Be to, dauguma ekspertų sutaria, kad G. Landsbergio baigiamasis pasisakymas buvo pats stipriausias, o S. Skvernelio – kalba nebloga, bet vaizdą gadino skaitymas iš lapelio.
Ketvirtadienio vakarą debatuose LRT TELEVIZIJOS eteryje penkios didžiosios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Darbo partija (DP) ir Liberalų sąjūdis (LS) – diskutavo apie socialinę politiką ir sveikatos apsaugą. Taip pat partijų ar partijų sąrašų lyderiai tarė baigiamuosius pasisakymus.
Po debatų LRT.lt apklausė politikos, ekonomikos, verslo, teisės ir viešųjų ryšių ekspertus ir paprašė partijų pasirodymus įvertinti balais nuo 1 iki 5. Palankiausiai, kaip ir praėjusį kartą, ekspertai įvertino „valstiečius“ – 39 balai, o prasčiausio vertinimo vėl sulaukė „darbiečiai“ – 25 balai.
R. Dargis: partijos visą dėmesį skyrė rinkėjo emocijoms
Partijos aiškiai vardijo problemas, tačiau nepasiūlė jų sprendimų. Taip LRT.lt sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Nebuvo labai aiškių pasiūlymų, kaip spręsti problemas. Tai buvo bendra šių debatų tendencija. Kaip kovoti su didžiausia socialine problema? Kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą? Nei vienas politikas nedrįso įvardinti radikalių sprendimo būdų“, – tvirtina R. Dargis.
Pramonininkų konfederacijos prezidento nuomone, partijų atstovai daugiausiai dėmesio skyrė emocijoms, taip bandydami patraukti rinkėjus į savo pusę. „Baigiamosiose kalbose buvo bandoma „pakabinti“ rinkėjų emocijas, kad jie balsuotų už tą partiją“, – priduria R. Dargis.
Vienos partijos, R. Dargio nuomone, išskirti po ketvirtadienio debatų nereikėtų, nes visos pasirodė daugmaž vienodai. Taigi R. Dargis visoms partijoms skiria po 4 balus.
V. Laučius: daug bendrų frazių ir nieko apie vizijų išskirtinumą
Didžiąją debatų dalį buvo sunku įvertinti partijas politiniu požiūriu, nes kalbėta ne tiek politiniais, kiek siaurų sričių darbo tobulinimo, administravimo klausimais, mano LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
„Maža to, nuskambėjo daug bendrų frazių, nieko nepasakančių apie turimų vizijų išskirtinumą. Klausytis viso to buvo prasminga tik tiek, kiek rūpėjo įvertinti, kaip atrodo, o ne ką sako kalbėtojai. Visi atrodė gana žvalūs – net K. Daukšys“, – pastebi V. Laučius.
Vis dėlto, eksperto žodžiais, per šiuos debatus nuskambėjo ir svarbi politinio prisistatymo dalis – dviejų minučių baigiamasis žodis.
„Geriausią kalbą pasakė TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis. Tačiau jo „startinės pozicijos“ – gerokai palankesnės už vyriausybei ketverius metus vadovavusio LSDP lyderio A. Butkevičiaus, kuris, kitaip nei opozicijos atstovai, negalėjo visą laidą badyti pirštais į tai, ko trūksta, kas esą nenuveikta ar padaryta „blogai“. Todėl abiejų politikų vertinimas – 4 balai, ir jie abu – debatų nugalėtojai“, – tvirtina V. Laučius.
„Valstiečiai“ ir liberalai pasirodė neblogai, mano V. Laučius, bet nepakankamai gerai, kad taptų debatų nugalėtojais, jiems politikos apžvalgininkas skiria po 3 balus.
„Kaip ir G. Landsbergio, jų startinės pozicijos buvo palankios, bet kalbėjo jie blankiau už konservatorių lyderį. „Darbiečiai“ išvis nieko gero nepademonstravo, pilstė iš tuščio į kiaurą ne mažiau, o kartais ir daugiau už kitus. Jie nusipelnė, geriausiu atveju, 2 balų, bet kaip partija, valdžiusi Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, turėjo per šiuos debatus pasirodyti tvirčiau, ir todėl galutinis balas – net ne 2, o 1 balas (politinė baigiamoji kalba taip pat buvo itin silpna)“, – sako V. Laučius.
