-
Aukcione V. van Gogho kūrybos gerbėjų laukia tikra puota 1
Šio olandų postimpresionisto kūrinių aukcionuose Paryžiuje nebūta daugiau nei du dešimtmečius.
Paveikslas yra vienas iš šešių V. van Gogho kūrinių, kuriuos įkvėpė jūros pakrantė netoli Hagos. Paveikslas nutapytas 1882 metais, tuomet V. van Goghui buvo 29-eri, jis dar mokėsi tapybos. Jis broliui Theo rašė, kaip jam įstrigo galvoje laukuose dirbančios valstietės, jų balti galvų dangalai. Tai buvo jo, kaip dailininko, kelio pradžia, paveiksle daug įvaizdžių, kurie kartosis jo kūryboje – sunkus dangus, varnos.
„Reikia pabrėžti, kad paveikslas apie 25 metus buvo eksponuojamas keliuose svarbiausiuose pasaulio muziejuose – Hagoje, Monrealyje, pastaruoju metu – Vincento van Gogho muziejuje Amsterdame. Kodėl? Nes paveikslas yra iš svarbaus laikotarpio, jo kūrybos pradžios, kada jis „atrado“ tapybos galimybes“, – paaiškina aukciono organizatorius Bruno Jaubert`as .
Iki šiol trys ankstyvojo kūrybos laikotarpio paveikslai buvo muziejuose, trys – privačiose kolekcijose. Susidomėjimas paveikslų didelis, tad jo kaina gali svyruoti nuo 3 iki 5 milijonų eurų.
-
Sankcijos veikia: Rusija priversta mažinti karines išlaidas 3
Stokholme įsikūrusio Tarptautinio Taikos tyrimų instituto ekspertai sako, Rusija turės apgalvoti, kiek lėšų gali skirti operacijai Sirijoje, nes priversta pirmą sykį po 20 metų mažinti išlaidas kariuomenei. Dėl sankcijų trūkstant lėšų pernai išlaidos kariuomenei buvo apkarpytos penktadaliu.
Paskutinį kartą Maskva buvo priversta mažinti karines išlaidas 1998 m., per patį krizės įkarštį, bet vos atsigavusi augino ir demonstravo raumenis. Tačiau ekonominės sankcijos dėl Krymo aneksijos ir paramos Ukrainos separatistams paveikė – pernai karinės išlaidos buvo penktadaliu mažesnės, apie 66 mlrd. dolerių, teigia Švedijoje įsikūrusio Tarptautinio taikos tyrimų instituto ekspertai.
„Viena didžiausių staigmenų buvo staigus Rusijos karinių išlaidų apkarpymas“, – sakė karinių išlaidų tyrimų ekspertas Nanas Tianas.
„Ekonomikos sunkumus Rusija išgyvena nuo 2014 m., karinių išlaidų biudžetą bandyta išlaikyti, bet priversta jį mažinti, nes tiesiog nėra pinigų. Norėtų leisti pinigų daugiau, bet turi taikytis su realybe“, – kalbėjo karinių išlaidų tyrimų ekspertas Siemonas Wezemanas.
Vadinamieji Potiomkino kaimai – istorijos realybė, todėl išorinei apgaulei lėšų dar negailima – triukšmui, paradams, Pergalės dienos arba karinės bazės Kryme 100-mečio proga, bet daug dalykų tenka atidėti, nors Maskva tvirtina, kad kariuomenė ir toliau bus modernizuojama.
„Pavyzdžiui, per kelerius metus kariuomenei buvo numatyti 2 tūkst. naujų tankų, bet tai užtruks gal 10, gal 15 metų, o gal visai bus atsisakyta, taip pat naujų lėktuvnešių, nes nėra pinigų jų statyti. Labai galimas dalykas, kad bus atsisakyta pratybų, ir tai tiesiogiai paveiks Rusijos pajėgumą – gali turėti įrangos, karių, bet jeigu jie per mažai treniruojasi, praranda įgūdžius“, – pasakojo S. Wezemanas.
Eksperto nuomone, Rusijai teks apsispręsti ir dėl išlaidų karinei operacijai Sirijoje.
