Puiki galimybė susipažinti

Šturmanų gatvės 20 daugiabutis namas pastatytas prieš 30 metų. Pastatas – vidutinio dydžio. Penkių aukštų ir keturių laiptinių name yra 60 butų.

Klaipėdietis Andrius Kymantas Šturmanų gatvės 20 daugiabučiame name gyvena nuo jo pastatymo. Aktyviam gyventojui kilo mintis paminėti namo jubiliejų – surengti kiemo šventę.

Anot klaipėdiečio, tokiu būdu norėta sustiprinti gyventojų bendruomeniškumą, atnaujinti ryšį tarp kaimynų.

A.Kymantas atkreipė dėmesį, kad Šturmanų gatvės 20 daugiabutis namas skiriasi nuo kitų. Aplink nėra kitų tokio tipo pastatų, tik privatūs namai, kurių gyventojai daugiausia laiko praleidžia savo kiemuose.

"Esame gana uždari. Nereikia su niekuo dalytis teritorija. Tačiau tarp namo gyventojų ryšio nėra. Dar artimiausius kaimynus iš veidų pažįsti, o naujakurių niekas nežino. Net nesisveikina. Kiekvieną dieną matomės, bet net neįsivaizduojame, kas ką veikia, kuo yra vardu. Kiemo šventė – puiki galimybė susipažinti, pabendrauti. Juolab kad tokia proga. Ir orai tinkami tokiam renginiui", – tvirtino aktyvus gyventojas.

Entuziastų skaičius išaugo

Šturmanų gatvės 20 daugiabučiame name gyvena įvairaus amžiaus žmonių – ir jaunų, ir vyresnių. Keli – senbuviai, kaip ir A.Kymantas, įsikūrė tik pastačius pastatą.

Kaimynai į idėją švęsti namo gimtadienį reagavo įvairiai. Dalis iš karto palaikė ir džiaugėsi, būtinai žadėjo dalyvauti. Kiti buvo apatiški.

Pasitaikė ir tokių kaimynų, kurie tvirtino, kad nieko organizuoti nereikia – gerai taip, kaip yra. Tačiau, artėjant šventės dienai, entuziastų gretos didėjo.

"Požiūris į vieną ar kitą pasiūlymų priklauso nuo kiekvieno charakterio. Skirtingi žmonės, skirtingos nuomonės. Jos išryškėja ir sprendžiant įvairius su namu susijusius klausimus. Kai kuriems žmonėms apskritai nieko nereikia", – tvirtino klaipėdietis.

Lietus šventės nesugadino

A.Kymantas idėja švęsti namo jubiliejų pasidalijo ir su pastatą administruojančia įmone "Jūros būstas". Daugiabučio prižiūrėtojas sutiko prisidėti prie renginio organizavimo.

Įmonė "Jūros būstas" pasirūpino, kad į renginio vietą būtų atvežta stalų, šventės teritoriją papuošė balionais. Taip pat administratorius buvo paruošęs staigmeną mažiesiems gyventojams – batutą, tačiau pramogos teko atsisakyti dėl subjurusio oro.

Kol pliaupė lietus, į šventę susirinkusius kaimynus savo bute priglaudė viena gyventoja.

Tačiau gamtos pokštai nuotaikos nesugadino. Pasibaigus lietui, kaimynai vėl susirinko kieme ir kartu leido laiką prie atsineštų vaišių stalų.

Gyventojai ne tik bendravo, bet ir dalyvavo atrakcijose. Norintieji galėjo rungtis estafetėse ar susikauti krepšinio aikštelėje.

Iniciatyva neeilinė ir sveikintina

Pasak įmonės "Jūros būstas" direktoriaus Edgaro Vyganto, Šturmanų gatvės 20 daugiabučio namo gyventojų iniciatyva – neeilinė, nors pastatas ir jo bendruomenė nėra kažkuo išskirtiniai.

"Dešimt metų dirbu daugiabučių namų administravimo srityje. Pirmą kartą toks atvejis, kai gyventojai sugalvojo švęsti savo namo gimtadienį. Anksčiau nebuvo pasitaikę. Šis namas yra eilinis, tačiau yra aktyvus gyventojas, kuriam kilo mintis surengti tokį renginį. Jam pavyko suvienyti bendruomenę", – tvirtino vadovas.

E.Vygantas pabrėžė, kad tokios iniciatyvos yra sveikintinos. Ypač šiais laikais, kai dažnai kaimynas kaimyno nepažįsta.

"Stengiamės palaikyti tokias iniciatyvas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo, kiek galime. Gal ir kiti namai paseks tokiu pavyzdžiu. Bendruomeniškumas, ryšys tarp kaimynų daugiabučiuose namuose yra labai svarbūs. Kartu galima padaryti kur kas daugiau nei po vieną", – akcentavo vadovas.

A.Kymantas džiaugėsi pavykusia smagia švente, bet apgailestavo, kad nesusirinko visi kaimynai.

"Norėjosi, kad būtų daugiau žmonių. Kiti žiūrėjo pro langą, bet į kiemą taip ir neišėjo, nors ir kvietėme, bet toks jau jų apsisprendimas. Tačiau buvusieji smagiai praleidome laiką. Visi pasisėmėme daug gerų emocijų. Nereikia jokių gudrysčių. Užtenka paprasto pasibuvimo kartu", – pabrėžė gyventojas.

Pasak klaipėdiečio, jei kaimynai norės, toks susibūrimas galėtų tapti tradicija.

"Gal ateityje prisijungs ir daugiau žmonių", – pabrėžė iniciatorius.

Sužalotos žuvys gaišta

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas pasakojo, kad didžiausia dalis gamtosaugininkų pričiuptų žvejybos taisyklių pažeidėjų būna neįsigiję žvejo mėgėjo bilieto arba kortelės. Kontrolė, ar žvejai atlikę šią prievolę, atima daugiausia gamtosaugininkų laiko. Dažniausiai įkliuvusieji teisinasi tiesiog pamiršę įsigyti bilietą, kiti viliasi, kad liks nepastebėti. Per metus tokių užuomaršų nutveriama keli šimtai.  

Kur kas šiurkštesni pažeidimai yra žvejyba tinklais bei kitomis neleistinomis priemonėmis ir būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai yra visų rūšių ir dydžių tinklai, neleistinos žuvų gaudyklės, žeberklai, kabliavimo įnagiai, kai didžiulį trišakį kablį bandoma vilkti ir pakirsti žuvis už šono.

„Kabliavimo būdu gaudoma, kai daug žuvų susiburia į vieną vietą, dažniausiai neršto metu. Tokiais trišakiais sužalojama labai daug žuvų, kabliai jas užkabina už įvairių kūno vietų, o sužeistos jos dažniausiai žūva. Taip dažniausiai gaudomi karšiai, sterkai, Todėl žvejyba kabliuojant laikoma šiurkščiu žvejybos būdu, gaila, bet būtent taip elgiasi nemažai žvejų“, – paaiškino V.Marozas.

Būtent tokių pažeidimų yra apie 15 proc., palyginti su visais, išaiškinamais gamtosaugininkų. Inspektoriai žino brakonierių mėgstamiausias vietas.

Užkietėjęs brakonierius nesiliauja

Prieš kelerius metus rudeninio šlakių neršto metu pareigūnai vieną brakonierių per porą mėnesių pagavo keturis kartus. Vieną kartą jis buvo prisigaudęs šlakių ir lašišų, tad pareigūnai apskaičiavo, kad šis vyras gamtai padarė 12 tūkst. eurų žalą.

Šis brakonierius yra vienas piktybiškiausių Klaipėdos regione. Tik tada, kai už kriminalinius nusikaltimus nuteistas pusmečio laisvės atėmimo bausme vyras buvo pasiųstas už grotų, gamtosaugininkai gavo atokvėpio.

O neseniai brakonierius vėl įkliuvo Ketvergių karjero tvenkinyje žvejodamas tinklais. Darbo neturinčiam vyrui neteisėta žvejyba yra pragyvenimo šaltinis. Šis žmogus renkasi vis kitus vandens telkinius ir veikia vienas, todėl jį susekti nelengva. 

Griežtesni įstatymai pakeitė padėtį

„Stebėdami kelerių pastarųjų metų tendencijas džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių ryžtasi pažeisti žvejybos taisykles. Manau, kad prieš penkerius metus dešimteriopai padidintas gamtai padarytos žalos vertinimas turėjo didžiulę įtaką brakonierių elgesiui. Iki tol jie nebijodavo rizikuoti, nes nedidelė suma už gamtai padarytą žalą jų nebaugino. Tada neretas išdrįsdavo žuvis gaudyti tinklais. Tačiau, kai prieš ketverius metus visa Lietuva išgirdo, kad Kretingos rajone pričiupti brakonieriai turės atlyginti 60 tūkst. litų įvertintą gamtai padarytą žalą, šiurkščių pažeidimų skaičius labai greitai pradėjo mažėti. Netrukus jų sumažėjo perpus“, – tikino V.Marozas. 