A. Katauskas: jautėsi nuovargis
Ketvirtadienio debatuose geriausiai pasirodė „valstiečių“ lyderis S. Skvernelis, mano viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas Arijus Katauskas ir skiria jam 5 balus.
„Nors visi debatuose pasirodę kandidatai atrodė pavargę, neišskiriant ir S. Skvernelio, tačiau pergalę jam šiuose debatuose atnešė ne tik pilkas konkurentų pasirodymas, bet ir geresnis suvokimas, kur, kokiu klausimu, su kokia tiksline auditorija turi būti kalbama.
Tvirtai sudėliotos žinutės, reikalingos ir vietoje esančios atakos prieš valdančiuosius, laiku suvaldoma situacija ir grįžtama į temą. Savo žinutes išgirdo ir šeimos, ir skurdžiai gyvenantys žmonės, ir pensininkai, ir permainų norintys ar nusivylę rinkėjai. Tinkamai į bendrą poziciją buvo įtrauktas žmogus su negalia ir taip perimta lyderystė vienoje iš temų“, – tvirtina viešųjų ryšių specialistas.
A. Katausko žodžiais, koją S. Skverneliui pakišti galėjo akivaizdus susijaudinimas pabaigoje ir klaidos skaitant baigiamąją kalbą, tačiau ir vėl – konkurentai pasirodė dar silpniau.
Blogiausiai paskutiniuose debatuose, viešųjų ryšių eksperto nuomone, pasirodė socdemų lyderis – A. Butkevičius, jam – 1 balas.
„Premjeras šiuose debatuose atrodė labai pavargęs, akivaizdžiai buvo suklysta su pasisakymų strategija bei parenkant žinučių perdavimui reikalingus žodžius. Šių debatų tema buvo itin jautri ir viešojoje erdvėje eskaluojama, tačiau kažkodėl buvo nutarta gintis, o pasiekimus komunikuoti per skaičius, procentus ar dažnam nesuvokiamus terminus (pvz., „gydymo įstaigų klasteris“). Koalicijos partnerių atstovas K. Daukšys buvo kur kas aštresnis, geriau besiginantis ir tikrai galima buvo sumaišyti, kas yra premjeras“, – įsitikinęs A. Katauskas.
Kiti A. Katausko balai: konservatoriams – 4 balai, liberalams – 3 balai, „darbiečiams“ – 2 balai.
V. Vobolevičius: valdantieji ėjo į tą pusę, bet iki galo taip ir nenuėjo
Paskutiniuose debatuose partijos labai daug kalbėjo apie simptomų šalinimą, o ne giluminių problemų sprendimą, pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius politologas Vincentas Vobolevičius. Tie, kurie akcentavo pastarąjį dalyką, ir nusipelnė aukščiausių eksperto balų.
„Giluminė problema nėra ta, kad, pavyzdžiui, trūksta ligoninių – čia tik simptomo šalinimo problema, o pagrindinė bėda – per daug ligonių, žmonės nesveikai gyvena. Tai „valstiečiai“ akcentavo prevenciją. [...] Kalbant apie neįgaliuosius, E. Gentvilas teisingai pastebėjo, kad pirmiausia reikia žiūrėti, koks yra požiūris į neįgalų žmogų. Būtų galima mažiau jaudintis dėl visokių privažiavimų, jei į žmones su negalia būtų žiūrima „sveikai“ – tada kaimynai, bendruomenės padarytų tuos privažiuavimus“, – teigia V. Vobolevičius ir liberalams bei „valstiečiams“ skiria po 5 balus.
G. Landsbergis, anot politologo, vėl buvo „atakos šuo“, ko šįkart visai nereikėjo. „Suprantu, kad anksčiau jam buvo gerai „suvarinėti“ A. Butkevičių, bet šįkart, kalbant apie jautrius dalykus, tas žaidimas atrodė truputį tuščias. Po trejų debatų jau žinome, ką jūs vieni apie kitus galvojate, dabar pakalbėkime apie tai, kaip spręsime. A. Butkevičiui sunkiau, nes jis vis dar turi sakyti, kad kažką gero padarė, o G. Landsbergiui rankos laisvos – sakyk, ką tu darysi“, – analizuoja politologas, kuris konservatorių pasirodymo įvertino 4 balais.
