Mergina, kuri žiniasklaidai nenori komentuoti, rašo, kad kelią į kariuomenės gretas jai užkirto karo medicinos tarnyba: „Likti tarnauti aš negalėjau, nes kariuomenės medicinos ekspertė, psichiatrė nusprendė, kad tokių kaip aš nereikia. Galutinės priežasties taip ir nežinau, bet panašu, kad turiu per daug tatuiruočių, todėl neatitinku standarto ir keliu pavojų sistemos stabilumui“.

Mergina rankų nenuleido, kreipėsi į teismą.

„Pareiškėja prašė panaikinti dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos ekspertinį nutarimą, kuriuos ji buvo pripažinta netinkama atlikti karo tarnybą. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo. Pirmasis teismo posėdis įvyko birželio 26 d., tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, kadangi, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, yra būtina surinkti papildomų įrodymų, taip pat bus kviečiami liudytojai“, – sakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai Marija Varanavičiūtė.

Kariuomenė sako, situacija jiems žinoma, tačiau kol laukiama teismo sprendimo šio atvejo konkrečiau nekomentuoja. Tačiau teigia, kad tatuiruotės neužkerta kelio tarnauti, jas turi nemažai karių. Esmė – ne kūno gražinimas, o fizinė ir psichinė kandidato būklė.

„Garbės sargybos kuopos kariai negali jų turėti matomose vietose. Tai yra plaštakos, kaklas, veidas, viskas ko nedengia uniforma. Kiti kariai gali turėti net ir matomose vietose, aišku, jos tik turi būti neįžeidžiančio turinio, neprovokuojančios, ne rasistinės. Nė vienas iš tokių dalykų tiesiogiai nėra priežastis užkirsti kelią į kariuomenę. Nėra tokio sąrašo, kad jeigu žmogus turi, sakykim, tunelius ausyse, tai jis jau negali automatiškai ateiti į kariuomenę“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Gintautas Ciunis.

Žadama naikinti dešimtmečius galiojusias darbo sąlygų lengvatas įmonės darbuotojams, o pačią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę ir taip suteikti jos vadovams daugiau atsakomybės.

Tai pirmoji tokio masto Prancūzijos geležinkelių reforma nuo 1930-ųjų. Per rinkimų kampaniją E. Macronas žadėjo pertvarkyti nuostolingai veikiančią valstybės valdomą bendrovę. Tai sukėlė daug diskusijų šalyje, o profesines sąjungas išvedė į gatves. Patys darbuotojai nepasitenkinimą reiškė streikais, todėl traukinių eismas dažnai būdavo sutrikęs.

Bendrovės skola siekė beveik 50 milijardų eurų. Bendrovės pertvarka laikoma vienu politiškai rizikingiausių projektų per ligšiolinę E. Macrono kadenciją.

Briuselis nori, kad šalys narės susiderėtų dar šiemet, tačiau mažai kas tuo tiki, nes biudžeto pasiūlymu nepatenkintos kone visos Bendrijos šalys dėl mažėjančių pinigų žemės ūkiui ir pagalba mažiau išsivysčiusiems regionams.

Parama Lietuvos regionams nuo 2021-ųjų mažėja kone ketvirtadaliu, be to, ES finansuos tik daugiausiai 70 proc. projektų vertės, tad valstybė turės prisidėti 2–3 kartus daugiau nei dabar.

Tuo metu Komisijos siūlymą dėl paramos žemės ūkiui, prezidentė iš vis vadina politine ir technine klaida.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, žemės ūkiui dar 2013-aisiais Europos Tarybos sprendimu buvo numatyta jau 2020-aisiais skirti 196 eurus už hektarą, o dabar tebėra 176 eurai.

„Tai didžiulis skirtumas ir nuo jo pradedamas skaičiuoti naujas pasiūlymas. Tai politinė ir techninė klaida, jokiu būdu diskusijų pradžia negali būti tokie žemės ūkio finansavimo skaičiai. Viską priminsime, pakelsime. Atmintį turime – pati derėjau ir prisimenu, kas buvo suderėta, taigi pažadus reikės vykdyti visiems“, – žada D. Grybauskaitė.

