-
Aktualu kiekvienam: kaip išsigelbėti iš skęstančio automobilio 2
Nelaimės, kai išsigelbėti pavyksta tik žaibiškomis paties pastangomis – taip ekspertai apibūdina situacijas, kai nesuvaldę automobilio vairuotojai atsiduria vandenyje. Nors tokių avarijų pasitaiko rečiau nei, pavyzdžiui, įvairių transporto priemonių susidūrimų, jų padariniai būna itin skaudūs. Panikos ištikti žmonės nemoka elgtis vandenyje, todėl tokiais atvejais neretai konstatuojama automobilyje buvusių žmonių žūtis.
„Tokie įvykiai dažniausiai nutinka rajoniniuose keliuose, kur yra žvyro dangos kelias, o vandens telkinys yra kelio vingyje. Tokioje vietoje dažnai nebūna kelio atitvaro ir nesuvaldytas automobilis atsiduria vandens telkinyje.
Galima atkreipti dėmesį, kad į tokias situacijas dažniausiai pakliūva automobiliai, kurie viršija greitį“, – kur ir kodėl dažniausiai nutinka tokios nelaimės, pasakoja Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius.
Incidentas baigėsi laimingai
Kad vandenyje tikrai apima šokas, įsitikinti teko sociologui Vladui Gaidžiui. Žiemą, naujųjų metų išvakarėse, vyras mėgino išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Deja, po manevro jo „Rover 416“ tapo nevaldomas ir nuskriejo Neries link.
„Aš atsitrenkiau į šaligatvio bortelį, bet mašina nesustojo. Galvojau, gal sustos kiek toliau, bet nesustojo, ir nuo labai stataus šlaito pradėjo važiuoti žemyn. Tikėjausi, kad automobilis sustos apačioje, ant pėsčiųjų tako, bet ir ten nesustojo.
Taip aš įvažiavau į upę. Galvojau, gal ten priekį įbedus sustos, bet mašina pradėjo plaukti“, – kaip su savo automobiliu atsidūrė upėje, pasakoja V. Gaidys.
Vairuotojas apžiūrėjo automobilio saloną, tačiau jokio įrankio, kuriuo galėtų išdaužti stiklą, nerado. Laimei, jam pavyko atidaryti šoninį langą.
„Viskas vyko instinktyviai. Pralindau per vairuotojo langą su žiemine apranga ir išlipau ar ant stogo, ar ant variklio dangčio. Tada man pasidarė lengviau, pradėjau suprasti, kas nutiko, planuoti kažkokius kitus veiksmus, ką daryti toliau.
Pirmiausiai nusiėmiau striukę, nes iš televizijos laidų esu matęs, kad tokiame vandenyje žmogus ilgai išbūti negali, todėl ruošiausi kuo mažiau laiko būti vandenyje“, – kaip elgėsi patekęs į vandenį, prisimena V. Gaidys.
Norėdamas atsikratyti dar daugiau papildomo svorio, vairuotojas norėjo nusiauti ir batus, tačiau nespėjo.
„Besimaunant batus mašina pradėjo skęsti. Kai jau nebegalėjau toliau būti ant automobilio, šokau į vandenį. Buvau prie pat kranto ir laikiausi, kiek tik galėjau.
Bet ilgai neišsilaikiau ir galvojau, galbūt srovė mane nuneš iki Žveryno tilto, tačiau tuo metu atbėgo prie tilto dirbę darbininkai ir mane ištraukė“, – kaip galiausiai pavyko išsigelbėti, pasakoja V. Gaidys.
Svarbiausia – ramybė
Ugniagesiai gelbėtojai pasakoja, kad neretai tokios nelaimės baigiasi tragiškai būtent dėl vairuotojus apėmusios panikos. Pasak jų, svarbiausia išlikti ramiems ir greitai atlikti kelis pagrindinius veiksmus. Atidaryti arba išdaužti langą, atsisegti saugos diržą ir pro angą išlįsti iš automobilio. Jei viduje yra daugiau žmonių, tuomet veiksmų seka priklauso nuo jūsų ekipažo.
Vairuotojas pirmiausiai turėtų atsegti save, nuleisti arba išdaužti stiklą, tada atlaisvinti vaikus ir juos išstumti per langą, kad jie patektų į vandenį.
„Vairuotojas pirmiausiai turėtų atsegti save, nuleisti arba išdaužti stiklą, tada atlaisvinti vaikus ir juos išstumti per langą, kad jie patektų į vandenį. Rekomenduojama pirmiau iš automobilio išlaisvinti vyresnį vaiką, jaunesnį po to, su mintimi, kad vyresnysis padės jaunesniam. Paskui juos reikėtų pačiam pasišalinti iš automobilio“, – pasakoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausias specialistas Tomas Šarauskas.
Patariama automobilyje turėti stiklo daužtuką
Ne tik veiksmo filmuose, bet ir realybėje pasitaiko atvejų, kai vandenyje atidaryti lango nepavyksta. Tuomet jį būtina išdaužti. Šiam veiksmui labiausiai tinka tam pritaikyti stiklo daužtukai.
