„Šalia Lenkijos Respublikos pradėto ikiteisminio tyrimo turime informaciją iš kolegų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kad savo tyrimą pradėjo Federalinis tyrimų biuras. Taip pat turime intensyvų bendradarbiavimą kartu su kolegomis iš Airijos, su kolegomis iš Graikijos – tai vyksta kasdien, 24/7“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Kiškis.

Anot jo, apklausti visi „Ryanair“ lėktuvo įgulos nariai, taip pat „apie 90 procentų viso lėktuvo keleivių“.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas sakė, kad Airijos bendrovės „Ryanair“ lėktuvas dar yra Vilniaus oro uoste, kadangi neatlikti visi tyrime suplanuoti veiksmai. Juos atlikus jis galės palikti Lietuvą“. Per artimiausias dienas planuojama atlikti papildomą orlaivio apžiūrą.

G. Ivanauskas taip pat patikino, kad šiuo metu su Lenkijos prokuratūra sudaroma jungtinė tyrimo grupė, šioje šalyje ikiteisminis tyrimas atliekamas, kadangi joje  registruotas minėtas orlaivis.

Jei pastebėjote, bent jau vienas iš kvalifikuojamų nusikaltimų dabar papuola tarp nusikaltimų žmoniškumui.

Pasak R. Kiškio, FTB tyrimą greičiausiai pradėjo turėdama informacijos, kad tarp keleivių buvo ir jos šalies piliečių.

„Natūralu, kadangi jeigu galimai turima informacijos, kad tarp keleivių buvo jų šalies piliečių, šalis pati sprendžia, pradėti ar nepradėti teisėsauginį tyrimą“, – sakė jis.

Kriminalinės policijos vadovas taip pat patvirtino, kad Vilniaus oro uostas gavo tariamą grasintojų laišką, jog lėktuve padėtas sprogmuo – ši informacija, kaip skelbta, nepasitvirtino.

Rolandas Kiškis / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

„Laišką gavo, kokiu metu – neatsakinėsime, informaciją tikriname ir vertiname“, – tvirtino R. Kiškis.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti informaciją, kad lėktuvą apie neva galimą sprogmenį Baltarusijos dispečeriai įspėjo ir lėktuvą į Minsko oro uostą nukreipė anksčiau nei gavo laišką su grasinimais, Kriminalinės policijos vadovas teigė to negalintis padaryti, kadangi teisėsauga „gali pateikti tik oficialiai patvirtintą informaciją“.

G. Ivanauskas sakė, kad kol kas per anksti kalbėti, kokios nusikalstamos veikos bus kvalifikuojamos tyrime.

„Jei pastebėjote, bent jau vienas iš kvalifikuojamų nusikaltimų dabar papuola tarp nusikaltimų žmoniškumui. Ar būtent tokia kvalifikacija ir liks šio įvykio vertinimui, dar per anksti kalbėti. Ta informacija, kuri sklando viešumoje – mums dar reikia ją patvirtinti procesiniais veiksmais ir duomenimis. Norint garantuoti, kad jei vyksta kažkokie veiksmai su tais asmenimis, kurie buvo išlaipinti Minske, juos turime patvirtinti dar pirminiais veiksmais“, – sakė Generalinės prokurorės pavaduotojas.

R. Kiškis sakė, kad ketvirtadienį sulaukta ir Baltarusijos atsakymo per Interpolo kanalą.

„Turinys labai trumpas, kad Minske nusileido lėktuvas, kad buvo lėktuve išlaipinti ir liko Minske penki keleiviai, tarp jų – ir Ramanas Pratasevičius, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuris buvo sulaikytas pagal Baltarusijos teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą“, – tvirtino R. Kiškis.

Scanpix nuotr.

Ir prokurorės pavaduotojas, ir R. Kiškis patvirtino, kad artimiausiomis dienomis ketinama išsiųsti Baltarusijai teisinės pagalbos prašymą.