„Sirija Rusijai kainuoja, nors ne milžinišką sumą, bet teks nuspręsti, kiek turi išleisti pinigų, kad išlaikytų politinę įtaką regione“, – svarstė S. Wezemanas.
29 NATO narės pernai gynybai išleido 900 mlrd. dolerių, tai sudaro 52 proc. pasaulio karinių išlaidų. Jungtinės Valstijos pirmos pagal išlaidas pernai – 610 mlrd. dolerių, tai daugiau nei kitos 7 pirmaujančios šalys – Kinija, Saudo Arabija, Rusija, Indija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Japonija drauge sudėjus.
„Kinija jau 29 metaus iš eilės didina karines išlaidas. Ji – antra pasaulyje. Per pastaruosius 10 metų Kinijos karinės išlaidos padidėjo 110 proc.“, – sakė karinių išlaidų tyrimų ekspertas N. Tianas.
Švedijos tyrimų centro ekspertai sako, kad rimtą nerimą kelia pasaulyje toliau didėjančios išlaidos karybai.
-
Europa nusiteikusi kovoti su internete skleidžiama Rusijos propaganda 2
Vadinamųjų Rusijos trolių – melagingų žinių skleidėjų fabrikas – jau neišsitenka pastate, keliasi į didesnį. Nežinia, ar tai įkurtuvės iš reikalo – firma keičia vietą, dirbančius stebi vaizdo kameros, darbuotojams draudžiama pasakoti apie darbą, jie tyli, kol trūksta kantrybė, Olgai ji trūko, kai liovėsi mokėti už tai, kad prisidengdama svetima tapatybe platino vadinamuosius rašinius socialiniuose tinkluose.
„Turėjau rašyti apie Putiną, kokia puiki jo veikla, koks jis šaunus, turėjau pulti opoziciją“, – sakė buvusi Kremliaus „trolė“ Olga Malceva.
Pasak Olgos, kiekvieną dieną – vis kita tema.
„Ta pati propagandos mašina Rusijos TV, tomis pačiomis temomis rašo troliai, tik auditorija kita, jaunesnė, kuri nežiūri TV, o naršo internete“, – kalbėjo buvusi Kremliaus „trolė“ Liudmila Savčuk.
Į Amerikos kongresą pakviesti liudyti Interneto milžinų – „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ – atstovai pripažino – su Rusija siejami asmenys pirko reklamas, kūrė netikras paskyras, puslapius bei bendruomenes, skleidė politizuotą turinį per Amerikos prezidento rinkimų kampaniją. Po jos Europa sunerimo dėl Maskvos propagandai skiriamų milijardų. Bet tie, kas su tuo susiję, neigia.
„Negaliu neigti, kad galimas dalykas, Rusijos žiniasklaida reiškia nuomonę per TV ar dar kur nors. Ar tai neteisėta, tą daro ir Jungtinių Valstijų žiniasklaida, kai Britanijos ar Prancūzijos žiniasklaida palaiko Hillari Clinton – nieko, o kai Rusijos palaiko Trumpą – o dieve,“ – stebėjosi RT televizijos ir valstybinės naujienų agentūros „Rusija šiandien“ vadovė Margarita Simonian.
Nebūtų „o Dieve“, jeigu propaganda ir melagingos žinios nebūtų tapusios dar vienu Rusijos ginklu, sako ekspertai. Kai kurios valstybės pačios ėmėsi užkirsti kelią suklastotoms naujienoms, kol galop Europos Komisija po ilgus mėnesius trukusių rašinėjimų, kas ir kaip su tuo turi kovoti, bando imtis priemonių prieš melagingą turinį.
Iki pavasario norima parengti bendrą strategiją, kaip kovoti su melagingomis žiniomis, ir tam pasitelkta ekspertų grupė, įvairių žiniasklaidos sričių atstovai, kurie susirinko į pirmą posėdį.
„Suklastotos naujienos dabar platinamos tokiu mastu, kad kenkia žiniasklaidos reputacijai, trikdo demokratines šalis, todėl visa tai turi būti kontroliuojama ir ribojama. Aukšto lygio ekspertų grupės užduotis ištirti, kaip suklastotos žinios platinamos ir kaip įveikti jų sukeltus socialinius ir politinius padarinius“, – sakė EK narė, atsakinga už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę Mariya Gabriel.
