Aplinkybės ir padariniai

1914-ųjų birželio 28-ąją 11.15 val. Bosnijos sostinėje Sarajeve nuaidėjo Gavrilo Principo paleisti šūviai, nuo kurių žuvo Austrijos erchercogas Francas Ferdinandas ir jo žmona, Hohenbergo kunigaikštytė Sofija. Šie istoriniai šūviai tapo lemtinga kibirkštimi, sukėlusia karinio konflikto gaisrą, akimirksniu apėmusį beveik visą pasaulį.

Tenka pripažinti, kad karą Europos tautos sutiko džiūgaudamos ir su pasitikėjimu. 1914-ųjų rugpjūtį žinia apie prasidėjusį karą sukėlė patriotizmo ir emocinio pakilimo bangą. Vargu ar kas nors tuo metu nujautė, koks ilgas ir niokojantis gali būti karas tarp didžiųjų Europos galybių. Dauguma buvo įsitikinę, kad karas truks vos keletą mėnesių ir kad nugalėtoja bus būtent jų šalis. Prasidėjęs karas buvo vertinamas palankiai: grindžiant arba patriotiniais motyvais – kaip gynybinis karas dėl nacionalinių interesų, arba idealistiniais – kaip karas siekiant apginti teisės viršenybę prieš galią, išsaugoti sutarčių nepažeidžiamumą ir tarptautinę moralę.

Deja, Pirmasis pasaulinis karas atnešė neišmatuojamas kančias ir nelaimes milijonams daugelio šalių gyventojų. Pagal žiaurumo ir naikinimo mastą šis karas pranoko visus iki tol buvusius. Bendras kariškių ir civilių aukų skaičius siekė apie 40 mln.: pagal skirtingus skaičiavimus, 15–19 mln. žuvusių, dar apie 23 mln. buvo sužeista. Šis karas priskirtinas prie pačių kruviniausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje.

Vis dėlto, nepaisant neišmatuojamų netekčių, kančių ir žiaurumų Pirmasis pasaulinis karas suteikė galingą impulsą Europos politinio žemėlapio pokyčiams. Būtent šio karo pabaiga pasitarnavo kaip pagrindinis ir lemtingas katalizatorius, sugriovęs Vienos kongreso sukurtą politinę sistemą Europoje, sukėlęs tų laikų galingiausių Europos imperijų žlugimą ir paskatinęs daugelio nepriklausomų demokratinių valstybių susidarymą. Vienos iki tol buvusios pavergtos tautos sukūrė savo valstybingumą, kitos – atkūrė arba prarado.

Akstinas demokratijai

Šis istorinis kontekstas nulėmė parodos koncepciją – pateikti trumpą, koncentruotą, tačiau vaizdingą ir įtikinamą pasakojimą apie naujos, modernios, demokratinės Europos gimimą kaip tiesioginę Pirmojo pasaulinio karo pasekmę. Šia prasme Pirmojo pasaulinio karo pabaigą galime vertinti kaip demokratijos triumfą Europoje.

Parodos stenduose, skirtuose atskirų tautų valstybingumo tapsmui, lankytojai išvys politinių, visuomenės veikėjų, karių nuotraukas, svarbiausius dokumentus, įtvirtinančius tautų valstybingumą – nepriklausomybės aktus, deklaracijas, protokolus ir kt. Visuose parodos stenduose yra žemėlapiai, simbolizuojantys pasaulio politinio žemėlapio kaitą, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo galutinė. Bendrajame stende vyrauja pasitikėjimo ir pasiryžimo kovoti, žmogiškojo skausmo, bado ir nevilties vaizdai – visa tai, ką atnešė negailestinga ir pragaištinga Pirmojo pasaulinio karo audra.

Žingsnis po žingsnio

Bene pirmą kartą pavyko surinkti į vieną parodą tiek daug savitų ir įdomių dokumentų, liudijančių šių tautų kelią siekiant nepriklausomybės. Akivaizdu, kad kovos už laisvę ir tautos siekius ne visada buvo sėkmingos. Susiklosčiusios istorinės aplinkybės tuo laikotarpiu sujungė besikuriančių valstybių tautas bendrai kovai su išorės priešu, bet nepadėjo išvengti tų šalių viduje pilietinių karų ir tarpusavio politinių nesutarimų, todėl sąmoningai nebandėme lyginti atskirų tautų valstybingumo kūrimo – tai palikome istorikams ir parodos lankytojams.

Stendai parodoje sudėlioti vadovaujantis chronologiniu principu pagal nepriklausomybės paskelbimo datą, todėl paroda prasideda Suomijos, kuri 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbė Nepriklausomybės Deklaraciją, stendu.

Parodos rengėjų vardu tariame nuoširdžius padėkos žodžius kolegoms iš visų šalių dalyvių – savo pašaukimui atsidavusiems profesionalams, kurie atrinko eksponatus, geranoriškai dalijosi patirtimi ir idėjomis, parengė įvadinius tekstus savo valstybių stendams, tiesiogiai dalyvavo ir kuriant stendus – dėliojant dokumentus. Tik bendromis jėgomis mums pavyko padaryti tai, ką matome. Šios Parodos idėjos įgyvendinimas – puikus įvairių šalių atminties institucijų bendradarbiavimo pavyzdys, kurį su pasididžiavimu pristatome.

Projekto dalyviai

Parodos organizatoriai ir rengėjai – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kauno regioninis valstybės archyvas. Dizainerė – Rasa Gricienė. Į anglų kalbą vertė ir kalbą tvarkė Giedrė Žalūdienė. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Kauno regioninis valstybės archyvas.

Parodos partneriai ir dalyviai – devynių valstybių – Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo (Gruzija), Suomijos, Ukrainos, Vokietijos – atminties institucijos: Baltarusijos Respublikos archyvų ir dokumentų valdymo departamentas prie Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos, Baltarusijos Respublikos nacionalinis archyvas, Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Minske, Baltarusijos literatūros ir meno archyvas-muziejus, Estijos nacionalinis archyvas, Latvijos nacionalinis archyvas, Latvijos nacionalinis istorijos muziejus, Lenkijos valstybės archyvų generalinė direkcija, Lenkijos centrinis senųjų aktų archyvas Varšuvoje, Lenkijos centrinis naujųjų aktų archyvas Varšuvoje, Lenkijos valstybės archyvas Suvalkuose, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno regioninis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Sakartvelo (Gruzijos) nacionalinis archyvas, Suomijos nacionalinis archyvas, Ukrainos valstybinė archyvų tarnyba, Ukrainos išeivijos dokumentinio paveldo centrinis valstybės archyvas, Ukrainos aukščiausiųjų valdžios ir valdymo institucijų centrinis valstybės archyvas, Ukrainos G.Pšenično kino-foto-fono centrinis valstybės archyvas, Ukrainos Zaporožės srities valstybės archyvas, Ukrainos Kijevo miesto valstybės archyvas, Vokietijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos politinis archyvas.

Kas: Paroda "Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: ryžtingas posūkis modernios Europos link".

Kur: Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas).

Kada: atidarymas – lapkričio 13 d. 14 val. Paroda veiks iki šių metų pabaigos.