Praeitos kadencijos vyriausybės energetikos projektus revizuojanti Seimo Laikinoji tyrimo komisija toliau vykdo savo tyrimą. Trečiadienį planuota išsiaiškinti, kodėl „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų dujų terminalui skirtą laivą išsinuomojo, o ne pirko. Kai kurie šios Komisijos nariai teigia turintys duomenų, kad Lietuvai buvo siūloma pirkti laivą gerokai pigiau, nei kainuos jo nuoma per 10 metų, tačiau „Klaipėdos naftos“ vadovybė sako, kad tarptautiniame konkurse buvo pasirinktas optimaliausias variantas.

Už uždarų durų konservatorių vyriausybės pradėtus energetinius projektus narstanti Seimo Laikinoji komisija siekė išsiaiškinti, ar tiesa, kad „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančios suskystintųjų dujų saugyklos-laivo nuomą mokėti po beveik pusę milijono litų per dieną, net jei laivas stovėtų nenaudojamas. Komisijos pirmininką socialdemokratą Artūrą Skardžių papiktino, kad „Klaipėdos naftos“ vadovas neatskleidė, kiek valstybei teks pakloti po dešimties metų, nusprendus jį išpirkti iš nuomotojos norvegų įmonės. A. Skardžiui  kelia įtarimų vykęs konkursas, per kurį esą atsisakyta galimybės laivą įsigyti.

„Mums buvo pateikta oficialioje medžiagoje, ne slaptoje, o viešoje, kad kai rinkosi laivą-saugyklą, turėjo du pasiūlymus: vienas pasiūlymas – pirkti laivą, kuris būtų pagamintas 2016 m., už 250 mln. eurų, bet buvo pasirinktas kitas variantas – nuomoti laivą 10 metų ir sumokėti 430 mln. eurų ir dar, norui esant, išsipirkti už likutinę vertę“, – sako Seimo Laikinosios komisijos pirmininkas A. Skardžius.

„Klaipėdos naftos“ vadovas aiškina, kad be savo steigėjo – Energetikos ministerijos – leidimo negali net Parlamentinei komisijai atskleisti komercinių paslapčių. Jis teigia, kad iš trijų tarptautinio viešojo konkurso  dalyvių negauta pasiūlymų laivą pirkti.

„Tie trys dalyviai, kurie visame pasaulyje teikia tokio pobūdžio paslaugas, dalyvavo mūsų konkurse. Visų jų pasiūlymai buvo labai artimi, tai rodė konkurencinę kovą. Be to, tas nuomos kainas vertino ekspertai, ir jie nustatė, kad tos kainos teisingos. Ir, mūsų skaičiavimais, pirkti būtų daug brangiau, negu nuomotis. Mes skaičiavom, per 10 metų būtų kainavę apie 20 mln. eurų ar dar brangau, jeigu būtume pirkę“, – teigia  įmonės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Energetikos ministras taip pat nekalbus, anot jo, Parlamentinei komisijai suteikta informacijos tiek, kiek priklauso pagal ministerijos kompetenciją atsakyti už šį projektą.

„Aš šitų dalykų nekomentuosiu viešai. Ministerijos uždavinys yra dabar užtikrinti, kad tie visi kontraktai, kurie buvo pasirašyti, būtų įgyvendinti, kad terminalas būtų pastatytas laiku – tai yra iki kitų metų pabaigos“, – sako energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius,.

Komisijos pirmininkas A. Skardžius pažadėjo kitą posėdį kvosti energetikos ministrą ir „Klaipėdos naftos“ vadovą vienu metu, kad šie atskleistų reikalaujamą informaciją. Tuo metu šios komisijos narys Andrius Kubilius teigė, kad per posėdį laivo nuomos konkurso sąlygos nebuvo aptartos. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kas sprendimai dėl suskystintųjų dujų terminalo yra teisingi.

