„Aš į (teismo posėdžio – BNS) salę neisiu, atėjau tik dėl jūsų, žurnalistai, kadangi TV3 pakvietė, ir aš atvažiavau“, – žurnalistams sakė Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas.

Vilniaus apygardos teismas už neatvykimą į teismo posėdį pirmadienį P. Gražuliui paskyrė 250 eurų baudą.

Politikas pareiškė į teismą atvyksiąs tik tuomet, kai bus nuteisti kiti žinomi asmenys.

„Už tai, kad faktiškai tokiam kaip O. Šurajevui, kuris plaikstėsi po Seimą ir įžeidinėjo Seimo narius, A. Valinskui, buvusiam Seimo pirmininkui, kuris pasakė, kad reikia lenkus šaudyti pradedant nuo W. Tomaszewskio (Tomaševskio), taip pat A. Maldeikienei, kuri išvadino kunigus, (šeimos) maršo dalyvius visokiais necenzūriniais žodžiais, taip pat A. Ramanauskui-Greitai, kuris visus įžeidinėjo, bylų nėra. Kai jie bus nuteisti, tada ir aš ateisiu į salę“, – tvirtino P. Gražulis.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Jam iškeltą bylą buvęs parlamentaras vadino politine.

Jie galvoja, kad aš nuleisiu galvą ir verksiu. Sėdėjau sovietmečiu, pasėdėsiu ir dabar

„Tai greičiausiai nori į kalėjimą pasodinti, tegu sodina. Jie galvoja, kad aš nuleisiu galvą ir verksiu. Sėdėjau sovietmečiu, pasėdėsiu ir dabar“, – teigė P. Gražulis ir priminė, kad yra „sėdėjęs ir čia“, tai yra buvusiuose KGB rūmuose, kur dabar įsikūręs Vilniaus apygardos teismas.

Jis tvirtino nebijąs nei baudų, nei atvesdinimo į teismo posėdžius.

„Kam man šitame cirke dalyvauti? Kai atvesdins, užsikišęs ausis ir burną sėdėsiu“, – žurnalistams sakė eksparlamentaras.

Jis tvirtino šioje byloje neturįs ir gynėjo, sąmoningai jo nesamdąs.

„Kadangi sovietmečiu neimdavome advokatų mes, politiniai kaliniai, ir aš esu politinis kalinys, ir dabar neimu jokių advokatų. Pasakiau teisėjui, nes priėmė sprendimą Landsbergis, o jie tik įformina. Anksčiau priimdavo sprendimus kagėbistai ir komunistai, o dabar Landsbergių klanas (…) Tai, kas įforminta, tegu teisėjas perskaito be manęs“, – kalbėjo politikas.

Jis sakė teismui pateikęs savo poziciją dėl kaltinimų. P. Gražulis Seime yra teigęs, kad kalbėdamas su LGBTIQ atstovais parlamente atpasakojęs Šventąjį raštą, tuos pačius argumentus jis tvirtino nusiuntęs ir teismui.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

„118-oje vietų Biblija mini apie homoseksualų iškrypimus. Apaštalas Paulius taip pat sako, kad tai yra kaltė, kuri verta mirties bausmės. (…) Ten (Seime – BNS) homoseksualams pasakiau daug švelniau nei rašo Šventas raštas“, – sakė P. Gražulis.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį turėjo pradėti nagrinėti bylą dėl LGBTIQ atstovų niekinimo.

P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad politikas tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami internetinėje žiniasklaidoje.

Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.

Seimas pernai lapkritį šioje byloje panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių niekinimo.

Gruodį Seimas jam atėmė Seimo nario mandatą dėl to, kad sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį jam nematant.

Be to, P. Gražulis yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusių lapkričio pradžioje paskelbė nuosprendį, kad jis, būdamas Seimo nariu, 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Pirmadienį teisme žurnalistams P. Gražulis teigė be Seimo gyvenąs puikiai, įsikūręs Kaune, nes ten gyvena jo vaikai.

Paklaustas, ar pasiilgsta Seimo eksparlamentaras teigė: „Ne, to durnyno nelabai.“

Apie tai trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

„Policija nuolat stebi situaciją migrantų stovyklose, (...) tie neigiami procesai stovyklose vyksta“, – sakė jis.

Reaguodamas į naujienų portalo 15min.lt publikaciją, kad Rūdninkų migrantų stovykloje Šalčininkų rajone formuojasi kastų sistema, vyksta seksualinis išnaudojimas, o kai kurie vargingi migrantai priversti užsiimti prostitucija, A. Paulauskas teigė, kad pareiškimų, susijusių su seksualine laisve, policija nėra gavusi, todėl nepradėta ir tyrimo.

„Neturime nei akių, nei galimybių gauti visavertę informaciją apie tai, kas vyksta viduje“, – tvirtino jis.