Socdemai ir „darbiečiai“ iš jo gavo po 3 balus: „Kažkodėl nebuvo aiškiai artikuliuota mintis (nors ir K. Daukšys, ir A. Butkevičius lyg ir bandė tą sakyti), kad ana pusė tik žada, o mes jau kažką truputį padarėme, nes rinkėjai galbūt linkę pasirinkti ne tokį prabangų variantą, bet jau išbandytą. Jie turėjo sakyti: klausykit, žmonės, jūsų algos kažkiek padidėjo, anas pagėrėjo, žinom, kad dar yra daug mėšlo, bet balsuokit už tuos, kurie bent jau kažką pagerino, o ne tuos, kurie piešia šakėmis ant debesų. Tą reikėjo „kalti“ ir „kalti“, jie į tą pusę ėjo, bet nenuėjo viso atstumo. Ir todėl yra rikiuotės pabaigoje“, – paaiškina V. Vobolevičius.
Jo manymu, geriausias baigiamasis pasisakymas buvo G. Landsbergio – „vizionieriškas, pakylėjantis“. E. Gentvilo antras pagal gerumą. Nebloga buvo, V. Vobolevičiaus nuomone, ir S. Skvernelio kalba, bet jis ją skaitė: „Tai čia būsimas premjeras? Net mano studentai per prezentacijas neskaito.“
R. Lazutka: liberalų atstovas nesuprato klausimų
Mažiausiai balų paskutiniuose debatuose nusipelnė liberalai. Taip LRT.lt sako VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka.
„E. Gentvilas net nesupranta klausimų apie socialinės ir sveikatos apsaugos sferas. Į klausimą apie pagrindinę socialinę problemą atsakinėja, kritikuodamas socialinės apsaugos sistemą. Kalbėdamas apie sveikatos apsaugą E. Gentvilas teigia, kad kompensuos ne vaistus, o gydymą ligoninėms, kai pacientas išgydomas. Nežino, kad „vaistų kompensavimas“ yra paciento išlaidų vaistams kompensavimas, o ligoninėms ligonių kasos moka už pacientų gydymą, t.y. kompensuoja ligoninės išlaidas. Ryžtingas kalbos stilius, bet jos turinys rodo nekompetenciją“, – sako R. Lazutka ir liberalams skiria 1 balą.
Vakaro lyderiai – „valstiečiai“, nes, anot R. Lazutkos, atsakymai buvo ne tik į temą, bet ir gana taiklūs bei originalūs. Jiems ekonomistas skiria 5 balus: „Nenuvalkintos“ bendros frazės, ko yra daug kitų politikų pasisakymuose. Per daug nesimėgauja esamos padėties ir dabartinės valdžios kritika, daugiausia sako, ką ir kaip darys, pateisina kuriamą profesionalios komandos įvaizdį.
Likusias partijas – konservatorius, „darbiečius“ ir socialdemokratus – R. Lazutka įvertino 3 balais.
M. Katkus: išryškėjo partijų stiprybės ir silpnybės
Paskutiniuose partijų debatuose išryškėjo partijų stipriosios ir silpnosios pusės. Taip mano viešųjų ryšių agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„G. Landsbergis apskritai turėjo vienus geriausių debatų. Konservatoriams skiriu 5 balus už Ingridą Šimonytę ir už baigiamąją kalbą. Ji buvo vienintelė populistinė kalba tarp 5 partijų, nors kitos partijos turėtų kalbėti populistiškiau“, – LRT.lt teigia komunikacijos ekspertas.
Silpniausi ketvirtadienio vakarą buvo „darbiečiai“, jiems M. Katkus skiria 1 balą: „Darbiečių pasirodymo niekas neišgelbėjo. Buvo tokia „lavoninė“ partija.“
Kiti M. Katkaus vertinimai: liberalams ir „valstiečiams“ – po 4 balus, socdemams – 2 balai.
L. Kojala: „valstiečiai“ sugebėjo išryškinti vieną iš pagrindinių žinučių
Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala po ketvirtųjų didžiųjų partijų debatų aukščiausią balą – 5 – skyrė trims politinėms jėgoms – konservatoriams, socialdemokratams ir „valstiečiams“.
L. Kojalos teigimu, pastarieji debatuose sugebėjo išryškinti vieną iš pagrindinių savo žinučių rinkėjams – tai, kad jie mėgina būti alternatyva esamam politiniam elitui tiek iš kairės, tiek iš dešinės.