„Dauguma liudytojų apklausta, reikia visus duomenis subendrinti, sulyginti, įsivertinti ir tik tada galėsime pateikti atsakymą“, – sakė R. Kiškis.

G. Ivanauskas teigė, kad vertinami tiek liudytojų parodymai, tiek skrydžio duomenys, lėktuve esantys ir kitų šalių pateikiami duomenys, kuriuos reikia apibendrinti.

Pasak R. Kiškio, taip pat tikrinama informacija, kad operacijoje dalyvavo Baltarusijos specialiosios tarnybos. Anot jo, Lietuvos teisėsauga kreipėsi į „visas (valstybes – BNS), iš kurių, mūsų manymu, turėtumėme gauti atsakymus“.

Prokuratūros ir kriminalinės policijos vadovai kol kas neįvardija, ar dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo įžvelgia nusikalstamos veikos požymių.

„Tai yra nestandartinis incidentas, tai tikrai yra įvykis įvertintas per tarptautinę teisę, o galutinį įvertinimą dar teiksime vėliau – per anksti apie tai kalbėti, nes politinis vertinimas ir teisėsauginis, tarptautinės teisės vertinimai yra skirtingi dalykai. Tad gal neskubėkime siedami šiuos dalykus tarpusavyje“, – teigė G. Ivanauskas.

Savo ruožtu R. Kiškis patvirtino, kad įtariamųjų tyrime taip pat kol kas nėra.

„Įtarimai nėra pareikšti niekam, taip pat niekas nėra apklaustas specialiojo liudytojo statusu“, – sakė R. Kiškis.

Bendradarbiavimas vyksta, bet jei taip tiesiai šviesiai, kartu su prokuratūra galvojame, kad jis galėtų vykti greičiau ir efektyviau.

Lietuvos teisėsauga norėtų efektyvesnio bendradarbiavimo su „Ryanair“

Atlikdami tyrimą dėl Minske priverstinai nutupdyto lėktuvo, Lietuvos pareigūnai tikisi efektyvesnio bendradarbiavimo su skrydžių bendrove „Ryanair“, sako R. Kiškis.

„Bendradarbiavimas vyksta, bet jei taip tiesiai šviesiai, kartu su prokuratūra galvojame, kad jis galėtų vykti greičiau ir efektyviau“, – penktadienį sakė jis.

„Mes norėtume efektyvesnio bendradarbiavimo su kolegomis iš „Ryanair“, – pabrėžė R. Kiškis.

Vėliau paklaustas, koks buvo bendrovės vaidmuo, sprendžiant, ar lėktuvui apsisukti ir leistis Minske, Kriminalinės policijos biuro viršininkas teigė, kad iš „Ryanair“ laukiama atsakymų, tačiau tai „neįvyks greitai“.

„Laukiame iš „Ryanair“ oficialių patvirtinimų ir atsakymų, jie taip pat atlieka savo vidinį tyrimą (...) tai neįvyks greitai. Dalykas jautrus, todėl mes norime turėti šimtaprocentinį atsakymą, kaip viskas buvo“, – kalbėjo pareigūnas.

Praėjusio sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega. Iš viso Minske iš lėktuvo išlipo ar buvo išlaipinti penki keleiviai.

Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, į TEDK, siūlydamas iškelti bylą dėl pasisakymų socialiniame tinkle ir siūlydamas įvertinti veiksmus nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo bei nevykdant pareigos pranešti apie buvimą proceso šalimi byloje, kreipėsi Vilniaus apylinkės teismo pirmininkas Marijus Kursevičius.

Anot TEDK, vertinant I. Štuopienės pasisakymus feisbuke vadovautasi „visuotinai pripažintomis nuostatomis, kad teisėjai, kaip ir kiti visuomenės nariai, turi ir gali naudotis saviraiškos laisve bei teise kritikuoti“.

