Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skambėjo šalies vadovų sveikinimo kalbos. Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų.

„Šiandien mes švenčiame, nes prieš 34 metus pasirinkome laisvę, pasirinkome drąsą veikti ir patiems rašyti savo istoriją. Pasirinkome beatodairiškai nerti į nepriklausomybę, nesidairydami į praeitį ir nebijodami dėl ateities“, –susirinkusiems sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Anot jo, anuomet Lietuvos apsisprendime sutilpo ne tik visas ryžtas, kurį turėjo tuometiniai tautos atstovai, bet ir visa susijusi rizika.

„Kodėl šiandien, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti ir gąsdiname save? Kodėl leidžiame, kad būtų viešai abejojama mūsų sąjungininkais, kurie ne kartą žadėjo kovoti kartu su mumis? Kodėl leidžiamės valdomi baimės? Tai nėra laisvė. Laisvė nėra nuolatinis, nesibaigiantis, įkyrus išorinių garantijų ieškojimas. Laisvė yra ateiti ir padaryti tai, ką būtina padaryti“, – kalbėjo prezidentas.

Jo teigimu, tą Kovo 11-ąją lietuviai buvo autentiškai, neabejotinai, drąsiai laisvi. G. Nausėda linkėjo ir toliau išlikti oriems, laisviems, susitelkusiems.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Nepriklausomybės aikštėje teigė, kad šalies istorija ne kartą parodė, kad turime jėgų susitelkti, kai to reikia.

„Turėjome pačiais sunkiausiais Lietuvai laikais, turime jų ir dabar  Ne kartą per pastaruosius kelis metus tai parodėme tiek artimam, tiek nepažįstamam. Dabar niekas nepasibaigė. Mums visiems reikės dar daug kantrybės, ryžto ir tuo pačiu ramaus nusiteikimo telktis svarbiausiems sprendimams ir darbams“, – sakė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama Kovo 11-osios proga teigė, kad prieš 34 metus Lietuva atvėrė nepriklausomybės vartus, už kurių laukė išsiilgtas, bet nežinomas kelias.

„Buvo niurgzlių, buvo skeptikų, kurie sakė, kad mes esame nepasiruošę, buvo ir naivuolių, kurie sakė, kad tereikia prasiveržti ir visa kita savaime išsispręs. Žinoma, tikrovė, kaip paprastai būna, neįsipaišė į niekieno schemos ribas. Tikrovė, kaip ir laisvė, tai kelias, kuriuo tvirtai ir kantriai einame kasdien, o kiek pajudėsime į priekį priklausys, kiek stengsimės, kiek kelsimės suklupę. Kelią įveikia einantys, o net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, Lietuva myli laisvę ir liks jos kelyje.

Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

„Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama. Seimas ir pats skiria tam dėmesį, o šita akcija taip pat parodė silpnas vietas šitos tvarkos. Rezultate, manau, mes keisime, tobulinsime šitą atsiskaitymo tvarką“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

P. Saudargo nuomone, akcija „Skaidrinam“ prisideda prie „visos sistemos korekcijų“.

„Finansinės atskaitomybės korekcijų tiek savivaldoje, tiek Seime. Seimo narių parlamentinių išlaidų tvarka griežta, reglamentuota, yra atskaitomybė, yra priežiūra, (...) bet pasitaiko kuriozų, pasitaiko precedentų ar klaidų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pažymėjo, kad parlamentinių lėšų skyrimo tvarka nuolat keičiasi ir kiekvieną kadenciją ją Seimo valdyba atnaujina ne po vieną kartą.

Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo pirmininkė: parlamentinių išlaidų tvarka ydinga

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga ir ją reikės keisti, tačiau ši užduotis, anot jos, teks jau kitos kadencijos parlamento nariams.

„Keisti galima būtų, manau, atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys, bet reikia galvoti apie tai. Tai jau galėtų būti, matyt, kitos kadencijos dalykai. Manau, turėsime diskusiją, neišvengiamai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė pirmininkė.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo visuomenininkui A. Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Anot jos, parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga, ketinama inicijuoti diskusijas šiuo klausimu.