„Aukšti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai leidžia manyti, kad tai efektyviai mobilizuoja dalį elektorato, kuriam šiandien nepriimtinos tradicinės didžiosios partijos. Be to, oponentai menkai palietė galimai silpnesnes šios politinės jėgos vietas: pvz., vieningos idėjinės linijos, kandidatų tarpusavio įdirbio stoką, kas galėtų skatinti fragmentaciją parlamente“, – sako L. Kojala.
Liberalus ir „darbiečius“ politologas įvertino 4 balais. „Nors Darbo partijos atstovai kryptingai pabrėžė įgyvendinę prieš ketverius metus užsibrėžtus tikslus, ypač minimalios algos didinimo klausimu, oponentų garsiai išreikštos pastabos, atrodo, keliose situacijose išmušė K. Daukšį iš vėžių“, – pastebi L. Kojala.
V. Nekrošius visoms partijoms siūlo „pasigūglinti“ vieną terminą
VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Nekrošius nė vienai partijai neskyrė aukščiausio balo, o priežastis tokia: „Nei vienos partijos vadovas nesiteikė paminėti tokio dalyko, kaip socialinės valstybės principas, kuris yra visų išsivysčiusių demokratijų ir normalių Europos valstybių bazė. Toks įspūdis, kad nežino, galėtų „pasigūglinti“.
Geriausią įspūdį teisininkui paliko „valstiečiai“ ir konservatoriai – jiems skyrė po 4 balus. „Valstiečiai“ turi aiškią koncepciją, ką ir kaip jie planuoja daryti. Galima su kažkuo sutikti, su kažkuo ne, bet koncepcija yra aiškiai išsakyta“, – sako V. Nekrošius, kurio teigimu, koncepciją turėjo ir konservatoriai.
O ką ketina nuveikti kitos partijos, teisininkas sako taip ir neišgirdęs. Todėl „darbiečiams“, liberalams ir socialdemokratams parašė po 3 balus.
„Liberalams socialinė apsauga yra sunkus reikalas. Viską nukreipti žmogui – tas gerai, bet jokių būdų, [kaip tą padarys], neišgirdau. Darbo partija: skurdas, demogratija – problemos; bet problemas mes visi mokame įvardinti, o realių žingsnių be to, kad didinsime pajamas (šią giesmelę visi gieda), daugiau nėra [pasiūlyta].
Kalbant apie socialdemokratus, kaip bebūtų liūdna, atrodė, kad stovi ne premjeras ir ne partijos vadovas, o Statistikos departamento direktorius. Galima kalbėti, ką nuveikėme, bet laida buvo apie tai, ką darysime, o to neišgirdau“, – kodėl skyrė trejetus, motyvuoja V. Nekrošius.
Ž. Šilėnas: „valstiečiai“ nesusikalba tarpusavyje
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas partijų pasirodymus šįkart įvertino taip: liberalams, konservatoriams ir socialdemokratams – po 5 balus, o „valstiečiams“ ir „darbiečiams“ – po 4.
Anot Ž. Šilėno, S. Skvernelis kalbėjo teisingai, bet jo kolegos studijoje šnekėjo visiškai priešingai: „Ką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galvoja apie privatų pensijų kaupimą? Leis? Draus? Neaišku – S. Skvernelis pasisako už pensijų kaupimą, S. Jakeliūnas viską paneigia.“
G. Landsbergis, kaip pastebi LLRI vadovas, „keistai flirtavo, populistine retorika kalbėdamas apie tai, kad trečdalis gyvena arti ar žemiau skurdo ribos, nebūdingai dešiniesiems kritikavo „Sodros“ įmokų mažinimą.“ E. Gentvilas, K. Daukšys ir A. Butkevičius, pasak Ž. Šilėno, nuoseklesni, jų pasisakymai labiau nuspėjami.
„Baigiamuoju žodžiu geriausiai pasinaudojo E. Gentvilas ir G. Landsbergis. Iš E. Gentvilo buvo aiški žinutė liberalų rinkėjams. Iš G. Landsbergio – platus kvietimas turėti vilties. Likę trys galimybę įtaigiai baigti debatus prarado šnairuodami į lapelį“, – partijų baigiamuosius pasisakymus apibendrina Ž. Šilėnas.