Gamtosaugininkai vis dažniau sulaukia žmonių pranešimų apie brakonierių veiklą. Į tokius skambučius pranešimų priėmimo centro budėtojai reaguoja ir savaitgaliais, ir naktimis.

Su gamtosauga nesusiję žmonės nebijo skambinti ir domėtis, ar pastebėta kitų asmenų veikla teisėta. Dažniausiai jie įspėja pažeidėjus, kad praneš apie jų vykdomą piktadarybę prieš gamtą, ir tik jeigu brakonieriai nesiliauja, praneša aplinkos apsaugos inspektoriams.

Kniaupo įlankoje ir Krokų lankoje žvejoti draudžiama visus metus. Ten veisiasi ir visus metus gyvena labai daug žuvų, todėl šios vietos bene labiausiai vilioja brakonierius. Kai žalos gamtai įvertinimas pastebimai padidėjo, juos beveik pavyko atpratinti nuo noro pagauti grobį.

Kuršių mariose dažniau įkliūva žvejai, susigundę nepaleisti mažesnių nei leidžiama žvejoti žuvų.

Ginklai – tik pagąsdinimui

Prieš 15 ar 20 metų gamtos inspektoriai į reidus važiuodavo apsiginklavę automatais. Nors brakonieriai ne visada pagaudavo labai daug žuvų, bet elgdavosi itin įžūliai ir net pavojingai. Tokie laikai jau sena praeitis.

Dabar inspektoriai taip pat turi tarnybinius ginklus, tačiau kontroliuodami žvejus jų nenaudoja.

Kai žvejyba elektros žūklės aparatais tapo kriminaliniu nusikaltimu, brakonierių su tokiais aparatais nutveriama vos vienas kitas per kelerius metus. 

Kuršių mariose pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir brakonierių paliekamų tinklų. Prieš aštuonerius metus inspektoriai per metus ištraukdavo iš marių iki 20 kilometrų tinklų, dabar jų randama tik apie poros kilometrų ilgio.

Ne vienas žvejys džiaugiasi, kad aktyviai dirbantys gamtosaugininkai suteikia vilčių, jog žuvų vandens telkiniuose daugės.

Statistika 

Klaipėdos regione inspektoriai patikrino

2017 m. – per 7 tūkst. žvejų mėgėjų,

2016 m. – apie 6 tūkst.,

2015 m. – 5,5 tūkst.,

2014 m. – apie 6 tūkst.

2013 m. – 9,5 tūkst.

Žvejo bilieto neturėjo, aplinką šiukšlino ir žvejybos sąlygų nesilaikė

2017 m. –  699 asmenys,

2016 m. – 364 asmenys,

2015 m. – asmuo.

Nustatyti šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimo atvejai                                   

2017 m. – 111,

2016 m. – 186,

2015 m. – 161.        

Apskaičiuota žala žuvų ištekliams                 

2017 m. – 29 tūkst. eurų,

2016 m. – 48 tūkst. eurų,

2015 m. – 55 tūkst. eurų.

Padidino įstatinį kapitalą

Pastaraisiais metais bendrovės „Gatvių apšvietimas“, kurios vienintelis akcininkas yra savivaldybė, veiklos sritys gerokai išsiplėtė. Įmonė rūpinasi miesto gatvių apšvietimo tinklų ir eismo reguliavimo priemonių eksploatacija, priežiūra ir remontu: 16 tūkst. šviestuvų, 67 šviesoforais, 10,5 tūkst. kelio ženklų ir aitvarų.

Taip pat atlieka elektros įrenginių montavimo, derinimo, linijų tiesimo darbus, puošia miestą ne tik kalėdiniu laikotarpiu, prižiūri elektromobilių įkrovimo stoteles.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas praėjusius metus įvardijo kaip sėkmingus. Vienas ryškiausių pokyčių – išaugęs bendrovės įstatinis kapitalas. Gruodį uostamiesčio savivaldybė skyrė beveik 458 tūkst. eurų dekoratyvinėms atramų istorinėje miesto dalyje įrengti. Po šio turtinio įnašo bendrovės įstatinis kapitalas siekė apie 730 tūkst. eurų.

Dar kartą įmonės įstatinis kapitalas padidintas šiemet. Klaipėdos savivaldybė bendrovei patikėjimo teise perdavė valdyti visas apšvietimo atramas, jų valdymo spintas, kitą įrangą, kurių vertė apie 5,1 mln. eurų. Taip apsispręsta, nes siekiama, kad sistemos priežiūra būtų efektyvesnė, o atnaujinimas paprastesnis ir spartesnis. Tad dabar įmonės įstatinis kapitalas siekia apie 6 mln. eurų.

Išaugo darbuotojų efektyvumas

Praėjusiais metais įmonės „Gatvių apšvietimas“ grynasis pelnas buvo rekordinis ir siekė beveik 80 tūkst. eurų. Gerokai – 45 proc. išaugo ir ilgalaikis įmonės turtas, o tai rodo didėjantį finansinį pajėgumą. Palyginti su situacija prieš metus, 20 proc. padidėjo darbuotojų efektyvumas. Vien šviestuvų pernai pagausėjo beveik tūkstančiu.

D.Aleksandrovas atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais parengta miesto bendrojo naudojimo teritorijų apšvietimo spalvingumo koncepcija.

„Anksčiau nebuvo aišku, kur, kokius šviestuvus montuoti. Dabar viskas sudėliota ir matoma schemoje. Senamiestyje vyrauja geltonesnė šviesa, suteikianti daugiau šilumos, jaukumo. Kitose gatvėse – šaltesnė, LED šviestuvai, taupantys energiją“, – komentavo vadovas.

Įmonė „Gatvių apšvietimas“ pernai parengė techninę užduotį ir įvykdė projektavimo konkursą, įdiegiant išmanųjį transporto srautų valdymą Minijos, Pilies, Naujojo Sodo gatvėse.

Į bendrą sistemą bus apjungta daugiau nei 17 sankryžų, papildomai įrengtos trys valdomos pėsčiųjų perėjos, įdiegtas viešojo transporto prioritetas.

Miestiečiams įteikė dovaną

D.Aleksandrovas įvardijo svarbiausius įgyvendintus projektus. Apšvietimas buvo atnaujintas I.Kanto gatvėje. Nauji šviestuvai sumontuoti Žardininkų aikštėje, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro teritorijoje, dalyje daugiabučių namų kiemų. 10-yje pėsčiųjų perėjų įrengtas kryptinis apšvietimas.

Šie darbai atlikti savivaldybės užsakymu, tačiau įmonė buvo subrangovu ir kitų bendrovių įgyvendinamuose projektuose. Ji rengė apšvietimą Pamario gatvėje ir pastarosios žiedinėje sankryžoje su P.Lideikio ir Audros gatve, Poilsio parke, Jūrininkų prospekto dalyje.

Reaguota ir į įvairius gedimus, kitokius apšvietimo sutrikimus. D.Aleksandrovas atkreipė dėmesį, kad pastaruosius dažniau pastebi patys įmonės darbuotojai, o ne praneša gyventojai. Pirmųjų yra tris kartus mažiau nei antrųjų – apie 350 ir 1,5 tūkst. atitinkamai.

Įmonė „Gatvių apšvietimas“ pernai tradiciškai rūpinosi miesto šventiniu papuošimu kalėdiniu laikotarpiu. Tam buvo panaudota 652 papuošimo elementų, tvirtinamų ant žibintų atramų, per 13 km girliandų, skirtų medžiams papuošti. Įgyvendinti ne tik savivaldybės, bet ir privatūs užsakymai.

Bendrovė praėjusiais metais prisidėjo ir prie tradicinio miesto Šviesų festivalio. Miestiečius ir svečius jie pradžiugino šviečiančiais suoliukais, kurie dabar įrengti ir lankomi prie rotušės.

Kuria infrastruktūros žemėlapį

Siekdama efektyvesnio darbo, bendrovė „Gatvių apšvietimas“ gerina ir savo techniką – įsigytas centrinis valdymo serveris, įdiegtos naujos programos.

Atnaujintos GIS licencijos, paskirtas žmogus šiai sistemai vystyti ir prižiūrėti. Suvedami ir atnaujinami trūkstami kelių metų kelio ženklų ir apšvietimo atramų vietų duomenys. Sukurti ir apšvietimo valdymo spintų ir kalėdinių papuošimų žemėlapiai.

