77-erių D. Trumpas kaltinamas klastojęs verslo dokumentus, kad galėtų grąžinti savo advokatui Michaelui Cohenui 130 000 JAV dolerių, kuriuos šis sumokėjo S. Daniels už jos tylą 2016 m. rinkimų, kuriuose D. Trumpas susigrūmė su Hillary Clinton, išvakarėse, kai istorija apie santuokinę neištikimybę galėjo palaidoti jo kampaniją.

Prokurorei Susan Hoffinger pakvietus S. Daniels liudyti, ji pateikė detalių apie seksualinį kontaktą su D. Trumpu – apie jo trumpikes, sekso pozą ir tai, kad jis nemūvėjo prezervatyvo.

D. Trumpas romaną neigia. Jo gynėjai nesėkmingai siekė, kad teismo procesas būtų pripažintas negaliojančiu, motyvuodami „itin žalingu“ S. Daniels parodymų pobūdžiu.

Kalbėdamas su žurnalistais pasibaigus tądien vykusiam bylos nagrinėjimui, D. Trumpas pavadino procesą „gėdingu“ ir pareiškė, kad šiuo metu turėtų vykdyti rinkimų kampaniją.

Jis tiesiogiai nekomentavo S. Daniels duotų parodymų.

Tačiau teismo proceso metu teisėjas Juanas Merchanas nurodė D. Trumpo advokatams, kad buvęs respublikonų prezidentas „girdimai keikiasi“ ir purto galvą. Jis perspėjo, kad toks elgesys „gali įbauginti liudytoją“ ir nebus toleruojamas.

J. Merchanas prieš tai jau uždraudė D. Trumpui viešai pulti liudytojus.

D. Trumpui šiuo metu gresia keturios baudžiamosios bylos. Antradienį jis sulaukė ir gerų žinių, kai Floridos federalinis teisėjas neribotam laikui atidėjo teismo proceso dėl kaltinimų netinkamai tvarkius įslaptintus dokumentus pradžią.

„Ketinimai buvo pakankamai aiškūs“

Neeilinė S. Daniels ir D. Trumpo akistata teisme įvyko likus pusmečiui iki rinkimų, per kuriuos jis mėgins įveikti prezidentą Joe Bideną.

45-erių S. Daniels, kurios tikras vardas ir pavardė yra Stephanie Clifford, sakė, kad susipažino su D. Trumpu įžymybių golfo turnyre prie Tahoe ežero. Tada jai buvo 27-eri, o D. Trumpas „tikriausiai buvo vyresnis už mano tėvą“, tvirtino ji ir pridūrė, kad nenoriai sutiko pavakarieniauti su nekilnojamojo turto magnatu.

Kai ji atvyko į D. Trumpo mansardą, šis pasirodė vilkėdamas „šilkinę ar atlasinę pižamą, iš kurios aš iš karto pasišaipiau“, žiuri nariams teigė S. Daniels. „Aš pasakiau: „Ar ponas Hefneris žino, kad pavogei jo pižamą?“ – dėstė ji, omenyje turėdama aprangą, kurią mėgo velionis žurnalo „Playboy“ įkūrėjas Hugh Hefneris.

D. Trumpas persirengė ir jiedu pasikalbėjo apie suaugusiesiems skirtus filmus, tęsė S. Daniels. Ji pridūrė, kad D. Trumpas „labai domėjosi verslo aspektais“.

D. Trumpas, kuris tuo metu buvo susituokęs su savo žmona Melania, pasiūlė S. Daniels dalyvauti jo populiariame realybės šou „The Apprentice“, nurodė ji. S. Daniels pažymėjo, kad kažkuriuo momentu ji nuėjo į tualetą, o kai ji išėjo, D. Trumpas gulėjo ant lovos, dėvėdamas trumpikes ir marškinėlius.

„Tai mane apstulbino, – sakė ji. – Ketinimai buvo pakankamai aiškūs.“

„Man nebuvo grasinama nei žodžiu, nei fiziškai“, – teigė S. Daniels.

Ji nurodė, kad jiedu turėjo trumpų lytinių santykių ant lovos „misionieriaus pozoje“, o D. Trumpas nemūvėjo prezervatyvo.

„Man buvo gėda, kad aš to nesustabdžiau, nepasakiau „ne“, – liudijo ji.

Chaosas

S. Daniels pažymėjo, kad susitiko su D. Trumpu dar keletą kartų, bet nutraukė ryšius, kai tapo aišku, jog ji nepasirodys per „The Apprentice“.

Kai D. Trumpas paskelbė apie savo ambicijas siekti prezidento posto, S. Daniels nurodė, kad jos publicistas su ja pasidalino Holivudo advokato Keitho Davidsono kontaktais, jog ji galėtų „parduoti“ savo istoriją.