Šiandien Vilniaus televizijos bokšto durys atviros visiems – tiek sveiki, tiek negalių turintieji gali apsilankyti aukščiausiame statinyje Lietuvoje. Tokia galimybe pasinaudojo ir Seimo narys Justas Džiugelis.

„Aš manau, kad jei būtų neįgaliųjų, kurie pradės dažniau čia lankytis, tai galbūt ir tų dienų skaičius galėtų plėstis. Aš tai pavadinčiau pilotiniu projektu, ir pamatysime, ar iš tiesų yra poreikis“, – sakė J. Džiugelis.

Judėjimo negalią turintys žmonės į televizijos bokštą galės pakilti ir liepos 22 bei rugsėjo 23 d. Jie neįleidžiami nuo tada, kai pernai, kilus incidentui, suveikė priešgaisrinė signalizacija ir buvo suabejota dėl saugios neįgaliųjų evakuacijos. Dabar nelaimės atveju turėtų padėti pagalbiniai darbuotojai.

„Įvykus incidentui reikėtų išnešti tuos žmones nešte į evakuacijos kambarį, kuris yra po grindimis – tokia kapsulė, kurioje gaisro atveju telpa 100 žmonių“, – pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris.

Tačiau neįgaliųjų atstovai tikina, kad toks sprendimas – tik kompromisinis. Tiesa, neįgalieji, atvykstantys su palyda, televizijos bokšte lankytis gali kaip ir visi.

„Tai nėra pats geriausias susitarimas, nes vis tiek turintieji regos ir judėjimo negalią yra išskiriami. Jie gali lankytis tik tam tikromis dienomis be lydinčiųjų arba bet kada, bet turi atsivesti lydinčiuosius“, – kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Miesto valdžia tikina, kad situacija mieste gerėja, ir vis daugiau pastatų ir viešosios infrastruktūros yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Tačiau priėjus Vilniaus centre esantį  „Europos“ požeminės perėjos liftą, akivaizdu, kad modernu – nebūtinai reiškia, kad veikia.

„Svarstomos galimybės skelbti konkursą ir pagrindines perėjas pritaikyti neįgaliesiems, kad jie irgi galėtų per jas persikelti. O visi nauji objektai yra pritaikyti neįgaliesiems“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.

Rampos – tikras iššūkis neįgaliesiems. Mėgindami nusigauti į kitą gatvės pusę, jie gali ir pasiklysti, nes dalies rampų tiesiog nėra.

„Iš tikrųjų nespėjama, kadangi yra daug tokių vietų nuo senų laikų likę, per vienus metus sutvarkyti, bet einama vis toliau. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau perėjų, pritaikytų neįgaliesiems“, –  teigė A. Visockas.

Tarp jų – Jungtinių Valstijų motociklų gamintojas „Harley-Davidson“. Bendrovė sako patirsianti nuostolių, nes tarifai jos gaminamoms prekėms išaugo daugiau nei penkis kartus. Donaldas Trumpas sukritikavo bendrovę neva iškėlus baltą vėliavą.

Napaisant kai kurių ES vadovų vizitų į Vašingtoną, siekiant įtikinti netaikyti tarifų artimiausiai savo sąjungininkei, jie vis dėl to įsigaliojo nuo gegužės, prekėms už 6 milijardus eurų. Europos atsakas Amerikai neužtruko – praėjusią savaitę ji pritaikė tarifus prekėms už beveik 3 milijardus eurų, likusioms tarifai bus taikyti, kai paaiškės Pasaulinės prekybos organizacijos sprendimas – Bendrija dėl, jos nuomone, nepagrįsto tarifų taikymo apskundė Jungtines Valstijas šiai organizacijai. Esą jos neįtikino Amerikos paaškinimas, kad pigus importas kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Jie siunčia mersedesus, BMW automobilius, siunčia viską. Mes jų praktiškai neapmokestiname. Mes negalime siųsti savo mašinų, nes jei tai padarome, jie tuoj apmokestina ir labai stipriai, o mes kvailiai nedarome nieko. Todėl ir pasakiau jiems, kad apmokestinsiu plieną ir aliuminį, kol jie sutiks žaisti sąžiningai“, – aiškina D. Trumpas.

