Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektoriaus, advokato dr. Pauliaus Miliausko, nors reguliavimas nėra detalus, yra tam tikros taisyklės, ką pirkėjas ir pardavėjas turėtų bendrai sutarti ir nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.

„Reikalavimai yra pakankamai elementarūs: nurodyti automobilio markę, komercinį modelį (kad žinotume, ką perkame), nurodyti identifikacinį numerį (vadinamąjį VIN kodą, kuris kiekvienam automobiliui yra unikalus)“, – vardija P. Miliauskas.

Taip pat, pasak teisininko, sutartyje turėtų būti nurodyta automobilio techninė būklė: kaip veikia stabdžių, vairo, pakabos, žibintų, saugos sistemos.

„Visa tai yra susiję su galiojančiu arba negaliojančiu taip vadinamu techniniu pasu. Jeigu techninė apžiūra yra atlikta, greičiausiai galėtume preziumuoti, kad viskas turėtų būti tvarkinga“, – sako VU Teisės fakulteto lektorius.

„Pasivaikščiojimas dažnai būna tiesia trajektorija, o čia darysime įvairius judesius ir taip įdarbinsime šiek tiek kitus raumenis negu įprastai“, – pasakoja trenerė.

LRT radijo laidų redaktorė Raminta Jonykaitė radijo teatrą vadina unikaliu reiškiniu, nes sukurti intrigą, papasakoti tik garsu istoriją ir sudominti nėra paprasta.

Radijo režisierės, kad sukurtų efektus, netgi daužo daiktus, apverčia stalus. Kad sukurtų sekundės dalies efektą jos kartais valandų valandas mąsto, kaip įtinkamai išgauti garsą turimomis priemonėmis.

Kaip sudėtingą kūrybos procesą režisieriai įvardijo radijo teatro apribojimus – kad sukurtum charakterį, negali vartoti komentarų, paties personažo veiksmai turi išduoti būdą.

R. Jonykaitės teigimu, šiuo metu didieji užsienio transliuotojai atgaivina radijo teatrą kurdami radijo serialus. Kad radijo teatras gyvuotų, reikia gerų, radijui pritaikytų tekstų , –  pabrėžė redaktorė.

Liepos mėnesį Vilniuje žuvus dviem dviratininkams, miesto savivaldybė žada per trejus metus iš esmės pakeisti Vilniaus dviračių takų infrastruktūrą. Gavus Europos Sąjungos paramą, bus sujungti miesto miegamieji rajonai ir centras.

Vilnietis Tadas kiekvieną rytą į darbą mina dviračiu. Važinėti kasdien jis pradėjo prieš penkiolika metų, dar būdamas studentas. Anksčiau rinkdavęsis trumpiausius kelius, dabar vyras maršrutus planuoja saugiais keliais, dviračių takais.

Dviratininko nuomone, pagrindinė Vilniaus dviračių takų problema yra išdėstymas – takai nesujungti, dažnai niekur neveda.

„Tarkim, Antakalnyje tikrai siauras kelias, net automobiliu važiuojant yra nemalonu, o jeigu dar dviratininkas, tai labai sunku jį aplenkti“, – sako dviratininkas Tadas Malinauskas.