„Daužtukai yra skirtingų tipų. Paprasčiausias yra toks, su kuriuo stiklą tiesiog daužiame. Spyruoklinį daužtuką reikia priglausti prie stiklo, tada spausti, suveikia spyruoklė ir išmuša stiklą. Trečio tipo – taip pat spyruoklinis daužtukas, – kurį reikia pridėti prie stiklo, įtempti spyruoklę ir paleisti“, – pasakoja T. Šarauskas.
Esant skęstančiame automobilyje stiklo išdaužimui galima panaudoti sėdynės atlošo strypelius, saugos diržo sagtį ar gesintuvą, jei jis salone.
Stiklo daužtukus turi vos vienas kitas vairuotojas. Galbūt norinčių juos turėti savo automobilyje tikrai yra, tačiau įsigyti nėra taip lengva.
„Apvažiavau ne vieną dešimtį prekybos taškų, bet prie automobilių prekių tokių priemonių kaip peiliukas diržui nupjauti ar stiklo daužtukas, nėra. Internetinėje prekyboje galima įsigyti, bet masinio apsipirkimo prekybos vietose – ne.
Tokios priemonės turėtų būti prie būtinųjų daiktų, kad žmogus galėtų įsigyti“, – teigia A. Bacevičius.
Brangi kiekviena sekundė
Norint išsivaduoti iš skęstančio automobilio, gelbėjimosi veiksmus būtina atlikti nedelsiant. Taip pat privaloma pasirinkti tinkamą evakuacijai stiklą.
„Evakuaciniai keliai iš skęstančio automobilio yra šoniniai ir galinis stiklai. Priekinio stiklo geriau net nemėginti daužti, nes jis turi klijų sluoksnį, todėl tik išeikvosite jėgas ir prarasite brangų laiką“, – kokius stiklus daužti, pataria T. Šarauskas.
Nuo kelio nulėkę automobiliai dažniausiai į vandenį grimzta priekiu, jį skandina sunki variklio dalis. Tačiau jei pasitaiko bent menkiausias šlaitas, neišvengiamas vertimasis. Tuomet automobilio langai gali likti po vandeniu, tad ir evakuotis turėtumėte šiek tiek kitaip.
„Reikėtų palaukti, kol automobilio salonas užsipildys vandeniu, o viršuje, tokiu atveju, kur automobilio dugnas, bus oro kišenė, iš kurios bus galima kvėpuoti. Tuomet reikia pasilenkti žemyn, išdaužti stiklą ir nerti į viršų“, – kaip elgtis dar sudėtingesnėje situacijoje aiškina T. Šarauskas.
Evakuaciją neretai sunkina ne tik užsiblokavę langai, bet ir užstrigusi saugos diržo sagtis. Kad išlįstumėte iš automobilio, greičiausiai diržą teks perpjauti. Pasak gelbėtojų, sau ir keleiviams padėsite labiau, jei po ranka turėsite jau minėtą stiklo daužtuką. Beveik visų jų rankenose įmontuotas specialus peiliukas. Juo reikia pjauti diržo dalį, esančia prie juosmens.
Taigi turėdami kelias paprastas priemones net ir patekę į nepavydėtiną situaciją išsivaduoti sėkmingai galėsite patys. Tačiau svarbiausia atsiminti pagrindinę taisyklę – kad ir kas nutiktų, nesileiskite užvaldomi panikos. Stenkitės palikti automobilį ir plaukite į krantą.
Kaip taisyklingai atlikti gelbėjimosi veiksmus iš skęstančio automobilio, žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.
-
Elektroninės sistemos, padedančios vairuotojui važiuoti patogiau ir saugiau 2
Šiandieniniai automobiliai vis sunkiau įsivaizduojami be elektroninių sistemų, kurios užtikrina saugumą, didina komfortą ir mažina žmogaus įtaką automobilio valdymui. Transporto priemonių pramonė neišvengiamai juda savavaldžių automobilių link, kai vairuotojo išvis nebereikės.
„Automobilių gamintojai vairuotoją apskritai laiko silpnąja grandimi ir visa automobilių pramonės evoliucija krypsta savavaldžių automobilių link, kai po kelerių metų užduotis bus tik įvesti adresą, kur tu nori patekti. Jau keletą dešimtmečių atsiranda sistemos, kurios minimalizuoja žmogiškas klaidas, pradedant tuo, kas šiandien yra įprasta: elektroninės stabilumo sistemos, stabdžių sistemos. Su kiekviena automobilių karta pagalbininkų daugėja, kurie iš tikrųjų padeda suvaldyti automobilį sudėtingomis sąlygomis“, – kaip tobulėja sistemos apžvelgia automobilių žinovas Renaldas Gabartas.
„Tai nėra autonominis automobilis, kuris gali pakeisti vairuotoją. Tai reiškia, kad viską darote pats: jūs parkuojate, jūs vairuojate, o sistemos tiesiog padeda. Taip pat kaip parkavimo davikliai padeda parkuoti, nes parodo koks yra atstumas tarp priekyje ar gale esančio automobilio, taip ir automatiniai žibintai, kurie tiesiog įvažiavus į tunelį įsijungia arba automatiškai įsijungiančios ilgosios šviesos, kai nebereikia žiūrėti, kur yra perjungimo mygtukas“, – kad sistemos tik padeda, bet neperima vairuotojo funkcijų akcentuoja „Autovici“ naujų automobilių pardavimo vadovas Antanas Vaikšnoras.