„Dažnu atveju gauname gandų lygyje, pavyzdžiui, tas pats Alytaus aerodromas, kur daugiau Afrikos šalių piliečiai patalpinti, kad prekiaujama žmonėmis, kad vykdoma prostitucija. Kreipiame pareigūnus su vertėjais, kad bandytų bent prevenciškai ten esančiuosius informuoti, kaip galima susisiekti su policija, kad netylėtų, nes be jų noro pranešti policijai dažnu atveju tiesiog joks procesas neįmanomas“, – kalbėjo pareigūnas.

Jis patvirtino, kad stovyklose yra atsiradę neformalių lyderių, „padalina geresnį maistą, sprendžia kam kokius drabužius atiduoti ir pan.“.

„Tie lyderiai užtikrina tą trapią taiką viduje, jeigu jie pasako: nemaištaukime, tai ir ramu, jei pasako: kylam, tada ir kyla“, – pasakojo vienas iš policijos vadovų.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė teigė, kad tokią situaciją iš dalies lėmė migrantų apgyvendinimas.

Tie lyderiai užtikrina tą trapią taiką viduje, jeigu jie pasako: nemaištaukime, tai ir ramu, jei pasako: kylam, tada ir kyla.

„Dabartinę situaciją turime kaip apgyvendinimo organizavimo pasekmę“, – teigė ji.

Ir nevyriausybininkai, ir policijos atstovai ragino Valstybės sienos apsaugos tarnybą perkeliant migrantus į konteinerinius miestelius ar kitas patalpas atidžiau atrinkti, ką galima apgyvendinti drauge, o ko ne.

„Labai norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į mūsų rekomendacijas dėl segmentavimo etniniais, rasiniais, religiniais klausimais, plius lyties atžvilgiu apsaugoti žmones“, – tvirtino E. Samuchovaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad neteisėti migrantai kalbėti su pareigūnais apie patirtą smurtą, kitus nusikaltimus pradės tuo atveju, kai aukai nedelsiant bus garantuotas atskyrimas nuo smurtautojo.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius savo ruožtu informavo, kad sudaryta prokurorų grupė tirti neteisėtą žmonių gabenimą per sieną.

Be to, nuo gegužės 1 dienos dėl neteisėto sienos kirtimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Šie tyrimai pradėti dėl asmenų, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai ir nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo.

R. Valentukevičiaus teigimu, tais atvejais, kai bus atmesti prieglobsčio prašymai ir užsieniečiai atsisakys išvykti iš šalies savo noru, taip pat bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiams nurodyta Baltarusijos pasienyje apgręžti neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį informavo, kad yra „labai susirūpinusi destruktyviais Lietuvos valdžios veiksmais, dėl kurių faktiškai blokuojami atkuriamieji-remonto veiksmai sovietų karių palaidojimo vietose“.

„Ypatingas priešiškumas kyla dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įpareigojimų įdiegti prie memorialinių objektų vadinamąsias informacines lenteles, kurių tekstas pagrįstas iškraipytų Sovietų kariuomenės išlaisvinimo vaidmens ir Antrojo pasaulinio karo rezultatų interpretavimu“, – teigiama pranešime.

Anot Maskvos, notą dėl šios situacijos Rusijos ambasados atstovai Lietuvos užsienio reikalų ministerijai perdavė penktadienį.

Rusija priekaištauja, kad Lietuva „neieško išeičių“ siekdama baigti derybas ir pasirašyti susitarimą dėl karių palaidojimo vietų, taip pat vietų, kuriose palaidoti nuo karo ir represijų nukentėję piliečiai. Anot pareiškimo, Vilnius sprendžiant šį klausimą „aštrina situaciją“.

„Šioje svarbioje dvišalių santykių srityje mes ir toliau veiksime remdamiesi abipusiškumo principu, įskaitant Lietuvos memorialinę veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, – pažymima pranešime.

Anot Rusijos URM, susidariusi situacija yra patekusi į aklavietę, ji tikisi depolizituotų Lietuvos veiksmų.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio teigimu, vasarą buvo papildytas kultūros ministro įsakymas, numatant pareigą prie užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo įrengti informacines lenteles, suderintas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

„Ant sovietinių paminklų pasitaiko informacijos, kuri neatitinka istorinių faktų. Mūsų istorikai patikrina tą informaciją ir suderina tekstą, koks turėtų būti paskelbtas informacinėje lentelėje“, – BNS sakė A. Skaistys.

Jis priminė atvejį Šakių rajone, kai 2006 metais Rusijos ambasados pastangomis įrengtas paminklinis ženklas, kad šioje vietoje žuvo kelios dešimtys karių, net nurodyta viena pavardė.

Tuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai išvis nerado duomenų, kad toje vietoje būtų kas nors palaidotas.

„Neįsivaizduoju tokios informacijos, kuri labai įžeistų jų (Rusijos ambasados – BNS) jausmus“, – sakė Kultūros paveldo departamento atstovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS patvirtino, kad nota iš Rusijos buvo gauta ir bus nagrinėjama.

Rusijos ambasada dėl esą netinkamai Lietuvoje tvarkomų sovietinių monumentų tvarkymo šią vasarą atsisakė išduoti vizas ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviams.