Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia šį informacinį leidinį, kupiną gamtosauga nesidominčiam žmogui retai girdimų gyvūnų ir augalų pavadinimų. Kokios pagrindinės šio leidinio funkcijos?

Ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pažymi, kad raudonosios knygos funkcija – dvejopa. Viena – informuoti apie augalų ir gyvūnų rūšis, jų nykimo mastus, kita – apsaugos funkcija, t. y. šaltinis gamtosaugininkų institucijoms, kuris padeda priimti sprendimus, siekiant apsaugoti konkrečias rūšis.

Pasak Lietuvos raudonosios knygos komisijos, rūšims dažniausiai kyla grėsmė dėl žmogaus veiklos. Taip pat greitas progresas palieka mažiau vietos natūraliai aplinkai. Todėl kai kurios rūšys, kurioms įprasta gyventi tik natūralioje aplinkoje, nyksta.

Dabar galiojantį nykstančių rūšių sąrašą dabar sudaro 767 rūšys – 253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų. Jos skirstomos į šias kategorijas: išnykusios ir tikėtinai išnykusios, esančios prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatytos populiacijos ir atkurtos rūšys.

2018 m. planuojama išleisti naują Lietuvos raudonąją knygą. Anot gamtosaugos specialistų, ji bus kiek kitokia.

„Naujoji raudonoji knyga bus plonesnė. Visų pirma dėl naujai taikomų vertinimo metodikų, principų. Bus eliminuotas vertinimas pagal žmonių, ekspertų asmeninį požiūrį į tam tikros rūšies apsaugą, bus daugiau remiamasi į mokslinių tyrimų medžiaga“, – teigia Aplinkos ministerijos Saugumų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento saugomų teritorijų strategijos vyr. specialistas Tomas Tukačiauskas.

Tarptautinis suaugusiųjų gebėjimų tyrimas skirtas įvertinti jų raštingumą, gebėjimą skaičiuoti ir problemų sprendimą naudojant technologijas.

Tyrimas parodė, kad lietuvių skaitymo ir problemų sprendimo naudojant technologijas gebėjimai, palyginti su kitomis šalimis, yra kiek žemesni nei vidutiniai, tačiau matematinis raštingumas viršija visų dalyvavusių valstybių bendrą vidurkį.

„Čia yra ne šiaip kokia nors paprasčiausia apklausa. Asmenys, kurie dalyvavo tyrime, turėjo atlikti realias užduotis – problemų sprendimo, matematines, kalbines. Tai yra ne nuomonės, o pasiekimų tyrimas“, – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas.

Ryški tendencija, kad dalis tyrimo dalyvių darbe neturi galimybių panaudoti visų savo įgūdžių. Pastebėta, kad Lietuvoje geriausius įgūdžius yra įgiję vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai, tarnautojai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai.

„Gyvename gatvėje, kuriai priklauso tiktai vienintelė mokykla, ir pateikę prašymus sužinojome, kad esame šimtas penkiasdešimt kelinti, o iš tikrųjų priima vos tik tai 120. Tai buvo didelis nerimas ir patys mokyklos darbuotojai mus informavo tik birželio mėnesį, kai prašymų jau nei perrašysi, nei kitur pateiksi“, – nerimauja būsimos pirmokės mama Filomena.

Mama sako, kad mokykla, kurioje gavo vietą, jos netenkina, tačiau galimybės pasirinkti neturi.

Vilniaus vicemeras teigia, kad nėra prasmės tėvams nerimauti, jog negaus vietos mokykloje, tačiau sutinka, kad ne visos gali priimti daugiau mokinių.

„Visiems pirmokams vieta pirmoje klasėje tikrai bus užtikrinta. Problema turbūt yra tame, kad populiarios mokyklos arba net konkrečios mokytojos konkrečiose mokyklose sulaukia daug daugiau prašymų negu gali konkreti mokykla arba konkreti mokytoja priimti, tai tas tėvų noras pakliūti į vieną konkrečią mokyklą mums yra žinomas. Ir čia jau savivaldybės reikalas iš tikrųjų, kartu su mokyklomis, kartu su tėvais tuos srautus sudėlioti, kad į visas mokyklas būtų priimta tiek vaikų, kiek galima, o kitose mokyklose taip pat būtų suformuotas reikiamas klasių skaičius“, – aiškina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.       

Didžiausios problemos kyla sparčiai besiplečiančiuose miegamuosiuose rajonuose Fabijoniškėse, Justiniškėse ir Žvėryne. Vilniaus miesto mokyklų direktoriai teigia, kad problema atrodo didesnė ir dėl to, kad dalis tėvų prašymus užpildė keliose mokyklose.

Kai paskelbėme priėmimą, dalis moksleivių jau atsiėmė prašymus eina į kitas mokyklas, tai panašu, kad visi pageidaujantys ateiti į mūsų mokyklą pirmokėliai tilps“, – tikisi Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktorius Gintaras Petronis.

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, vietoj įprastai komplektuojamų trijų pirmų klasių, nuo rudens planuojamos šešios. Visame Vilniaus mieste bus komplektuojamos 25 papildomos klasės. Iš viso šį rugsėjį Vilniuje mokysis 7 tūkst. 300 pirmokų. Mokyklos priimdamos mokinius atsižvelgia į jų gyvenamąją vietą. Taip pat pirmenybė teikiama mokiniams, kurių vyresni broliai arba seserys mokosi toje mokykloje, bei tiems, kurie yra iš daugiavaikių ar socialiai remtinų šeimų.