„Aš pritariu tiems sprendimams, kurie dabar yra priimt, ir jokių blaškymųsi negali būti. 2014 m. rugsėjo pirmomis dienoms laivas turi atplaukti į Klaipėdą, jei mano atmintis nepaveda, ir 2014 m. gruodį turi būti užbaigta terminalo statyba. Mes nuomosime, kaip kontraktuose pasirašyta, jokių pakeitimų nebus“, – aiškina A. Butkevičius.

Laikinoji Seimo komisija darbą turi baigti iki lapkričio vidurio.

Seimas ketina supaprastinti viešuosius pirkimus, sutrumpinti procedūras ir palengvinti perkančiųjų organizacijų naštą. Tačiau už pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas ketvirtadienį opozicija nebalsavo ir sutrukdė jas priimti. Esą pakeitimais siekiama ne viešuosius pirkimus supaprastinti, o atverti kelią didesnei korupcijai.

Vyriausybė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis Seimui siūlo trumpinti viešųjų pirkimų procedūras ir mažinti administracinę naštą. Siekiama, kad konkurse dalyvaujantis ir jį laimėjęs pagrindinis rangovas esminę darbų dalį atliktų pats, o ne kaip iki šiol dažna įmonė-laimėtoja darbus perpardavinėdavo subrangovams. Konkurso dalyviams nebegalios žemiausios kainos principas, būtų labiau atsižvelgiama į konkursantų patirtį ir kvalifikaciją. Be to siūloma dukart didinti mažos vertės pirkimų ribas.

„Yra padidinamos neskelbiamų derybų vertės nuo 100 000 iki 200 000 litų, darbams irgi kažkiek padidinamos vertės, bet senoji redakcija buvo priimta XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, dabar mes jau turime XXI amžių ir antrąjį dešimtmetį, o kainos per tą  laiką padidėjo vos ne dvigubai dėl infliacijos, tai logiška“, – aiškina Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Tačiau siūlymas prekėms ir paslaugoms padvigubinti mažos vertės pirkimų ribas, pasak Seimo opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų, kaip tik ir sudaro didesnę terpę korupcijai.

„Vertės padidinimas nuo 100 iki 200 tūkstančių litų prekėms ir paslaugoms įsigyti reikš, kad didesnę dalį atliekamų pirkimų bus galima atlikti supaprastintu būdu, tarkim, atliekant neskelbiamas derybas. Vien 2012 metais į mažos vertės pirkimų ribas buvo patekę pirkimų už daugiau nei 2 milijardus litų, remiantis viešųjų pirkimų tarybos duomenimis. Tai reikštų, kad šiais metais padarius tokius viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, tų pirkimų būtų dar daugiau ir būtų dar daugiau sandorių, kurie būtų atliekami taikant įvairias supaprastinimų procedūras, taip padidinant ir korupcines rizikas“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas sako, kad Vyriausybė, siūlydama lengvinti viešųjų pirkimų procesą, siūlo nuo 30 iki 15 dienų trumpinti laiką, per kurį tarnyba turi duoti atsakymą dėl sutarčių keitimo. Esą per metus tarnyba gauna per pusantro tūkstančio tokių paklausimų, į juos atsakyti turi 6 tarnybos darbuotojai, kurie to padaryti laiku nebespėsią.

„Bandoma padaryti taip, kad viešųjų pirkimų tarnyba nespėtų atsakyti, o yra nuostata, kad jeigu viešųjų pirkimų tarnyba nebespėja, vadinasi, ji pritaria. Tai aš nematau jokio skaidrumo, t. y. specialiai daromos dirbtinos ribos, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nespėtų sukontroliuoti, kur yra pinigai, kad galima būtų didelius pirkinius prasistumti, neskaidriai pirkimus padaryti“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

Tačiau Seimas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų šiandien nepriėmė. Grupei politikų išvykus į Maskvoje vykstančias tarptautines parlamentarų žaidynes, pritrūko valdančiosios daugumos balsų, o Seimo opozicija dėl pataisų nebalsavo.