Komisijos teigimu, teisėjai gali reikšti įsitikinimus, išsakyti konstruktyvią kritiką tiek kitiems teisėjams, tiek vadovams ar visai teismų sistemai, tačiau privalo „išsaugoti savo profesijos garbę ir prestižą bei laikytis teisėjų etikos principų“.

„TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad teisėjos teiginiai ir vieši pasisakymai yra neetiški, neatitinka teisėjų etikos reikalavimų ir kenkia teismų sistemos, visos teisėjų bendruomenės garbei bei prestižui. Konstatuota, kad buvo pažeisti Teisėjų etikos kodekse įtvirtinti pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principai“, – teigiama pranešime.

TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad teisėjos teiginiai ir vieši pasisakymai yra neetiški.

Etikos ir drausmės komisija taip pat konstatavo, kad I. Štuopienė nebuvo „pakankamai profesionali ir dalykiška“ vienoje baudžiamojoje byloje išsakydama argumentus dėl nusišalinimo nuo nagrinėjimo, o toks elgesys yra nesuderinamas su „teisėjams keliamais ypač aukštais etikos standartais“.

Taip pat nustatyta, kad I. Štuopienė neinformavo M. Kursevičiaus apie su ja susijusius teismo procesus ir pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pareigingumo principą bei aplaidžiai atliko savo pareigas.

Portalas lrytas.lt anksčiau rašė, kad M. Kursevičius į TEDK kreipėsi dėl I. Štuopienės pasisakymų feisbuke apie daugiau nei dešimtmetį trukusį nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą patyrusią buvusią Panevėžio apygardos teismo teisėją Vaivą Savickienę, kuriai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai vasarą priteisė 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

„Tai yra baisūs dalykai, apie ką čia rašoma. Ir jie taip pat puikiai apibūdina mūsų bendruomenę – savanaudžiai karjeristai, egoistai, lipantys kitiems per galvą, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės“, – socialiniame tinkle rašė teisėja.

Anot portalo, M. Kursevičius menkinimą įžvelgė ir teisėjos komentare apie neblaivų prie vairo sulaikytą to paties teismo teisėją Mindaugą Striauką, kuriam Teisėjų garbės teismas vėliau skyrė griežtą papeikimą.

„Yra vienas niuansas – Mindaugas važiavo į darbą. Jis – Mariaus draugas, lojalus, savas teisėjas, gal todėl ir nebijojo važiuoti su kvapu ir su promilėmis į darbą, kur reikalavimai girtumui, skirtingai nei prie vairo, yra 0 promilių. Taip, jis geras teisėjas, jį vertina Marius, giria Valantinas. (...) O kas būtų, jei mane būtų sustabdę su 0,6 promilės? Spėju, būčiau net nespėjusi išsiblaivyti ir jau ne tik atleista, bet ir aprašyta taip, kad būtų gėda ir man, ir mano šeimai. Nepaisant visko, visada laikiausi pozicijos, kad už tokį pažeidimą atleidimas iš pareigų yra per griežta priemonė“, – tuomet komentavo I.Štuopienė.

Teismo pirmininko teigimu, toks komentaras „menkina ne tik jį, bet ir visą teismų sistemą, sudaro iliuziją, kad kai kuriems teisėjams taikomi išskirtiniai standartai, kad teismo pirmininkas toleruoja neblaivių teisėjų pasirodymą darbe“ ir pažeidžia padorumo bei solidarumo principus.

Lrytas.lt straipsnyje taip pat teigiama, kad pareiškime dėl drausmės bylos iškėlimo surinkta ir informacija, po kokiais komentarais I. Štuopienė paspaudė „patinka“, tarp kurių ir įrašas, kuriame vienas teisėjas pavadintas „sielos ubagu“.

I. Štuopienei iškeltą drausmės bylą nagrinės Teisėjų garbės teismas.

„Iš tikrųjų matyt, kad reikėjo valdančiajai daugumai – liberalams ir konservatoriams – daugiau diskutuoti ir aptarti šitą klausimą“, – antradienį BNS sakė ji.

