Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, antradienį pajamas deklaravo daugiau nei 1,4 mln., arba beveik 77 proc. tai privalančių padaryti gyventojų, turtą – daugiau nei 75,3 tūkst., arba beveik 69 proc. privalančių tai padaryti gyventojų.

Tuo metu prašymus skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą jos gavėjams arba 0,6 proc. GPM paramą politinėms partijoms už 2023 metus antradienį buvo pateikę 436 tūkst. gyventojų.

VMI duomenimis, 416 tūkst. gyventojų deklaravo didesnę nei 283 mln. eurų mokėtiną GPM sumą, daugiau nei 829 tūkst. gyventojų deklaravo 346 mln. eurų permokų.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai GPM sumai.

Deklaracijas teikia ne tik gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokio BVP augimo galima tikėtis ir ateinančiais metų ketvirčiais.

„Toks BVP šuolis nėra netikėtas ir panašu, kad jeigu nebus didelių neigiamų netikėtumų, išorinių šokų, tai toks augimas turėtų tęstis ir likusiais šių metų ketvirčiais“, – antradienį BNS sakė N. Mačiulis.

„Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.

Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, pirmojo ketvirčio BVP įvertis yra optimistiškas, jis rodo, jog Lietuvos ekonomika „grįžo į augimo trajektoriją“.

„Tą rodo tiek ketvirtinis, tiek metinis augimas. Toks rezultatas leidžia tikėtis, kad Lietuvai visai neblogai pavyko susidoroti su nepalankia verslo ciklo faze, aukštų palūkanų normų aplinka, vangumu eksporto rinkose“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kad artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika toliau didės, prognozuoja ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

„Tokia ekonomikos raida numatoma, nes tikimasi, kad palengva atsigaus paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse, o tai palankiai veiks prekių ir paslaugų eksporto raidą. Taip pat nenustoti augti turėtų ir vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – LB pranešime antradienį teigė D. Imbrasas.

Anot „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, Lietuvos BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau augančios investicijos.

„Matome, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtys buvo išaugusios dešimtadaliu dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios ir didėjančios mažmeninės prekybos“, – aiškino N. Mačiulis.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė sakė, kad šiemet geresnius rezultatus turėtų rodyti Lietuvos pramonė.

„Jau panašu, kad didžiausias skausmo taškas, dugnas praeityje, jau po truputį pramonės įmonės ruošiasi naujo gamybos ciklo pradžiai, kaupia naujas atsargas, matyt, ir užsakymų daugėja – ypatingai (tai rodo – BNS) pernai reikšmingą susitraukimą demonstravusios pramonės šakos“, – teigė analitikė.

Anot jos, šiemet, ypač antrąjį pusmetį, kuomet euro zonoje, tikėtina, bus mažinamos bazinės palūkanų normos, „įgauti naują pagreitį“ turėtų pernai smukusi chemijos, medienos, baldų pramonė.

„Tai duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose. Šitos veiklos, panašu, kad tikrai reaguos. Matome, kad potencialas ir pajėgumai nėra sumažinti, užimtumas nemažėja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

LB ekonomisto D. Imbraso teigimu pirmąjį šių metų ketvirtį, pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos sektorių, o pastebimiau jie sumenko tik mašinų ir įrangos gamybos įmonėse bei įmonėse, atliekančiose mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus.

Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą.

„Labiausiai prie apdirbamosios gamybos pardavimų augimo prisidėjo chemijos pramonė, kurios kovo mėnesio pardavimai buvo bene trečdaliu didesni nei vidutiniškai 2023 metais, ir autopramonė – jos pardavimai po trumpalaikio stabtelėjimo praėjusių metų pabaigoje grįžo prie istoriškai aukšto lygio“, – teigė D. Imbrasas.

„Pastarąjį kartą taip sparčiai apdirbamosios gamybos pardavimai augo tik prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje“, – pabrėžė ekonomistas.

Ekonomistai taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia.

„Kadangi šiuo metu metinė infliacija yra lygi nuliui, tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia apie 10 proc., tai Lietuvoje perkamosios galios augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, ir tai jau atsispindi ir mažmeninėje prekyboje ir kituose makroekonominiuose rodikliuose“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, teigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos įtaka BVP rezultatams rodo, kad pakankamai energingai augant perkamajai galiai, atsigauna ir šalies vidaus vartojimas.