„Manau, kad tai tik laikinas šito proceso sustabdymas. Manau, kad valdančioji dauguma mobilizuos jėgas ir anksčiau ar vėliau tą įstatymą priims, bet mes viliamės, kad visgi Lietuvos Respublikos prezidentė vetuos šitą įstatymą“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Balsuojant už įstatymo pataisas salėje buvo 65 parlamentarai, o norint įstatymą priimti reikia, kad balsavime dalyvautų nemažiau kaip 71 narys.

Alytaus pramonės parke iš septynių investuotojų, pasirašiusių investicijų sutartis su Alytaus savivaldybe, kuriamos keturios naujos įmonės. Kitos sutartis nutraukė. Verslas kol kas kantriai laukia dar vienos pramonės zonos, kuriamos buvusio namų statybos kombinato teritorijoje. Europinis projektas nepajudėjo į priekį, nors pramonės zona jau turėjo būti įrengta.

Dvi naujos įmonės – hidraulinių jungčių ir kokoso aliejaus gamybos – daugiau nei penkiasdešimties hektarų Alytaus pramonės parke jau pastatė gamyklas. Artimiausiu metu parke turėtų iškilti sulčių ir vaisvandenių bei kakavos gamyklos, medinių namų klasteris.

Investuotojai, ketinę pastatyti žvėrienos ir žuvininkystės perdirbimo įmones, pasitraukė, nes, gaudami struktūrinių fondų paramą, turėjo įdarbinti kaimo gyventojus, todėl teko trauktis į rajoną.

Investavimo sąlygos pramonės parke, pasak verslininkų, gana patrauklios: žemės sklypo nuoma per metus – vos pusantro procento žemės sklypo vertės, jie formuojami pagal investuotojų pageidavimus.

„Nuolaidos numatytos nuomos mokesčiui. Pirmus penkerius metus įmonės nuo jo atleidžiamos, kitiems  penkeriems metams suteikiama 50 procentų lengvata. Labai maloniai nuteikia ir savivaldybės administracijos rodomas dėmesys, geranoriškumas, greitai priimami sprendimai – visur buvo uždegta žalia šviesa“, – džiaugėsi UAB „Hansa-Flex hidraulika“ direktorius Juozas Vyšniauskas.

„Reikia mažiau lėšų investuoti į statybą, nes inžineriniai tinklai jau privesti prie sklypų. Čia valdytojas – pati savivaldybė. Nėra jokių tarpininkų, operatoriaus, administravimo ir infrastruktūros mokesčių. Čia savivaldybė tvarko ir kelius“, – vardijo Alytaus savivaldybės Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėjo pavaduotoja Izida Baliukynienė.

Tačiau dar dėl vienos pramonės zonos mieste, buvusio namų statybos kombinato teritorijoje, savivaldybė pasigirti negali. Iki praėjusių metų pavasario už daugiau nei septynis milijonus litų turėjo būti išasfaltuotos įvažos, įrengtas apšvietimas, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai.

„Objektas – labai problemiškas. Sutartis su rangovu šiuo metu yra nutraukta. Laukiame jų techninės dokumentacijos, bandysime atskirti techninį projektą ir vykdyti pirkimus iš naujo. Kreipėmės, kad būtų leista projekto terminą pratęsti iki kitų metų pabaigos“, – aiškino Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.

Vilniaus akcinei bendrovei „VITI“ dėl neįvykdytų darbų miesto savivaldybė priskaičiavo daugiau nei 200 tūkstančių litų delspinigių, kuriuos tikisi išsireikalauti teisme.

Koks turi būti lietuvio namas – medinis ar mūrinis? Kaip kam patinka, tačiau sutariama, kad jis turi būti šiltas ir kokybiškas. Medinių namų statytojai tikina galintys pastatyti energiją taupantį namą per pusmetį, o pirkėjai artėjant šildymo sezonui kaip tik ir ieško pigiai išlaikomų namų.

Panevėžiečiai Danutė ir Jonas jau kelerius metus gyvena mediniame karkasiniame name  ir tikina nė vienos dienos dėl savo pasirinkimo nesigailėję. Pasak šeimininkų, name šilta ir nuo židinio.

