– Liepą vyks nacionalinis Demokratų partijos suvažiavimas Filadelfijoje. Rezultatas, bent jau skaičiuojant matematiškai, lyg ir aiškus. Ar dar kas nors gali pasikeisti? Pone Girniau?

– Niekas negali pasikeisti. Pas respublikonus taip pat niekas nesikeis. Dabar tik reikia žiūrėti kokios komandos bus suformuotos, kas bus viceprezidentai ir kiek iki rinkimų jie dar suklups.

– H. Clinton į Baltuosius rūmus taikėsi ir prieš aštuonerius metus, tačiau beveik tokiu pat metu – birželio 7 d. prisipažino nusileidžianti Barackui Obamai. Ketvirtadienį numatytas prezidento susitikimas su abiem demokratų kandidatais. Ko iš šio susitikimo galima tikėtis, pone Katkau?

– Manau, kad Bernie Sandersas yra per daug save įsimylėjęs ir per daug jaučia savo kampanijos energetiką. Jis yra laimėjęs daugiau balsų, nei H. Clinton tokiu metu prieš 4 metus. Manau, kad net pralaimėjimas Kalifornijoje neprivers jo trauktis, jis yra pažadėjęs tęsti savo kovą iki pat partijos suvažiavimo Filadelfijoje. Kitas klausimas yra, kaip jis tą darys. B. Sandersas tampa vis radikalesnis ir vis piktesnis H. Clinton ir demokratų vadovybės atžvilgiu. Didelė dalis B. Sanderso fanų nori sekti paskui jį. Iš dalies, jo kandidatavimas gali būti įvertintas teigiamai. Tačiau yra nemažai ženklų, rodančių, kad B. Sandersas yra toks piktas, kad delegatai, kurie palaikė H. Clinton, dar gali pakeisti savo nuomonę, balsuoti prieš ją ir panašiai.

– Jūs manote, kad jis nusileis dar iki Filadelfijos?

K. Girnius: Manau, kad jis dar kurį laiką kovos, bet ne dėl to, kad būtų pagautas tuštybės ar yra piktas. Jis įsitikinęs, kad demokratai per daug gina turtuolių interesus, kad jo kandidatūra parodė, jog yra daug jaunų žmonių, kurie nori esminių pokyčių demokratų partijoje. Jei jis greit nusileistų, tai greitai bus rengiama demokratų programa, jo įtaka jau bus mažesnė. Pavyzdžiui, jis yra pasiryžęs kovoti, kad būtų laikomasi nuosaikesnės pozicijos Palestinos – Izraelio klausimu.

G. Kirkilas: Pritarčiau, nes ta informacija, kurią mes gauname iš ambasados Vašingtone. B. Sanderso piktumas gal yra labiau rinkimų purslai. Manau, ieškos kompromiso, nes kaip ten jį kas vertintų, vis tiek demokratams D. Trumpas yra didelis varžovas.

– Dar vienas momentas – pirmą kartą laimi moteris. Tai svarbu?

G. Kirkilas: Tai labai svarbu. Pasaulyje tai ne naujiena, bet Amerika ta prasme kiek atsilieka. Svarbus netgi tas faktas, kad H. Clinton laimėjo šiuos pirminius rinkimus. O jei ji laimėtų ir taptų prezidente, tai, manau, būtų labai rimtas žingsnis į priekį.

K. Girnius: Žiūrint plačiau, tai Angela Merkel, Margaret Tacher, ir kitos moterys. Arba, kad ir Lietuvos pavyzdys. Moterys laiminčios politikoje – naujiena tik Amerikoje.

– Bet kiek tai yra laimintis faktorius?

K. Girnius: Buvo vienas H. Clinton argumentas, kad moterims, kurios nepalaiko kitų moterų, yra speciali vieta pragare. Beveik visos jaunos moterys balsavo už B. Sandersą. Kitaip sakant, tas feministinis momentas irgi turi šiokią tokią reikšmę.

