu daryti? Išsiskirti su žmona? Na, to niekada nedarysiu. Šeimą ardyt? Mes tikrai labai toli nueisim jeigu taip galvosim“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys K. Starkevičius.
Prezidentės paminėtos mamos, už kurių slėpėsi politikai, pragaišino bent du ministrus. „Valstietis“ Bronius Markauskas neteko žemės ūkio ministro posto, kai paaiškėjo, jog jis faktiškai valdė mamos ūkį. 2011 m. konservatoriui Dainiui Kreiviui sąsajos su mamoms valdomomis įmonėmis kainavo ūkio ministro postą.
2011 m. sausio 30 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ paklaustas, ar supranta, kad interesų konfliktas galėjo bet kada kilti, nes mama – toks žmogus su kuriuo jis bendrauja, D. Kreivys teigė: „Bendraujam, bet aš galiu pasakyti, kad nebendrauju kasdien, mama gyvena ne Vilniuje, jinai yra paprasta akcijų turėtoja. Ji nėra vadybininkė, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, yra, pabrėžiu, mažumos akcininkė“.
Parlamentaras tuomet sakė, kad reikia klausti ne kam jis davęs, o kam nedavęs paramos. Tą patį teigia ir dabar. Esą iš posto jį išvertė ne mamos reikalai.
„Kaip ryškėja dabar iš visų VSD pažymų, kad verslo grupės. Dirbant ministru tos verslo grupės labai aktyviai veikė. Jeigu tu netenkini jų interesų, automatiškai atsiranda puolimai ir tas vyko nuolatos“, – sakė D. Kreivys.
Tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti.
Prezidentės pareiškimas, kad, kai verslas praktiškai tampa politine partija, tai didžiulis interesų konfliktas ir raginimas, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus rimtai pagalvoti ar likti Seime, neabejotinai buvo nutaikytas į turtingiausią parlamentarą Ramūną Karbauskį, kuriam priklauso viena didžiausių žemės ūkio bendrovių „Agrokocernas“.
„Parašykime Konstitucijoje, kad verslininkai negali eiti į politiką... Čia girdžiu iš konservatorių, kad mecenatai neturėtų eiti į politiką, tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Formaliai R. Karbauskis koncerno valdytojo teises yra perdavęs teisininkui, o „Agrokoncerno“ vadovai yra teigę, kad parlamentaras jokios įtakos jiems neturi. Bet Povilas Urbšys sako, jog teisininkui patikėtos akcijos nereiškia, kad nesitariama dėl verslo, kad verslas nėra ginamas. Tą, pasak parlamentaro, puikiai iliustruoja komisijos, turėjusios tirti sklypų koncentraciją, trąšų prekybą, sužlugdymas.
„Reikia pripažinti, kad čia skaidrumas mūsų ir baigėsi. Čia akivaizdžiai pademonstruojama, kad R. Karbauskis nėra iki galo laisvas nuo savo verslo interesų“, – teigė Seimo Mišrios grupės narys Povilas Urbšys.
Tačiau sistemos, kuri leistų kuo maksimaliau politikui atsiriboti nuo savo verslo, Lietuvoje nėra sukurta, sako ekspertai, todėl verslininkai, turintys akcijas, nuolat vaikšto interesų konflikto ašmenimis. Kanada turi Kontaktų registrą. Politikas susitikęs su verslininku, grįžęs turi užpildyti formą, kurioje nurodo, ką kalbėjo, ko jo prašė ir panašiai. Kitose Vakarų valstybėse veikia vadinamieji „aklieji“ fondai, kuriems verslininkas, eidamas į politiką, patiki savo verslą.
„Reikia juos tobulinti, galbūt, ieškoti kitų būdų, bet yra vienintelis kelias, kaip atsiskirti. Antras dalykas, mes turime labai prastą, geriau būtumėme tokio nepriėmę iš viso, lobistinės veiklos įstatymą“, – sakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas dr. Kęstutis Zaborskas.
„Ir Kodekso klausimai, ir Tarnybinės etikos įstatymas, Privačių ir viešų interesų deklaravimo, galiausiai, turto pajamų deklaravimo – kompleksas įstatymų. Ir Lobizmo tas pats įstatymas, tikrai mes prie jo turėsime grįžti, kurie galėtų sureguliuoti ir labai tas ribas aiškiai sustatyti“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Dar prieš gerą dešimtmetį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį konkrečiais atvejais patikrinti, ar parlamentaro vykdoma veikla nėra verslas, kuriuo siekiama pelno. Be to, įstatymas leistų užtikrinti realią ir pastovią kontrolę. Bet kol kas įstatymo nėra, todėl nėra ir galimybės patikrinti, ar Konstitucija nepažeidžiama.
„Įstatymo nepriima todėl, kad Seimo nariai turi interesų. Apskritai, jeigu pažvelgtumėme, visa tai, kas susiję su Seimo narių asmeniniu interesų ribojimu, tai labai sunkiai randa pritarimo Seime. Konstitucinis Teismas jau prieš 14 metų pasakė, kad Seimo nariai turi nustatyti savo atostogas, prieš 2 metus pasakė, kad jei Seimo narys praleidžia posėdį, jam negali būti už tai mokamas atlyginimas. Seimas nieko nepadarė, kad įvykdytų Konstitucinio Teismo reikalavimus, ir nepadarė todėl, kad turi asmeninį interesą“, – sakė M. Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
