Autorinį pasirodymą antrą kartą šiais metais vykstančiame „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ koncertų cikle surengę muzikantai atliko ne tik populiariausias ir klausytojų širdis jau užkariavusias dainas, bet ir pristatė naujausius kūrinius.

Tuščių sėdimųjų vietų nepalikę susirinkusieji sunkiai išsėdėjo vietoje. Linksma muzika  išjudino visus – nuo pačių mažiausiųjų klausytojų iki brandaus amžiaus sulaukusių kauniečių.  Uždainavus vieną iš populariausių grupės dainų „Į Venesuelą“, žiūrovai pakilę iš savo vietų ir iškėlę rankas kartu dainavo ir linksminosi. „Jie visada tokie linksmi, kūnas pats šoka“ – juokėsi nuo staliuko pakilusi ir pagal muziką judėti pradėjusi moteris.

Daugiau nei prieš dešimt metų įsikūrusi grupė, unikaliais pasirodymais, nuotaikingais, buitines realijas ir aburdiškas situacijas atpasakojančiais dainų tekstais sužavėję klausytojus, ir šįkart negailėjo savo energijos. Nuo polkų iki širdį draskančių baladžių, nuo dainų apie meilę čeburėkų pardavėjai iki Vilniaus miestą nusiaubusiam škvalui – grupės nariai Martynas Enčius (vokalas, gitara), Juozas Vytautas Baužys (vokalas, smuikas), Danielius Juodis (bosinė gitara), Antanas Ruzgas (trimitas), Karolis Steponavičius (būgnai), Tautvydas Jurkša (akordionas) kaip ir kiekvieną kartą žiūrovus užkrėtė savo skleidžiama nepamatuojama energija ir pasiutėliška nuotaika.

Grupės kūrybą įkvepia net patys netikėčiausi dalykai. Štai šiandien grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ publikai pristatė naujų dainų, o vieną iš jų sukūrė sulaukus daugiau nei 10 tūkst. gerbėjų jų "Facebook" puslapyje proga.

Pertraukos metu, belaukdami koncerto tęsinio, renginio svečiai atsipūtė vaikščiodami romantiškąja Pažaislio vienuolyno liepomis apsodinta alėja.

Koncertų ciklas „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ kviečia pabūti unikalioje aplinkoje, pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, praturtinti save ir atrasti gerovę muzikoje. Esant lietingam orui, organizatoriai kviečia pasirūpinti skėčiais ir apsauga nuo lietaus.

Atvykusieji galėjo ne tik daugiau sužinoti apie Šaulių sąjungos veiklą, pamatyti garbingas priesaikos ceremonijas, bet ir paragavę šauliškos košės, neatlygintinai paaukoti kraujo.

Minėjimas prasidėjo mišiomis už šaulius ir Lietuvą Kauno Arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišiose giedojo Kauno vyrų choras „Perkūnas“. Po jų kauniečiai ir miesto svečiai rinkosi ne kaip įprasta Vienybės, o kaip būdavo tarpukario laikais – Rotušės aikštėje. Sugiedojus Lietuvos Respublikos himną ir tylos minute pagerbus už Lietuvą žuvusius piliečius, programą tęsė garbinga šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas būti ištikimiems Lietuvai, ginti šalį ir jos konstitucinę santvarką. Jaunuoju šauliu galima tapti sulaukus 11 metų.

Rotušės aikštėje pastatytose palapinėse renginio dalyviai galėjo daugiau sužinoti apie šaulių vykdomą veiklą – darbą su jaunimu šaulių būreliuose ir vasaros stovyklose, jose vykdomą edukaciją, savęs realizavimo galimybes. Smalsuoliai galėjo iš arti apžiūrėti ir palaikyti atvežtus ginklus ir kitą karinę amuniciją. Kaip veikia Šaulių sąjunga ir ką jie dar veikia, renginio svečiai galėjo drąsiai klausti pačių sąjungos narių. Susidomėję organizacijos veikla ir panorėję papildyti jos gretas, galėjo iš karto vietoje užpildyti stojimo į Šaulių sąjunga reikalingus dokumentus.