M. Katkus: 8 iš 10 balsuoja už B. Sandersą, prieš H. Clinton ir taip yra beveik visose demografijose. Labai įdomu yra tai, kad tiek žmonės, kurie prisimena istorinį H. Clinton vaidmenį būnant pirmąja ledi, ar jos feministinius judėjimus skatinant rasinės diskriminacijos mažinimą, tai tie žmonės H. Clinton prisimena labai gražiu žodžiu. Vakar ji bandė pakartoti savo istorinę kalbą, kur ji pasakė, kad mes vis dar nepasiekėme, nesudaužėme tų stiklinių lubų, bet mes jose padarėme 18 mln. įtrūkimų. Ji turėjo omenyje balsus. Dabar tas stiklinių lubų elementas vyresniems žmonėms vis dar turi didelės įtakos, nes Amerikos politikoje vis dar dominuoja vyrai.

K. Girnius: Pirmą kartą kandidatuoja abu, kurie yra nemėgstami kandidatai. Daugiau nei 60 proc. nemėgsta D. Trumpo, daugiau nei 53 proc. mano, kad H. Clinton yra nesąžininga ir nepatikima. Bus įdomūs rinkimai, nes žmonės balsuos ne „už“, o „prieš“.

G. Kirkilas: Toks reiškinys kaip tik turėtų sukelti rinkėjų aktyvumą.

M. Katkus: Yra dar vienas dalykas – liberalų partija, kuri paprastai būdavo Amerikos rinkimų pakraščiuose. Jie dabar taiko į D. Trumpu nusivylusiu respublikonus, bet taip pat ir į B. Sanderso rėmėjus, kurie yra liberalesni nei dauguma demokratų. Dar neprasidėjus debatams, dabar Gary Johnsonas turi 10 proc., o jei jis gautų 15 proc., tai būtų istorinis dalykas, nes jis patektų į debatus. Paskutiniu metu liberalų partija sulaukia labai didelio antplūdžio žmonių iš abiejų politinių jėgų.

– Garsi kritika ir kandidatų vienų kitiems išsakomi kaltinimai skamba grėsmingai. D. Trumpas siūlo H. Clinton uždaryti į kalėjimą, o H. Clinton teigimu D. Trumpo išrinkimas prezidentu taptų švente Kremliui, keltų grėsmę saugumui ar net galėtų sukelti karą. Esant tokiai priešpriešai, čia turbūt tik pradžia?

M. Katkus: Amerikos rinkimai vienai ar kitai partijai kainuoja maždaug milijardą. H. Clinton tą milijardą jau turi, o D. Trumpas, nors ir turtingiausias, bet jį sunkiau remia tradiciniai respublikonų donorai. Tas milijardas yra išleidžiamas ne tik savanorių registracijai, bet ir reklamai. Išorinės grupės pirmiausia užsiima neigiama reklama. Kol kas niekas negali apsispręsti, kokie dalykai D. Trumpą veikia, todėl H. Clinton neaišku, į ką atakuoti. O H. Clinton atžvilgiu D. Trumpas jau yra pasirinkęs apibūdinimą „crooked Hillary“ („suktoji Hillary“). Jis visada sako, kad ji yra melagė, ką B. Sandersas taip pat patvirtina. Ta aštri kritika H. Clinton tikrai smarkiai pakenkė, bet manau, kad tas nepalankumas turėtų sumažėti. D. Trumpo nepalankumo sumažėjimu aš labiau abejočiau.

K. Girnius: H. Clinton problema yra, kad ji tarsi tokia medinė kandidatė. Ji negeba pritraukti žmonių ir pati tą pripažįsta. Be to, ji bijo, nes jau daugiau kaip pusmetį nerengia spaudos konferencijų, kur sulauktų kitokių klausimų, nei klausinėja jos rėmėjai.

G. Kirkilas: Nepasakyčiau, kad ji bijo. Manau ji tiesiog turi kitą stilistiką. Teisingai daro, nes negalima tapti panašiu į D. Trumpą.

M. Katkus: Siūlyčiau pažiūrėti praėjusios savaitės susitikimus Kalifornijoje, kurie buvo laikomi vienais geriausių, per visą jos kampaniją. Ji buvo jautri, žmogiška, mokėjo pajuokauti ir buvo tikrai labai puiki. H. Clinton buvo labai keistoje situacijoje. Ji pusę kampanijos gynėsi, kad yra nuleista iš partijos, kitą pusę gynėsi dėl savo elektroninio pašto, paskui turėjo gintis dėl B. Sanderso atakų. Ji atakuoti B. Sanderso negalėjo, kad neatstumtų tų žmonių, kurie ėjo kartu su B. Sandersu. Dabar manau pamatysime šiek tiek kitokią H. Clinton. Aš asmeniškai manau, kad ji tikrai nėra tokia medinė ir taip bijanti žiniasklaidos, kaip dabar atrodo.