Tai neturi nieko bendra su apynasriu žodžio laisvei ar saviraiškai, sako ekspertai.
Nors kita vertus, šalys, kurios net jau patyrė Rusijos skleidžiamą dezinformaciją per „Brexit“ ar rinkimus Prancūzijoje, ilgus dešimtmečius puoselėjo žodžio laisvę, ir dabar politikai gali sunkiai ryžtis suvaržymams.
„Mūsų vyriausybė įsitikino, kad daug žinių į socialinius tinklus ateina iš Rusijos teritorijos, tokį apibūdinimą mes vartojame – Rusijos teritorija. Tai nereiškia „Rusijos vyriausybė“, todėl turime veikti apdairiai“, – teigė Ispanijos gynybos ministrė Maria Dolores De Cospedal.
Tačiau Europa, atrodo, nusiteikusi rimtai – speciali antipropagandos grupė, veikianti nuo 2015 m., dabar turi jau nebe vieną, o 14 darbuotojų ir pagaliau – atskirą biudžetą. Nuo šių metų jos veiklai finansuoti bus skirta po milijoną eurų.
-
Ar M. Saakašvilio kaltinimai Ukrainos valdžiai visai be pagrindo? 1
Buvęs Rožių revoliucijos didvyris kaltinamas sąmokslu su į Rusiją pabėgusiais Viktoru Janukovyčiumi ir oligarchu Sergejumi Kurčenka.
Tokia suirutė aiškiai labai patinka Rusijai, kuriai M. Saakašvilis ilgą laiką buvo priešas, dabar transliuoja jo ugningas kalbas Kijeve, ir džiaugiasi, kad Petro Porošenka nekontroliuoja situacijos.
Šią savaitę viešėdamas Vilniuje Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalyje įsibėgėjęs skandalas dėl buvusio Gruzijos prezidento, buvusio Odesos srities gubernatoriaus M. Saakašvilio nevertas tarptautinės bendruomenės dėmesio. Ir vis dėlto skandalas verčia vėl pasigilinti, kas gi vyksta Ukrainoje praėjus ketveriems metams po „orumo“ revoliucijos, kai Vakarai sunerimę, ar Ukraina neina tuo pačiu keliu, kaip po Oranžinės revoliucijos, veldamasi į buvusių bendražygių rietenas ir interesų kovas, o tai stabdo kovos su korupcija – didžiausios Ukrainos ydos – iniciatyvas.
Dar ne taip seniai M. Saakašvilis buvo Vakarų numylėtinis, vertintos pastangos paversti Gruziją demokratine.
Nežinia, verkti ar juoktis, kai karjera buvo pasiekusi tokią aukštumą – namo stogą Bažnyčios vardu pavadintoje gatvėje, Kijeve. Kai Ukrainos policininkai pasibeldė į jo buto duris, M. Saakašvilis per mansardos langą užsiropštė ant stogo, grasino šokti žemyn, net kaltino P. Porošenką, kad veikia išvien su Vladimiru Putinu.
Pirmos pastangos sulaikyti temperamentingąjį gruziną nuėjo niekais, jo bendraminčiai neleido pajudėti autoobusui, išvadavo, nusivedė į palapinių miestelį, ir iš ten M. Saakašvilis kelias dienas vadovavo kovai su korupcija ir P. Porošenka. Kol galop buvo sulaikytas, nustačius buvimo vietą, nors labai nesislapstė. Radoje po pirmo bandymo sulaikyti generalinis prokuroras aiškino, kuo remiantis M. Saakašvilis kaltinamas dėl sąmoningo ar nesąmoningo bendrininkavimo su siekiančiais prorusiškų jėgų revanšo, kad būtų nuversta Ukrainos valdžia, atšauktas nuversto V. Janukovičiaus teisminis persekiojimas, sugražinti taip pat į Rusiją pabėgusio oligarcho S. Kurčenkos aktyvai.