ES sąraše – daug „nišinėmis“ vadinamų prekių, tokių, kurios svarbios tam tikru prekės ženklu besižavintiems žmonėms. Kitos – maisto produktai, rūbai, buitinė technika, anot Europos Komisijos atstovų, rinkoje turi pakaitalų, todėl, jei vartotojas nesiorientuoja į tam tikrą prekės ženklą, rinkose ras alternatyvą. Taip Komisija neva siekė, kad kuo mažiau nukentėtų vartotojas, o Amerika gautų tinkamą atsaką. Amerikieškieji „Harley Davidson“ pirmieji pradėjo kalbėti apie gamybos perkėlimą iš Jungitnių Valstijų, nes Europos Sąjungos jiem taikomi tarifai išaugo nuo 6 iki 31 proc., o Europa yra antra pagal svarbą jų parduodamų motociklų rinka po Jungtinių Valstijų.

„ES siekia nubausti Amerikos darbuotojus, taikydama nesąžiningą ir diskriminacinę prekybos politiką, todėl prezidentas D. Trumpas ir toliau sieks laisvos, sąžiningos abipusės prekybos. Tikimės, kad ir Europos Sąjunga prisijungs“, – kalba Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.

D. Trumpas savo socialinio tinklo „Twiter“ paskyroje tokius Bendrovės pranešimus pavadino „baltos vėliavos iškėlimu“. Bendrovė prezidento žinutę nekomenti atsisakė. Viskonsino valstijos, pagrindinės šio motociklų gamintojo verslo vietovės, gubernatorius Scottas Walkeris apgailestavo dėl nereikalingų prekybos kovų.

„Jungtinių Valstijų interesas turėtų būti ne padidinti tarifus, bet sukurti tokias sąlygas, kad ateityje tarifų neliktų. Turime baigti tą žaidimą“, – mano S. Walkeris.

Anksčiau D. Trumpas tokias bendroves pateikdavo kaip pavyzdį, kalbėdamas apie tuos Amerikos gamintojus, kurie nukenčia dėl ES vykdomos neva nesąžiningos prekybos politikos. „Harley-Davidson“ skelbia, kad nauji muitai kelia grėsmę jų tarptautiniams pardavimams, kuriuos kompanija bando didinti. Bendrovė, be Jungtinių Valstijų, motociklų surinkimo fabrikus taip pat turi Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Tailande, į juos kompanija ketina investuoti daugiau.

Prieš metus, kai popiežius Pranciškus palaimintuoju paskelbė arkivyskupą Teofilių Matulionį, jam plojo visa Šv. Petro aikštė Romoje. T. Matulionis 16 metų praleido sovietų kalėjimuose ir lageriuose, jo tikėjimo nepalaužė ilgi tardymai ir ketverių metų namų areštas prieš mirtį.

Palaimintojo asmenybė sudomino popiežių Pranciškų ir jis, priėmęs Lietuvos kvietimą atvykti, išreiškė norą pasimelsti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur KGB ir NKVD kalino dešimtis tūkstančių neparankių sovietams asmenybių. Tarp jų – ir daug kunigų.

Popiežiui Pranciškui buvo pasiūlyta daug vietų, kurias jis galėtų aplankyti, tačiau pontifikas pasirinko laikyti šventąsias mišias Vilniuje ir Kaune, susitikti su jaunimu bei apsilankyti anksčiau minetame muziejuje. Per kiekvieną kelionę popiežius mėgsta ir kur nors spontaniškai stabtelti, jei jį kas nors sudomina važiuojant ar einant. Todėl, pasak vizito organizatorių, galima tikėtis tokių netikėtumų ir Lietuvoje.