„Ieškojau, kad namas būtų šiltas, kad nereikėtų daug kuro sąnaudų. Visus standartinius namus iš blokų ar iš plytų reikia šiltinti ir vis vien tokio efekto nepasiekiama“, – aiškino vyriškis.

„Viskas kainuoja dešimt kartų mažiau. Anksčiau visos vasaros buvo „parduotos“ – ruošdavom malkas žiemai. Dabar šie darbai nukrinta nuo pečių“, – džiaugėsi moteris.

Medinių skydinių ir karkasinių namų gamintojų Lietuvoje netrūksta, tačiau panevėžiečio verslininko patentuotas išradimas leidžia gaminti šilumos energiją taupančius namus, kurių sienų varža didesnė nei 12, o beveik 200 kvadratinių metrų ploto namui apšildyti per sezoną pakanka 2–3 kubinių metrų malkų.

„Sienoje yra sumontuotos 24 diafragmos su tam tikrais oro tarpeliais. Jos turi atspindį, todėl gaunama didelė varža“, – aiškino individualios įmonės „TikTas“ savininkas Rimantas Maženis.

Verslininkas sako, kad nuo 300 iki 400 tūkst. litų kainuojančiais namais daugiausiai susigundo vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai.

„Mūsų namai pigesni, nes namo statyba – triskart greitesnė. Laiko sąnaudos mažesnės, taupomos lėšos, nors patys produktai nėra patys pigiausi“, – patrauklios kainos paslaptį atskleidė verslininkas.

Kiti namų statytojai teigia, kad pirkėjai ieško pigiau išlaikomų būstų ir labiausiai domisi jau pastatytais namais.

„Patys statytis nelabai [nori]. Gal todėl, kad Panevėžyje – tikrai didelė sklypų pasiūla. Visus žavi tai, kad namas – jau pastatytas ir visiškai įrengtas. Žmogui smagu, nes savo laisvalaikį gali skirti sau“, – samprotavo „Babilono“ gyvenvietės pardavimų vadovė Inga Bačkovienė.

Pasak verslininko, energiją taupančiais komfortiškais namais jau domisi Skandinavijos šalys, o Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuose, namų statyba ir prekyba kol kas vangi.

Klaipėdos regione dalį į sąvartyną keliavusių atliekų pradėjus deginti, brangsta jų atvežimas į sąvartyną. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras aiškina, kad, nupirkus deginimo paslaugą, tai neišvengiama. Tačiau dvi iš 7 regiono savivaldybių sprendimą didinti sąvartyno vartų mokestį ginčija teisme.

Klaipėdos regionas – kol kas vienintelis šalyje vykdantis Europos Sąjungai duotus įsipareigojimus – į sąvartyną čia atliekų nugula tiek, kiek leidžia susitarimas su Bendrija. Tokį rezultatą pavyko pasiekti atliekas pavasarį pradėjus deginti naujoje termofikacinėje jėgainėje „Fortum Lietuva“. Tačiau nupirkus atliekų deginimo paslaugą, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRAC) brangina jų atvežimą į sąvartyną.

Vadinamąjį vartų mokestį savivaldybės moka skirtingą – kuo toliau atliekas atvežti į sąvartyną, tuo vartų mokestis yra mažesnis. Suskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Palangai nuo rugsėjo vartų mokestis turėjo padidėti 23 litais – iki 78 litų, o nuo Naujųjų metų – iki 125 litų už toną. Palangos ir Kretingos savivaldybės su tokiu KRAC`o sprendimu nesutinka ir kreipėsi į teismą – esą mokesčių negalima keisti metų viduryje, ir kyla jie per daug.

„Tai yra išimtinė Savivaldybės tarybos teisė, kurios kitiems perleisti ji negali. O sutrumpintai sakysiu, KRAC`as savavališkai paėmė ir padidino vartų mokestį, neturėdamas Savivaldybės tarybos sutikimo“, – teigia Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.