„Infliacija mūsų galimybių nebemažina ir mes galime didinti realų prekių įsigijimo kiekį“, – kalbėjo analitikė.

Anot D. Imbraso, vėl pradėjęs augti namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje – gyventojų pajamos tebekils, jų užtikrintumas ateitimi toliau augs. LB ekonomistas sako, kad tokios veržlios investicijų raidos, kokia ji buvo praeitais metais, nenumatoma, tačiau jos ir šiais metais prisidės prie ekonomikos plėtros.

Ekonomisto teigimu, padėtis palanki ir paslaugų sektoriuje – daugelio veiklų pardavimai auga.

„Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas, taip pat administracines ir aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės“, – nurodė D. Imbrasas.

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, o per metus jis augo 2,9 proc.

Anot agentūros, vertinant gamybos metodu, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta praėjusį penktadienį LRT televizijai sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

SEB balandį atnaujinus paslaugų planus, mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis nuo balandžio 9 dienos padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos.

Priklausomai nuo plano, SEB klientai nemokamai galės išsigryninti nuo 550 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Anksčiau maksimalus limitas siekė 1 tūkst. eurų.

Pasak SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, nauji planai privatiems klientams kainuos iki 7 eurų per mėnesį, tačiau brangiausiam – „Premium“ – planui iki metų pabaigos bus taikoma 50 proc. nuolaida. Mažiausiai – eurą per mėnesį – mokės senjorai, o vaikams ir jaunimui paslaugos nekainuos.

Šiuo metu SEB siūlomų planų kainos svyruoja nuo 0,5 iki 2,5 euro per mėnesį, skelbiama banko internetinėje svetainėje.

E. Dovbyšienės teigimu, dalį įkainių bankas keičia atnaujintus planus papildžius naujomis paslaugomis, todėl lyginti buvusius ir naujus įkainius nebūtų tikslu.

„Negalime lyginti esamų ir atnaujintų banko paslaugų planų. Atnaujinti paslaugų planai skiriasi savo turiniu, naujomis ir/ar praplėstomis paslaugomis, jie yra kitaip sustruktūruoti“, – komentare BNS teigė E. Dovbyšienė.

Anot jos, SEB atnaujintuose planuose siūlys momentinį ir pirkinių draudimą.

E. Dovbyšienės teigimu, įkainius SEB atnaujino atlikusi įvairių amžiaus grupių klientų apklausą, atsižvelgus į jų  reikalavimus.

Ji taip pat tikino, kad paslaugų planų mokesčių privatiems klientams bankas nedidino nuo pat jų sukūrimo 2012 metais. Pasak SEB atstovės, planais naudojasi 94 proc. banko klientų.

„Luminor“ teigimu, banko keičiami įkainiai palies nedidelę dalį klientų – nemokamo pinigų išgryninimo limitą nuo liepos bankas didins nuo 600 iki 750 eurų per mėnesį, o jį viršijus būtų taikomas naujas 0,5 proc. mokestis. Grynųjų išėmimo limitą viršija maždaug kas dešimtas banko klientas.

Patvirtintų planų keisti įkainių banke neturime.

Bankas BNS pranešė, kad išliekant aukštoms prekių ir paslaugų kainoms dabartinis limitas „nebe visada atitinka klientų poreikius“.

„Luminor“ taip pat nuo 1 iki 1,2 euro didins papildomos debetinės kortelės mėnesio mokestį pilnamečiams klientams. Tokią kortelę turi 3 proc. „Luminor“ klientų.

„Šie ne visiems klientams taikomi būsimi pokyčiai atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis“, – komentare BNS teigė banko atstovai.

Tuo metu „Swedbank“ informavo, jog dar nėra patvirtinęs planų keisti įkainius.

„Patvirtintų planų keisti įkainių banke neturime. (...) Bankas, vertindamas kainodarą, paprastai stebi rinkos situaciją, besikeičiančius klientų poreikius, patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas, investicijas į skaitmeninius sprendimus ir kitas aplinkybes“, – BNS komentavo „Swedbank“.