Skambant lietuviškai muzikai, į didelę eilę sustoję miesto kauniečiai kartu su Šaulių sąjungos nariais noriai ragavo klasikinės šauliškos košės, vaišinosi sausainiais. Užkandę ir sustiprėję, jie buvo kviečiami Nacionalinio kraujo centro darbuotojų prisijungti prie prasmingos neatlygintinos kraujo donorystės akcijos. Vieno žmogaus paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes.

Lietuvos Šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune, Šaulio diena minima birželio 24 d. Šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą. Ji vienija įvairių sričių profesionalus, įvairaus amžiaus žmones, kurie neabejingi valstybės gyvenimui ir gynybai. Lietuvos Šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems. Šiuo metu Sąjunga vienija daugiau nei 10 tūkst. narių.

Kitais metais švęsianti 100 metų įkūrimo jubiliejų, Šaulių sąjunga planuoja dar didesnę ir iškilmingesnę ceremoniją

Anot V.Vasilenkos, su anūku atvykus į Panemunės paplūdimį prie Nemuno, jį nustebino, kad prie staliukų daugelis aplinkinių rūkė. To nevengė ir moterys, poilsiavusios su savo vaikais.

"Visur pilna nuorūkų. Pabandžiau vienai moteriškei pasakyti, kad aplink vaikai ir jie vos ne nuo gimimo pratinami prie nikotino kvapo. Ačiū Dievui, ji tik nudelbė mane nepatenkintu žvilgsniu ir toliau tęsė savo malonumą", – apie apsilankymą viename iš Kauno miesto paplūdimių pasakojo kaunietis.

Kitą dieną nuvykus į kitą – Lampėdžių – paplūdimį, situacija buvo panaši. Kaip sakė V.Vasilenka, nuorūkų daugiau nei akmenukų. Vyrą taip pat nuvylė paplūdimio nepriežiūra. Pasak jo, vietomis net pavojingai įlūžę mediniai paplūdimio takai. "Nors įvažiavimas į paplūdimį mokamas, bet priežiūros – jokios. Mano supratimu, ir gelbėtojų nėra. Nejaugi reikės skęstančiam skambinti 112 pačiam", – piktinosi V.Vasilenka.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės paplūdimiuose neuždrausta rūkyti. Jei tokia situacija piktina kitus poilsiautojus, išeities raginama ieškoti draugiškai pasikalbėjus. "Jeigu matoma, kad yra rūkoma šalia mažamečių, geriausias būdas – paprašyti užgesinti cigaretę arba pereiti į kitą vietą", – patarė A.Pakalniškis.

Saugumą vandenyje ir ant kranto užtikrina budintys gelbėtojai, tačiau jie dirba tik Kauno miesto savivaldybės kuruojamuose Kauno marių 1-ajame, Kauno marių 2-jame ir Lampėdžių paplūdimių teritorijose. Jų budėjimo laikas sezono metu yra nuo 10 iki 20 val. Jeigu maudynių vieta pasirenkama už paplūdimio ribų, atsiranda didelė rizika, kad gelbėtojai nepamatys arba nespės atbėgti ištikus nelaimei. Oficialiuose miesto paplūdimiuose tvarka rūpinasi bendrovė "Lagna".

Miesto tvarkymo skyriaus turimais duomenimis, Kauno paplūdimių vandens kokybė yra gera.

Birželis – ypatingas universitetų ir kolegijų absolventams. Į jų rankas iškilmingai įteikiami mokslo baigimo diplomai. Iškilmės šią savaitę surengtos Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU), Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetuose, Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Kitą savaitę diplomais džiaugsis būsimieji medikai.

Tradiciškai mantijomis pasipuošę studentai į diplomų įteikimo šventę ateina nusiteikę džiaugsmingai. Išklausę kartais prailgstančių oficialių sveikinimo kalbų, absolventai su nekantrumu laukia išgirsti savo pavardę, kad galėtų užlipę ant scenos atsiimti diplomą.

Paklausus, koks jausmas apima atsiimant diplomą, kinezeterapijos magistro studijas baigusi mergina pasakojo nesijaudinusi. „Šiandien jaudulio ar kokio didelio nekantrumo nebuvo. Gal kai bakalauro diplomą lipau pasiimti, šiek tiek jaudinausi, bet labiau dėl to, kad eidama neužkliūčiau kur ir nenukrisčiau“ – gėlių puokštes vos išlaikydama juokavo jau buvusi studentė.