Parlamentaras Justas Džiugelis sako, jei situacija nesikeis, planuoja raginti partijos lyderį trauktis iš frakcijos seniūno posto. R. Karbauskis sako nesitrauksiantis ir visa tai vadina Seimo nario kliedesiais.

Avelės, balsuojančios taip, kaip nori R. Karbauskis. Taip apie dalį savo frakcijos kolegų sako neįvardytas panoręs likti „valstietis“. Jo teigimu, frakcijoje sprendimus priima tik du žmonės – Agnė Širinskienė ir partijos lyderis, kitiems lieka paklusti. Naujausia nesutarimų priežastis frakcijoje – specialios komisijos, skirtos pratęsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą, kūrimas. Frakcijoje yra teigiančių, kad šis tyrimas skirtas R. Karbauskio nuoskaudoms patenkinti, klausimai selektyvūs, skirti konservatoriams skandinti, įkąsti prezidentei. Vytautas Bakas jau pagrasino pasitrauksiąs iš frakcijos, jei tyrimas bus inicijuotas.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario J. Džiugelio teigimu, praėjusią savaitę frakcijoje už komisiją balsuota taip, kaip to norėjo R. Karbauskis, nereaguota į kolegų prašymus praplėsti klausimus, kad jie apimtų ne tik 2008–2016 metų laikotarpį, bet ir Gedimino Kirkilo, kuris šiuo metu yra „valstiečių“ koalicijos partneris, vyriausybės valdymo periodą, kai buvo sukurtas prieštaringai vertinamas LEO LT.

„Reikėtų ne selektyviai nustatyti klausimus, juos išsidiskutuoti iš pradžių frakcijos viduje, o ne stumti buldozeriu to, kas yra naudinga frakcijos lyderiui – tam, kad susirinktų politinius dividentus. Jeigu parlamente vadovautumėmės keršto teorijomis, tik galių demonstravimu ir pan., tai nei parlamentas toli tokiu keliu nenuvažiuos, nei valstybei tai yra į naudą“, – aiškina J. Džiugelis.

Justas Džiugelis/K.Kavolėlio (BFL) nuotr.

„Labai keista, kad kažkas ima sakyti, jog kai kurie klausimai selektyvūs, jeigu jokių klausimų nėra patvirtinta. Ir kaip tik prašyta visų prisidėti, kad klausimai būtų plačiai apimantys ir tokie, kokių tikisi visi“, – atkerta R. Karbauskis.

Labai keista, kad kažkas ima sakyti, jog kai kurie klausimai selektyvūs, jeigu jokių klausimų nėra patvirtinta.

Dešiniąja R. Karbauskio ranka įvardijama A. Širinskienė atmeta kolegų teiginius, kad komisija kuriama susidoroti su politiniais oponentais. Pasak parlamentarės, komisijos tyrimo laikotarpį padiktavo Seimo NSGK išvados, frakcija tam pritarė, tad šią savaitę nutarimas keliaus į Seimo salę, o sprendimas dėl komisijos kūrimo čia bus svarstomas rudens sesijoje.

„Šiuo atveju mes kalbame tik apie du frakcijos kolegas. Aš manau, kad normalu, jog frakcijoje yra nuomonių įvairovė, diskusijos ir tai yra demokratijos požymis. Kol kas apie laikotarpio keitimą mes nediskutavome“, – sako A. Širinskienė.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ žiniomis, keli „valstiečiai“ jau artimiausiomis dienomis pateiks siūlymus išplėsti tyrimą, į jį įtraukiant ir 2004–2006 m. socialdemokratų valdymo laikotarpį. Konservatorių vadovas sako, kad ši komisija dar kartą įrodo, jog „valstiečiai“ su politiniais oponentais susidoroti pasitelkia visas priemones, ieško naujų skandalų ir taip diskredituoja Seimą.