Jurijus Lucenka demonstravo pokalbių telefonu įrašus – esą M. Saakašvilio padėjėjas atsiskaito galimam S. Kurčenkos padėjėjui, kad M. Saakašvilio prasiveržimo į Ukrainą iš Lenkijos per pasienį po to, kai iš jo buvo atimta Ukrainos pilietybė, operacija kainavo 300 tūkst. dolerių, aptaria išlaidas protesto akcijai, po kurios prie Rados išaugo palapinių miestelis.
„Ukrainos saugumo tarnyba ir generalinė prokuratūra nustatė, kad M. Saakašvilio dešinioji ranka Severionas Dangadzė gavo apie 220 tūkstančių eurų, kitą dalį pinigų – doleriais, kad atnaujintų protesto akcijas“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras J. Lucenka.
„Dešiniąją ranką“ sulaikė pirmą, po to imtasi M. Saakašvilio, kurį vis dėlto kažkas finansuoja. Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas žadėjo atvirą ir objektyvų M. Saakašvilio bylos tyrimą, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams.
„Dalykai, susiję su M. Saakašviliu, neverti tarptautinės visuomenės dėmesio. Tai – specifiniai nusikaltimai, mes turime užtikrinti tyrimo skaidrumą ir visišką atvirumą“, – kalbėjo P. Porošenka.
Nors M. Saakašvilio populiarumas menkas, nesiekia ir 2 proc., bet šalininkų turi, nes sako nemažai tiesos. Paradoksas, bet ši tiesa – apie vešinčią korupciją rūpi ir Ukrainos bičiuliams bei rėmėjams.
Jausdama Vakarų spaudimą, šią savaitę Rada atidėjo balsavimą dėl įstatymo, kuris leistų prezidentui ir parlamentui šalinti vienintelio nepriklausomo Antikorupcinio biuro vadovus. Šis biuras nusitaikė į ne vieną, laikiusį save neliečiamu. Tarp jų – įtakingo vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo sūnus, gynybos ministerijos pareigūnai, Odesos meras. Šis įstatymas taisomas, bet Rada spėjo atleisti labai svarbaus antikorupcinio komiteto vadovą.
Jeigu žmonės nesukils, Ukrainai bus galas, nebus jokios kovos su korupcija, jokių permainų, investicijų. Kas duos pinigų korumpuotai šaliai.
„Nepriimtina, kai bet kokios teisėsaugos institucijos vadovas, taip pat ir kovos su korupcija, pradeda politinius žaidimus. Jie turi būti nepriklausomi nuo politikų įtakos“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Teisingi žodžiai, tačiau anglų kalba leidžiamo „Kiiv Post“ antraštė skelbia: „Korupcijos imperija smūgiuoja atgal“. Ir ne tik Radoje. Tiesiogiai prezidento nurodymus gaunanti žvalgybos agentūra ir prokurorai surengė kratas Antikorupcinio biuro darbuotojų ir jų artimųjų namuose, sužlugdė kelis biuro tyrimus.
P. Porošenka nesutiko su Vakarų reikalavimu įkurti specialų antikorupcinį teismą, esą tokio nėra nė vienoje šalyje. Ukrainos analitikas Vadimas Karasiovas sako, kad P. Porošenkos, kuris pats yra oligarchas, bandymas išlaikyti valdžios vertikalę, artėjant 2019 m. turintiems vykti prezidento ir Rados rinkimams, nedaug turi bendra su europietišku nepriklausomos teisėsaugos modeliu.
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde perspėjo, kodėl Ukrainoje bandoma stabdyti nepriklausomų institucijų kovą su korupcija, panašius pareiškimus paskelbė JAV valstybės departamentas ir Europos Sąjunga. Juk Vakarų vyriausybės šimtais milijonų savo mokesčių mokėtojų dolerių remia Ukrainos reformas prieš korupciją, tad tokia investicija negali nerūpėti.
„Jeigu žmonės nesukils, Ukrainai bus galas, nebus jokios kovos su korupcija, jokių permainų, investicijų. Kas duos pinigų korumpuotai šaliai?“ – klausė M. Saakašvilio šalininkas.
Apklausos rodo, kad ukrainiečiams baisu dėl Rusijos bandymų sužlugdyti Ukrainą, bet ir korupciją jie laiko vienu iš svarbiausių savo šalies rūpesčių. Todėl žmonėms patrauklūs šūkiai prieš korupciją ir korumpuotus pareigūnus, net jeigu juos skelbia M. Saakašvilis.