Popierinius dokumentus įmonėje pakeitė elektroniniai, pasinaudojus sistema LABBIS. Atnaujinta ir centrinė dispečerinė, kad stebėti apšvietimo valdymo ir šviesoforų monitoringo sistemas būtų paprasčiau, o į sutrikimus reaguojama operatyviau.

Pernai įmonė atnaujino ir savo technikos parką – įsigijo tris transporto priemones.

Planuoja veiklos plėtrą

Įmonė „Gatvių apšvietimas“ ambicingus tikslus kelia ir ateičiai. Šiemet bendrovė planuoja atnaujinti apšvietimo sistemos valdymo spintas, pakeisti programinę įrangą.

„Šie darbai jau pradėti. Siekiame, kad apšvietimo valdymo procesai būtų paprastesni, operatyvesni, patikimesni“, – pabrėžė vadovas.

Pagal poreikį bus atnaujinti ir šventiniai miesto papuošimai. Atsižvelgiant, kad daugėja funkcijų, norima modernizuoti centrinę dispečerinę, perkelti ją į didesnes patalpas.

Bus tęsiami ir anksčiau pradėti darbai, atnaujinama įranga, internetinė svetainė.

Pasak D.Aleksandrovo, ateityje įmonė sieks įkurti vieningą modernią miesto dispečerinę, kuri tenkintų tiek mieste vykstančių procesų valdymo, tiek saugumo užtikrinimo poreikius.

„Vieningoje miesto dispečerinėje gali būti sudarytos puikios sąlygos valdyti informaciją, perduodamą iš miesto viešųjų erdvių, bei ją susisteminus operatyviai perduoti atitinkamoms tarnyboms. Turėdami kvalifikuotą personalą ir atitinkamą techninę įrangą, galime operatyviai organizuoti reikiamus remonto darbus ir vykdyti šių objektų eksploatavimą“, – pasakojo vadovas.

Dar didesnį dėmesį planuojama skirti miesto eismui valdyti. D.Aleksandrovas pabrėžė, kad išmanųjį transporto srautų valdymą reikia diegti kompleksiškai su eismo priemonių, tokių kaip šviesoforai, kelio ženklai, eksploatavimu.

„Tada mažiausiomis sąnaudomis bus pasiekta aukščiausia kokybė. Jei bus kuriama vieninga miesto dispečerinė, tikslinga miesto eismo valdymą diegti pastaroje, kur bendradarbiaus visos miesto priežiūros tarnybos“, – teigė vadovas.

Bendrovė „Gatvių apšvietimas“ ir toliau žada rūpintis elektromobilių pakrovimo stotelėmis, taip pat ketina eksploatuoti dviračių mainų stoteles. Tam įmonė turi reikiamų specialistų.

Kad įmonės „Gatvių apšvietimas“ veikla tampa vis efektyvesnė, įrodo ir audito išvados. Praėjusiais metais bendrovė įgyvendino 2016 m. audito rekomendacijas. Už 2017-uosius įmonė negavo nė vienos pastabos.

Išmesti pinigų nenori

Užstato sistemos startas įvardijamas kaip viena iš Lietuvos sėkmės istorijų. Šalies gyventojai aktyviai pradėjo naudotis šia naujove iš karto. Per visą sistemos veikimo laiką jie atnešė ir sumetė į taromatus jau virš milijardo pakuočių. Tai pranoko pačias optimiškiausias prognozes.

Aktyviai užstato sistema naudojasi ir klaipėdiečiai. Vien sausį į uostamiestyje esančius taromatus buvo priduota beveik 2,5 mln. pakuočių. Daugiausia – beveik 1,34 mln. plastikinių, 994 tūkst. – metalinių, apie 162,5 tūkst. – stiklo.

Vasarį šie skaičiai buvo kiek mažesni. Veikiausiai tam įtakos turėjo ir keliomis dienomis trumpesnis mėnuo. Iš viso vasarį į taromatus sumesta beveik 2,1 mln. pakuočių. Iš jų – 1,1 mln. – plastikinių, beveik 826 tūkst. – metalinių ir apie 112,6 tūkst. – stiklo.

Kalbinti uostamiesčio gyventojai tvirtino, kad, atsiradus šiai sistemai, patys atsigręžė į atliekų rūšiavimą. Dvi dukrytes auginanti Sigita prisipažino, kad anksčiau tam didelio dėmesio neskirdavo. Neretai tiek popierius, tiek plastikas, tiek stiklas atsidurdavo bendrame konteineryje.

„Kažkaip nesusimąstydavome apie rūšiavimą. Atrodė, kad atliekų išskirstymas atimtų daug laiko, tam reikėtų daug vietos, o butas ne guminis. Mesdavome viską į bendrą maišą ir tiek. Pradėję mokėti užstatą už tarą, iš karto šią ėmėme atrinkti. Juk gaila išmesti pinigus į šiukšlių dėžę. Vėliau net nepastebėjome, kaip pradėjome rūšiuoti ir kitas atliekas“, – patirtimi dalijosi moteris.

Klaipėdietė džiaugėsi, kad atliekų rūšiavimu ypač susidomėjo jos dukros.

„Jei netyčia kažką įmeti ne į tą maišą, iš karto sulauki pastabos. Malonu, kad prisidedame prie aplinkos saugojimo ir puoselėjimo“, – tvirtino Sigita.

Rūšiuotų išveža daugiau

Kad klaipėdiečiai ėmėsi aktyviau rūšiuoti, parodo ir didėjantys išvežamų antrinių žaliavų kiekiai.

„Matyt, miestiečiai tapo sąmoningesni, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Praėjusiais metais Klaipėdoje popieriaus buvo surinkta 1,9 tūkst., plastiko 487 ir stiklo – per 1 tūkst. tonų, kai prieš metus 1,1 tūkst., 474 ir 807 tonų atitinkamai.

„Surenkamų antrinių atliekų kiekiai išaugo. Užstato sistema gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių gyventojus rūšiuoti atliekas. Žinoma, didelės įtakos turi švietimas mokyklose. Vaikai parsineša žinias namo ir net reikalauja tėvų rūšiuoti atliekas“, – teigė vedėja.

Kad užstato sistema paskatino atsigręžti į atliekų rūšiavimą, parodo ir įmonės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti naudojimosi ja įpročius ir poreikius. Jame dalyvavo 1 004 įvairaus amžiaus žmonių, gyvenančių skirtingose vietovėse.

93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad stiklinės, plastikinės bei skardinės taros kaupimas prisidėjo prie įpročio rūšiuoti visas atliekas formavimosi. Taip pat pastebėta, kad sistemos atsiradimas atsakingiau į šį procesą paskatino žiūrėti jauniausius nuo 18 iki 25 metų amžiaus – apklausos dalyvius, kurių rūšiavimo įpročiai tik pradeda formuotis.

Surenka dar prieš valytojus

Po užstato sistemos įvedimo ryškius pokyčius Klaipėdos viešosiose erdvėse mato prižiūrėtojai. Anksčiau parkuose, skveruose, paplūdimiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose mėtydavosi krūvos plastikinių butelių. Dabar rasti tokią tarą yra sudėtinga.

„Plastikinių butelių po užstato sistemos įvedimo ženkliai sumažėjo. Ir patys savininkai pasiima, ir vadinamieji miesto sanitarai surenka. Anksčiau nespėdavome rinkti. Ši sistema labai pasiteisino, kalbant apie miesto švarą. Iš karto pasijuto rezultatas. Manau, jei kažkas už padangas po eurą duotų, jos ir mieste nesimėtytų“, – pabrėžė miesto viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Plastikinė tara dideliu galvos skausmu buvo paplūdimių prižiūrėtojams. Vadinamųjų bambalių būdavo pilni krūmai. Juos greitai išnešiodavo vėjas. Šią tarą būdavo sudėtinga surinkti.

„Tvarkyti paplūdimius Smiltynėje pradedame nuo 7 val. Tuo laiku plastikinių butelių jau praktiškai nebebūna. Vadinamieji sanitarai darbą pradeda anksčiau už mus. Atvyksta pirmuoju keltu. Atsiradus užstato sistemai, pajūris tikrai apsivalė. Jaučiame, kad ir patys žmonės tapo sąmoningesni. Neša šiukšles į šiukšlių dėžes, nors ir reikia paeiti“, – pasakojo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Naudojasi dauguma gyventojų

Tvarkingesnę aplinką, pradėjus veikti užstato sistemai, pastebi ir kitų šalies miestų gyventojai. 73 proc. apklausoje dalyvavę respondentų tai įvardijo, kaip šios sistemos privalumą.