Kai kuriems absolventams ši šventė tapo dar labiau įsimintina. VDU ir LSU diplomų įteikimo metu, merginoms užlipus ant scenos, vedėjai paprašydavo daugiau žiūrovų dėmesio. Tuomet netikėtai prie jų ant scenos užlipdavo vaikinai, nešini maža dėžute. Priklaupę ant vieno kelio, aidint plojimams, jie tyliai paprašė savo merginų rankos, o atsakymą palydėdavo dar didesni salės plojimai ir, žinoma, poros bučiniai.

„Pirmą kartą matau piršlybas per diplomų įteikimo šventę, bet tai tikrai buvo netikėta ir originalu. Labai pagirtina, kad vaikinas drąsus ir sugebėjo nustebinti merginą prie tiek daug žmonių“ – įspūdžiais dalijosi netikėtai piršlybų liudininke tapusi absolventė.

Prasidėjus diplomų įteikimo maratonui, miesto aukštosios mokyklos stengėsi mokslus pabaigusiems savo studentams sukurti įsimintinas šventes. Lyg Oskarų apdovanojimuose „Žalgirio“ arenoje KTU diplomai buvo įteikti 95-osios laidos bakalaurams, magistrams bei visiems universiteto mokslo daktarams. Vien šiais metais šį universitetą baigė 2284 studentai.

ASU žemės ūkio srities aukštojo mokslo baigimo diplomą atsiėmė 845 absolventai. Dalis jų teigė grįšiantys į tėvų ūkius, kiti – jau dirbantys arba numatę būsimas darbo vietas žemė ūkio verslo įmonėse ar viešajame sektoriuje. Dalis pirmąją studijų pakopą sėkmingai įveikusių absolventų teigė planuojantys studijas tęsti magistrantūroje.

Vilniaus universitetas Kaune (VU Kauno fakultetas) šiemet paruošė 100 bakalaurų ir 80 magistrų. Į iškilmes negalėję atvykti svečiai jas galėjo stebėti per tiesioginę transliaciją universiteto interneto tinklalapyje.

Tarp populiariausią LSU treniravimo sistemų studijų programą baigusiųjų ir garsių sportininkų pavardės: pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius bei žymūs Lietuvos krepšininkai – broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Mantijomis pasipuošę jie atsėmė sporto bakalauro diplomus. Iš viso LSU šiemet baigė 347 bakalaurantai ir 89 magistrantai.

Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto (LSMU) absolventams dar teks palaukti išsvajotųjų diplomų – jų įteikimo ceremonija „Žalgirio“ arenoje vyks birželio 29 d.

Atvykusios šeimos su vaikais, draugų kompanijos ar pro šalį važiavę dviratininkai drąsiai ragavo vagonėliuose siūlomų patiekalų. Nors vėjas ir buvo toks stiprus, kad prekeiviams teko net prilaikyti maistą dengiančius skėčius, dalyvių netrūko. „Mums patinka čia atmosfera, maistas įvairus. Tik reikia atsirinkti, kas patinka. O kad vėjas šiandien yra tai gerai, kitaip būtų labai karšta", – džiaugėsi su šeima antrus metus čia atvykstanti moteris.

Dešrainiais prekiaujantis Paulius pasakojo, kad klientų netrūksta ir jų yra labai įvarių. Vieni renkasi tradiciškesnius, kas nori įdomiau, renkasi dešrainius su jūros gėrybėmis ar makaronais. Yra ir klientų, kurie pas juos maistą perka nuo pirmojo „Open Kitchen“ renginio ir turi tikslą išragauti visus siūlomus dešrainius, todėl kiekvieną kartą renkasi iš eilės vis po naują.

Pirmą kartą prie „Open Kitchen“ programos prisijungė ir „Desing Library“ organizuojamas Dizaino renginių ciklas.  Jų tikslas – kelti visuomenės nuovoką apie dizainą, mokslą, meną. Anksčiau Santakos slėnyje pristatydavę savo ciklus susirinkusiai auditorijai, šiemet organizatoriai sutarė prisijungti prie „Open Kitchen“ ir pažinimo kupinus ciklus perkėlė į Nemuno salą.