„Deginimo kaina yra 97 litai su PVM, o vartų mokestis tuo metu bazinis buvo 56 litai su PMV. Natūralu, kad įmonė mokėti „Fortum Lietuva“ 97 litų, gaudama 55 litus, negali. Kadangi sprendimas buvo priimtas dar 2010 metais, tai jis tikrai nebuvo slaptas, ir už jį balsavo visos savivaldybės“, – sako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas.

Labiausiai vartų mokestis išauga Klaipėdos savivaldybei, tačiau ši, kaip ir Neringos, tam nesipriešina.

„Klaipėdos m. savivaldybė ruošėsi šitam žingsniui daug metų. Ir kaip visi žiemai kaupia atsargas, taip mes kaupėm tam tikrus resursus. Ir mums tai nebuvo netikėta. Gyventojams vietinė rinkliava nedidės“, – tvirtina Klaipėdos vicemeras Arūnas Šulcas.

„Ateityje ir bus tokių sprendimų, kad vartų mokestis turės šiek tiek augti, tam, kad tos atliekos būtų kitaip sutvarkomos“, – teigia aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad jau šiemet į sąvartynus pateks tik pusė 2000 m. užfiksuoto biosklaidžių atliekų kiekio. 2020 metais reikalavimai dar griežtėja. Jų neįvykdžius, grėstų Europos Sąjungos sankcijos. Jos skiriamos kiekvienai šaliai skirtingos, tačiau, pasak viceministro, bauda Graikijai siekė po 20 tūkstančių eurų už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną.

Lietuvos durpininkai, eksportuojantys didžiąją dalį pagamintų durpių, ieško galimybių Lietuvoje daugiau jų panaudoti šildymui. Esą šis pigus vietinis kuras galėtų sumažinti šilumos kainas.

Dabar 90 proc. durpių ir iš jų pagamintų įvairių substratų eksportuojama, daugiausiai į Vakarų Europą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje – dešimtadalis visos Europos Sąjungos durpių pramonės.

Mokslininkai teigia, kad kasant daugiau durpių, iš pigesnio nei malkos kuro būtų galima pagaminti iki dešimtadalio reikiamos šilumos energijos.

„Jei būtų galima greit padidinti gamybą iš naudojamų durpynų, tai Lietuvoje, esant dabartinei biokuro katilinių galiai, tų durpių kuro pakaktų 50–60 m.“, – tvirtina KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Antanas Sudintas.

Modernizavę ar pastatę naujas katilines, durpes šilumai gaminti naudoja suomiai, airiai, švedai, o pastaruoju metu ir estai.

„Neseniai Taline, Pernu, Tartu miestuose įrengtos katilinės, kogeneracinės elektrinės, kūrenančios durpes. Bendras jų galingumas – 70 megavatų. Estijoje šis kuras perspektyvus“, – sako Estijos durpių įmonių asociacijos direktorius Erki Niitlanas.

Estija ir Latvija turi kelis kartus daugiau durpių išteklių nei Lietuva. Mūsų gamintojai mano, kad galėtų daugiau kasti, nes esą durpynai po kurio laiko atsinaujina.

„Reikia atsiminti vieną dalyką, kad ką mes sudeginsime, greitai neatsikurs“, – aiškina gamtosaugininkas Romas Pakalnis.

Lietuvoje plotai durpėms kasti ribojami, daugiausia pelkynų yra saugomose teritorijose. Europos Sąjunga griežtai reglamentuoja durpynų apsaugą, nes dalis šalių jų turi nedaug.

Pirmoji rugsėjo savaitė sostinės meno pasauliui dosni naujų parodų. Skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“ atvėrė duris Vilniaus galerijoje „Juozas Art“.

Vilniaus galerijoje „Juozas Art“ duris atvėrė skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“. Parodoje anksčiau nerodyti menininko darbai – skulptūros, piešiniai ir miniatiūros.  Skulptorius teigia pasirinkęs tokį parodos pavadinimą, nes jį itin domina paviršiai ir erdvės.