Galimybė atsiimti 10 centų užstatą už tarą buvo antras pagal populiarumą atsakymas, kalbant apie sistemos privalumus, tačiau jis skambėjo septynis kartus rečiau.

Ne pelno siekiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas akcentavo, kad Lietuvos gyventojams aplinkos švara rūpėjo visada, dėl to užteko nedidelio postūmio ir jų rūpestis virto veiksmu.

„Esu įsitikinęs, kad patogios ir paprastos užstato sistemos atsiradimas kaip tik ir tapo tokiu postūmiu“, – teigė vadovas.

Skaičiuojama, kad iš viso užstato sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų. 97 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad tokia sistema reikalinga arba labai reikalinga. Toks pats skaičius nurodė, esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu.

Tyrimas parodė, kad būtent sistema besinaudojantys žmonės ir labiausiai atkreipė dėmesį į švarėjančią aplinką, nes patys prie to prisideda.

Įsigijo jau antrą krautuvą

Klaipėdą pasiekė naujas "Sennebogen 735" modelio krautuvas. Tarpininkaujant šio prekinio ženklo atstovui Lietuvoje – įmonei "Palgardo kranai", jį įsigijo bendrovė "Šilalės mediena".

Tai antras toks krautuvas, kurį nusipirko ir sėkmingai naudos 20 metų veikianti, viena didžiausių Lietuvoje medienos perdirbimo kompanijų.

"Sennebogen" produkciją Lietuvoje pristatančios įmonės "Palgardo kranai" direktorius Eugenijus Mantulovas pasakojo, kad šio modelio krautuvai išsiskiria savo universalumu. Jais galima dirbti tiek uždarose patalpose, tiek atvirose aikštelėse.

"Šio modelio krautuvas turi plačią važiuoklę, didelį griebtuvą, yra manevringas. Gali paimti didelį krovinį, nuvažiuoti ir padėti jį ten, kur reikia. Krautuvas išsiskiria ir savo kompaktiškumu. Nėra didelis, neužima daug vietos, kaip kita tą pačią funkciją atliekanti medienos perdirbimo pramonėje naudojama technika", – privalumus vardijo vadovas.

E.Mantulovas atkreipė dėmesį ir į "Sennebogen 735" modelio krautuvo strėlės ilgį. Krovinį įrenginys gali pakelti į 10 metrų aukštį. Kitos tokio tipo technikos strėlė siekia tik šešis metrus.

"Dar vienas privalumas, kad vienu krautuvu galima aptarnauti visą terminalą. Užtenka ir vieno operatoriaus. Tad tokią techniką įsigijusi įmonė taupo lėšas", – pabrėžė direktorius.

Gali ir genėti, ir krauti

Kitas, kiek mažesnis "Sennebogen 718" modelio krautuvas puikiai tinka želdinių, kelių priežiūrai. E.Mantulovas teigė, kad šio mechanizmo strėlės konfigūracija yra kitokia nei anksčiau minėto. Gali pasiekti iki 13 metrų atstumą nuo savo centro.

"Šis krautuvas labai populiarus tarp užsienio šalių kelių priežiūros kompanijų. Lietuvoje prie pat važiuojamosios dalies auga daug medžių, krūmų, išsikiša šakų. Ieškoti pavyzdžių toli nereikia. Važiuojant į Girulius, prie pat kelio yra miškas. Kiek ten buvo nelaimių, kai automobiliai susidūrė su į kelią išbėgusiais laukiniais žvėrimis. Skandinavijos šalyse nuo kelio iki miško paprastai būna 6–7 metrų pločio tuštuma. Pagrindinė priežastis yra saugumas. Vairuotojas mato išbėgusį žvėrį, o jis – automobilį. Šis krautuvas puikiai tinka genėti pakelėse augančius želdinius", – pasakojo direktorius.

Naudojant "Sennebogen 718" krautuvą, medžius galima genėti ir per tvorą. Taip pat – želdinius, augančius prie pat upių, tvenkinių. Prikabinus kitą įrenginį, galima šienauti ir žolę. Krautuvą galima panaudoti ir nupjautoms šakoms transportuoti, sukrauti į saugojimo vietą, susmulkinti.

"Visi darbai atliekami vienu "Sennebogen" krautuvu. Tereikia prikabinti kitą prietaisą, kurių pasirinkimas labai didelis. Tokį universalų krautuvą-keltuvą įsigijusioms įmonėms skirtingiems darbams atlikti nebereikia viso technikos parko. Pirkti ir laikyti daug mašinų nėra racionalu. Ypač kai yra galimybė visiems darbams naudoti vieną mechanizmą. Juk kai kurių įrenginių prireikia vos kartą per mėnesį", – pabrėžė direktorius.

Naudoja ir kariai

Užsienio šalyse kompanijos "Sennebogen" krautuvus naudoja ir karinės pajėgos. Anot E.Mantulovo, viešint Vokietijoje, bendrovė daug tokios technikos ruošė Prancūzijai. Krautuvai, kuriuos naudos karinės pajėgos, skyrėsi nuo įprastų. Jie buvo nudažyti pagal reikalavimus.

"Karinėms pajėgoms reikalinga ne tik puolamoji technika, bet ir ta, kuri galėtų paimti įvairius krovinius, pakelti, nuvežti ir padėti, kur reikia. Universalūs "Sennebogen" krautuvai gali atlikti visas šias funkcijas", – pabrėžė vadovas.

E.Mantulovas papasakojo, kad kompanijos "Sennebogen" gaminamos technikos pasiūla – labai didelė.

Vokietijos bendrovė prekiauja ratiniais, vikšriniais, ant bėgių statomais kranais, krautuvais, ne tik mobilia, naudojama uosto teritorijoje, sandėliuose, kelių priežiūros darbams technika, bet ir statybose reikalingais teleskopiniais kranais, kurių strėlės ilgis siekia net iki 154 metrų.

"Pasirinkimas – labai didelis. Siūloma nuo pačios mažiausios iki pačios didžiausios technikos. Viską galima užsisakyti pas mus", – tvirtino vadovas.

Vyksta stažuotis į Vokietiją

Įmonė "Palgardo kranai" ne tik tarpininkauja parduodama "Sennebogen" techniką, bet ir ją nuomoja. Klaipėdos kompanijoms nereikia sukti galvos, kas valdys krautuvus. Jei yra poreikis, skiriamas operatorius.

Bendrovė taip pat organizuoja krautuvų valdymo mokymus juos įsigijusių kompanijų darbuotojams. E.Mantulovas atkreipė dėmesį, kad ši technika išsiskiria paprastu valdymu. Bet kuris ekskavatorininkas per valandą laiko gali išmokti tai daryti.

Bendrovė "Palgardo kranai" atlieka ir "Sennebogen" technikos priežiūrą bei remontą. Įmonės darbuotojai yra įgiję tam reikiamus sertifikatus. Siekdami, kad klientams būtų suteikta kuo kokybiškesnė paslauga, jie vyksta tobulintis į gamyklą Vokietijoje.

Nors stažuotis privaloma kartą per metus, tuo neapsiribojama. Dažniausiai tobulintis važiuojama du kartus, o, esant tam tikroms naujovėms, pakeitimams, ir dažniau.

"Gamykla yra įsirengusi specialias mokymo klases. Darbuotojai patys išbando techniką, turi surasti gedimą. Mokymai padeda užtikrinti kokybišką technikos priežiūrą. Juk klientas negali laukti tris ar keturias dienas, kol krautuvas bus suremontuotas. Tai reikia padaryti operatyviai, nes dėl technikos gedimo sustoja gamyba, kiti procesai. Jei perdegė saugiklis, turi tiksliai žinoti, kur jo ieškoti, kad galėtum pakeisti. Mokymai Vokietijoje padeda išsamiai perprasti technikos specifiką", – pasakojo vadovas.

Darbą gali sekti iš toli

Prižiūrint "Sennebogen" techniką, naudojamasi "Sentrack telematics" sistema. Nuotoliniu būdu galima stebėti krautuvo darbą – kiek ir kada dirbo, kokiu maršrutu važiavo, variklio apsukas. Sistema taip pat fiksuoja, ar nėra kokių nors gedimų.

"Sistema "Sentrack telematics" matome daugumą "Sennebogen" krautuvų veikimo parametrų. Klientas gali praleisti terminą, kada reikia pakeisti mašinos tepalus. Mes pamatome tai kompiuterio ekrane, nuvykstame į vietą, kur mechanizmas dirba, ir pakeičiame. Tokiai technikai svarbu laiku atlikti techninį patikrinimą. Priešingu atveju gali kilti problemų ateityje – pavyzdžiui, krautuvas suges ar ims veikti ne taip sklandžiai. Sistema "Sentrack telematics" padeda užtikrinti sklandų darbą", – aiškino vadovas.