„Mes visada  kviečiamės įdomius žmones, kurie turi kuo pasidalinti, ką papasakoti kitiems, galbūt įkvėpt ar net padėti. Visi šie Dizaino ciklai yra skirti pristatyti ir ką nors naujo parodyti žmonėms", – teigė „Design Library“ Kaune atstovė Živilė Pažėraitė.

Ką bendro turi maistas, muzika ir dizainas?

„Viskam reikia turėti idėjų, kūrybiškumo. Pridėjus dizainą – viskas pavyksta. Kaip maiste, kad viskas atrodytų gražiai ir skaniai, taip pat ir muzikoje – kad žmogui būtų malonu ir smagu klausytis. To dizaino atrasti galima visur", – apie dizaino svarbą kalbėjo Ž. Pažėraitė.

Šį kartą Dizaino renginių ciklas pasikvietė susipažinti su 2011 metais įsikūrusių jaunų merginų grupe „Bionics“. Jos narės Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers drąsiai dalinosi savo projekto atsiradimo istorija. Jų kuriama mokslo įkvėpta audiovizualinio meno ir elektroninė muzika pristatoma kaip gaivus vėjo gūsis elektroninės muzikos pasaulyje. Neseniai debiutinį albumą pavadinimu „Cycleׅs“ išleidusios merginos nuo kitų atlikėjų išsiskiria savo plačia kūryba – jos ne tik kuria elektroninę muziką, bet ir į pasirodymus įtraukia interaktyvias vaizdo instaliacijas.

„Open Kitchen“ Kaune organizatorė Irutė Tumaitė džiaugėsi prie programos prisijungus naujiems draugams. „Mūsų kaip „Open Kitchen“ organizatorių tikslas yra parodyti, kad šis renginys yra atviras įvairioms iniciatyvoms, organizacijoms. Tai erdvė kūrybai. Visi, kurie nori įsijungti, turėti savo programos dalį „Open Kitchen“, tai yra labai tinkama ir atvira vieta tam", – apie galimybę prisijungti naujoms iniciatyvoms kalbėjo I. Tumaitė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuoto pasibūvimo tikslas – atkreipti dėmesį į žmones, kurie dėl karo, smurto, persekiojimų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur.

Organizatoriai kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą pažintinę ekskursiją po Prezidentūrą, kurioje buvo pasakojama apie Lietuvos prezidentus, žymiausius išeivius ir jų vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Nuo 18 val. prasidėjęs Raudonojo Kryžiaus piknikas suteikė puikią galimybę kauniečiams kartu su iš kitų šalių dėl karo ar kitų negandų atvykusiomis šeimomis pasivaišinti vieno kąsnio užkandėlėmis, pabendrauti, pažaisti lauko ir stalo žaidimus, kuriuos mėgo tiek tarpukario Lietuvos išeiviai, tiek prezidentai, tiek mėgsta ir dabar nuo karo pasitraukę Lietuvoje gyvenantys žmonės. Mažųjų laukė kūrybinės dirbuvėlės, muilo burbulų pūtimo pramogos.

Ką bendro turi Lietuvos Nepriklausomybė ir pabėgėliai?

„Lietuvai minint valstybės atkūrimo 100-metį, prisimename, kaip dešimtys tūkstančių lietuvių pasitraukė į JAV ir kitas šalis, kuriose rado prieglobstį nuo karo. Vėliau šie žmonės ne tik sėkmingai kūrė gyvenimus naujose šalyse, bet taip pat prisidėjo ir prie nepriklausomos Lietuvos ir mūsų šalies atstatymo. Dabar būdami tarptautinės bendruomenės dalimi, tapome valstybe, kuri pati supranta sudėtingas nuo karo bėgančių žmonių situacijas, ir priima tuos, kuriems suteiktas prieglobstis reiškia išgelbėtą gyvybę. Saugių namų paieškos, šeimos ir vaikų gerovė – bendražmogiški, mus visus vienijantys siekiai.“, –  užmegsti pokalbį su Lietuvoje prieglobstį radusiais žmonėmis kvietė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Ir sirai žaidžia krepšinį

Tai, jog lietuviai artimesni negu atrodo iš pirmo žvilgsnio pastebėjo ir Lietuvoje gyvenantis siras Ameras Sodah. Jis, gyvendamas Sirijoje, 10 metų žaidė krepšinį, tad juokauja, kad vien dėl to Lietuvoje jam pritapti buvo lengviau.

