– Mitybos specialistų teigimu, valgyti neskubant naudinga sveikatai. Japonų tyrimo duomenimis, greitai valgantys žmonės labiau linkę nutukti ir sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar širdies ligos. Ar lietuviai susiduria su greito valgymo problema?
– Vienareikšmiškai. Kaip ir viso urbanizuoto Vakarų pasaulio atstovai, mes esame to proceso dalyviai. Ir tenka matyti ne tik tokius įpročius, bet ir pasekmes.
– Kas įeina į greito valgymo sąvoką?
– Tai yra valgymas greitu tempu – greitai ryti, kimšti, gerti. Kalbama ne apie kimšimą žiūrint televizorių ar skaitant laikraštį poilsio pertraukėlės metu – tai yra greito valgymo procesas laiko prasme.
– Kaip apibūdinamas lėtas valgymas?
– Dabar jau atsirado to senojo tradicinio valgymo, kai žmonės neskubėjo, kai valgymui suteikdavo tam tikrą ritualinį aspektą, palaikytojų. Iš tiesų netgi kuriasi lėto valgymo propaguotojų draugijos. Lėtai valgyti reiškia sukramtyti kąsnį ramiai – ne 30 kartų, bet pakankamai, kad jis būtų susmulkintas burnos ertmėje ir maistas patektų į skrandį ne gabalais. Reikia atsiminti, kad virškinimo procesas prasideda jau burnoje.
– Japonų mokslininkai nurodo, kad kas dešimtas žmogus, valgantis greitai, linkęs susirgti metaboliniu sindromu, kas reikštų vienu metu sirgti keliomis lėtinėmis ligomis. Ar tokių atvejų Lietuvoje yra?
– Čia yra faktas. Jei mes nekreipiame dėmesio į valgymo režimą, jei per dieną nerandame tam laiko, o vakare valgome greitai ir daug, tikrai sau kenkiame. Toks režimo nepaisymas lemia ne tik nutukimą, bet ir prastina miego kokybę, visos virškinimo sistemos būklę.