Prisijungimo prie sistemos duomenys suteikiami ir krautuvą įsigijusiai kompanijai. Tad atsakingi darbuotojai, dirbdami biure, gali bet kada sekti, kaip terminale, sandėlyje, aikštelėje ar kitoje vietoje dirba krautuvas, ar operatorius mechanizmą naudoja efektyviai. Taip pat sistema suteikia galimybę įvertinti, kaip krautuvas buvo naudojamas anksčiau.

"Gal darbuotojas išėjo pietauti ir paliko įjungtą variklį ar krovinį vežė ne pačiu optimaliausiu maršrutu. Viskas matyti kompiuterio ekrane. Tokia informacija padeda efektyviau planuoti technikos darbą, o tai įmonei padeda sumažinti sąnaudas", – teigė direktorius.

Vienas lyderių pasaulyje

E.Mantulovas pastebėjo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių atranda "Sennebogen" techniką.

"Žmogaus darbas tampa vis brangesnis, o kiekviena bendrovė nori sumažinti sąnaudas. "Sennebogen" technika padeda tą patį darbą atlikti pigiau. Užtenka vieno darbuotojo, kuris geba valdyti mechanizmą, ir bus atlikta daug skirtingų darbų", – pasakojo vadovas.

Kompanija "Sennebogen" yra vienas lyderių tarp tokios technikos gamintojų pasaulyje. Tai šeimos verslas. Įmonę Erichas Sennebogenas įkūrė 1952 m.

Per 65-erius metus kompanija sukaupė didelę patirtį, ištobulino techniką, kad ši kuo labiau atitiktų klientų lūkesčius. Dabar keltuvų ir kitos technikos gamintoja turi apie 150 pardavimo partnerių visame pasaulyje ir apie 500 serviso stočių.

Rytinės Baltijos šalyse pagrindinis centras nuo šių metų pradžios veikia Estijoje. Tai kompanija "ScanBalt Crane". Jos vienintelis atstovas Lietuvoje – įmonė "Palgardo kranai", kuri veikia 20 metų.

Įmonės "Sennebogen" technika atitinka visus griežto ES standarto ekologinius reikalavimus.

Dirbant krautuvams ar keltuvams, nepamatysi rūkstant juodo dūmo, nes įrengti specialūs deginimo filtrai. Kad šie mechanizmai nekenksmingi aplinkai, rodo ir žalia jų spalva.

Sąskaitos užimdavo kvapą

Didžioje dalyje Tauralaukyje esančių senos statybos nedidelių daugiabučių įrengtos dujinės katilinės, kurios paruošia šilumą visam pastatui. Tokių namų gyventojus kamuoja bėdos. Dujiniai katilai per laiką susidėvėjo, būstuose šalta, nors gaunamos sąskaitos už šildymą labai didelės.

Į tokią situaciją buvo pakliuvę ir Kadagių gatvės 5 namo, kuris yra trijų aukštų, o jame 18 butų, gyventojai. Čia įsikūręs klaipėdietis pasakojo, kad prieš renovaciją už trijų kambarių buto, kurio plotas apie 60 kv.m, šildymą ir karšto vandens paruošimą tekdavo mokėti apie 230–260 eurų, tačiau patalpose šilta vis tiek nebuvo.

„Jei žiemą lauke vyraudavo neigiama temperatūra, nebūdavo vėjo, tai kambariai įšildavo iki 18 laipsnių. Jei tik papūsdavo vėjas, iš karto atvėsdavo keliais laipsniais. Buvo nejauku, nemalonu, o išlaidos šildymui didelės“, – prisiminė vyras.

Kadagių gatvės 5 namo gyventojams šildymo sistemos prižiūrėtojas pasiūlė pastarąją atnaujinti. Klaipėdiečiai pradėjo skaičiuoti, ar verta imtis šių darbų. Kol šie svarstė, namo administratorius pradėjo kalbėti, ar šie dar nepribrendo kompleksinei pastato renovacijai, kuri išspręstų visas bėdas.

„Įvyko keli gyventojų susirinkimai. Dalis iš karto sutiko imtis renovacijos, kiti – žiūrėjo pasyviai. Įtikinti pastaruosius imtis darbų padėjo nuostata, kad modernizacijai nepritarę būstų savininkai ateityje gali netekti kompensacijų šildymui“, – prisiminė gyventojas.

Šildymą įsijungė ir rugpjūtį

Pirmiausia Kadagių gatvės 5 daugiabučio namo gyventojai apsisprendė visiškai pertvarkyti šildymo sistemą – atsisakyti bendros pastato katilinės, o butuose įsirengti individualius dujinius katilus. Tokiam klaipėdiečių norui buvo pritarta. Įgyvendintos ir kitos renovacijos priemonės.

Šio daugiabučio namo modernizacija buvo baigta prieš trejus metus. Gyventojai pabrėžė, kad niekada nesigailėjo, kad pasiryžo tokiam žingsniui.

„Prasidėjus renovacijai, pasimatė visi namo trūkumai. Paaiškėjo, kad sienos visiškai kiauros, tad nieko nuostabaus, kad kambariuose buvo šalta, o sąskaitos už šildymą didelės“, – sakė vyras.

Gyventojo teigimu, baigus renovuoti namą, visiškai pasikeitė gyvenimo kokybė. Kaip vieną iš didžiausių privalumų jis įvardijo butuose įrengtus individualius dujinius katilus.

„Šildymą galime įsijungti kiekvienas, kada tik norime. Nereikia laukti sezono pradžios. Buvau katilą įjungęs rugpjūtį, nes namie buvo per daug drėgmės. Kai pasikeitė orai, vėl išjungiau. Galime ir reguliuoti šildymą pagal poreikius. Esame nuo nieko nepriklausomi“, – pasakojo vyras.

Klaipėdiečio teigimu, nereikia sukti galvos ir dėl vamzdynų, ar neįvyks kokia avarija, nes šie pakeisti naujais, sienos, stogas suremontuoti ir apšiltinti.

Išlaidos sumažėjo iki trijų kartų

Kadagių gatvės 5 namo gyventojas pasakojo, kad jo išlaidos, įskaitant įmokas už renovacijos darbus, sumažėjo du ar net tris kartus, priklausomai nuo oro lauke, patalpose palaikomos šilumos, suvartoto karšto vandens kiekio.

„Žiemą už šildymą mokėjau 230–260 eurų, nors namie būdavo šalta. Dabar už renovacijos darbus moku 50–60, dujos atsieina – 20–40 eurų. Išlaidos mažesnės, namie šilta, šilumą galime įsijungti, kada norime, ir reguliuoti, kaip norime, pastatas gražus“, – privalumus vardijo vyras.

Gyventojas žmonėms patarė, kol yra galimybės ir valstybė skiria paramą, ilgai negalvojus imtis renovacijos. Kadagių gatvės 5 namo gyventojai gavo 40 proc. dydžio kompensaciją darbams.

„Jei namas būtų didesnis, tai išlaidos būtų dar mažesnės. Gaila, kad tik laiptinių remontas tada nebuvo įtrauktas į renovacijos Programą. Tad šiuos darbus atlikome tik šiemet“, – pasakojo vyras.

Daugiabučius administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė pasakojo, kad Kadagių gatvės 5 namas Tauralaukyje buvo vienas pirmųjų, kuriame renovacijos metu įrengti individualūs dujiniai katilai. Šiemet modernizacijos metu taip pat šildymo sistema pertvarkyta ir Kadagių gatvės 13 daugiabučiame name, kurio gyventojus kamavo panašios bėdos. R.Rimaitė pasakojo, kad gyventojai yra patenkinti pokyčiais, nors šildymo sezonas tik prasidėjo.

„Kadagių gatvės 13 namo gyventojai jau planavo darbų imtis etapais. Renovacija suteikia galimybę visas problemas išspręsti vienu kartu. Būtent ją ir rekomenduojame rinktis. Tada pasiekiami geriausi rezultatai. Užbaigus darbus, daugiabutis namas tampa ne tik energiškai efektyviu bet ir gražiu“, – tvirtino direktorė.

Teko evakuoti žmones

Kelias savaites Lietuvą merkusios rudeninės liūtys pridarė daug nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir privertė gerokai sunerimti šalia vandens telkinių gyvenančius žmones.

Mažojo Kaimelio, Tauralaukio ir kitų Klaipėdos apylinkių gyventojai prisiminė prieš 12 metų rugpjūtį kilusį potvynį. Tada nuo liūčių patvinusi Dangės upė išsiliejo ir apsėmė gyvenamųjų pastatų pirmus aukštus. Iš namų teko evakuoti apie 30 gyventojų.

Žmonės patyrė daug nuostolių. Dalis užlietų pastatų buvo naujos statybos, o jų savininkams vietoje įkurtuvių teko gelbėtis patiems ir gelbėti savo turtą nuo stichijos.

Kad Dangė pasiektų kritinę ribą ir išsilietų, šį kartą trūko, jog vanduo pakiltų vos 40 centimetrų.

Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas pabrėžė, kad šis ruduo puikiai įrodo, jog būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti potvynius, ir taip apsaugoti žmones, jų sveikatą, namus, turtą.

Ypač dabar, kai dėl klimato kaitos vis sunkiau prognozuoti, kada užklups ši stichija. Meteorologai pastebi, jog potvynių priežastimi vis dažniau tampa liūtys.

Ši stichija gali prasidėti ir žiemą, kai vyrauja permainingi orai – šaltį, gausų sniegą staiga pakeičia atodrėkis, lietus. Tokie orai ypač būdingi pajūriui.

Įvertino, kur rizika didžiausia

Devynias savivaldybes, kurių ribose yra labiausiai potvynių alinamos teritorijos, Aplinkos ministerija pakvietė dalyvauti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėje „Potvynių rizikos valdymas“. Į apsaugą nuo šios stichijos numatyta investuoti 9,3 mln. eurų.

Pagal šią priemonę finansuojamas naujų pylimų ir sankasų įrengimas, senųjų remontas, aukštinimas, šlaitų tvirtinimas, kelio atitvėrimas nuo vandens, projektavimas.

Teritorijos, kuriose siūloma įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, atrinktos vadovaujantis potvynių grėsmės žemėlapiu. Šis parengtas įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, kuria siekiama sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.

Potvynių grėsmės žemėlapyje išskirtos 56 šalies teritorijos, kur gali įvykti potvynis. 18-ai suteiktas labai aukštas prioritetas. Šios stichijos grėsmė pastarosioms yra didžiausia.

Vadovavosi kriterijais

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas pažymėjo, kad potvynių grėsmės žemėlapį rengė ekspertų grupė. Visos Lietuvos mastu buvo vertintos teritorijos, kokio dydžio yra rizika, kad jas užklups ši stichija. Potvynių grėsmės žemėlapis sudarytas vadovaujantis kriterijais.

Įvertintas vietovės užstatymo tankis, gyventojų skaičius, galimas užliejimo gylis. Įtakos turėjo ir įrengtų priemonių būklė, galimybė atvykti ir išvykti iš teritorijos be specialios įrangos.

Atkreiptas dėmesys ir į teritorijose esančius aplinkai pavojingus bei kultūros paveldo objektus, kokia žala buvo padaryta juos užliejus ir gyventojams, ir aplinkai ankstesnių potvynių metu.

„Teritorijos, kur numatyta aukšta potvynio rizika, kenčia dabar ar yra kentėjusios anksčiau nuo šios stichijos. Daugumoje yra įrengtos apsaugos priemonės, tačiau jų būklė prasta. Nemažą dalį pylimų reikia paaukštinti, sutvirtinti ar kitaip remontuoti“, – komentavo G.Dūdėnas.

Tikslas – gyventojų gerovė

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pabrėžė, kad Sanglaudos fondo lėšos prevencinėmis priemonėmis nuo potvynių įdiegti skiriamos ne savivaldybei, o konkrečiai teritorijai ir čia gyvenantiems žmonėms apsaugoti.

Dabar yra numatyta užtikrinti finansavimą pusės teritorijų, kuriose yra didžiausia rizika kilti potvyniui. Jei liks lėšų ar kai kuriose vietose nebus įmanoma įgyvendinti numatytų priemonių, lėšos bus skiriamas kitoms, kur užliejimo rizika taip pat yra labai didelė.

Tarp teritorijų, kuriose numatyta įrengti apsaugos nuo pot-vynių priemones, yra ir prieš 12 metų nuo potvynio stipriai nukentėjęs Mažasis Kaimelis.

Prie Dangės upės, ties čia įsikūrusia sodų bendrija, numatyta įrengti pylimą. Skaičiuojama, kad jis nuo potvynio apsaugotų 20,8 hektaro teritoriją, kurioje gyvena apie 400 žmonių. Preliminariais duomenimis, pylimo prie Dangės statyba atsieitų apie milijoną eurų.

Esamus pylimus paaukštinti ir naujus įrengti numatyta ir Klaipėdos rajone, Svencelės polderyje. Ši priemonė padėtų nuo užliejimo apsaugoti apie 1,160 tūkst. hektaro teritorija, kurioje gyvena 64 žmonės.

Publikacija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis

Prognozuoti vis sunkiau

Potvyniai – natūralus gamtos reiškinys, kuris dažniausiai kyla pavasarį, tirpstant sniegui ir ledui. Jie gali kilti ir dėl intensyvių liūčių. 

Pastaruoju metu jos tampa vis dažnesne potvynių priežastimi. Tai puikiai iliustruoja šis ruduo, kai dėl intensyvių liūčių ekstremali situacija paskelbta daugiau nei penktadalyje iš 60 Lietuvos savivaldybių. 

Patvinusios upės ir užlietos pievos pridarė daug nuostolių. Meteorologai pastebi, kad dėl klimato kaitos vis sunkiau prognozuoti, kada užklups potvynis.

„Šis ruduo puikiai įrodo, kad būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti potvynius, kad būtų apsaugoti žmonės, jų sveikata, namai, turtas“, – komentavo Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas.

Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Potvynių rizikos valdymas“ apsaugoti numatyta devynių savivaldybių ribose esančias labiausiai potvynių alinamas teritorijas. Į naujų pylimų ir sankasų įrengimą, remontą, aukštinimą, šlaitų tvirtinimą, kelio atitvėrimą nuo vandens numatyta investuoti per 9 mln. eurų. Finansavimas skiriamas ir projektavimui.

Vertino ir gyventojų skaičių

Teritorijos, kuriose bus įgyvendinamos apsaugos nuo potvynių priemonės, atrinktos vadovaujantis potvynių grėsmės žemėlapiu. Pastarasis parengtas, įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, kuria siekiama sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas pasakojo, kad potvynių grėsmės žemėlapyje išskirtos 56 teritorijos, kur gali įvykti potvynis. 18-ai suteiktas labai aukštas prioritetas. Potvynio grėsmė pastarosioms yra didžiausia.

Teritorijos buvo vertinamos vadovaujantis konkrečiais kriterijais. Įtakos turėjo ir vietovės užstatymo tankis, gyventojų skaičius, užliejimo gylis, jau įrengtų priemonių būklė, galimybė atvykti ir išvykti iš teritorijos be specialios įrangos, kokie svarbūs kultūros paveldo objektai gali būti užlieti.

„Jau pastatytų objektų saugumui padidinti galima įrengti pylimus, sieneles, nuolatinių ir laikinių apsaugos priemonių derinius ir pan. Kiekvienai teritorijai reikalingi specifiniai sprendiniai, atsižvelgiant į pavojaus lygį, teritorijos reljefą, kraštovaizdį, laisvos, neužstatytos žemės prieinamumą, vietos gyventojų norą bendradarbiauti ir apsisaugoti nuo potvynių“, – komentavo G.Dūdėnas.

Pro pylimus veržėsi vanduo

Tarp savivaldybių, kurioms numatomas skirti finansavimas potvynių rizikos valdymo priemonių įgyvendinimui, yra Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės.

Pirmoji nori paaukštinti ir sutvirtinti pylimus Kumponų gyvenvietėje, kur yra įsikūrusi sodininkų bendrija „Rasa“. Taip pat sieks gauti kompensaciją šlaito sutvirtinimo darbams, kurie atlikti praėjusiais metais savivaldybės pastangomis. Tokia galimybė yra numatyta.

Skaičiuojama, kad apsaugos nuo potvynio priemonių įgyvendinimas Kumponų gyvenvietėje atsieitų per 292 tūkst. eurų. Tai padėtų apsaugoti 29,5 ha teritoriją, kur oficialiai nuolat gyvena 24 žmonės, tačiau dar daugiau yra neprisiregistravusių, tiesiog čia besilankančių gyventojų.

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Rimeika teigė, kad potvynis sodininkų bendrijai „Rasa“ grasina kiekvieną pavasarį. Pačių sodininkų įrengti pylimai, kurie stabdo Minijos upės vandenis, yra seni, prastos būklės. Jie yra per siauri, vietomis per silpni ar žemi.