„Man visada įdomūs paviršiai ir po jais esančios erdvės. Juk dažniausiai pradžioje pastebime paviršių, spalvą ir tik tada bandome suprasti, kas ten gali būti. Kadangi skulptūra turi labai aiškią apimtį, paviršių, plokštumą, tuo galima labai daug parodyti. Dėl to didelę dalį parodos užima piešiniai – drabužiai būsimoms skulptūroms“, – atskleidė Skulptorius Gediminas Piekuras.

Parodoje – menininko piešiniai, sukurti prieš bene 15 metų, o medžio skulptūros – vieni naujausių jo darbų. Iš folijos pagamintos miniatiūros, pasak jo, veikiau idėjos, kasdienė kūrybinė mankšta, paišdykavimas. G. Piekuras teigia, kad jam pačiam buvo įdomu stebėti „vakar ir šiandien“ jungtį savo kūryboje. Kūrėjas įvardija skirtingas jo kūrybos raiškas siejantį elementą.

„Kiekvienam darbe yra literatūrinė potekstė, turinys, tiesiog jis nėra pateikiamas tiesmukai, kasdieniškomis metaforomis, o palieka žiūrovui labai daug laisvės, kaip tą paviršių suprasti. Tam, kad jis turėtų gražaus laiko pasižiūrinėti, jį patyrinėti“, – aiškino menininkas.

Kiekviena iš jo pasirinktų meninių raiškų, pasak skulptoriaus, yra savita.

„Skulptūrą padaryti reikia ilgesnio laiko, jėgų, vietos ir tam tikros atmosferos. Fiziškai ji daroma ilgiau o piešiniai – impulsyvūs, greiti. Po to kai kurie dar yra permąstomi, perdaromi, suformuojama tai, kas jau norima, o dažniausiai tai yra tam tikros emocinės iškrovos. Miniatiūros yra labai malonus užsiėmimas – gali padaryti nediduką darbelį, kurį gali įsivaizduoti kažkokioje nedidelėje erdvėje. Tai tokia mankšta – kūrybinė mankšta“, – pasakojo skulptorius Gediminas Piekuras.

Neseniai penkiasdešimties metų jubiliejų atšventęs menininkas yra surengęs skulptūros bei piešinių parodų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jo skulptūros taip pat puošia įvairias šalies viešąsias erdves.

Skelbiama, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ finansinės operacijos buvo vykdomos netgi paskelbus bankrotą, esą dalis indėlininkų atsiėmė pinigus jau iš uždaryto banko. Anot „Lietuvos ryto“, pinigai neva buvo pervedami su „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio žinia. Tokias išvadas Generalinei prokuratūrai esą pateikė Teismo ekspertizės centras, atlikęs tyrimą.

Bankroto administratoriaus LRT televizijos naujienų tarnybai atsiųstame pranešime teigiama, kad jis nežinojęs apie jokias neteisėtas operacijas. Generalinė prokuratūra patvirtina prašiusi Teismo ekspertizės centro pagalbos, tačiau laikraštyje minimą informaciją vadina laisva žurnalistine interpretacija.

„Galime patvirtinti, kad buvo kreiptasi į Teismo ekspertizės centrą dėl prokurorą dominančių klausimų ekpertizės. Išvados prokurorams pateiktos ir jos analizuojamos, lyginant su kita turima informacija, nes tik informacijos visuma ir jos analizė gali leisti pateikti tinkamą išvadą šiame ikiteisminiame tyrime“, – teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

„Laisvosios bangos“ radijo žiniomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte Generalinei prokuratūrai patvirtinama, kad paskelbus banko „Snoras“ bankrotą su bankroto administratoriaus N. Cooperio žinia neteisėtos operacijos buvo vykdomos.

Generalinis prokuroras Darius Valys patvirtino gavęs tokį Lietuvos teismo ekspertizės centro raštą, tačiau jo turinį komentuoti atsisakė.