Ypač naudingos sistemos, padedančios naktį
Automobilių žinovai sako, kad naujos kartos transporto priemonėse gali veikti net iki 20 skirtingų saugos bei komforto sistemų. Be automatiškai prisitaikančių žibintų ar įprastos stabdžių antiblokavimo sistemos, Lietuvoje daugėja eismo juostų palaikymo sistemą turinčių automobilių.
Kai kurie automobiliai skatina kultūringą vairavimą – persirikiuoti į kitą judėjimo juostą nepavyks neįjungus posūkio signalo. Nuo galimo susidūrimo apsaugos ir aklosios zonos fiksavimo jutikliai.
Daug laisvės vairuotojui suteikia autopiloto sistema su galimybe sekti priešais važiuojantį automobilį. Vairuodamas naujos kartos automobilį žmogus ne taip intensyviai gali stebėti ir kelio ženklus. Juos seka sistemos.
Didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga.
Automobilių žinovas, kalbėdamas apie maksimaliai saugumą kelyje užtikrinančias sistemas, išskiria kitą naujovę.
„Ko gero, didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga. Ypač tamsiuoju metų laiku lapkritį, gruodį, sausį. Tuomet, kai šviesus paros metas būna trumpas ir važiuojant ryte ar vakare įsijungi tą kamerą dėl įdomumo, bet pamatai skirtumą – kaip matau ir kaip esu matomas. Geriausio regėjimo žmogus fiziologiškai ne visada gali pastebėti per pėsčiųjų perėją ar kelkraščiu einantį pėstįjį“, – naktinio matymo kameros privalumus vardija R. Gabartas.
Šiuolaikinės sistemos, kurios išvien dirba su gausybe įvairių daviklių, gali įvertinti, ar situacija pakankamai pavojinga, kad reikėtų imtis tam tikrų saugumo priemonių.
„Jei automobilio davikliai parodo, kad automobilis yra nestabilus, aktyvuojamos tam tikros saugumo sistemos: yra pritraukiami saugos diržai, stabdžių kaladėlės prisiglaudžia prie pat stabdžių disko, užsidaro langai ir automobilis pasiruošia blogiausiam“, – kaip automobilis gali pasiruošti avarijai, pasakoja „Moller Auto“ pardavimų vadybininkas Paulius Černiauskas.
Kai kurios sistemos veikia kaip prevencinės ir perspėja per daug įsismarkavusius kitų automobilių vairuotojus.
„Jei iš paskos pasiveja vairuotojas ir jis nesilaiko saugaus atstumo, jį fiksuoja radaras ir kelioms sekundės dalims įjungiami stabdžių žibintai. Taip priartėjęs vairuotojas yra perspėjamas“, – kaip veikia prevecinės sistemos pasakoja „Silber Auto“ pardavimų vadybininkas Robertas Bitinas.
Automobiliai reaguoja ir į vairuotojo fizinę būseną
Reaguoti į situaciją aktyviai automobilis gali tuomet, kai visi jutikliai fiksuoja vairuotojo negalavimus. Vairuotojui praradus galimybę valdyti automobilį, pirmiausia pasirodys įspėjimas, vėliau transporto priemonė stabtelės ir pritrauks saugos diržus. Jei vairuotojo atsako nesulauks, automobilis galiausiai stabdys savaime.
Viena labiausiai vairuotojų pamėgtų komforto sistemų, tai – autonominis parkavimas. Žinoma, vien tuo neapsieinama. Nuo galimų susidūrimų stovėjimo aikštelėse saugo dar kelios sistemos.
„Parkavimosi asistentas įsijungia automatiškai, vos įjungiama atbulinė pavara ir jei pravažiuoja automobilis, jį fiksuoja radarai, esantys galiniame bamperyje“, – sistemą pristato P. Černiauskas.
Komforto ir saugumo sistemų remontas – ne kiekvieno kišenei
Kad pačiomis įmantriausiomis elektroninėmis sistemomis bent kol kas gali naudotis tikrai ne kiekvienas, įrodyti gali paprasčiausia sąskaita už autoserviso specialistų paslaugas.
„Automobilio priekiniame bamperyje yra tiek daug įvairių jutiklių, kurie perspėja apie nukrypimą nuo važiavimo linijos, apie nesaugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Visi tie dalykai labai daug kainuoja. Pavyzdžiui, anksčiau jeigu pakeisti bamperį „VW Passat“ kainuodavo, tarkime, apie 1000 eurų, tai dabar be 3 tūkst. – nė iš vietos. Plius, priekiniai išmanūs LED žibintai – jų kaina taip pat labai išaugus“, – brangų komforto ir saugumo sistemų remontą akcentuoja R. Gabartas.
Nors šios saugumo bei komforto sistemos gerokai didina automobilio taisymo darbų kainas, dėl jų teigiamo poveikio ginčytis nelinkę ir didžiausi skeptikai. Laiku jutiklių užfiksuota kliūtis, stabilumas ir tikslus stabdymas, taip pat prisitaikymas prie vairuotojo poreikių bei maksimalus komfortas ilgose kelionėse, visa tai – įrodyti privalumai.