„Iš visų frakcijų tikriausiai bus pasiūlymų. Šiuo metu neturiu kažkokio projekto po ranka, manau, kad diskutuosime“, – sakė ji.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros, nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto, anot V. Čmilytės-Nielsen, Seime šiuo metu išlaidų kontrolė veikia „kur kas geriau nei savivaldoje“, ir labai didelių pažeidimų, kokių aptikta savivaldybių tarybų nariams naudojant lėšas, nenustatyta.

„Kontrolė veikia, Etikos komisija žiūri. Matome, kad čia labiau moraliniai priekaištai negu teisiniai, bet moraliniai priekaištai irgi reikšmingi“, – sakė ji.

Pati Seimo pirmininkė teigė esanti rami dėl savo išlaidų, neturinti pagrindo abejoti ir savo partijos kolegomis.

Kaltinamieji byloje trečiadienį nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

„Tam tikras supurtymas politinės sistemos, nes dvi parlamentinės politinės partijos nubaustos“, – BNS sakė S. Skvernelis.

„Taip, tai atsilieps politiniam procesui. Bent jau tos dvi partijos, kurioms skirtos įspūdingo dydžio baudos, nežinau, ar gebės išgyventi, nes tai visgi pinigai dideli ir trys rinkimai, rinkiminiai metai, matyt, arti bankroto gali būti“, – teigė politikas.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai teismas skyrė atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudas.

Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.

S. Skvernelis sakė sunkiai įsivaizduojantis Liberalų sąjūdį dirbant valdančiojoje koalicijoje po nuosprendžio.

Tikrai sunkiai įsivaizduoju nuteistą partiją esant valdžioje.

„Iš esmės, tai teista partija, kuri yra valdančiojoje koalicijoje ir kurios pirmininkė – Seimo pirmininkė. Tai čia turbūt turėtų būti sprendimai, kalbant apie deklaracijas, kurios buvo teikiamos apie politinę kultūrą, skaidrumą sąžiningumą ir visa kita, dabar deja, sprendimai turi būti padaryti. Tikrai sunkiai įsivaizduoju nuteistą partiją esant valdžioje“, – teigė demokratų lyderis.

Jis teigė, kad šioje situacija tikisi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sprendimų, kad ši „kaip labai principinga, pati skaidriausia ir padoriausia partija, negalės dirbti su nuteista partija koalicijoje“.

„Aišku, suprantame, ponia Viktorija Čmilytė-Nielsen, kaip sako garsi frazė – ne prie ko šitoj istorijoj, bet faktas juridinis, kad partija nuteista ir tai nuteistos partijos pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.

Jo nuomone, rinkėjams įtakos nuosprendis greičiausiai neturės.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius šioje byloje pernai buvo išteisinęs.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Valdžioje likti neturėtų

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, partijas pasivijo atsakomybė už anksčiau padarytus nusikaltimus, o rinkėjai tai įvertins.

„Visa Lietuva žino „dėžutės“ istoriją, ją sekė, matė ir vertino ir teismų sprendimus, pačių partijų veiklą, atskirus žmones. Tiesą sakant, tai signalas, kad teisinė atsakomybė anksčiau ar vėliau ateina. Suprantama, žmonės, rinkėjai, tai įvertins. Tik gal šiek tiek visą laiką norėtųsi, kad tas teisminis procesas vyktų kaip galima greičiau, nes tikrai labai ilgi procesai, užsitęsia“, – BNS sakė V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, abiejų partijų laukia sunkus laikas dėl didžiulių joms skirtų baudų ir kitąmet vyksiančių rinkimų, o valdančioji koalicija turės įvertinti, ar gali dirbti su Liberalų sąjūdžiu.

„Manau, kad tokie svarstymai neišvengiamai turėtų būti, nes valdančiojoje daugumoje dirba partija, kuri dabar yra nuteista už korupciją, tai neišvengiamai svarstymai bus, kokie bus galutiniai sprendimai – nežinau, pati valdančioji dauguma turi įvertinti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

G. Landsbergis: bendradarbiavimą su Liberalų sąjūdžiu tęsime ir toliau

Valdantieji konservatoriai ir toliau bendradarbiaus su apkaltinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje išgirdusiu Liberalų sąjūdžiu, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Viktorija Čmilytė-Nielsen, perėmusi vadovauti partijai, atvertė naują puslapį ir pasikliovėme jos lyderyste. TS-LKD tuo kliovėsi sudarydama koaliciją“, – LRT sakė konservatorių lyderis, pridurdamas, kad prieš tai partijos bendradarbiavo ir dirbdamos opozicijoje, nors byla jau buvo prasidėjusi.