„Aš tik taip galiu įvertinti, nes, tiesą pasakius, pritrūko valdančiųjų balsų tam, kad tas įstatymo projektas būtų pateikimo stadijoje priimtas“, – teigė europarlamentarė.

Anot jos, šis projektas buvo pateiktas itin greitai, o tokiam jautriam klausimui spręsti tikrai reikia daugiau aptarimo ir diskusijų.

„Kuo daugiau diskusijų – tuo geriau ir nebūtinai šiuo klausimu, bet apskritai visais tokiais jautriais visuomenei klausimais, tikrai turi būti daug plačiau apsikeista nuomonėm“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Apskritai visais tokiais jautriais visuomenei klausimais, tikrai turi būti daug plačiau apsikeista nuomonėm.

Ji taip pat pažymėjo, kad apie partnerystės įstatymo projektą yra diskutuojama ir bus toliau diskutuojama socialdemokratų frakcijoje bei partijoje.

„Mes visą laiką diskutuojame ir diskutuosime, matyt, ir ateityje. Natūralu, kad turi būti aptarti šie klausimai tiek frakcijoje, tiek partijos atitinkamuose organuose, ar tai būtų valdyba, ar prezidiumas, ar taryba“, – teigė LSDP pirmininkė.

Komentuodama frakcijos balsavimo rezultatus, kai šeši socialdemokratai pritarė projektui, o penki – nepritarė, ji teigė, kad vieningo sprendimo dėl balsavimo nebuvo priimta.

„Frakcija turi teisę elgtis pagal savo įsitikinimus ir buvo priimtas toks sprendimas, kad kiekvienas frakcijos narys balsuoja taip, kaip jam atrodo, čia jokios prievartos būti gi negali“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

A. Sysas tikisi, kad pavyks antruoju bandymu

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas bus pataisytas ir vėl teikiamas bei antruoju bandymu parlamentui pavyks jį priimti.

„Manau, kad autoriai projektą pataisys ir jis vėl bus teikiamas, galbūt mes išsivaduosime nuo tų baubų, kuriuos mes sugebame išskaityti šiame įstatyme, kur apie tai neparašyta. Galbūt nebūsime paskutiniais pagonimis Europoje“, – BNS sakė A. Sysas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Vienas projekto iniciatorių sakė besigailintis, kad kai kurie Seimo nariai buvo išgąsdinti ir nepalaikė projekto.

„Šitas įstatymas buvo toks, kuris reikalingas žmonėms. Šiandien, vakar reikėjo ir rytoj reikės (...) Labai gaila, kad išgąsdina Seimo narius, kai kas – iš sakyklų, kai kas – maršais, ir neužtenka tokio pilietinio požiūrio, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs ir nori turėti tokias pačias teises“, – teigė LSDP frakcijos seniūnas.

Seimas antradienį nepritarė projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė. Nepritarus po pateikimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Šitas įstatymas buvo toks, kuris reikalingas žmonėms. Šiandien, vakar reikėjo ir rytoj reikės.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl orlaivo užgrobimo ir tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis“, – BNS sekmadienį informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos vadovė Elena Martinonienė.

Vėliau išplatintame pranešime prokuratūra patikslino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius –  dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, dėl priverstinio dingimo ir dėl orlaivio užgrobimo.

Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl priverstinio dingimo numato, kad asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, kurie sulaikė, pagrobė žmogų ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį veiksmą ar slepiamas dingusiojo likimas bei vieta, gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki 15 metų.

Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Kaip sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos policija, Kriminalinės policijos biuras ikiteisminį tyrimą atlieka „pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius, dėl priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo“.