G. Kirkilas: Man atrodo, aktualiau tai, kas aktualu mums. H. Clinton šiek tiek pažįsta Lietuvą, o apie D. Trumpą niekas nieko negali pasakyti.

M. Katkus: Praėjusią savaitę po labai ilgos kovos D. Trumpą parėmė Paulas Ryanas. Kitą diena D. Trumpas spaudos konferencijoje pareiškė, kad meksikiečių kilmės teisėjas negali jo teisti, nes jis stato sieną.

K. Girnius: Jis kaltina tą teisėją, kad jis yra šališkas ir kenkia jam byloje dėl D. Trumpo universiteto. Žiniasklaida šiandien surado ankstesnius D. Trumpo advokato pasisakymus, kad D. Trumpas yra puikus ir jam niekas neturi jokių priekaištų. Manau, dabar žmonės pradės ieškoti, kas ką sakė ir statys vieną prieš kitą. D. Trumpas, aišku, juos neigs, sakys, kad taip nesakė, arba kad sakė ne kaip politikas, o kaip verslininkas. Bet jo nusišnekėjimų krūvis yra toks didelis, kad jam bus nepaprastai sunku apsiginti. Vienintelė jo viltis yra jo šalininkai, kurie jį uoliai palaiko. O H. Clinton gal palaiko ir daugiau žmonių, bet jie tingės ateiti balsuoti.

– D. Trumpą prognozuoti kaip politiko, turbūt neįmanoma. Gal galima kalbėti apie tai, kokie artimiausi žmonės jam darytų įtaką, jei jis taptų prezidentu?

M. Katkus: D. Trumpas turi žmones, kurie už jį kalba įvairiuose susirinkimuose. Tai to štabo vadovas Paulas Manafortas, po praėjusios savaitės nusišnekėjimų apie tą teisėją, atėjęs pasakė, kad kolegos tos temos geriau venkite ir apie ją išvis nekalbėkite, neginkite. Tai kitą dieną D. Trumpas atėjęs atšaukė susitikimą ir sakė dvigubai ginkite, musulmonas ir meksikietis manęs teisti negali.

– Įsivaizduojate kaip būtų galima prognozuoti Amerikos užsienio politiką, jei D. Trumpas taptų prezidentu?

G. Kirkilas: Prognozuoti labai sunku, ką jis pats asmeniškai darytų, bet bus komanda. Manau, daugiau ar mažiau jis bus įstatytas į rėmus.

– Gal tai yra respublikonų pabaigos pradžia?

K. Girnius: Gali būti. Manau, respublikonai šitą užsidirbo. Jie 8 metus tik kritikuoja B. Obamą, nepritaria biudžeto priėmimui ir kompromisą laiko principų išdavimu. Normalesnius partijos narius jie yra nustūmę, o į lyderius pritraukę radikalus. Pavyzdžiui, tas teisėjas – gimęs Amerikoje, ten gyvenęs 50 metų, bet vis dėl to nelaiko jo amerikiečiu. Faktiškai, tai – iššūkis amerikietiškai tapatybei ir daugelis žmonių to nepriims. Su savo pasisakymais partija atbaido ir verslininkus. Partija turės persitvarkyti, nes kitaip taps antraeile jėga.

M. Katkus: Tokia yra demokratų pozicija, kad respublikonai nusipelnė D. Trumpo. O respublikonų pozicija yra, kad po B. Obamos, kaip labai socialistinio, kairiojo valdymo tauta yra labai pikta ir jie pasirinko D. Trumpą, o ne kažkokį nuosaikesnį kandidatą. Ta diskusija gali būti labai įvairi, bet faktas, kad respublikonai susiduria su vienu didžiausių iššūkių per kokį šimtą metų.

G. Kirkilas: Faktas ir tai, kad Amerikos visuomenė taip pat labai pasikeitė ir šie rinkimai tą parodė. Net ir patys Amerikos politikai kol kas nelabai susigaudė.