Plačiau – įraše.
-
Kas nutiko automobiliui, jei pradėjo „kalti vairą“
Bildesys, vibracijos ar purtymas – tam tikrų automobilio dalių problemas išduodantį vairo nestabilumą ir keliamą triukšmą vairuotojai apibūdina skirtingai. Liaudyje dar paplitęs posakis „kala vairą“. Su gedimais, kuriuos iš karto šitaip išduoda vairas, anksčiau ar vėliau susidurti tenka kone kiekvienam vairuotojui. Prie pagalbos šauksmo „padėkite, kala automobilio vairą“ įpratę ir autoservisų specialistai.
„Tikrai gana dažnai į autoservisus atvyksta vairuotojai, kurie skundžiasi „vairo kalimu“. Kartais tenka klausti, kada tas „kalimas“ atsiranda – stabdant, įsibėgėjant ar važiuojant didesniu greičiu. Iš pradžių stengiamės išsiaiškinti tai, nes vibracijos gali atsirasti stabdant – tikėtina, kad kažkas negerai su stabdžių sistema, pavyzdžiui, gali būti kreivi stabdžių diskai. Jei vairas dreba važiuojant tolygiu greičiu, tai gali būti susiję su ratų balansavimu ar gali būti problemų su pakaba“, – aiškina Česlovas Gaidamovičius, serviso „Autorigeka“ vadybininkas.
Žinovai pasakoja, kad paklausus vairuotojo, kada labiausiai jaučiasi vairo vibracijos, gedimas dažnai paaiškėja iš karto.
„Bet koks „kalimas“ ar „mušimas“, jaučiamas automobilyje, rodo, kad yra kažkokia problema su transporto priemone. Kalbant apie vairo vibraciją, reikia pradėti nuo automobilio ratų [apžiūros]. Būna, kad įvažiuojame į duobę, į ką nors atsitrenkiame, o paskui pradedame jausti „mušimą“. Turime sustoti, apžiūrėti ratus, ar jie nepažeisti.
Kalbant apie kitus atvejus, kurie ypač aktualūs pavasarį, kai pradedame keisti ratus, – būna, kad išvažiuojame į gatvę ir važiuodami tam tikru greičiu pradedame jausti vairo vibraciją. Tai reiškia, kad po ratų keitimo buvo nekokybiškai subalansuoti ratai ar yra problemų su padangomis. Tuomet reikėtų grįžti į autoservisą ir pranešti apie vibraciją“, – aiškina Marius Repečka, „ReMarAuto“ direktoriaus pavaduotojas.
Anot automobilių meistrų, vairas dažnai ima bildėti ne tik pasiekus didesnį greitį, bet ir stabdant. Tokiu atveju remonto darbai būtini stabdžių sistemai.
„Paspaudžiame stabdžio pedalą ir jaučiame, kad atsiranda vairo vibracija, – vadinasi, pažeistas stabdžių diskas ar stabdžiai. Tuomet reikėtų kreiptis į autoservisą, kad įvertintų būklę ir pašalintų gedimą. Stabdžiai dėvisi nuolat, kartais jie būna paveikti korozijos. Būna, kad pervažiuojame per balą, patenka vandens ant diskų, jie deformuojasi“, – priežastis vardijo M. Repečka.
Pašalinius garsus atpažinti nelengva
Tačiau, jei apžiūrėjus stabdžių sistemą bei ratus gedimo nerandama, dėl sutrikimų gali būti kalta vairuotojo atliekamą sukimo momentą nuo vairo į ratus perduodanti nusidėvėjusi vairo kolonėlė.
„Net serviso darbuotojai kartais neranda priežasčių pakaboje ar kitur. Praktiškai 60 proc. gedimų pasitvirtina, o 40 proc. atvejų gedimų pakaboje nepavyksta surasti. Labai sunku surasti pašalinius garsus servisams, nes automobilį tikrina ant pakeltos platformos. Visi mazgai įsitempia ir meistrai nesuranda laisvumų. Tai patikrinti būtų kur kas paprasčiau išrinkus kiekvieną detalę atskirai“, – sako Markas Judzentavičius, „Automark“ serviso vadovas.
Pasak ekspertų, pagalbos dėl to, kad „kala vairą“, vairuotojai dažniau atvažiuoja prašyti atšilus orams.
„Kai ateina pavasaris, prasideda atlydys, ištirpsta sniegas ir būna daug purvo, atvažiuoja vairuotojai su purvinais automobiliais, skundžiasi, kad visas automobilis „dreba“, – aiškina Č. Gaidamovičius.
Laiku ir tinkamai nepasirūpina savo transporto priemonėmis
Jei specialistai pataria atsakingiau apžiūrėti automobilį po kiekvienos kelionės užmiesčio keliu, gal dėl problemų, kurias išduoda vairo vibracijos, kalti patys vairuotojai?