„Manau, vis dėlto, tą bendradarbiavimą tęsime ir toliau. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad yra aukštesnė instancija ir tą teisingumo kelią, įstatymais numatytą, jie ketina tęsti. Vis dėlto akcentuočiau, kad kaltieji yra atrasti, atsakomybė yra prisiimta, dėtos ir dedamos pastangos, kad tai nesikartotų. Visiems kitiems, veikiantiems politikoje, tai yra priminimas, kad Lietuvos teisingumo sistema viekianti, ji geba būti efektyvi. Užtrunka, bet teisingumą vykdo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

A. Vyšniauskas: darbui su Liberalų sąjūdžiu nuosprendis korupcijos byloje nepakenks

Teismo sprendimas pripažinti Liberalų sąjūdį kaltu politinės korupcijos byloje neturėtų pakenkti koalicijos darbui, nes partija atsinaujino, o situacija dėl bylos buvo žinoma, sako konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas.

Pirmas įspūdis yra tai, kad iš tikrųjų Lietuvoje turime tam tikrą teisingumo atstatymą, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai visi asmenys buvo išteisinti, tikrai sukėlė nusivylimo bangą ir netikėjimo teismine valdžia.

„Pirmas įspūdis yra tai, kad iš tikrųjų Lietuvoje turime tam tikrą teisingumo atstatymą, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai visi asmenys buvo išteisinti, tikrai sukėlė nusivylimo bangą ir netikėjimo teismine valdžia, – BNS sakė politikas. – Šitas sprendimas, kai prokurorams pavyko įrodyti tuos kaltinimus, kuriuos jie pateikė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, mano galva, yra teisingas ir tai yra tam tikras teisingumo atstatymas.“

Kalbėdamas apie nuosprendį koalicijos partneriams, A. Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad „politikoje pirmiausia veikia asmenys“, o Liberalų sąjūdis po juos supurčiusio korupcijos skandalo atsinaujino, dauguma šiuo metu Seime esančių liberalų į aktyvią politiką įsitraukė jau po 2015 metų.

„Ta pati Viktorija Čmilytė-Nielsen tik 2015 metais atėjo į Seimą ir tai yra partijos atsinaujinimo po to skandalo, kuris juos iš tikrųjų seka praktiškai trečia kadencija, veidas“, – sakė konservatorius, kalbėdamas apie Seimo pirmininkę ir Liberalų sąjūdžio lyderę.

„Kadangi nė vienas fizinis asmuo iš Liberalų sąjūdžio nėra kaip nors  inkriminuotas, nuteistas ir pareikštos kažkokios tai problemos, darbui tai nepakenks, tačiau, be abejo, Liberalų sąjūdžiui kaip politinei partijai tai nebus pats lengviausias laikas,  nebus pati lengviausia kova ateinanti“, – sakė parlamentaras.

A. Vyšniauskas teigė, kad greičiausiai koalicijoje bus „diskusijų ir aptarimų, kaip vertinti šitą situaciją“, jis vylėsi, kad savo poziciją išsakys ir patys koalicijos partneriai.

„Manau, kad dabartiniam darbui Seime pagrindinis kriterijus ir įtaką darantis faktorius yra būsimi rinkimai, ir faktas, kad šita situacija keičia rinkimų dinamiką: tiek Liberalų sąjūdžiui, tiek Darbo partijai tikrai nebus lengva. Gali būti įtakos kažkokioms darbinėms aplinkybėms ar kažkam – aš to tikrai neslėpsiu, tačiau, kad reikėtų dabar kažkaip sėsti, specifiškai apmąstyti, kažką aiškintis – ką čia aiškinsiesi? Visi žino, kad Liberalų sąjūdis turi šitą problemą, ateinančią nuo 2015 metų“, – kalbėjo konservatorius.