„Citadele“ bankas BNS teigė įkainių keisti neplanuojantis. Jo bankomatuose nemokamai galima išsigryninti nuo 750 iki 1,5 tūkst. eurų, trijų lygių mokėjimo kortelės apmokestinamos atitinkamai 1,99, 3 ir 5 eurais.

„Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis. Sekantis mūsų lūkestis yra kuo greičiau inicijuoti susitikimus su institucijoms ir pradėti diskusiją, kaip iniciatyva kuo greičiau galėtų būti paversta realybe“, – pirmadienį spaudos konferencijoje „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.

Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, pirmadienį ryte buvo pasirašę 51,6 tūkst. gyventojų.

„Tai yra tikra, pilietinė visuomeninė iniciatyva, su kuria reikia skaitytis ir kurią reikia laikyti rimta“, – žurnalistams teigė M. Mikuckas.

Peticija perduodama prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o artimiausiu metu iniciatoriai susitiks su prezidentu, Seimo ir Vyriausybės vadovais ir perduos surinktus parašus.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad verslas ragina politikus susitarti dėl „principinio strateginio sprendimo“.

„Mūsų lūkestis, kad politinės partijos – kaip jos anksčiau susitarė dėl 2 proc., kaip sutarė dėl 3 proc. – susitartų ir dėl 4 proc. be jokių išankstinių sąlygų ir eitų to tikslo link“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Romanovskis.

Anot jo, dėl konkrečių finansavimo šaltinių būtų galima diskutuoti jau susitarus, kad krašto apsaugai turi būti skiriami 4 proc. BVP.

Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų.

„Susitarkime dėl 4 procentų, peržiūrėkime nacionalinį politinių partijų susitarimą ir eikime į priekį. (...) Įsiveldami į diskusijas, prieštaravimus, ginčus, ar vienu, ar kitu procentu (turėtų būti didinami kai kurie mokesčiai gynybai – BNS), nueiname nuo esmės. Esmė yra strateginis sutarimas dėl 4 proc.“, – sakė A. Romanovskis.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters teigė, kad „4 procentų“ iniciatyva žymi istorinį momentą, kai verslas „atsistoja ir sako, kad nori didesnių mokesčių“.

Pasak jos, verslas pasiryžęs dėl gynybos mokėti didesnius mokesčius siekiant apsaugoti savo investicijas Lietuvoje, taip pat darbuotojus.

„Įspūdinga, kad („4 procentų“ iniciatyvai – BNS) susivienijo didžiausi konkurentai“, – teigė ji.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, šia iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.

Pasak jo, šalies pramonės įmonės, be to, sutiktų mokėti didesnius mokesčius, galėtų savaitei išsiųsti darbuotojus kariniams apmokymams. Tokia inciatyva verslui, pasak jo, kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.

„Sutinkame savaitei, išskaidytais grafikais kiekvieną atskirą darbuotoją siųsti į atitinkamus darbuotojus – kas kariaus, kas gins tėvynę, kas dirbs užnugaryje, kas dirbs seselėmis, kas dirbs logistikoje“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„4 procentai“ kovo pabaigoje inicijavo paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės.

„Jau matome, (...) galime pasiūlyti ir priemones, ir kaip būtų galima greitai, pakankamai pigiai ir labai ženkliai padidinti Lietuvos gynybos potencialą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Vyriausybė kovą pasiūlė keturias gynybos finansavimo alternatyvas, dėl kurių kelias savaites diskutavo verslo ir darbuotojų atstovai, savo pasiūlymui pateikę politikams.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį galėtų aukoti ir gyventojai.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais.  

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad pasėliai dar nėra pakankamai paaugę, kad būtų paveikti staigiai atšalusių orų. Anot jo, „VH Lietuva“ detalesnę šalnų žalą turėtų apskaičiuoti kitą savaitę.

„Šalnos tikrai nebuvo tokios labai didelės, nes augalai dar nepasiekė to augimo tarpsnio, kai (šalti orai – BNS) gali padaryti labai didelių nuostolių (augalininkystės ūkiams – BNS)“, – BNS sakė M. Rusteika.

„Tai yra normali situacija, kad balandį būna šalnos, sniego. Tiesiog reikia stebėti augalus“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Rusteikos, šalti orai laikėsi per trumpai, o nuostolių ūkiai iš tikrųjų patirtų, jei oro temperatūra žemiau nulio nukristų gegužę arba birželį. Šylant orams javai atsigaus, teigė jis.