„Būna, kad pakeičiamos vairo traukės, bet nepakeičiamos apsauginės gumos. Tuomet į vidų gali patekti vanduo, sugesti kolonėlė. Pasikeitus vieną detalę į kitą ir blogai sudėjus gumas gali prasidėti bildėjimas. Kolonėlė dar labiau gali sugesti, kai apsauginė guma uždedama ne taip, kaip buvo anksčiau“, – aiškina M. Judzentavičius, „Automark“ serviso vadovas.
Nors autoservisų meistrai pripažįsta, kad tokios problemos dažnai tėra natūralaus automobilio detalių nusidėvėjimo pasekmės, visgi jie išskiria kai kurias transporto priemonių markes. Tokių automobilių savininkai su virpančio vairo problema susiduria dažniau nei kiti.
„BMW automobiliai dažniausiai atvažiuoja, dar „Volvo“. Jei BMW atvažiavo į kiemą, 90 proc. tikimybė, kad bilda vairas, nes ten pakaboje daug niuansų ir ne taip paprasta surasti gedimą. Ir vairo kolonėlės dyla. Viskas priklauso, kaip pagaminta vairo kolonėlė“, – aiškina M. Judzentavičius.
M. Repečka sako, kad nesvarbu, kokį automobilį vairuojate. Jei suplanuotam padangų keitimui ar kitiems automobilio priežiūros darbams užsukote į autoservisą, visada patys paprašykite, kad specialistai apžiūrėtų ir įvertintų opiausias automobilio sistemas.
„Kai meistrai keičia ratus, padangas, dažniausiai įvertina ir stabdžių būklę. Jei to nepadaro – paprašykite, kad įvertintų, pasakytų, ar padangos dar saugios važinėti, kokia yra ratlankių būklė“, – pataria M. Repečka.
M. Judzentavičius paaiškina, kaip tam tikrus defektus nustatyti pačiam: „Važiuojant įprastu greičiu per duobes pasigirsta pašalinis garsas. Tai dažniausiai yra pirmi ženklai, kad atsirado laisvumas.“
Liaudiškai vadinamas „vairo kalimas“ gali reikšti kelis dalykus. Tačiau bet kokiu atveju tai bus gedimas arba nusidėvėjimo padariniai, kuriuos privalėsite pašalinti. Būtent dėl to žinovai, ypač atėjus pavasariui, pataria nevengti profilaktinių automobilio patikrinimų. Tuomet ne tik su vairo bildesiais neteks susidurti, bet dar ir sutaupysite. Neprireiks didelių remonto darbų.
Plačiau – laidos reportaže.
-
Dyzelinis, benzininis ar hibridinis: kuris automobilis – taupiausias? 1
Įsigyti automobilį planuojantys vairuotojai geriausią variantą randa vadovaudamiesi savais kriterijais. Vieniems svarbi automobilio markė, kitiems – būklė, dažnam svarbi kaina ar automobilio rida. Tačiau kone visi galvoja apie būsimas degalų sąnaudas.
Todėl vienas pagrindinių įsigijimo kriterijų yra būtent transporto priemonės degalų tipas. Ko realiai tikėtis iš skirtingų variklių? Ar teisingi stereotipai, kad dyzelinio automobilio sąnaudos – mažesnės už benzininio, o pusiau elektra varomas variklis apskirtai neturi konkurentų?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ nusprendė atlikti testą. Trys vairuotojai sėdo prie vienodų automobilių vairo, bet visi varomi skirtingais degalais.
Pirmiausia buvo matuojamos degalų sąnaudos važiuojant mieste. Visi trys vairuotojai nuvažiavo po 50 km. Antruoju važiavimu buvo patikrinti sąnaudų skirtumai užmiestyje, tuomet buvo dvigubai daugiau važiuojama greitkeliu – apie 100 km. Dar prieš eksperimentą dalyviai pasidalijo savo lūkesčiais bei spėjimais, kuriam pavyks nugalėti.
Pažiūrėkite eksperimentą ir jo rezultatus laidos reportaže.
-
Kokiu oru išmintingiau plauti automobilį 1
Kai kurie vairuotojai moja ranka ir į plovyklą važiuoja tik sulaukę ilgesnio šilumos laikotarpio, tačiau kiti savo transporto priemones plauna net minusinėje temperatūroje. Kurie elgiasi išmintingiau?
Pataria plauti bent kartą per mėnesį
Lietuvoje automobilius vairuotojai suskumba plauti vos pasirodžius ryškesniems saulės spinduliams. Tuomet nusidriekia eilės automobilių plovyklose. Tačiau pavasarį orai šalyje tokie permainingi, kad saulę keičia sniegas ir minusinė temperatūra. Būtent dėl to dažnas vairuotojas dvejoja, ar verta transporto priemonę blizginti, jei netrukus ir vėl atšals.
Akivaizdu, dalis vairuotojų baiminasi agresyvaus druskos poveikio, vis tik žinovai mažesne problema laiko užšalusį, o ne surūdijusį kėbulą. „Jei vasarą plaunate automobilį vieną kartą per mėnesį, žiemą vien dėl druskų reikėtų plauti dvigubai dažniau“, – sako Andrius Zalanskas, laikinasis „Švaros meistrų“ vadovas.