„Mano motyvacija buvo ne pinigai, o siekis paviešinti istoriją“, – tikino S. Daniels.

Ji sakė, kad 2016 m. spalį, rinkimų išvakarėse, sudarė informacijos neatskleidimo susitarimą (angl. non-disclosure agreement), dėl kurio susiderėjo K. Davidsonas ir M. Cohenas. Už tai jai esą buvo sumokėta 130 000 JAV dolerių.

Per įtemptą kryžminę apklausą D. Trumpo advokatė Susan Necheles apkaltino S. Daniels siekus „išgauti“ iš D. Trumpo pinigų.

„Netiesa“, – sureagavo S. Daniels.

„Jūs uždirbate pinigų tvirtindama, kad turėjote lytinių santykių su Donaldu Trumpu?“ – klausė S. Necheles.

„Ne, – atsakė S. Daniels. – Užsidirbau pinigų papasakodama istoriją apie tai, kas man nutiko.“

Be bylų Niujorke ir Floridoje D. Trumpui kaltinimai dar buvo pateikti Vašingtone ir Džordžijoje, jie susiję su įtariamu sąmokslu pakeisti 2020 m. rinkimų rezultatus.

Teismo procesas dėl už tylą sumokėtų pinigų tęsis ketvirtadienį. S. Daniels grįš į liudytojų tribūną.

Nepaklusdamas lūkesčiams, kad tęsis mažėjimo tendencija, eksportas, lyginant su ankstesniu mėnesiu, išaugo 0,9 proc., kai vasarį susitraukė 1,6 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Tačiau naujų užsakymų skaičius, kuris atidžiai stebimas kaip rodiklis, galintis parodyti būsimą verslo aktyvumą, nusmuko 0,4 proc., palyginus su ankstesniu mėnesiu – įmonės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo 0,45 proc. prieaugį.

Pasak ING banko analitiko Carsteno Brzeskio, antradienį paskelbti duomenys patvirtina „į eksportą orientuoto Vokietijos augimo modelio sugrįžimą“. Tačiau silpni pramonės užsakymai „sugadino optimizmo vakarėlį“, sakė jis ir užsiminė apie „didelę riziką, kad į eksportą orientuotos sėkmės formulės atgijimas tėra trumpalaikis“.

Kovą užsakymus skatino stipri paklausa euro zonoje, tačiau užsakymai vidaus rinkoje sumažėjo 3,6 proc., o likusiame pasaulyje sumenko 2,9 proc.

Eksportas į Europos Sąjungą (ES), lyginant su vasariu, ūgtelėjo 0,5 proc., o į likusį pasaulį – 1,3 proc.

Tuo metu importas į Vokietiją kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,3 proc. Šalies prekybos perteklius sudarė 22,3 mlrd. eurų.

Didelė infliacija, brangi energija ir silpnesnė paklausa svarbioje Kinijos rinkoje pastaraisiais mėnesiais smarkiai prislėgė svarbų Vokietijos gamybos sektorių. Tačiau numatomas paklausos atsigavimas vidaus rinkoje ir užsienyje reikš, kad „gaunamų užsakymų skaičius metams bėgant vėl didės“, pareiškime nurodė ekonomikos ministerija.

Vokietijos vyriausybė balandį nežymiai padidino 2024 m. augimo prognozę nuo anksčiau numatytų 0,2 proc. iki 0,3 proc.

Vokietijos ekonomika pirmą metų ketvirtį paaugo 0,2 proc. ir išvengė recesijos, kadangi 2023 m. pabaigoje bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė.

„Ezzedine Al-Qassam“ brigados, kurios prisiėmė atsakomybę už sekmadienį surengtą keturis Izraelio karius pražudžiusią raketų ataką prieš šią perėją, pareiškime tvirtino, kad per naujausią išpuolį „taikėsi į priešo pajėgų sambūrį“ Kerem Šalome.

JT sako netekusi prieigos prie Gazos Ruožo Rafacho perėjos

Izraelis neleido Jungtinėms Tautoms patekti per uždarytą Rafacho sienos perėjimo punktą į pietinę Gazos Ruožo dalį, antradienį pranešė JT humanitarinės agentūros OCHA atstovas spaudai.

„Šiuo metu mūsų fiziškai nėra Rafacho perėjoje, nes COGAT neleido mums ten patekti“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė Jensas Laerke (Jensas Lerkė), turėdamas omenyje Izraelio agentūrą, prižiūrinčią tiekimą į palestiniečių teritorijas.

Izraelio kariuomenė anksčiau antradienį pranešė, kad perėmė visišką Rafacho sienos perėjimo punkto Gazos Ruožo pusėje kontrolę.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), dar žinomos kaip APT28, piktavališką kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją“, – pareiškime cituojamas atstovas Matthew Milleris.

„APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, „Strontium“ ir „Forest Blizzard“, yra gerai žinomas grėsmę keliantis subjektas, kuris jau kurį laiką vykdo piktavališką, nedorą, destabilizuojančią ir trikdančią veiklą“, – dėstė jis.

Pasak atstovo, JAV sieja šią grupę su kišimusi į 2016 m. rinkimus, per kuriuos į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, ir operacijomis, nukreiptomis prieš Pasaulinę antidopingo agentūrą.

M. Milleris kalbėjo po to, kai Vokietija ir Čekija apkaltino Rusiją dėl pastaruoju metu įvykusių atakų serijos. Tai paskatino Europos Sąjungą (ES) perspėti Maskvą dėl padarinių, kuriuos gali lemti „piktavališka veikla kibernetinėje erdvėje“.

„PSO labai nerimauja, kad plataus masto karinė operacija Rafoje, Gazos Ruože, gali lemti kraujo praliejimą ir dar labiau susilpninti jau ir taip palaužtą sveikatos priežiūros sistemą“, – tinkle „X“ pareiškė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jo pareiškimas pasirodė praėjus dienai po to, kai Sakartvelo parlamentas antruoju svarstymu pritarė minėtam teisės akto projektui, ir po dar vienos prieš šį įstatymą nukreiptų protestų nakties.

Kritikai sako, kad šis teisės aktas yra bandymas užgniaužti kitaminčius. Jei įstatymas būtų priimtas, būtų reikalaujama, kad tos nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos organizacijos, kurios daugiau nei 20 proc. finansavimo gauna iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip „organizacijos, siekiančios užsienio jėgos interesų“.

„Raginu Sakartvelo valdžios institucijas atsisakyti šio įstatymo projekto ir užmegzti dialogą, be kita ko, su pilietine visuomene ir žiniasklaidos organizacijomis, – sakė V. Turkas. – Finansavimą iš užsienio gaunančių NVO ir žiniasklaidos priemonių kaip „organizacijų, siekiančių užsienio jėgos interesų“, ženklinimas kelia rimtą grėsmę žodžio laisvei ir laisvei burtis į asociacijas.“

Sakartvelą masiniai antivyriausybiniai protestai kausto nuo balandžio 9 d. Demonstracijos kilo po to, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ grįžo prie planų priimti „užsienio įtakos“ įstatymą.

Anksčiau šią savaitę policija smurtu nutraukė prieš ją vykusią demonstraciją, paleisdama ašarines dujas, vandens patranką ir gumines kulkas, taip pat sumušdama ir sulaikydama daugybę žmonių.

V. Turkas nurodė, kad yra susirūpinęs dėl pranešimų, jog teisėsauga prieš protestuotojus ir žiniasklaidą „bereikalingai ir neproporcingai panaudojo jėgą“, ir paragino atlikti tyrimą dėl kaltinimų netinkamu elgesiu per protestus ir po sulaikymo. Jis pridūrė, kad „už pasinaudojimą savo teise į žodžio laisvę ir teise rinktis į taikius susibūrimus savavališkai“ sulaikyti asmenys turi būti nedelsiant paleisti, o jiems pareikšti kaltinimai – panaikinti.

„Jei viskas bus sąžininga, aš mielai priimčiau rezultatus“, – trečiadienį laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.

D. Trumpas, kuris siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus ir beveik neabejotinai vėl susigrums su Joe Bidenu, kaip ir 2020 m., panašius komentarus išsakė ir prieš dvejus ankstesnius prezidento rinkimus.

Jis sakė „Milwaukee Journal Sentinel“, kad „praneš“, jei manys, kad esama problemų. „Tikiuosi sąžiningų rinkimų ir tikimės pasiekti galbūt labai didelių pergalių“, – tvirtino D. Trumpas.

Kai žurnalas „Time“ neseniai jo paklausė, ar po jo pralaimėjimo lapkritį kiltų politinis smurtas, D. Trumpas kalbėjo neaiškiai.

Į jo naujausius komentarus sureagavo J. Bideno stovykla. „D. Trumpas yra grėsmė Konstitucijai ir mūsų demokratijai“, – pareiškime nurodė rinkimų kampanijos atstovas Jamesas Singeris.

D. Trumpui šiuo metu gresia dešimtys kaltinimų dėl įtariamo nusikalstamo sąmokslo pakeisti 2020 m. rinkimų rezultatus, kurio kulminacija tapo jo rėmėjų surengtas JAV Kapitolijaus šturmas.

Buvęs prezidentas toliau nepagrįstai tvirtina, kad 2020 m. iš jo buvo pavogta dar viena kadencija Baltuosiuose rūmuose. Jis dviejuose rinkimų kampanijos renginiuose neseniai pareiškė, kad demokratai neva vykdė plataus masto sukčiavimą.