Kartu generalinis prokuroras D. Valys nepaneigė, kad bendrovė „Novotersa“, kuriai vadovauja tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, yra susijusi su neteisėtomis finansinėmis operacijomis banke „Snoras“.

„Buvo kreiptasi į atitinkamus specialistus prašant pateikti išvadas dėl minėtų aplinkybių vertinimo. Jos šiuo metu yra gautos“, – sakė D. Valys „Laisvajai bangai“.

Dalis moksleivių mokslo metus pasitiks atnaujintose klasėse ir renovuotose mokyklose. Tačiau kai kur pirmasis skambutis suskambės tebesitęsiant remontui, o valgyti ir sportuoti bent kurį laiką teks salėse be langų.

Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija naujus mokslo metus pasitinka gerokai atsinaujinusi. Besibaigiant vasaros atostogoms darbininkai skuba baigti paskutinius renovacijos darbus, kur pažvelgsi, visur iš peties pluša valytojos. Į mokyklos remontą investuoti beveik 5 milijonai litų.

„Labai storu sluoksniu apšiltintos sienos, pakeisti langai, įvesta apsauginė ir gaisrinė signalizacia, taip pat pakeisti stoglangiai, elektros instaliacija ir šildymo sistema“, – pasakoja Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos direktorė Janina Vysockaja.

Pasigražinti ir atsinaujinti prieš rugsėjį pavyko toli gražu ne visoms mokslo įstaigoms. Beveik 700 mokinių turinčią Panevėžio Ąžuolo pagrindinę mokyklą renovuojantys darbininkai ir toliau pluša išsijuosę – dviejų korpusų remontas jau baigtas, tačiau kituose dviejuose gegužę pradėti darbai pačiame įkarštyje.

Mokyklos vadovas tikina, kad burzgiantys grąžtai ir zujantys darbininkai aktyviai dirbs tik pirmosiomis rugsėjo dienomis ir sukels tik šiek tiek nepatogumų, tačiau ugdymo procesui netrukdys.

„Galbūt naudosime tą taktiką, kuri pavasarį pasiteisino, – kelis kabinetus atlaisvinsime, leisim darbininkams pabaigti darbus. Kai tie kabinetai bus sutvarkyti, tada statybininkai gaus kitus kabinetus, kuriuose dirbs, o ne visus kabinetus iš karto“, – aiškina Panevėžio „Ažuolo“ pagrindinės mokyklos direktorius Remigijus Glinskis.

„Nerimą kelia tai, kad mokykla praktiškai nepasiruošusi – nėra nei sporto salės, nei aktų salės. Tualetai paruošti tik 2, o vaikų yra 668 vaikų. Mes tik žinome, kad jie padaryti, bet kaip veikia santechnika, ar yra vanduo, tai mes tik dabar pamatėme. Žodžiu, darbų prioritetai metų pradžioje buvo nesudėlioti“, – teigia Panevėžio miesto tarybos Ūkio komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas.

Švietimo ir mokslo ministras tikina, kad visų darbų baigti laiku nespėjama, nes kai kurios ugdymo įstaigos per vėlai gavo Europos Sąjungos paramą, mokyklų remontų mastas šią vasarą nebuvo didelis dėl lėšų stygiaus – jo teigimu, šiemet visai švietimo sistemai iš valstybės investicijų programos buvo skirta apie 50 milijonų litų, nors dar prieš ketverius metus ši suma siekdavo 250 milijonų.

„Kitą vasarą irgi, panašu, kad mes neturėsim daug daugiau lėšų šitiems darbams. Galbūt iš kito etapo struktūrinių fondų mums pavyks daugiau skirti renovacijoms“, – teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Šiais metais iš valstybės investicijų programos septynioms dešimtims mokyklų 27-iose savivaldybėse rekonstruoti, statyti ir atnaujinti skirta 14 mln. litų. Už šias lėšas 6 mokyklų renovaciją planuojama baigti šiemet, o kitų kapitalinis atnaujinimas tęsis iki pat 2016 metų.