Pasak Sauliaus Povilėno, UAB „Plaunu pats“ vadovo, nereikia galvoti, kad plaunant automobilį gali atsitikti kažkas blogo: „Taisyklės yra labai paprastos: plaunant rekomenduojame neišjungti automobilio variklio. Taip pat nuplovus automobilį nerekomenduojame jį palikti per naktį stovėti gatvėje – esant stipriai minusinei temperatūrai jūs į jį neįlipsite. Visuomet reikia galvoti vienu žingsniu į priekį: gal laikote automobilį šildomame garaže, o gal ketinate leistis į kelionę – prieš kelionę nuplauti druskas yra gerai.“
A. Zalanskas sako, kad pavasarį grįžus minusinei temperatūrai, tikrai protingesnis tas vairuotojas, kuris nelauks atšilimo, o purviną transporto priemonę nuplaus iš karto. Tereikia žinoti kelis esminius dalykus, kurie padės išvengti tokių nemalonumų, kaip prišalusios durelių gumos, apledėję valytuvų purkštukai ar neatsidarantis bagažinės dangtis.
„Būtina silikonu sutepti durelių gumas. Aišku, rekomenduojame palaikyti automobilį atvirą – išplovus automobilį reikėtų palikti atviras dureles. Jei lauke yra 5 laipsniai šalčio, reikėtų pastovėti 5 ar 10 minučių. Jei temperatūra yra 10 laipsnių šalčio ar daugiau, užtenka praverti duris kelioms minutėms. Dar vienas dalykas, kurį rekomenduojame, – važiuojant įjungti kondicionierių, nes jis sausina orą“, – pataria A. Zalanskas.
Yra vairuotojų, kurie transporto priemones įpratę švarinti dažnai, tačiau tikrai ne dėl neigiamo druskų ar purvo poveikio.
Pasak ekspertų, daugybė žmonių klysta manydami, kad gražinti automobilio kėbulą labiausiai apsimoka atėjus šiltiems orams ar net vasarą, kai išvaizdos negadina sniegas bei druska. Iš tiesų labai svarbi prevencinė priežiūra dar nepasitraukus šalčiams.
„Skambina žmonės ir nori nusipoliruoti kėbulą ar pasidengti nano, keramine danga. Bet sako: ai, dabar žiema, kam man to reikia? Toks požiūris yra ne visai teisingas, nes kalbant apie estetinę pusę, tos procedūros reikalingesnės pavasarį, bet jei kalbėsime apie automobilio apsaugą, tai reikėtų atlikti prieš žiemą. Nupoliravus kėbulą, padengus danga ir kėbulas tampa slidesnis, atsparesnis druskoms ir t.t.“ – tęsia A. Zalanskas.
S. Povilėnas aiškina, kad konkrečios oro temperatūros, labiausiai tinkamos automobiliui plauti, nėra. Tai svarbu daryti nuolat. Reguliariai šalinant pirminį purvo sankaupų sluoksnį, mažiau teks vargti pavasarį.
„Net ir esant neigiamoms temperatūroms visuomet rekomenduojame nuplauti druskas ar grįžus iš ilgesnės kelionės pašalinti purvą. Užsilikusios druskos ir purvas ilgainiui atsiliepia ir automobilio kėbului – greičiau pradeda rūdyti“, – teigia S. Povilėnas.
Nemato prasmės leisti pinigus
Kėbulo meistrai pataria nekankinti automobilio druskos ir purvo kailiniais. Kokios automobilio dalys labiausiai kenčia nuo druskų ir drėgmės?
„Tos, kurios yra arčiau ratų, nes būtent ratai ir kelia tą purvą ant automobilio: slenksčiai, arkos, dugnas. Todėl bent kartą per mėnesį reikėtų nuvažiuoti į tokią plovyklą, kuri nuplaus ir dugną. Tai padės išlaikyti automobilį sveiką. Gal pavasarį tai labiausiai jaučiasi – žmonės, kurie visą žiemą naudojo „purvo apsauginę plėvelę“, nuplovę automobilį pamato tas problemas, kurios gal rudenį stipriai nesimatė, bet po visų druskų vonių pasirodė. Pataupęs pinigų plovimui dabar turės remontuoti, dažyti automobilį“, – sako Kasparas Stirblys, autoserviso „Temis“ vadovas.
Anot A. Zalansko, apie tai, kad kartais žemesnėje temperatūroje nuplovus automobilį gali kilti problemų, dažnai įspėja transporto priemonės būklė.
„Tarkime, ateina žmogus ir jau negali atsidaryti durų net esant nedidelei minusinei temperatūrai, o dar važiuoja nusiplauti automobilį – natūralu, kad atsiras problemų. Tai, visų pirma, problemų būna su spynelėmis, ten būna seni tepalai, reikėtų pakeisti tepalus“, – aiškina A. Zalanskas.
Raginimus nuolat švarinti automobilį kritikuoja vairuotojai, kurie nemato prasmės taip dažnai leisti pinigus. Jiems žinovai sako, kad net ir esant minusinei temperatūrai automobiliu galima puikiai pasirūpinti paprastai mažiau kainuojančioje savitarnos plovykloje. Tereikia žinoti kelis patarimus.