„Radikalūs kairieji demokratai suklastojo prezidento rinkimus 2020 m. ir mes neleisime jiems suklastoti prezidento rinkimų 2024 m.“, – Viskonsino valstijoje teigė D. Trumpas.

Per televiziją parodytame kreipimesi iš Baltųjų rūmų J. Bidenas pridūrė, kad universitetų miesteliuose nėra vietos antisemitizmui ar kitokiai neapykantą kurstančiai kalbai.

81-erių demokratas, kurio siekis būti perrinktam per lapkritį vyksiančius rinkimus gali susidurti su karui prieštaraujančių rinkėjų mestu iššūkiu, pažymėjo, kad turi būti pusiausvyra tarp teisės taikiai protestuoti ir būtinybės užkirsti kelią smurtui.

„Mes nesame autoritarinė šalis, kurioje tildome žmones ar slopiname kitaminčius“, – tvirtino J. Bidenas.

„Bet mes taip pat nesame beteisė šalis, – pridūrė prezidentas. – Mes esame pilietinė visuomenė, turi vyrauti tvarka.“

J. Bidenas dėl šių protestų susilaukė kritikos iš visų politinio spektro pusių. Respublikonai kaltina valstybės vadovą užimant švelnią poziciją dėl, anot jų, antisemitinių protestuotojų nuotaikų, o savo paties partijos viduje J. Bidenas susiduria su pasipriešinimu dėl jo tvirtos paramos mirtinai Izraelio karinei kampanijai.

„Jokiame universiteto miestelyje ir Amerikoje neturėtų būti vietos antisemitizmui ar grasinimams panaudoti smurtą prieš žydų studentus“, – kalbėjo J. Bidenas.

„Nėra vietos jokiai neapykantą kurstančiai kalbai ar smurtui, nesvarbu, ar tai būtų antisemitizmas, islamofobija ar arabų amerikiečių arba palestiniečių amerikiečių diskriminacija“, – sakė jis.

„Tai tiesiog neteisinga“, – akcentavo JAV prezidentas.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Izraelio prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad protestų apimti JAV universitetai yra „užteršti neapykanta ir antisemitizmu“.

Izraelio oro pajėgų (IAF) „naikintuvai smogė ginkluotiems teroristams, teroristų infrastruktūrai ir veikiančioms tunelių šachtoms“, socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). „IDF toliau veikia centrinėje Gazos Ruožo dalyje“, – pridūrė IDF.

IDF nurodė, kad ataką surengė po to, kai trečiadienį iš centrinės Gazos Ruožo dalies buvo inicijuoti „keli paleidimai“, nukreipti prieš Izraelio pajėgas. Buvo sunaikintas minosvaidis ir nukauta keletas ginkluotų smogikų, tvirtino kariuomenė.

Tuo tarpu Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas per telefoninį pokalbį su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu aptarė „operatyvinius įvykius“ Izraelio šiaurėje ir pietuose, pranešė Y. Gallanto atstovė. Jie taip pat pasikalbėjo apie pastangas paleisti dar daugiau „Hamas“ rankose esančių įkaitų.

Be to, Ll. Austinas pateikė informacijos apie pasirengimą būsimoms operacijoms Gazos Ruože. Izraelis anksčiau paskelbė, kad pietiniame Rafos mieste surengs prieštaringai vertinamą karinę operaciją, jei nebus greitai susitarta dėl paliaubų ir Izraelio įkaitų iškeitimo į palestiniečius kalinius.

Į darbotvarkę taip pat buvo įtraukta humanitarinė pagalba kenčiantiems Gazos Ruožo gyventojams ir kitų sienos perėjų atidarymas. Pastaruoju metu gerokai padidėjo pagalbos prekių srautai, tačiau JAV reikalauja išplėsti juos dar labiau.

Gazos karą sukėlė beprecedentės spalio 7 d. smogikų iš „Hamas“ ir kitų grupuočių surengtos žudynės, kurios Izraelyje pareikalavo daugiau nei 1,2 tūkst. gyvybių.

Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą. Atsižvelgiant į didelį civilių aukų skaičių ir katastrofišką padėtį Gazos Ruože, Izraelis susilaukia tarptautinės kritikos.

Pasak „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos tarnybos, nuo karo pradžios Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 596 žmonės, o dar 77,8 tūkst. buvo sužeista. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti negalima.

„Matome, kad garsios švietimo institucijos, istorijos, kultūros ir mokslo koridoriai yra užteršti neapykanta ir antisemitizmu, kuriuos kursto arogancija ir nežinojimas... Su siaubu stebime, kaip švenčiami ir teisinami spalio 7-osios žiaurumai prieš Izraelį“, – pareiškime nurodė I. Herzogas.