Anot jos, jau identifikuoti ir bus apklausiami pirmieji liudytojai, renkama kita susijusi medžiaga, bendradarbiaujama su prokurorais ir kitų Europos Sąjungos šalių pareigūnais.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis BNS sakė, kad šiuo metu policijos pareigūnai jau yra oro uoste, kur atlieka „tam tikrus procesinius veiksmus“, daugiausia – apklausas.

„Dirba didelė tyrėjų komanda, kad neužlaikytume žmonių, kad greituoju būdu apklaustume visus ir surinktume visus duomenis“, – sakė R. Kiškis.

Anot jo, dalis keleivių apklausiami oro uoste.

„Iš vienų keleivių surenkami kontaktiniai duomenys, o kiti, kurie, mes galvojame, kad svarbesni, tie apklausinėjami“, – aiškino Kriminalinės policijos biuro viršininkas.

„Keliolika (...) pagrinde – įgulos nariai“, – sakė jis, paklaustas, kiek žmonių yra apklausiami jau oro uoste.

Daugiau informacijos apie atliekamą tyrimą R. Kiškis žadėjo pateikti pirmadienį.

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido Baltarusijoje anksčiau nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Lėktuvas sekmadienio popietę buvo priverstas leistis Minsko oro uoste, nors skrydžio metu jau buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės.

Kompanija „Ryanair“ sekmadienį pranešė, jog lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius.

Jį nedelsiant ragina paleisti Lietuvos ir Vakarų lyderiai.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl orlaivo užgrobimo ir tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis“, – BNS sekmadienį informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos vadovė Elena Martinonienė.

Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Kaip sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos policija, Kriminalinės policijos biuras ikiteisminį tyrimą atlieka „pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius, dėl priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo“.

Anot jos, jau identifikuoti ir bus apklausiami pirmieji liudytojai, renkama kita susijusi medžiaga, bendradarbiaujama su prokurorais ir kitų Europos Sąjungos šalių pareigūnais.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis BNS sakė, kad šiuo metu policijos pareigūnai jau yra oro uoste, kur atlieka „tam tikrus procesinius veiksmus“, daugiausia – apklausas.

„Dirba didelė tyrėjų komanda, kad neužlaikytume žmonių, kad greituoju būdu apklaustume visus ir surinktume visus duomenis“, – sakė R. Kiškis.

Anot jo, dalis keleivių apklausiami oro uoste.

„Iš vienų keleivių surenkami kontaktiniai duomenys, o kiti, kurie, mes galvojame, kad svarbesni, tie apklausinėjami“, – aiškino Kriminalinės policijos biuro viršininkas.

„Keliolika (...) pagrinde – įgulos nariai“, – sakė jis, paklaustas, kiek žmonių yra apklausiami jau oro uoste.

Daugiau informacijos apie atliekamą tyrimą R. Kiškis žadėjo pateikti pirmadienį.

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido Baltarusijoje anksčiau nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Lėktuvas sekmadienio popietę buvo priverstas leistis Minsko oro uoste, nors skrydžio metu jau buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės.

Kompanija „Ryanair“ sekmadienį pranešė, jog lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius.

Jį nedelsiant ragina paleisti Lietuvos ir Vakarų lyderiai.

„Frakcija dar susipažįsta, bet iškart sakau, kad vieningos nuomonės nėra ir, ko gero, nebus“, – BNS sakė A. Sysas.

A. Mazuronio teigimu, sprendimą dėl nepritarimo projektui yra priėmusi partijos taryba ir jos sudaryta darbo grupė, kuri analizavo projekto nuostatas.

„Jeigu tas įstatymas nesiskiria nuo to, kuris buvo anksčiau nutekintas, priimta yra pozicija, kad nepritarti tokiam įstatymo projektui, nes jis per plačiai apibrėžia tą partnerystę“, – sakė jis.

Tuo metu gausiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – narys ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė projektą galėsiantis komentuoti vėliau, kai su juo susipažins.