Vašingtone įsikūrusio autoritetingo analizės centro ekspertui Adrianui Karatnickiui M. Saakašviliui pareikšti kaltinimai – mįslė.
Kad ir kaip būtų, praėjus 4 metams po Maidano, Kijevo centre protestuotojai vėl skanduoja, kad prezidentui turi būti paskelbta apkalta, tik šįkart – P. Porošenkai, o ne V. Janukovičiui. O M. Saakašvilio ir P. Porošenkos dvikova analitikams primena V. Janukovičiaus ir Julijos Tymošenko kautynes.
-
Katalonijos lyderiai siūlo Madridui pradėti derybas 2
Nuo antradienio ryto aistros verda prie Katalonijos valdančios partijos būstinės, žmonės atėjo dar sykį pareikšti – Madridas peržengė ribą. Į gatves išėję žmonės šūkavo „Okupacinės jėgos – lauk“, „Gatvės visad bus mūsų“. Virš jų galvų skraidė policijos sraigtasparnis, sukeldamas švilpimą.
Padėtį dar apsunkins trečiadienį ir ketvirtadienį rengiamas Katalonijos parlamento posėdis, kuriame turi būti priimta nepriklausomybės deklaracija.
Dar prieš sekmadienio balsavimą Katalonijos prezidentas pareiškė – nepriklausomybė neateis paspaudus mygtuką, būtinos derybos ir abipusis supratimas bei po referendumo siūlo derėtis tarpininkaujant vadinamajai trečiajai šaliai. Analitikų nuomone, Madridas derybas turėjo pradėti dar prieš referendumą.
„Reikėjo stengtis, kad referendumas neįvyktų, stengtis susitarti, Katalonijos valdžia labai užsispyrusi, jai reikalingas balsavimas. Įtikino net didžiąją dalį visuomenės, kad reikia balsuoti, nors teisingiau būtų laikytis įstatymų“, – politikos ekspertas prof. Fernando Vallespinas.
Katalonijos valdžios nuomone, visuotinis streikas turi padėti įtikinti Madridą, kai stringa traukinių eismas, lėktuvų skrydžiai, uostų darbas. Prie streikuojančiųjų žada prisidėti universitetai, muziejai, taip pat ir turistų gausiai lankoma Šventosios Šeimos bazilika. Jau pirmadienį žmonės ne viename Katalonijos mieste buvo nutraukę darbą, išėjo į gatves dar sykį protestuoti prieš Ispanijos nacionalinės gvardijos smurtą balsavimo dieną, skandavo, kad taip elgtasi generolo F. Franco diktatūros laikais.
Ekspertai taip pat mano, kad geriausia išeitis būtų derybos su Madridu, kuriose dalyvautų tarptautiniai tarpininkai.
„Nepriklausomybės šalininkų lyderiai pasielgė protingai, rengdami kažką panašaus į Škotijos referendumą, bet reikia turėti galvoje, kad D. Britanija neturi rašytinės konstitucijos, dėl suverenumo sprendžia parlamentas ir, jeigu Škotijos parlamentas nusprendė, kad turi vykti referendumas, nėra jokių kliūčių. O Ispanijos konstitucijoje yra draudimai“, – aiškina F. Vallespinas.
Tad centrinė valdžia svarsto, ar neįgyvendinti 155 konstitucijos straipsnį, kuris leidžia vyriausybei iš dalies ar visiškai stabdyti savivaldą, jeigu regionas nepaiso konstitucijos ir visos valstybės interesų. Premjero Liaudies partija turi užtikrintą daugumą, kad galėtų priimti tokį sprendimą, nors opozicija pasisako už derybas su Katalonijos lyderiais.
Trečiadienį padėtį Ispanijoje aptars Europos Parlamentas.
Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.
Kursto sukilimą
Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.
„Matome kaip diena iš dienos Katalonijos vyriausybė gyventojus stumia arčiau bedugnės krašto ir skatina sukilimą“, – sakė vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido (Chuanas Ignasijus Soidas) ir pridūrė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų „siekdami stabdyti puldinėjimus“.