„Dar yra anksti – tai ne gegužė, ne birželis, kai augalai pilnai žydi, o šalnų žala būtų ženkliai didesnė. Dabar augalai dar nėra tame žydėjimo tarpsnyje, kad būtų dideli nuostoliai“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad pasėliams galėjo pakenkti nebent šiaurės Lietuvoje iškritęs keliolikos centimetrų storio sniego sluoksnis, aplaužęs kultūras.

Tai yra normali situacija, kad balandį būna šalnos, sniego. Tiesiog reikia stebėti augalus.

„Kokio dydžio ta žala, dar labai sunku pasakyti, bet kad ji paliks kažkokias pasekmes – tai taip. Bet taip anksti vienaip ar kitaip sužaloti augalai turi savybę regeneruotis: ataugti, išvesti naujus ūglius, naujas šakas. Tai gali būti, kad kultūrinai augalai atsigaus ir ta žala derliui nebus matoma“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Pasak M. Rusteikos, dėl sniego „reikšmingų nuostolių“ žemdirbiai nepatyrė. Tuo metu, I. Hofmano teigimu, didžiausią žalą patyrė vaisių augintojai.

„Sodams ta žala tikrai yra ir tų šalnų pasekmes jiems pamatysime šiek tiek vėliau“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.

Savaitės pradžioje atšalus orams šiaurės Lietuvoje iškrito gausus sniegas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos  duomenimis, Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse buvo net 12–17 centimetrų sniego danga.

Už iškirstus medžius bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valstybės biudžetui sumokės apie 370 tūkst. eurų kompensaciją.

Palangos oro uostą valdančios LTOU teigimu, medžiai bus iškirsti pagal Europos aviacijos saugos agentūros reikalavimus, neapribojant galimybės jame tūpti orlaiviams.

„Dėl neatitikimo taikomiems reikalavimams artimiausiu metu komercinės aviacijos orlaiviams gali būti apribota galimybė tūpti Palangos aerodrome. Siekiant šalinti nustatytą neatitikimą reikalavimams bei valdyti kitas su aviacijos sauga ir saugumu susijusias rizikas, LTOU planuoja šalinti šioje aerodromo dalyje išaugusius medžius“, – komentare BNS teigė LTOU.

Pasak įmonės, natūraliai oro uosto teritorijoje išaugusių medžių aukštis viršija leistiną ribą, todėl kyla grėsmė aviacijos saugai.

Vyriausybė praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu leido iš valstybinių miškų plotų išbraukti į oro uosto teritoriją patenkantį 10,5 hektaro medžiais apaugusį plotą.

Pasak bendrovės, pašalinti medžius reikia ir dėl karinio saugumo: „Pastarojo meto karinės pratybos šiame objekte taip pat indikavo, kad ši tankiai medžiais apaugusi vidinė oro uosto teritorijos dalis yra svariu rizikos faktoriumi sabotažo ar galimų provokacijų atvejais, kadangi ženkliai prastina perimetro matomumą bei apsaugą.“

Įmonė ateityje atlaisvintoje teritorijoje planuoja įrengti peroną kariniams orlaiviams, kitus infrastruktūros objektus.

„Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad panašus kainų lygis turėtų išlikti visus metus.

„Bendrai tokio infliacinio spaudimo šiemet nėra, manau, kad panašią infliaciją turėsime iki metų pabaigos“, – BNS penktadienį teigė Ž. Mauricas.

Jis neatmetė, kad šiemet gali būti fiksuojamas ir kainų kritimas: „Galime netgi žengti į neigiamą teritoriją, defliaciją.“

Anot N. Mačiulio, infliacija mažėja dėl anksčiau nepagrįstai augusių kainų.

„Šiuo metu net ir padidėjus kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, darbo sąnaudoms, energijos sąnaudoms, nėra daug priežasčių, kodėl tai būtų perkeliama į galutines prekių kainas. Dėl to metinė infliacija lieka arti nulio ir panašu, kad ji liks arti nulio ir iki vasaros“, – nurodė N. Mačiulis.

Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas.

 

Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje infliaciją labiausiai lemia energetikos ir maisto kainos. Pasak analitiko, naftos ir degalų kainos ilguoju laikotarpiu turėtų sumažėti, tuo metu jau atpigęs maistas galėtų kainuoti dar mažiau.