„Jie buvo išrinkti, žmonės už juos balsavo, yra valdančioji koalicija. Valdančiajai koalicijai nuo pat kadencijos pradžios šita problema niekada nekenkė, nes mes kalbame apie reformas, apie darbas, apie kitus dalykus, bet faktas, kad yra labai nemaloni situacija“, – sakė jis.

V. Mitalas: nuosprendis liberalams – reputacinė žala

Apeliaciniam teismui politinės korupcijos byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį valdančiajam Liberalų sąjūdžiui, koalicijos partnerių Laisvės partijos atstovas teigia, kad tai – reputacinė žala liberalams, o tolesnių veiksmų teigia kol kas negalintis komentuoti.

„Liūdna, kad tie prieštaringi teismų sprendimai tokie Lietuvoje atsitinka ir kad teisingumas trunka labai ilgai – septyneri metai nuo istorijos ir dar, matyt, su apskundimais gali ir toliau tęstis, – BNS trečiadienį sakė V. Mitalas. – Kolegos turės spręsti savo partijoje kilusius iššūkius, nes vis tik reputacinė žala didžiulė ir tai turbūt dar kartelį kirs per pasitikėjimą politinei sistemai vis tiktai, kada yra pripažįstama, jog, šiuo atveju, net dvi partijos yra kaltos.“

Paklaustas, ar mato poreikį aptarti šį klausimą koalicijoje, jis teigė nenorintis komentuoti kitų partijų problemų ir lauks, kaip situaciją vertina patys liberalai.

„Pamatysime, kaip tą vertina pats Liberalų sąjūdis. Jeigu jie matys poreikį kažkaip atskirai pristatyti koalicijos partneriams situaciją ir tada viską įvertinsime“, – kalbėjo Seimo narys.

„Reputacines problemas, kažkokius veiksmus iš to kylančius, tai tikrai dar yra anksti komentuoti“, – pridūrė V. Mitalas.

Prezidentūra nekomentuoja sprendimo „MG Baltic“ byloje

Trečiadienį Apeliaciniam teismui paskelbus nutartį vadinamojoje „MG Baltic“ byloje ir nuteisus visus anksčiau išteisintus kaltinamuosius, Prezidentūra susilaiko nuo komentarų apie šį sprendimą.

Kaip teigiama Eltai raštu perduotame komentare, šalies vadovas gerbia teisėjų nepriklausomumą ir įgaliojimus priimti sprendimus.

„Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teisėjus, kartu su Seimu formuoja visų Lietuvos teismų teisėjų korpusą. Prezidentas nuosekliai siekia, kad teismai Lietuvoje turėtų visas sąlygas vykdyti teisingumą. Tuo pačiu Prezidentas gerbia teisėjų nepriklausomumą ir konstitucinį teismų įgaliojimą priimti sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Todėl Prezidentas nekomentuoja teismų sprendimų konkrečiose bylose“, – nurodoma komentare, kurį Eltai raštu perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vyriausybė siūlė naikinti įstatymo nuostatas, draudžiančias nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, nes jomis vadovaujantis ir buvo sustabdytas knygos leidimas.

Vis dėlto Seimas tokiam siūlymui nepritarė.

„Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Dalis teisininkų sako, kad dėl esamo teisinio reglamentavimo galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Vis tik ministrė nedetalizavo, ar tokia alternatyva yra svarstoma.

„Šiai dienai negaliu atsakyti“, – pridūrė E. Dobrowolska.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog siekta išbraukti iš įstatymo punktą, draudžiantį niekinti šeimos vertybes.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Sprendimą palikti draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą G. Landsbergis vadina apmaudžiu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo antradienį priimtą sprendimą palikti įstatymuose numatytą draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą vadina apmaudžiu.

„Aš suprantu ir svarbus klausimas koalicijos partneriams, apmaudus balsavimas man asmeniškai vakarykštis“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot G. Landsbergio, Seimui nepaisius EŽTT pozicijos, vertėtų įvertinti savo pasisakymus, „kaip raginame kitus laikytis teisės viršenybės principų“.

