Islandijos darbdaviai galės mokėti skirtingą atlygį darbuotojams tik tuomet, jei sugebės įrodyti, kad tai daro dėl skirtingos patirties, kompetencijos ar tenkančios atsakomybės. Jei kils abejonių, kad kitoks atlygis mokamas dėl lyties, darbdavys negaus valstybinio pažymėjimo, liudijančio, kad kompanija vykdo teisingą vienodo atlygio politiką. Reikalavimo nepaisantiems bus skiriamos baudos.

Nors Islandija, kaip ir kitos Skandinavijos šalys, iki šiol buvo viena veiksmingiausiai su lytine diskriminacija kovojančių valstybių, prognozuojama, kad įstatymas stipriai paveiks šalies darbo rinką.

Norint išvengti nesusipratimų, darbdaviams buvo organizuojami specialūs mokymai.

„Visų pirma, tai paveiks darbdavius. Jie privalės laikytis šio įstatymo. Tikimės, kad jie elgsis atsakingai ir padės mums pasiekti šį tikslą“, vylėsi Islandijos socialinių reikalų ministrė Rosa Ingolfsdottir.

Skaičiuojama, kad įstatymo įgyvendinimas kompanijų metines išlaidas padidins nuo 0,1 iki 0,3 procento. Įstatymas paveiks 80 procentų Islandijos darbuotojų ir daugiau nei 1000 darbdavių.

Europos sostinės sutikti naujuosius metus ruošiasi stiprindamos saugumą. Romoje šventimo vietose budės 400 pareigūnų, jie jau pradeda riboti automobilių eismą ir parkavimą mieste. Turistų pamėgtame bulvare nuo rytojaus dvi paras bus sustiprintas patruliavimas ir draudžiama statyti automobilius. Sunkvežimiams ir mikroautobusams įvažiuoti į riboto eismo zonas uždrausta.

Vokietijoje į didžiausią naujųjų metų šventę prie Branderburgo vartų draudžiama neštis dideles rankines, lagaminus ir stiklinius butelius. Berlyno policija pranešė, kad šventėje bus atskira saugumo zona moterims. Tokių priemonių imtasi po to, kai prieš dvejus metus Kelne naujųjų metų šventę šimtams moterų apkartino seksualinis priekabiavimas.

„Jei kuri šventės dalyvė jausis nuskriausta, ji galės kreiptis į Raudonojo kryžiaus saugumo tarnybą, kur jai bus suteikta medicinos ir psichologinė pagalba“, – sakė renginio organizatorių atstovė Anja Marx.

Londono policija taip pat sako išmokusi saugumo pamokas, kai per praėjusius metus sostinę ne kartą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Miesto centre fejerverkų stebėti susirinkę žmonės bus tikrinami, renginio vietą saugos užtvarai bei policijos pareigūnai.

Šis Kroatijos žvejas jau pusę metų žvejoja prižiūrimas ypatingu budrumu. Nuo Kroatijos sienos jį palydi kroatų policija, netrukus jį pasitinka slovėnų pareigūnai. Iki šiol Slovėnijos, kuriai ši teritorija priskirta teismo sprendimu, pareigūnai kroatų žvejus tik patikrindavo ir perspėdavo, bet nuo rytojaus jau galės bausti. Tačiau nei šis žvejas, nei jo kolegos neketina paisyti teisinio sprendimo dėl šalių jūrinės sienos perbraižymo.

„Šis ginčas yra ne dėl žvejybos, tai ginčas dėl teritorijos. Tai – nacionalinio intereso klausimas. Mūsų buvimas čia yra mūsų būdas apginti Kroatijos teritoriją, apginti teritorinį vientisumą – ne tik mums, bet ir ateities kartoms“, – sakė žvejys iš Kroatijos Danilo Latin.

Ginčas dėl teritorijos Pirano įlankoje, Adrijos jūroje, tęsiasi pustrečio dešimtmečio. Slovėnijai teismo sprendimu priskirta du trečdaliai įlankos teritorijos, Kroatija pretenduoja į pusę. Slovėnijos premjeras patvirtino, kad šalis vienašališkai įgyvendins teismo sprendimą.

„Nuo gruodžio 30 d. mes imsime laikytis susijusių teisės aktų, kuriuos esame priėmę. Mes pažymėsime šalies sieną, visos valdžios institucijos bendradarbiaus, siekdamos įgyvendinti šį teismo sprendimą“, – kalbėjo Slovėnijos ministras pirmininkas Miro Ceraras.

Zagrebas vos tik priėmus nutarimą pareiškė, kad su juo nesutiks, esą jis priimtas neobjektyviai, nes prieš dvejus metus teismo sprendimo priėmime dalyvavo Slovėnijos teisėjas. Kroatijos premjeras nepailsta kartoti, kad klausimas gali būti išspręstas tik konstruktyviu dialogu – šalis reikalauja dar vienų derybų.

„Aš kartoju, kad remiantis tarptautine teise, teismo sprendimas, kurį palaiko Slovėnija, negali būti įgyvendintas be abiejų pusių pritarimo. Todėl raginu Slovėnija susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų ir vengti galimų incidentų“, – teigė Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius.

Teismas buvo davęs šalims pusę metų susitarti dėl nutarimo įgyvendinimo, tačiau nutarimo įsigaliojimo išvakarėse taikaus sutarimo – nė kvapo. Pastaruoju metu, tai – vienas aštriausių teritorinių ginčų dėl sienos tarp Europos Sąjungos narių.