„Turi būti neišjungtas automobilio variklis, salone turi būti šilta. Taip pat rekomenduojame įjungti stiklų šildymą iš vidaus. Rekomenduojame nesinaudoti šepečiais ar aktyviomis putomis, nors daugelis vairuotojų mėgsta apipurkšti aktyviosiomis putomis ir laukti, kol jos atliks savo darbą. Esant minusinei temperatūrai, putos pavirs į ledą ir turėsime daugiau vargo nei naudos. Naudotis reikia praktiškai pora programų: apiplovimu aukštu slėgiu su purvo ir druskų tirpikliais, o po to nuskalauti šiltu vandeniu“, – aiškina S. Povilėnas.
Tiems, kurie automobilio plauti nenori nei vasarą, nei žiemą, belieka priminti, kad Kelių eismo taisyklės nurodo, jog transporto priemonės, ypač ant jų pritvirtinti ženklai su valstybiniu numeriu, negali būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Už tai numatoma administracinė atsakomybė. Važinėdami purvinu automobiliu, galite atsipirkti įspėjimu arba teks sumokėti nuo dešimties iki dvylikos eurų baudą.
Plačiau – reportaže.
-
Kokios spalvos automobilį verta įsigyti
O štai lietuvių pamėgti juodi, pilki, balti automobiliai spalvą kaip tik praranda greičiausiai. Kodėl taip atsitinka ir kokias spalvas rekomenduoja žinovai? Kėbulo meistrai pasidalijo patarimais, kaip atnaujinti nublukusią automobilio spalvą.
Kokybiškiausia spalva – geltona ir oranžinė?
Geltonos spalvos automobiliai nusidėvi mažiausiai – taip pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertai, surinkę duomenis ir įvertinę automobilių kainų pokyčius. Būtent geltonos transporto priemonės išsiskyrė mažiausiu atotrūkiu tarp pradinės naujo automobilio kainos ir tos sumos, už kurią vėliau jis buvo parduotas naudotų transporto priemonių rinkoje. Pagal tyrimo išvadas, antrinėje rinkoje visi automobiliai vidutiniškai netenka maždaug 33 proc. pradinės vertės, tačiau geltonų automobilių kaina krenta tik 27 proc. Antroje vietoje, žinovų skaičiavimais, atsidūrė oranžinės transporto priemonės, trečioje – žalios.
Deja, visų šių, amerikiečių teigimu, geriausiai išsilaikančių spalvų automobiliai lietuviams nelabai patinka.
„Šalyje turime maždaug 1,4 mln. registruotų automobilių. Tik 1,5 proc. iš jų yra geltonos spalvos. Kodėl tai reta spalva? Galbūt žmonės nenori labai ryškiai matytis minioje. Tokios spalvos dažniausiai naudojamos specialios paskirties automobiliams, pavyzdžiui, taip nudažyti taksi ar pašto automobiliai. Kitas pavyzdys – sportinis automobilis, tarkime, kabrioletas, kuriam ta spalva galbūt ir tinka, vairuotojas norėtų, kad jo automobilis būtų net ik smagus vairuoti, bet ir pažiūrėti“, – sako Matas Buzelis, transporto skelbimų portalo „Autoplius“ plėtros vadovas.
Naudotų automobilių pardavimo ekspertas Žilvinas Veiverys perspėja visus, kurie jau spėjo apsidžiaugti, – tai, kad geltoni automobiliai geriausiai išlaiko savo spalvą, dar nereiškia, jog tokį būtinai parduosite brangiau.
„Pilkų ir juodų automobilių pasiūla rinkoje yra didelė, bet lygiai tokia pati ir paklausa. Išskirtinės spalvos automobilį sunkiau surasti, sunkiau vėliau ir parduoti. Tai išskirtinės spalvos, už kurias žmonės moka. Bet tai nereiškia, kad po to žmonės sumokės brangiau, pirkdami iš jūsų“, – aiškina „BRC autocentro“ Lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Ž. Veiverys.
Pasak M. Buzelio, dažnas lietuvis nė nesusimąsto, kaip greitai jo transporto priemonė praras spalvą.
„Automobilį lietuvis renkasi 4–6 metams, maždaug kas tiek laiko žmogus keičia automobilį. Gal jis nesitiki, kad spalva per tą laikotarpį sukels kažkokių rūpesčių, problemų. Tikėtina, kad galbūt žmones domina ne tiek tos spalvos eksploatacija, kiek bendras perkamo automobilio vaizdas – kiek jie save įsivaizduoja tokios spalvos automobilyje“, – svarstė M. Buzelis.
Minėtas Bostono ekspertų tyrimas parodė, kad tarp greičiausiai spalvą prarandančių automobilių rikiuojasi visi lietuvių numylėtiniai, tai – balti, juodi ir pilki. Kad tendencijos mūsų šalyje keičiasi nežymiai ir ryškių spalvų vairuotojai vengia, patvirtina ir duomenų apie įregistruojamas transporto priemones turintys „Regitros“ atstovai.
„Kalbant apie naudotas transporto priemones, vyrauja pilka spalva, juoda, mėlyna, balta, toliau – žalia ir raudona. Jei kalbėtume apie naujas transporto priemones, vyrauja pilka, balta, juoda, ruda, raudona ir mėlyna spalvos“, – vardija Darius Jurgutis, VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius.