„Plačiai vartotojų atvertos piniginės leido permesti kaštų augimą galutiniams vartotojams. Netgi daugiau permesta nei auga. Ypatingai dabar, kaštams jau šiek tiek sumažėjus, kainos vartotojams vis dar išlieka pakankamai aukštame lygyje“ – sakė Ž. Mauricas.

„Maisto kainų šioks toks sumažėjimas yra, bet ne toks ženklus, kaip gamintojų, importo kainų, nekalbant apie žemės ūkio produkcijos kainas“, – kalbėjo analitikas.

N. Mačiulio teigimu, gyventojų elgsenoje kainų mažėjimas jau matomas – auga mažmeninės prekybos apimtys.

„Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo neženkliai, yra artimas 10 proc. ir tuo pačiu metu matome, kad neaugant kainoms perkamoji galia auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje. (...) Mažmeninė prekyba auga, yra didesnė 5 proc. nei prieš metus. Tai irgi yra vienas iš sparčiausių augimų Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mačiulis.

„Tai gal ir gyventojai ne visada pajaučia tą infliacijos sumažėjimą, bet tai jau atsispindi jų elgsenoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, ekonomistas pažymėjo, kad gyventojai mažesnę infliaciją gali jausti skirtingai – yra vis dar didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčio. Anot N. Mačiulio, prekių kainos šiuo metu yra apie 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus, o paslaugų – apie 6 proc. didesnės.

„Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad paslaugų kainų kilimą lemia augantis darbo užmokestis, o prekių kainų kritimą – palyginti su 2022 metais, kritusios žaliavų, energijos kainos, taip pat sparčiai mažėjančios eksporto kainos iš Kinijos.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija balandį siekė 0,4 proc., o mėnesio – 0,2 proc.

Mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.

Be to, pasak A. Armonaitės, savivaldos pajamos nemažėtų, tik jų augimas būtų lėtesnis.

„Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs. Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą ir taip toliau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuvos miestai taip pat turėtų investuoti į oro gynybos sistemas.

„Jei miestuose yra oro gynyba, vadinasi, miestai yra saugesni ir į tai investuoti yra verta“, – kalbėjo ministrė.

„Jei visi, tai visi“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Žinių radijui teigė, jog „atiminėti pinigus iš savivaldybių“ perskirstant joms tenkančią GPM dalį nebūtų „gera idėja“.

Liberalų frakcijos Seime lyderis Eugenijus Gentvilas trečiadienį „laisviečių“ pasiūlymą pavadino įžūliu, teigė, esą Laisvės partija sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė, nes neturi daug atstovų savivaldoje.

Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą (...)

 

„Tai neliečia žmonių absoliučiai. Ką girdžiu, tai tokį valdininkišką pasipriešinimą“, – ketvirtadienį sakė A. Armonaitė, paprašyta pakomentuoti prezidento, koalicijos partnerių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos kritiką partijos pasiūlymui.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti papildomų lėšų krašto apsaugai siūlo ne tik perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį, bet ir didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Paklausta, ar tokie partijos siūlymai buvo suderinti su Finansų ministerija ar Vyriausybe, A. Armonaitė sakė juos aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

„Neturėjau šokiruoti, be to, juk tai yra į sprendimus orientuotas pasiūlymas. Jau jei pusę metų kalbame, kad yra toks poreikis, greičiau reikalingi sprendimai, įsigijimai, (...) jau reikia spręsti“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Anot partijos lyderės, šie pasiūlymai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

A. Armonaitė taip pat tikino pasigendanti aiškios Finansų ministerijos, kitų politikų pozicijos dėl jau paviešintų papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

„Finansų ministerija pasiūlė praktiškai visokius įmanomus mokesčių pakeitimus, bet (...) ji neužima jokios pozicijos. Man keista, kodėl to nedaro, nes finansų ministras irgi yra politikas. Tos pozicijos neturi ir kiti“, – Žinių radijui kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį nekomentavo „laisviečių“ iniciatyvos ir teigė, jog Finansų ministerija per artimiausias savaites parengs tokį pasiūlymą, kuris turėtų didžiausias galimybes būti priimtas Seime.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Liberalai pritartų akcizų didinimui gynybos reikmėms

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių. Žinoma, akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarstytume pelno mokesčio pakėlimą vienu procentu“, – kalbėjo ji.

Manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

 

Taip Liberalų sąjūdžio lyderė reagavo į koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas krašto apsaugai rasti didinant akcizus, perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

V. Čmilytė-Nielsen teigė siūlymą dėl 150 mln. eurų paėmimo iš savivaldos perskirstant GPM vertinanti skeptiškai.

„Savivaldai pastaraisiais metais kaip tik suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, liberalai remia Vyriausybės ketinimus įsteigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių. Į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ieškant naujų šaltinių išlaidoms gynybai, papildomas finansavimas turėtų būti užtikrintas šešeriems metams.

„Liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir (...) kad jie nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių, ar pusmečio, ar pasikoregavus valdančiajai daugumai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai gegužės 18 dieną surengs gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. Trečiadienį partijos valdyba aptarė galimo papildomo gynybos finansavimo šaltinius, tarp kurių – valstybės įmonių akcijų pardavimas, skolinimasis, papildomas taršos apmokestinimas.

Pasak partijos vadovės, liberalai ragina aiškiai apibrėžti, kam konkrečiai būtų skirtos iš naujų šaltinių pritrauktos papildomos lėšos gynybai.

„Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu. Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje – ten buvo ir naujojo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Pasak bendrovės, miestas ir VŠT iki vasaros tikisi atgauti dar 22,6 mln. eurų iš „Veolios“ gruodį į depozitinę sąskaitą pervestos 34,8 mln. eurų kompensacijos.

„Arbitražo teisme Vilniaus miestui ir VŠT arbitrai priteisė 9,5 mln. eurų vertės apyvartinių taršos leidimų. Šiuos ATL Vilniaus šilumos tinklai jau yra gavę“, – BNS teigė VŠT atstovė Monika Merkytė.

„Veolia“ pernai gruodį pervedė į miesto savivaldybės bei VŠT nurodytą depozitinę sąskaitą Paryžiuje 34,8 mln. eurų – skirtumą, kuris susidarė sudengus kiekvienai šaliai Stokholmo arbitražo priteistas sumas.

„Paraleliai iš priteistos sumos bus išskaičiuotas rizikos fondo mokestis, tad atmetus „Veoliai“ priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas į Vilniaus miesto ir VŠT sąskaitas bus pervesta 22,6 mln. eurų“, – teigė M. Merkytė.

Anksčiau skelbta, kad Liuksemburgo rizikos kapitalo fondui „Profile Investment“ Lietuvos pusė turės sumokėti apie 10 mln. eurų sėkmės mokesčio.

Anot VŠT atstovės, kada įmonė ir savivaldybė atgaus likusias kompensacijos lėšas, priklausys nuo derybų su fondu. Jų sulaukti bendrovė tikisi iki vasaros.

Savivaldybė pernai skelbė, jog arbitražo teismas pripažino, kad „Veolia“ ir jos valdoma „Vilniaus energija“ pažeidė 15 metų (2002-2017 metų) Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygas neteisėtai pasisavindamos ATL, taip pat pripažino kitus sutarties pažeidimus.

M. Merkytės teigimu, kai Vilniaus šilumos ūkis buvo išnuomotas, „Veolia” taip pat gavo ATL, kurių didelę dalį pardavė biržoje, o gautų lėšų neinvestavo į šilumos ūkį arba taršos mažinimą.

„Šilumos ūkio turtas buvo grąžintas net ne tokios pat, o prastesnės būklės, nei perleistas nuomai sutarties pradžioje, tad už tai, kad laiku nebuvo modernizuoti šilumos įrenginiai, turime įsigyti daugiau ATL dabar“, – BNS teigė VŠT atstovė.

„Veolios“ pervestą sumą VŠT ketina skirti investicijų projektams, kuriuos įgyvendinus sumažėtų bendrovės poveikis aplinkai, Vilniuje atpigtų šiluma.

Šiemet dar laukiama Vašingtono arbitražo sprendimo „Veolios“ 2016 metais inicijuotoje byloje prieš Lietuvos valstybę, kurioje koncernas reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. 

Agentūros teigimu, Lietuva nebeturi anksčiau buvusio konkurencinio pranašumo, kokį turėjo dėl žemesnių darbo jėgos kaštų.

„Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tas galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai, buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

„Žemais darbo jėgos darbo kaštais pagrįstai gamybai tiesiog nebūsime konkurencinga lokacija ir natūraliai tos pramonės šakos pasitrauks į kitas lokacijas“, – teigė jis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks (...) turime pripažinti, kad esame naujoje realybėje“, – žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės.

 

„Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai – kurios į investicijų pritraukimą. investuoja dideles lėšas.

„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sakė E. Čivilis.

„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškais kaimynais, kurie meta šešėlį“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Čivilio, iššūkių patiria Lietuvos pramonė, aukštųjų technologijų sektorius, šalies regionai.

Anot M. Stasiukaičio, siekiant išlaikyti konkurencingumą, Lietuvos pramonė turės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės gamybą, vystyti inovatyvius produktus.

„Tam reikalingas finansavimas ir pagalba įmonių transformacijai pagal gerąsias kitų valstybių praktikas“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ analitikas. Agentūra taip pat siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus įmonių robotizacijai skatinti.

Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime.

 

M. Stasiukaičio teigimu, Lietuvoje „stipriai nerealizuotas“ regionų potencialas, į juose galima būtų plėtoti specializuotus pažangios gamybos centrus: „Tačiau tam reikia žymiau daugiau investicijų, nei jų buvo pritraukta istoriškai.“

„Kiekvienas regionas turėtų turėti aiškią, numatytą rolę Lietuvos ekonomikoje“, – sakė M. Stasiukaitis.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, siekiant pritraukti didelių gamybos investicijų Lietuvai reikalingi patrauklesni nei kitose šalyse finansavimo instrumentai, pavyzdžiui, subsidijos, pramoninių teritorijų, laisvųjų ekonominių zonų plėtra.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad subsidijos investuotojams Lietuvoje nėra pakankamos.

„Aplinkui visos valstybės, apart to, kad siekia gerinti savo verslo aplinką, dar turi paskatų sistemas. Ir manau, kad proveržis pritraukiant investicijas, prasidėjo tada, kai atsirado tam tikros galimybės subsidijuoti. (...) Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime“, – žurnalistams teigė R. Skyrienė.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ analizės, kad Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius būtų konkurencingas, palyginti su Estija ir Šiaurės Europa, jam trūksta apie 26 tūkst. darbuotojų, tačiau Lietuvoje mažėja inžinerijos, technologijų, biotechnologijų sričių studentų. Agentūra siūlo stiprinti Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant pritraukti tyrėjų.

„Investuok Lietuvoje“ prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Tuo metu pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.

Lietuva per 7 metus prarado 20 didelių investuotojų

Per pastaruosius septynerius metus nesugebėjus pasiūlyti tinkamos vietos ir infrastruktūros Lietuva prarado 20 potencialių užsienio investuotojų, kurie būtų investavę apie1,2 mlrd. eurų ir sukūrę 5 tūkst. darbo vietų, rodo investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ analizė.

„Nuo 2016 iki 2023 metų praradome 20 investicijų, nes negalėjome pasiūlyti sklypo ar paruošos infrastruktūros. Galėjome tą gamyklą, tą klientą turėti Lietuvoje, bet neturėjome ką pasiūlyti ir jis tiesiog apsisuko ir išėjo“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

Jose agentūra nurodo, kad Lietuvoje reikėtų vystyti gamybos investicijoms reikalingų sklypų ir pastatų infrastruktūrą, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas. Pasak „Investuok Lietuvoje“, šaliai trūksta išvystytų didelių sklypų – didesnių nei 20 hektarų.

„Paskutinių kelerių metų praktika rodo, kad stambiems gamybos projektams reikia vis didesnių sklypų su išvystyta infrastruktūra, kartais siekiančių 70–100 hektarų ar net 300 hektarų ir didesnį plotą“, – analizėje teigia agentūra.

„Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad iki 2030 metų Lietuva investuotojams galės pasiūlyti iš viso 1320 hektarų laisvų sklypų: du didesnius nei 100 hektarų, keturis po 50–100 ha, 10 – nuo 20 iki 50 ha, 15 – nuo 10 iki 20 ha bei 30 iki 10 ha  ploto sklypus.