„Tikrai nemačiau ir artimiausiu metu negalėsiu pažiūrėti. Kol kas tikrai negaliu komentuoti, nes nežinau, ką komentuoti“, – BNS sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia reguliuoti tiek vienos lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių gyvenimą, tačiau tai būtina „per jų teisinių santykių ir teisinių interesų apsaugą“

„Reikėtų paskaityti įstatymą, jei šiandien registravo, tikrai per savaitgalį pasiskaitysiu ir bus galima komentuoti“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Kiek anksčiau šią savaitę LVŽS šešėlinė vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame ragino Seimą partnerystės įstatymo projekto nesvarstyti.

Socialdemokratams reikės platesnės diskusijos

LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas kol kas sakė negalintis pasakyti, kokia frakcijos dalis palaikys projektą, o kokia – jam nepritars.

„Kadangi tik antradienį bus pateikimas, vis tiek bus diskusijos platesnės, tai paprašiau, kad paprasčiausiai paskaitytų, pasigilintų ir tada galima būtų diskutuoti apie tas vietas, kurios netinka ir nepatinka, kažkam kelia klausimų, o ne apskritai apie išorinį triukšmą“, – kalbėjo jis.

Algirdas Sysas, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Anot jo, šio išorinio triukšmo kol kas yra gerokai daugiau nei realaus turinio.

„Aš manau, kad tai yra bendras tas fonas – bažnyčios, maršo ir visų kitų. Jeigu žmonės moka skaityti, tai jie skaito tik tai, kas parašyta. Bet žinote, kai skaitai išsigalvoji, kas parašyta tarp eilučių arba, kas gali būti, jeigu bus“, – sakė A. Sysas.

Jeigu mes turėjome tokį lozungą „Svarbiausia – žmogus“ kažkada rinkimuose, tai negi dabar reikia rašyti „Svarbiausia – tradicinis žmogus“.

Jis priminė, kad LSDP viena kadencija anksčiau ir patys yra registravę partnerystės įstatymo projektą, kuris buvo net liberalesnis už dabartinį ir teigė, kad frakcijos viduje šįkart reikės „bandyti susitarti ir ieškoti kompromiso“.

„Jeigu mes turėjome tokį lozungą „Svarbiausia – žmogus“ kažkada rinkimuose, tai negi dabar reikia rašyti „Svarbiausia – tradicinis žmogus“. Man tai nepriimtinas toks dalykas, jei tikrai matome žmonių problemas, mes turime jas spręsti, o ne ieškoti būdų, kaip jų nespręsti“, – pažymėjo politikas.

Jis pats sakė pritariantis įstatymo projektui ir vienintelius jo trūkumus įžvelgiantis tik per siaurame reguliavime, pavyzdžiui, tame, kad partnerystėje gimę vaikai ir toliau bus laikomi nesantuokiniais.

„Mes šnekam apie šviesų vaikų rytojų, o dabar penktadalis Lietuvos vaikų gimsta ne santuokoje. Mes sprendžiame šeimų problemas, bet padarius partnerystės įstatymą vaikų problemos vis tiek lieka“, – kalbėjo LSDP frakcijos lyderis.

Darbo partija nepritaria vienalyčių porų partnerystei

A. Mazuronis tvirtino, kad Darbo partija mato partnerystės institute tam tikrų problemų, kurias šiuo metu reikia spręsti. 

„Dabar populiarus toks gyvenimo būdas, kai jauni žmonės – vyras su žmona – augina vaikus nesusituokę, ta praktika tokia paplitus ir yra tam tikrų iššūkių žmonėms taip gyvenant, bet mes manome, kad kitais būdais įmanoma užtikrinti jiems tas teises, kurių jie netenka nesusituokę“, – kalbėjo „darbietis“.

Anot jo, Darbo partija būtų labiau linkusi diskutuoti apie konservatoriaus Lauryno Kasčiūno pateiktą alternatyvų projektą, tačiau tokiam projektui, kuris yra pateiktas dabar, frakcija nepritars.