M. Buzelis, kalbėdamas apie naudotų automobilių pardavimus, sako, kad žmonės bijo spalvų, tačiau tai globalios tendencijos: „[Užsienyje] vyraujančios spalvos yra tos pačios, kurios yra ir Lietuvos automobilių parke. Populiariausia yra sidabrinė arba pilka spalva, toliau – juoda, mėlyna. Pastebime, kad labiausiai paaugo sidabrinės, juodos ir baltos spalvos proporcijos, jų rinkos dalys netgi prasiplėtė“, – aiškina M. Buzelis.
Tačiau naujų automobilių pardavimo ekspertai ima pastebėti kitas tendencijas. „Moller Auto“ generalinis direktorius Tomas Deržanauskas pasakoja, kad kiekvieną automobilį stengiamasi parduoti per 90 dienų. Vėliau jis juokais imamas vadinti nekilnojamuoju turtu. Kad taip nenutiktų, stengiamasi užsakyti paklausių spalvų transporto priemones. Tačiau vis dažniau pirkėjų lūkesčius nuspėti sunku.
„Patirtis rodo, kad iš tiesų spalvos grįžta. Yra keletas unikalių istorijų: mes išdrįsome užsakyti į salę oranžinės spalvos „Passat Alltrack“ ir galvojome, kad automobilis mūsų salone gali tapti nekilnojamuoju turtu, tačiau, kad ir kaip būtų keista, per pirmąsias savaites atsirado klientas, vėliau – dar vienas. Pastebėjome, kad iš visų parduotų „Passat Alltrack“ didžiausias skaičius nupirktų automobilių buvo oranžinės spalvos. Gamintojas sako, kad ši spalva buvo tik įvadiniam laikotarpiui ir tik pirmiesiems klientams. Iki šiol žmonės ieško oranžinio „Passat Alltrack“, – sako T. Deržanauskas.
Nors pirkėjų norai po truputį keičiasi, statistika rodo, kad visame pasaulyje didžioji dalis vairuotojų ir toliau renkasi mažiau išsiskiriančių spalvų transporto priemones.
Nežinomos spalvos automobilis
Visgi Lietuvos automobilių parke yra ne viena išskirtinė transporto priemonė. Jų registracijos liudijime įrašytų spalvų pavadinimų greičiausiai nė nesate girdėję.
„Turime tokių įdomių spalvų, pavyzdžiui, dramblio kaulo ar tabako spalvas. Keli vienetai Lietuvoje yra dangaus spalvos automobilio, taip pat viename techniniame pase yra nurodyta „nežinoma spalva“. Yra daugiau įdomių, pavyzdžiui, valentina, šiaudų spalva“, – vardijo M. Buzelis.
Tačiau žinovai sako, kad spalvos išskirtinumas nebūtinai lemia didesnę automobilio vertę ar kėbulo ilgaamžiškumą.
Kėbulų dažymo specialistas Lukas Aukščionis teigia, kad apie geresnės ar prastesnės kokybės dažus kalbėti nė neverta. Visais atvejais blunka ne dažai, o viršutinis lako sluoksnis. Ir štai ant geltonos spalvos lako nusidėvėjimas matosi mažiausiai.
„Dažai nesidėvi, dėvisi lakas. Pagal dažymo technologiją automobilio danga dengiama dažais, o paskutinis žingsnis – lakas. Lakas, metams einant, dėvisi, bet tai lemia daug išorinių faktorių – automobilio plovimas automatinėse plovyklose, įvairios smėlio dulkės ir kita“, – aiškino L. Aukščionis.
Automobilių serviso „Baltijos autoremontas“ vadovas pasakoja, kad įsigyti transporto priemonę planuojantys vairuotojai dažnai suabejoja, ar perdažytas automobilis bus kokybiškas, tad ieško originalaus, po gamyklinio dažymo neliesto kėbulo. Visgi kokybės, pasak jo, tai negarantuoja.
„Jei automobilis apynaujis, iki 5 metų, jei nėra dažytas, rinkoje išlaiko didesnę vertę. Bet jei daugiau kaip 7 metų, brangesnis bus tas, kuris būna perdažomas“, – aiškino L. Aukščionis.
Ir nors perdažant automobilio kėbulas visapusiškai atnaujinamas, to daryti nebūtina, jei norite tik atgaivinti nublukusią spalvą.
„Su specialiomis pastomis, įrankiais automobilis poliruojamas, atgaivinamas lako sluoksnis, kuris suteikia pirminį blizgesį“, – tęsė L. Aukščionis.
Kiekvienam vairuotojui patiktų sėsti už blizgančio, sodrios spalvos, gražaus automobilio vairo. Apie tokius poreikius kalba ir T. Deržanauskas. Pasak jo, pilkų ar ryškių spalvų dominavimas šalies automobilių parke yra tikrų tikriausia mada, kuri egzistavo dar žiguliukų laikais.
Taigi ekspertai ragina nebijoti ryškesnių spalvų. Ant geltono, oranžinio ar žalio automobilio ne tik mažiau matysis pablukęs kėbulo lakas, bet ir pilkoje masėje jus lengviau pastebės kiti eismo dalyviai.
Plačiau – laidos reportaže.