„Tikimybė, kad upė įveiktų pylimus, didelė. Žmonės kiekvieną pavasarį, kai prasideda atlydys, dreba, ar nebus užlieti. Dabar turime progą susitvarkyti ir apsaugoti gyventojus nuo nepatogumų ir nuostolių“, – tvirtino vyriausiasis specialistas.

L.Rimeika prisiminė, kad prieš dešimt metų kilusio potvynio metu Minija pragraužė pylimą ir vanduo pradėjo veržtis į sodų bendrijos teritoriją. Gyventojai smėlio maišais bandė apsaugoti savo namus.

„Būtent šioje vietoje dabar ir norime stiprinti pylimą“, – sakė vyriausiasis specialistas.

Užlietų pusę miesto

Nuolat nuo potvynių kenčianti Šilutės rajono savivaldybė sieks sustiprinti Traksėdžių žiemos polderio pylimus. Šis nuo Šyšos upės vandens išsiliejimo apsaugo pusę Šilutės miesto. Skaičiuojama, kad pylimams sutvirtinti reikėtų 4,5 mln. eurų. Šios priemonės apsaugotų 5,3 tūkst. gyventojų.

„Traksėdžių polderio pylimų būklė nėra puiki. Juos būtina sutvirtinti. Prieš daugiau nei 30 metų Šyšos vanduo buvo pralaužęs pylimą. Visa Šilutė braidžiojo po vandenį. Kai pylimų išvis nebuvo, miestas būdavo nuolat užliejamas vandens“, – prisiminė Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dėl klimato kaitos potvyniai tampa vis dažnesni. Tad imtis priemonių jiems suvaldyti yra būtina.

„Reikia sutvirtinti ne tik Traksėdžių polderio pylimus, bet ir kitus, esančius Šilutės rajone. Per šias liūtis buvo pralaužti trys. Prieš gamtą nepakovosi. Su ja reikia taikiai gyventi, įgyvendinant tam tikras priemones“, – patikino vedėjas.

Tačiau, anot P.Budvyčio, tik sutvirtinti pylimus neužtenka. Taip pat reikia išvalyti ir kanalizuoti griovius, rekonstruoti siurblines. Juk geriausias potvynių rizikų suvaldymas – prevencija.

Publikacija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis

Įrengė individualius katiliukus

Klaipėda yra viena lyderių pagal renovuotų daugiabučių namų skaičių Lietuvoje. Pagal šį kriterijų ji užima trečią vietą. Iš viso Klaipėdoje yra atnaujintas 101 daugiabutis namas. 32 iš jų administruoja įmonė "Paslaugos būstui", tris – "Laukininkų valda".

Bendrovių direktorė Rasa Rimaitė teigė, kad visai neseniai renovacija baigta trijuose daugiabučiuose namuose: Kadagių g. 13, Pilies g. 1, Taikos pr. 7.

Pasak vadovės, šių namų gyventojai prieš renovaciją ne tik skundėsi didelėmis sąskaitomis už šildymą, kentė šaltį savo butuose, tačiau susidūrė ir su specifinėmis problemomis.

Kadagių g. 13 daugiabutis namas yra nedidelis, trijų aukštų. R.Rimaitė pasakojo, kad prieš renovaciją šio namo gyventojams didžiausią rūpestį kėlė šildymo sistema.

"Šiluma pastatui buvo tiekiama centralizuotai. Gyventojai už šildymą mokėjo labai daug, bet vis tiek kentė šaltį. Su šia problema susiduria visi nedideli, senos statybos namai, esantys Tauralaukyje", – prisiminė direktorė.

Modernizuojant Kadagių g. 13 daugiabutį namą, buvo visiškai pakeista šildymo sistema. Kiekviename bute įrengti individualūs dujiniai katiliukai. Tokiu pat principu buvo atnaujinta ir Kadagių g. 5 daugiabučių namo šildymo sistema.

"Individualūs katiliukai butuose – tai pagrindinė priežastis, kodėl šių pastatų gyventojai ryžosi renovacijai. Jie labai patenkinti pokyčiais. Ne tik dėl to, kad sumažėjo išlaidos patalpų šildymui, namas tapo energiškai efektyviu ir gražiu. Šių namų gyventojai dabar gali patys apsispręsti, kada įsijungti šildymą, reguliuoti šilumą namuose, pasikeitė gyvenimo kokybė", – kalbėjo direktorė.

Išsiskyrė nuomonės dėl balkonų

Renovuojant miesto centre esantį Pilies g. 1 daugiabutį namą, daugiausia klausimų kilo dėl balkonų stiklinimo. Išsiskyrė gyventojų nuomonės, kaip jie turi atrodyti.

Vieni būstų savininkai norėjo, kad stiklas driektųsi per visą balkono aukštį, kiti pageidavo daugiau privatumo, jog dalis nebūtų permatoma.

"Projektuotojams teko daug dirbti su gyventojais, derinti projektus su miesto architektais, kol buvo rastas visus tenkinantis variantas. Rezultatas tikrai gražus, o namą komisija tinkamu naudoti pripažino be jokių uždelsimų ar pastabų", – komentavo direktorė.

Neseniai baigtas atnaujinti Taikos pr. 7 daugiabutis namas buvo vienas tų, kuris suvartoja daugiausia šilumos mieste. Modernizuojant šį pastatą gyventojams ir administratoriui teko susidurti su iššūkiu – reikėjo nutraukti sutartį su pirmuoju rangovu, nes netenkino darbų kokybė, ir ieškoti kito.

"Nuo statybos darbų rangovo priklauso renovacijos projekto sėkmė. Apmaudu, bet pasitaiko situacijų, kai tenka nutraukti sutartis su konkurso būdu išrinkta įmone, bet tai ne nuo mūsų priklauso. Tokiais atvejais stengiamės kuo operatyviau viską išspręsti, tačiau procesas užtrunka. Reikia organizuoti naują konkursą. Rūpesčių kyla ir dėl dokumentų, nes dažniausiai buvęs rangovas atsisako atiduoti. Pažymas tenka užsakyti iš naujo. Darbo ir atsakomybės, kad procesas būtų baigtas laiku, administratoriui tikrai daug", – patirtimi dalijosi vadovė.

Nesklandumus atperka rezultatas

Anot R.Rimaitės, renovacijos darbams Taikos pr. 7 daugiabučiame name baigti pavyko rasti atsakingą ir patikimą rangovą – įmonę "Vlastona". Ši modernizavo ir Kadagių g. 13 namą.

"Nepaisant visų nesklandumą, dabar Taikos pr. 7 namo gyventojai džiaugiasi rezultatu. Šį šildymo sezoną jis tikrai nebebus daugiausiai šilumos suvartojančių namų sąraše, sąskaitos už patalpų šildymą gerokai sumažės, be to, ir gyvenamoji aplinka visiškai kita", – komentavo vadovė.

Direktorė tikino, kad iki metų pabaigos renovuoti bus baigti dar septyni įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" administruojami daugiabučiai namai.

Dar daugiau nei 30 šių bendrovių prižiūrimų namų išreiškė norą modernizacijai. Tad administratoriai rengiasi dalyvauti naujame renovacijos šaukime.

"Gyventojus tikrai norėčiau paraginti nebijoti pasiryžti namo atnaujinimui. Nepatogumų, nesklandumų būna, tačiau viskas praeina, pasimiršta, o rezultatas džiugina: mažesnės sąskaitos už šildymą, gražesnė gyvenamoji aplinka, apie 30 proc. išaugusi būsto vertė. Namas tampa energiškai taupus, patrauklus, šiuolaikiškas, į kurį malonu grįžti namo", – pabrėžė direktorė.

Užkrečia vieni kitus

R.Rimaitė pastebėjo, kad daugiabučių namų gyventojus imtis renovacijos ypač paskatina teigiamas kaimynų pavyzdys. Tai akivaizdu, pasidairius po kai kuriuos gyvenamuosius rajonus.

Renovacijos virusu vieni kitus užkrėtė Miško kvartalo gyventojai. Pastarajame senų, renovuotų namų yra likę visai nedaug. Pavyzdžiui, Panevėžio gatvėje tokių – vos keli ir jų gyventojai yra išreiškę norą pradėti modernizaciją. Vienas po kito atnaujinami ir Taikos pr. daugiabučiai namai.

"Eisime, dalyvausime naujame renovacijos šaukime ir kartu su gyventojais toliau prisidėsime prie miesto gražinimo", – tvirtino vadovė.