„Bet tą klausimą reikėtų užduoti ne man – mano nuomonę jūs žinote, ji yra labai nepaslėpta. Bet reikia užduoti tą klausimą žmonėms, kurie tokius komentarus sako, tie, kurie atstovauja Lietuvai aukščiausiuose postuose  ir apie teisės viršenybę pasako labai dažnai“, – tvirtino G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dar prieš Seimui priimant sprendimą dėl minėtų pataisų pareiškė, kad yra prieš „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.

Už pataisą balsavo 50 parlamentarų, 56 buvo prieš, 19 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų buvo ir valdančiosios daugumos atstovų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio narių.

G. Landsbergis taip pat tvirtino, kad šis Seimas ne kartą parodė, jog svarbiems projektams geba sutelkti reikiamą balsų skaičių.

„Manau, kad kaip ir daugelį kitų klausimų, jei atmestume rinkiminį faktorių, galima kalbėtis ir ieškoti sprendimų toliau kaip judėti į priekį. Reikia suprasti, kad yra tokios menamos ir nemenamos ribos, tam tikri, kaip pavadinti, slenksčiai, – sakė užsienio reikalų ministras. – Reikia įsivaizduoti, ar galime tikėtis geresnės situacijos ateityje, jei kalbėtume apie Seimą ir ten sutelktus balsus. Man atrodo, kad šitas Seimas vis dėlto parodė, kad geba sutelkti nemažą būrį balsų svarbiems projektams“.

Protestuodamas prieš tokią Seimo valią Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie parlamento sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė tebeturi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

„Galim aiškiai pasakyti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra užstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia tų žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ministras.

„Dėl to, nepaisant to pripažinto fakto, kad yra pralaimima, pagalba toliau turi būti tiekiama tam, kad Ukraina įgytų didesnį pajėgumą ne tik sustabdyti, ne tik atmušti, bet ir pradėti stumti lauk“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog Ukrainoje „tiesiog vyksta gėrio kova su blogiu ir blogis kariauja nesilaikydamas jokių taisyklių“.

„Tie nuostoliai, kuriuos patiria Ukraina kaip valstybė, turiu mintyje sugadintą infrastruktūrą, įmones, tiltus, kelius – viską, ką beišvardinsi, visa tai yra atkuriama. Bet žmonės, kurie žūsta, ir tie, kurie kovoja, ir tie, kurie yra civiliai, ir žūsta dėl to, kad Rusijos kariuomenė nesirenka taikinių – šitų žmonių jau niekas nesugrąžins. Ir akivaizdu, kad kiekviena tokia žūtis yra beprasmė ir karo nusikaltimas į Putino ir jo sėbrų bylą“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse „gali sukelti labai didelę žalą iš esmės dideliems regionams, gal net ir globalią“.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ministras sako, kad Kremliaus režimas yra sisteminis blogis

Rusijoje susiformavusį režimą Lietuvos diplomatijos vadovas vadina sisteminiu blogiu, kurį privalu sunaikinti.

„Nesame susitarę dėl pamato, apie tai, kas yra šis karas. Yra vis dar galvojančių, kad tai yra regioninis konfliktas, yra manančių, kad galbūt tai yra tiesiog Putino karas – kai kurios žiniasklaidos taip įvardina. Visgi labai svarbu pasakyti, kad tai yra sisteminis blogis ir sisteminis blogis baigsis tuomet – tai reiškia ir sankcijos jam baigsis, ir pinigai – kai to blogio nebeliks. Iš esmės visos sistemos. Turi būti tiesiog sunaikinta arba nauja atsirasti jos vietoje. Tada mes einame prie sankcijų“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą.

„Matyt, dar šiandien yra tų, kurie sako: nustos karas, gal galėsime grąžinti sankcijas. Aš sakau, kad jokiu būdu, nes sistema lieka. Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą. Ji įrodė, kad gali tai daryti. Todėl aš remiu idėją, kad tie pinigai, kurie yra įšaldyti, esant šiai sistemai, gali būti panaudoti Ukrainos atstatymui“, – atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar gali įšaldytas Rusijos oligarchų turtas būti panaudotas Ukrainos atstatymui, sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis: dėl rusiškos naftos embargo Europoje galima sutarti

Užsienio reikalų ministras sako, kad svarbiausios naujos sankcijos Maskvai turi aprėpti rusiškų energetikos išteklių, visų pirma – naftos, importo draudimus, taip pat reiktų daugiau Rusijos bankų atjungti nuo SWIFT bei plėsti sankcionuojamų oligarchų sąrašus.