„Partnerystė nėra kaip baubas, mes iš tiesų matome problemų žmonėms, kurie gyvena dabar tokia paplitusia gyvenimo forma, tačiau ar tai būtinai turi būti per partnerystę, ar tai gali būti padaryta ir per kitus teisės aktus, tai čia yra klausimas“, – teigė A. Mazuronis.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Jis taip pat teigė, kad frakcijos nepritarimas dabartiniam projektui yra susijęs su tuo, kaip jis reglamentuoja vienalyčių porų santykius, ne dėl per plataus vyro ir moters poros santykių reguliavimu.

„Matyt, kad taip, matyt, kad taip“, – patvirtino parlamentaras.

Dabar populiarus toks gyvenimo būdas, kai jauni žmonės – vyras su žmona – augina vaikus nesusituokę, ta praktika tokia paplitus ir yra tam tikrų iššūkių žmonėms taip gyvenant.

Tiesa, jis sakė nežinantis, ar L. Kasčiūno pasiūlytas projektas sprendžia vienalyčių porą bendro gyvenimo klausimą.

„Reikėtų pasigilinti į tą Lauryno Kasčiūno projektą, aš nesu taip detaliai įsigilinęs, negaliu dabar pakomentuoti. Bet tiek, kiek darbo grupė mūsų partijos viduje svarstė, tai sakė, kad dėl to varianto dar būtų galima diskutuoti“, – kalbėjo jis.

Kopijuoja KT šeimos sąvoką

„Valstiečių“ suburta šešėlinė vyriausybė šią savaitę pranešė priėmusi nutarimą, kuriuo ragina Seimą nesvarstyti šio projekto, kaip šeimos teisinio santykio sureguliavimo klausimų ir vietoje to pasiūlė sudaryti prielaidas spręsti tos pačios lyties asmenų turtinius, jų atstovavimo sveikatos priežiūros srityje ir panašius klausimus.

Anot LVŽS, toks sprendimas priimtas išklausius šešėlinės vyriausybės posėdyje dalyvavusių teisės, šeimos santykių ekspertų ir akademikų įžvalgų.

„Partnerystei apibrėžti kopijuojama 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarime suformuluota „šeimos“ sąvoka „šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – teigė gausiausios opozicinės partijos atstovai.

Pasak jų, įstatymo iniciatoriai vietoje žodžio „šeima“ įrašė žodį „partnerystė“ ir paliko visus Konstitucinio Teismo nutarime išvardintus „šeimos“ turinio ypatumus.

Šešėlinės vyriausybės teigimu, toks teisinis reguliavimas sukuria dviejų rūšių šeimas, viena kurių neturės galimybės įsivaikinti vaikus, tad bet kuriuo metu galės deklaruoti esanti diskriminuojama.

Tai reiškia, kad taip sukuriama prielaida homoseksualių asmenų poroms ginti savo teises teisme ir reikalauti įsivaikinimo.

„Tai reiškia, kad taip sukuriama prielaida homoseksualių asmenų poroms ginti savo teises teisme ir reikalauti įsivaikinimo“, – rašoma jų pranešime.

Projektą pateikė valdančiosios koalicijos ir LSDP atstovai

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Juo bus sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.

Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.

Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.

Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.

Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.

Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.

Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

„Aš iš tikrųjų galvoju, kad tas ginčas, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Tarybai – prezidentas ar premjerė, yra per ilgai užsitęsęs ir visiškai nereikalingas, mano supratimu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė ji.

„Sakyčiau, kad sureikšmintas dalykas, kuris nėra toks reikšmingas“, – teigė europarlamentarė.

Išrinktoji Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė teigė nesuprantanti, kodėl sudėtingu pandemijos laikotarpiu šis klausimas yra keliamas kaip vienas pagrindinių.