R.Rimaitė pabrėžė, kad, norint pasiekti geriausią efektą, būtina įgyvendinti visas renovacijos priemones: apšiltinti namo sienas, modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, pakeisti langus, įstiklinti balkonus. Dėl pastarųjų paprastai kyla nemažai diskusijų su gyventojais.

"Įstatymas neįpareigoja keisti plastikinių langų ar perstiklinti balkonų, jei žmonės buvo tai padarę anksčiau, nors šie ir neatitinka kokybės reikalavimų. Daug su gyventojais apie tai kalbama. Siekiame rasti visus tenkinantį variantą kaip Pilies g. 1-ame name", – pasakojo vadovė.

Vos spėja remontuoti laiptines

Anot R.Rimaitės, kiekvienas namas yra individualus, turi tam tikrų specifinių problemų. Vienam daugiausia rūpesčių kelia šildymo sistema, kitam – balkonai ar lodžijos, trečiam – nesandarios sienos ar perdangos. Dėl to būtina kiekvienam pastatui rengti atskirą projektą.

"Jei būtų vadovaujamasi kažkokiu tipiniu, parengtu visiems, nebūtų galima įvertinti visų konkretaus namo problemų ir jų išspręsti", – palygino vadovė.

Direktorė džiaugėsi, kad pavyksta rasti profesionalius projektuotojus, tokius kaip įmonė "Progresyvūs projektai". Jie ne tik parengia projektą, bet ir atlieka priežiūrą, stebi, ar nėra kažkokių nukrypimų, dėl kurių kiltų rūpesčių, pripažįstant namą tinkamu naudoti po renovacijos.

R.Rimaitės teigimu, norint, kad namo renovacija vyktų sėkmingai ir sklandžiai, namas, užbaigus darbus, būtų pripažintas tinkamu naudoti laiku, būtinas bendradarbiavimas tarp gyventojų, kurie turi įsileisti statybininkus į savo būstus, projektuotojų, rangovų ir administratoriaus.

"Svarbiausia visiems suvienyti jėgas ir rezultatas tikrai bus geras", – pabrėžė vadovė.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad renovacija gyventojus skatina imtis ir kitų darbų. Atnaujinus namą, būstų savininkai nori susitvarkyti ir vidų – bendro naudojimo patalpas.

"Dabar turime tiek prašymų laiptinių remontui, kad vos spėjame suktis. Mūsų prižiūrimi renovuoti namai gražiai atrodo ne tik iš išorės, bet ir viduje. Anksčiau tokie atvejai nebuvo dažni. Namas būdavo renovuojamas, o laiptinių tvarkytis niekas neskubėjo. Dabar situacija visiškai pasikeitė", – tvirtino vadovė.

R.Rimaitė džiaugėsi ir miesto skatinimu imtis renovacijos. Modernizuotų namų kiemams skiriamas prioritetas planuojant remontą, papildomų vietų automobiliams ir apšvietimo įrengimą.

"Smagu, kad miesto valdžia nelieka abejinga. Gyventojai tai įvertina", – atkreipė dėmesį vadovė.

Prisijungti tapo paprasčiau

Įmonių grupei „Mano Būstas“ uostamiestyje priklauso keturi daugiabučių namų administratoriai „Danės būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Jūros būstas“ ir „Klaipėdos būstas LT“.

„Žengėme į naują bendrovės vystimosi etapą – tobuliname elektronines paslaugas, sukūrėme mobiliąją programėlę. Siekiame, kad klientams būtų paprasčiau ir lengviau susisiekti su mumis, o į kilusias problemas galėtume reaguoti operatyviau“, – pabrėžė įmonių grupės „Mano Būsto“ generalinis direktorius Vytautas Turonis.

Jau kelerius metus įmonių grupei „Mano Būstas“ priklausančių administratorių klientai internetu gauna sąskaitas bei jų išklotines, bet kada prisijungę prie asmeninių paskyrų gali susipažinti su namo dokumentacija, balsavimų rezultatais, organizuojamomis ar anksčiau surengtomis apklausomis.

V.Turonis pabrėžė, kad modernizuota elektroninė erdvė gyventojams taps dar patogesnė. Klientams dabar dar lengviau prisijungti prie savų paskyrų. Čia gyventojai randa visą svarbiausią informaciją.

Pirmiausia jie mato sumą, kurią reikia sumokėti. Pasak V.Turonio, būtent šios informacijos dažniausiai žmonės ir užsuka pasižiūrėti į savo paskyrą. Tai parodė atlikta gyventojų poreikių analizė – ką jie pirmiausia tikisi rasti internetinėje namo administratoriaus svetainėje.

Be to, savo paskyroje klientai iš karto gali apmokėti pateiktą sąskaitą – yra sąsajos su bankais.

Ateitis – elektroninis balsavimas

Savo elektroninėje paskyroje apsilankę gyventojai gali dalyvauti apklausose, kurios bus organizuojamos įvairiais klausimais. Tikimasi, kad ateityje Vyriausybė patvirtins teisės aktus, kurie sudarys galimybę organizuoti balsavimus aktualiais namui klausimais elektroniniu būdu.

„Daugiabučių namų savininkų susirinkimuose, kuriuose priimami sprendimai dėl pastato ateities, dalis žmonių nedalyvauja, nes neturi galimybės, pavyzdžiui, dirba. Tikimės, kad balsavimas elektroniniu būdu bus prilygintas balsavimui raštu. Tada visiems išsakyti savo nuomonę būtų kur kas paprasčiau. Mums išgirsti, ko žmonės tikisi, taip pat norisi“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Įmonių grupės „Mano būstas“ Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys atkreipė dėmesį, kad dabar vos ne viskas yra internetinėje erdvėje, bet žmonės negali priimti sprendimo elektroniniu būdu.

„Tikiu, kad ateityje bus sudaryta tokia galimybė. Tada nereikės nešioti ilgų biuletenių, lankstyti ir mėtyti į pašto dėžutes. Be to, elektroninis balsavimas yra ir aiškesnis, ir skaidresnis“, – teigė vadovas.

Įmonių grupės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad sistema leidžia paprastai ir operatyviai surengti apklausas. Tam užtenka vos penkių minučių.

Tai ypač aktualu, administruojant daugiabučius namus, nes kiekvieno jų situacija labai skirtinga.

„Apklausas galima rengti ne tik atskiriems namams, bet ir laiptinėms ar net butams. Galima ir visiems klientams užduoti tą patį klausimą, išsiaiškinti poreikius, perspektyvas. Taip mes dar labiau priartėsime prie gyventojų. Geriau išsiaiškinsime jų poreikius, išgirsime. Lauksime ir pačių gyventojų siūlymų, ką reikėtų išspręsti, keisti name“, – pabrėžė vadovė.

Reaguoja į kiekvieną pranešimą

Dar vienas atnaujintas internetinės svetainės privalumas – susirašinėjimo laukelis. Jame žmonės tiesiogiai gali susisiekti su klientų aptarnavimo konsultantu, išsakyti savo problemą, pabendrauti.

„Įdiegėme naujovę, kurios ankstesniame internetiniame puslapyje nebuvo“, – tvirtino V.Turonis.

Klientai jau gali naudotis ir dar viena naujove – mobiliąja programėle, kuri leis gedimus registruoti, tiesiogiai siunčiant nuotrauką į aptarnavimo sistemą.

M.Genys aiškino, kad mobiliojoje programėlėje klientai taip pat matys svarbiausią informaciją– sumą, sąskaitą, kurią reikia sumokėti, skaityti naujienas, o svarbiausia – turės progą realiu laiku užregistruoti name matomus gedimus.

„Žmonės, neišeidami iš namų, gali viską žinoti apie savo namą. Taip pat patys išsakyti savo nuomonę, atsiųsti pranešimą apie gedimą, pastarąjį iliustruoti ir nuotrauka. Nereikia niekam skambinti. Prižiūrėtojams taip pat gerai, nes gali iš karto matyti problemą. Nereikia važiuoti į vietą, įvertinti situaciją, gedimą, o tada siųsti komandą, kad jį pašalintų. Nuotraukoje iš karto bus matoma problema“, – kalbėjo M.Genys.

V.Turonis pabrėžė, kad į visus pranešimus, kurie patenka į sistemą, yra sureaguojama. Pastariesiems iš karto priskiriamas atsakingas žmogus, kuris turi išspręsti problemą. Sureaguoti stengiamasi kuo greičiau.

„Viskas yra registruojama. Vadovas bet kada gali patikrinti, kaip žmonėms sekasi dirbti, spręsti problemą. Mūsų sistemoje matoma visa konkretaus namo istorija. Informacija gali būti panaudojama, siekiant užbėgti didesniems rūpesčiams už akių, pagerinti namo būklę“, – aiškino generalinis direktorius.