„Tuo pačiu aš noriu priminti, kad visi mėginimai užduoti Seime klausimus dėl „Agrokoncerno“, dėl R. Karbauskio veiklos, nesulaukdavo jokio net mažiausio palaikymo. Tai akivaizdu, kad net nebandoma imituoti objektyvumo, tai yra tiesiog politizuotas, politinis tyrimas“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis/BFL nuotr.

Pasak J. Džiugelio, jei frakcijoje situacija nesikeis, rimtai svarstys apie pasitraukimą iš jos. Parlamentaras teigia, kad tarp „valstiečių“ vis daugiau nepatenkintųjų, kurie jau artimiausiu metu trauktis iš seniūno pareigų ketina siūlyti R. Karbauskiui.

„R. Karbauskis savo reputacijai kirto didelį smūgį su Gretos (Kildišienės – LRT.lt) skandalo melavimu, po to aklai dangstydamas, gindamas Bronių Markauską ir su tam tikrais balsavimais. Jo reputacija, deja, frakcijoje negerėja, o tik blogėja. Turėtų labai gerai pagalvoti, ar nebūtų verta užleisti frakcijos, didžiausios parlamentinės frakcijos, seniūno kėdės tam žmogui, kuris iš tikrųjų yra politikas, o ne verslininkas“, – mintimis dalinasi J. Džiugelis.

Pasak R. Karbausklio, J. Džiugelis tiesiog pavargo sesijos metu ir jis negali paaiškinti tokio kolegos elgesio: „Bet visa tai, ką jis šneka, reikia kokiu veiksmu įrodyti. Tegul atsiranda tie žmonės, iškelia tą klausimą ir t.t. Dabar visa tai yra kliedesiai, Seimo nario kliedesiai apie tai, kaip jis norėtų, kad būtų. Jeigu man vienas Seimo narys, kuris yra kažkuo nepatenkintas, pareikš nepasitikėjimą, tai aš lygiai taip pat galiu nepasitikėjimą juo.“

Pasak specialistų, šiais metais dėl vėlyvo pavasario erkių suaktyvėjimo sezonas prasidėjo vėliau nei įprastai – balandį, tačiau įsibėgėjus šiltam sezonui besiskundžiančių dėl erkių įsisiurbimo padaugėjo.

„Laikotarpis nuo erkės įsisiurbimo, jeigu ji užkrėtė, iki kol žmogui pasireiškia kažkokie simptomai yra klasikinis dviejų savaičių intervalas. Nors jis gali svyruoti – gali trumpėti, gali ilgėti, ir registruojami pirmieji atvejai“, – paaiškina epidemiologė dr. Milda Žigutienė.

Veterinarų teigimu, dėl naminių augintinių apsaugos žmonės kreipiasi vis dažniau, negailėdami nei laiko, nei pinigų.

„Anksčiau taip būdavo, kai įkanda erkė arba suserga gyvūnas, tada kreipdavosi informacijos, kaip apsisaugoti nuo erkių. Dabar vis daugiau žmonių kreipiasi iš anksto ir vis daugiau žmonių renkasi įvairias priemones, ne vienos rūšies, bet kelių rūšių priemones nuo erkių“, – pasakoja veterinarijos klinikos gydytojas Arvydas Galminas.

Epidemiologė sako, kad išgaudyti erkių praktiškai neįmanoma. Jų naikinimas cheminiais preparatais pakenktų aplinkai, vienintelė efektyvi ir nekenksminga priemonė – neleisti žolei užaugti aukščiau nei 10 centimetrų. Na, o išsiruošusiems į gamtą svarbu nepamiršti atitinkamai apsirengti – mūvėti kelnes, vilkėti viršutinius drabužius ilgomis rankovėmis, patartina šviesesnius, nes erkės lengviau pastebimos ant drabužių, o ne ant odos.