Būtent dėl „visiško“ naftos embargo, ministro įsitikinimu, ES lygiu sutarti įmanoma.

„Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti.

Norint tą pasiekti, anot ministro, Bendrijos lyderiai privalo greitai priimti politinį sprendimą, esą jau reikia pradėti ruoštis išteklių pirkimui iš kitų valstybių.

„Manau, kad politinis sprendimas yra reikalingas nedelsiant, labai aiškiai pasakant, kad viskas. Dėl to, kad tai veikia ir ateities įsigijimus, ir investicijas kitoms valstybėms, kurios pradės ruoštis perėjimui, kad iš jų bus perkama daugiau“, – aiškino jis.

Ministras taip pat pažymėjo, jog būtina ir toliau diskutuoti apie naujų rusiškų bankų pašalinimą iš tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šios sankcijos, anot jo, susijusios ir su energijos išteklių embargu, kadangi per kelis dar nepašalintus didžiuosius Rusijos bankus vykdomi ES mokėjimai Kremliui už Bendrijai tiekiamą energiją.

„Reikia toliau žiūrėti į papildomų bankų išmetimą iš SWIFT – tai sietina ir su energijos atsisakymu, nes kai kurie bankai, kurie dar prijungti prie SWIFT, palikti dėl to, kad per juos atsiskaitoma už energiją, kuri yra perkama“, – sakė G. Landsbergis, dar pridūręs, kad „kur kas plačiau plečiami“ turėtų būti ir sankcionuojami Rusijos oligarchų sąrašai.

Briuselyje dalyvauti G7, Europos Vadovų Tarybos ir NATO viršūnių susitikimuose atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas kitiems Vakarų lyderiams pristatys savo siūlomas sankcijas. Šis vizitas, G. Landsbergio nuomone, gali suvienyti Vakarų partnerius imtis naujų sankcijų Rusijai.

„Dažnu atveju (JAV dalyvavimas – ELTA) anksčiau veikdavo kaip vienijantis veiksnys tai, kad JAV suburia platų aljansą sankcijų“, – svarstė ministras.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.

Ministras sako nesulaukęs palaikymo baudimui šalių, padedančių Rusijai apeiti sankcijas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.

„Nėra susiformavęs konsensusas šiuo klausimu. Buvau pasakęs, kad žiūrėkite – neturėtų būti suteikiama galimybė apeidinėti sankcijų. Kol kas esu vienas iš nedaugelio balsų“, – BNS Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, svarbu, jog įvairios sankcijos, susijusios su prekyba ir kitokios, nebūtų apeinamos.

„Lietuva primena partneriams ir draugams, kad yra pageidautina arba mes vis prašome, kad būtų suvienodintos sankcijos, bet esam primenantys labiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Valstybės kurios įvedė, Europos Sąjunga ir G7, mokame kainą už šias sankcijas – viena daugiau, kita mažiau, bet tai atsiliepia ekonomikai. Kitos galbūt turi galimybę apeiti. Iš mūsų potencialių nuostolių kažkas pelnosi. Būtų teisinga reikalauti“, – sako G. Landsbergis.

Daugeliui Vakarų valstybių po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą uždarius Rusijos orlaiviams oro erdvę, prie šių sankcijų neprisijungė geresnius ryšius su Rusija palaikančios valstybės, tarp jų – ir Serbija bei NATO priklausanti Turkija.

Serbija šią savaitę sukritikavo Lietuvos raginimą bausti atsisakančias jungtis prie sankcijų šalis.

G. Landsbergis dar pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Grasinti Serbijai sankcijomis, jei ji netaikys sankcijų Rusijos Federacijai, yra ne tik kvaila, bet ir veidmainiška“, – antradienį į Lietuvos ministro pareiškimą atsakė serbų vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

A. Vulinas pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.