„Taip, tikrai ir sirai žaidžia krepšinį, aš jį žaidžiau savo šalyje, žaidžiau ir Lietuvoje. Mes netgi turime panašių patiekalų ir net bendrų kalbos žodžių, pavyzdžiui „pomidoras“ sirų arabų kalboje taip pat reiškia „pomidorą“, – tariasi labai panašiai,“ – pasakojo Ameras.

Padeda šimtams žmonių

Viena iš strateginių Raudonojo Kryžiaus veiklos sričių – pagalba nuo karo bėgančioms šeimoms, kurioms prieglobstį suteikė Lietuva. Raudonojo Kryžiaus komanda pasitinka žmones Lietuvos pasienyje ir lydi juos tol, kol žmonės sėkmingai integruojasi mūsų visuomenėje. Kaune veikiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų integracijos centras „InLT“ teikia konsultacijas pabėgėliams ir trečiųjų šalių piliečiams. Centre teikiama teisinė ir psichologinė pagalba, mokoma lietuvių kalbos. „Mums su dukra buvo būtina išmokti lietuvių kalbą, todėl mes labai apsidžiaugėme, kad Raudonojo Kryžiaus centre „InLT“ yra suteikiama galimybė mokytis lietuvių kalbos. Šiuo metu aš galiu jau laisvai reikšti savo mintis lietuvių kalba. Centre „InLT“ mes visada randame palaikymą ir pagalbą, dalyvaujame kūrybiniuose užsiėmimuose“, – sakė Irina Moroz iš Baltarusijos.

Nuo 2016 metų šis centras suteikė pagalbą daugiau kaip 400 žmonių, iš jų daugiau kaip 90 pabėgėlių ir laikinąją apsaugą turinčių asmenų. Daugiausia pabėgėlių per pastaruosius metus sulaukta iš Sirijos, Eritrėjos ir Ukrainos. Jų amžius svyruoja nuo vienerių iki 82 metų. Išsilavinimas taip pat įvairus – nuo karo bėga tiek neraštingi, tiek doktorantūros studijas baigę žmonės.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra 22,5 milijono pabėgėlių.

Ieško savitumo

Daugiausia turistų Kaunas sulaukia iš Vokietijos. Kaip pasakoja "Kaunas IN" turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė, turistai iš skirtingų šalių domisi skirtingais objektais. Vokiečiai yra kultūrinio turizmo mėgėjai. Jie dažniausiai aplanko pagrindinius miesto akcentus: Kauno pilį, rotušę, Senamiestį, Žaliakalnio funikulierių, Pažaislio vienuolyną.

Japonų turistus į Kauną ypač traukia Kaune gyvenusio ir dirbusio diplomato Ch.Sugiharos vardas ir objektai, susiję su juo: Sugiharos namai-muziejus, viešbutis "Metropolis", Kauno geležinkelio stotis. Ne mažiau japonams įdomu ir lietuviškos tradicijos, amatai, kultūra.

"Keliautojams iš Izraelio rūpi su jų istorija ir kultūra susiję objektai bei čia gyvenusios iškilios asmenybės, tokios kaip, pavyzdžiui, Lea Goldberg. Vis daugiau svečių apsilanko "Kiemo galerijoje", ant kurios sienų vaizduojami portretai pasakoja ir byloja apie čia gyvenusius žydų kilmės žmones. Svečiams ypač įdomu krepšinis, ir didžioji dauguma jų gerai žino Kauno "Žalgirio" komandą, o dar geriau – Šarūną Jasikevičių. Tad, jei žaidžia miesto komanda, didelė tikimybė ten sutikti ir turistų iš Izraelio", – pastebėjo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Kaimynus iš Lenkijos Kaune vilioja objektai, susiję su Adomu Mickevičiumi, taip pat sakralios vietos – Pažaislio vienuolynas, Kauno Šv.Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Šv.Jurgio bažnyčia.

"Kaunas išties yra labai įvairus, turime, ką parodyti labai skirtingų poreikių svečiams. Galiu pasidžiaugti, kad išvykdami turistai labai dažnai prisipažįsta, jog Kaune rado daugiau, nei tikėjosi, miestas jiems paliko gerą įspūdį. Tai geriausias Kauno įvertinimas", – džiaugėsi "Kaunas IN" turizmo skyriaus vadovė.

Kaunas galėtų pritraukti dar daugiau turistų, pasiūlęs karinę tematiką.

Žavisi švara

Kaip teigė Gidų sąjungos vadovas Linas Daubaras, komplimentai, kad mūsų miestas – švarus, girdimi dažniausiai. Tai patvirtino ir pakalbinti svečiai iš užsienio.

"Mums patinka Kaunas. Labai patiko Laisvės alėja, Senamiestis. Labai graži architektūra, pastatai. Čia visur labai švaru. Jokių šiukšlių ant žemės. Buvome maloniai nustebinti", – įspūdžiais lankantis Kaune pasidalijo sutuoktiniai Nia ir Martinas, atvykę iš Jungtinės Karalystės, Velso miesto.

Iš Turkijos atvykusį svečią sužavėjo, kad Kaunas – labai žalias. "Tai toks žalias miestas, aplink labai daug žalios spalvos. Ir žmonės labai malonūs, jie patys priėjo ir padėjo man susigaudyti žemėlapyje. Artimiausiu metu planuoju aplankyti "Žalgirio" areną, visą sezoną stebėjau Eurolygos rungtynes, noriu ten nuvykti", – planais dalijosi turkas.

Naujos vizitinės kortelės

Daug dirbantis su užsienio turistais gidas L.Daubaras pastebi  naujus Kauno objektus, kuriuos spėjo įvertinti ir svečiai.

"Iš tikrųjų mane net truputį stebina tai, kad užsienio turistai labai teigiamai reaguoja į paskutinių ketverių penkerių metų gatvės meną. Kai kurios vietos tapo kone miesto vizitine kortele. Jeigu Kaunas – tai tas rožinis drambliukas ar senelis su pypke. Tai yra visiškai nauja", – apie XXI a. kuriamą naują miesto įvaizdį kalbėjo L.Daubaras.

Gidas pasakojo, kad kartais svečiai iš užsienio į Lietuvą atvažiuoja manydami, kad tai gana nauja šalis. "Būna, ir amerikiečiai pasako, kad mes – nauja šalis. Išaiškinu jiems, kad jų šalis yra 200 metų su trupučiu, o mūsų šaliai – 1 000 su trupučiu metų", – šyptelėjo Gidų sąjungos vadovas.

Ekskursijų metu gidai dažnai papasakoja legendų, kurios paįvairina pažintį su miestu. Apie Kauną taip pat yra daug istorijų. "Jeigu yra kokia istorija kartu su legenda, tada yra žymiai įdomiau. Pavyzdžiui, buvo pasakojama iš Pažaislio vienuolyno požeminis tunelis veda į Kauno pilį. Bandyta tai paaiškinti net moksliškai, o vėliau paaiškėjo, kad tebuvo rastas tunelio galiukas, kuris realiai tarnavo kaip tualetas. Va ir visa legenda", – juokėsi gidas.

L.Daubaro nuomone, Kaunas galėtų pritraukti dar daugiau turistų, pasiūlęs karinę tematiką. Šiuo metu iš devynių Kauno tvirtovės fortų tik IX fortas yra pritaikytas lankytojams, tačiau jis yra daugiau muziejaus tipo lankytina vieta. Kaip muziejus ir edukacijų vieta vaikams veikia ir privatus VII fortas. Likusieji fortai turistų nevilioja. "Tačiau jeigu juos pritaikytume turizmui, neužsidarytų durys, nes pasaulyje tokių tvirtovių buvo labai nedaug", – įsitikinęs L.Daubaras.

Kalbinti Kauno Stoties turgaus prekiautojai pasakoja, kad šie metai ypač nuskriaudė žemuogių mėgėjus.

"Pas mus turbūt nebūna to tobulo vasaros viduriuko. Pernai viskas skendo, o šiemet viskas džiūsta. Praeitais metais tokiu metu prekiaudavome ir žemuogėmis, o šiemet apie jas galime tik pasvajoti. Uogautojai surenka tik saujeles uogų"– skundėsi turguje uogas ir daržoves pardavinėjanti Aušrinė.

Braškių mėgėjai turėtų suskubti – pasak turgaus prekiautojų, sausi bei karšti orai paankstino ir braškių sezono pabaigą. Spėjama, kad po tokios kaitros vėlyvųjų braškių derlius bus menkas, tad po Joninių šių uogų ant prekystalių greičiausiai neberasime.

Kartu su vyru braškes auginanti ir pardavinėjanti moteris pasakojo, kad jų augintos lietuviškos braškės tiesiog sudžiūvo, tad jas keitė iš Lenkijos atvežtomis uogomis.

Šiuo metu lenkiškų ir lietuviškų braškių kainos beveik susilygino – lenkiškų uogų kilogramo kaina – apie 2 eurus, už lietuviškų kilogramą prašoma apie 2,5–3 eurus. Sezonui einant į pabaigą, uogų kaina gali vėl pakilti.

Pirkėjai turguje pasakojo, kad mieliau renkasi tėvynėje užaugintas braškes. "Pavaikščiojau, paragavau, tikrai lietuviškos – žymiai skanesnės. Saldžios, tokios, kokios ir turi būti. Kitas daržoves stengiuosi pirkti čia, turguje, arba kioskuose. Tikiu, kad ten natūralesni produktai", – apsipirkimo įpročius atskleidė lietuviškų braškių indelį nusipirkusi Genovaitė.

Ant turgaus prekystalių pirkėjus taip pat vilioja iš Lenkijos, Ispanijos, Vengrijos atvežtos trešnės, lenkiškos šilauogės, agurkai, ispaniški abrikosai. Pardavėjai džiaugiasi iš Lietuvos ūkininkų atkeliavusiais pirmaisiais žirniais. Pastarųjų kaina siekia net 5 eurus už 1 kg, tačiau išsiilgusių šių daržovių pirkėjų kaina negąsdina. Buvo galima rasti ir pirmųjų voveraičių, kurių dėžutė įvertinta 8 eurais.

Dainuojantis aktorius ir dainų kūrėjas su scenos bičiuliais – gitaros virtuozu Aleksandru Ten ir akordeonininku Nerijumi Bakula kauniečiams padovanojo dar vieną magišką vakarą. Išreiškęs padėką savo kolegoms, kurie, kaip sakė dainų kūrėjas, jau 20 metų saugo jį, toliau žiūrovus džiugino populiariausiais, gerbėjų širdis jau spėjusiais užkariauti kūriniais.

Dainininkas nestokojo geros nuotaikos ir susirinkusius kauniečius linksmino net tik su humoru parašytais dainų tekstais, bet ir gyvenimiškomis muzikantų istorijomis. Prisiminimas apie koncertavimą tik  keliems susirinkusiems, žiūrovus ne tik prajuokino, bet ir įkvėpė atlikėją palaikyti garsiais plojimais. Buvo atlikta daina „Gandrai“, kuri, kaip papasakojo atlikėjas, kurį laiką buvo išimta iš jo repertuaro, tačiau dabar pats metas ją prisiminti.

„Moteris yra laisvė. Viskas, kas blogiausia, yra be moters“, – kalbėdamas apie tai, kam dauguma dainų yra sukurta, mąstė Andrius.

Pasirodymą papuošė savo, o vėliau kartu su A. Kaniava pora kūrinių atlikusi vakaro viešnia Giedrė Kilčiauskienė. A. Kaniavos pristatyta kaip geriausia Lietuvos atlikėja, universaliu talentu ir balsu apdovanota G. Kilčiauskienė pirmą kartą duetu su aktoriumi pasirodė nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje. Publikos simpatijų sulaukęs duetas klausytojams šį vakarą pasirodė trečią kartą. Kartu atlikta viena populiariausių A. Kaniavos dainų „Pavasario vėjas“ turėjo užbaigti pasirodymą, tačiau pakilę iš savo vietų žiūrovai dar gavo paskutinę šio vakaro dovaną – legendinę Virgio Stakėno parašytą dainą „Dalia“.

Į koncertus kviečia geros muzikos ekspertai, „Bardai LT” bei svetingumo kompleksas „Monte Pacis". Koncertų ciklas „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ kviečia pabūti unikalioje aplinkoje, pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, praturtinti save ir atrasti gerovę muzikoje. Esant lietingam orui, organizatoriai kviečia pasirūpinti skėčiais ir apsauga nuo lietaus. Prieš koncertus žiūrovai galės pasigrožėti naujausiais "Mercedes-Benz" modeliais.