Vilija Blinkevičiūtė/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Iš tikrųjų, niekas nedraudžia prezidentui dalyvauti EVT posėdžiuose ir man labai keista, kad konservatoriai taip įsikibę ir jau vos ne pusę metų – tiek, kiek dirba, tą klausimą iškelia kaip vieną pagrindinių. Ir dabar, pandemijos laikotarpiu, kai yra begalės problemų, šitą klausimą kelti kaip vieną pagrindinių, man tikrai yra nesuprantama“, – sakė V. Blinkevičiūtė. 

Ji pabrėžė mananti, kad prezidentas Gitanas Nausėda EVT tinkamai atstovauja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos interesus.

„Todėl, kad jis yra išrinktas žmonių, todėl, kad jis žino tas problemas, kurios Lietuvoje yra. Ir lygiai taip pat, pasitardamas, pasikonsultuodamas, įsigilindamas, gali labai produktyviai atstovauti“, – tvirtino ji.

Pandemijos laikotarpiu, kai yra begalės problemų, šitą klausimą kelti kaip vieną pagrindinių, man tikrai yra nesuprantama.

Taip pat ji pažymėjo, kad dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje turėtų susitarti premjerė Ingrida Šimonytė ir G. Nausėda, tačiau, siekiant susitarimo, dialoge negali būti pikto tono ir nepagarbos.

„Man visiškai yra nepriimtinas tonas, kokiu tonu konservatoriai kalba su šalies prezidentu. Tikrai nelinkėčiau taip daryti valdančiajai partijai, o ieškoti sutarimų, susitikimų, kartais – kompromisų“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Konservatoriams ji palinkėjo susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms.

„Paklauskim Lietuvos žmonių ir jie tikrai pasakys, kad yra svarbesnių dalykų Lietuvoje, kuriuos turi spręsti Vyriausybė ir Seimas (...) begalės problemų ir jas pirmiausia reikia spręsti“, – teigė LSDP pirmininkė.

Premjerė I. Šimonytė šią savaitę pranešė raštu informavusi šalies vadovą apie savo poziciją dėl atstovavimo šaliai EVT. Ji teigė besilaikanti nuomonės, kad prieš kiekvieną tarybą vertinant darbotvarkę reikėtų susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės.

Susitarti dėl atstovavimo artimiausioje taryboje prezidentą ir premjerę trečiadienį paragino ir Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti, laimėję Seimo rinkimus.

Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.

Pirmadienį VAAT rašytine tvarka nagrinėjo jo skundą dėl pernai gruodį tuometinio laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos jam skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Kaip BNS informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius, šis skundas jau išnagrinėtas, sprendimą dėl jo tikimasi paskelbti birželio 14 dieną.

Ketvirtadienį tas pats teismas turėjo pradėti nagrinėti buvusio NVSC vadovo skundą dėl šios kadencijos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vasario pabaigoje jam skirto papeikimo ir sprendimo jį atleisti.

Šios bylos nagrinėjimas atidėtas iki birželio 2 dienos, nes Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigota pateikti valstybės tarnautojų vertinimo komisijos garso įrašą. Tai ministerija yra įpareigota padaryti pakartotinai, nes kartą įrašo jau nepateikė.

Būtent šios komisijos vertinimu remdamasis A. Dulkys ir atleido R. Petraitį iš pareigų. Pats buvęs tarnautojas teigia, kad komisija siekė su juo politiškai susidoroti, tiesa, pačios išvados jis neprašo panaikinti.

Pirmasis papeikimas už 11 teisės aktų pažeidimų

Pirmajame ginče nagrinėjamą įsakymą dėl papeikimo paskutinėmis darbo dienomis pasirašė laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Jame nurodoma, kad R. Petraitis neužtikrino, jog Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (ULSVIS) būtų tinkamai teikiama, atnaujinama ir tvarkoma informacija bei, apskritai, nevaldė šios sistemos.

„Šiuo metu dėl NVSC vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai, kuri gali kilti trukdant tinkamai naudotis sistema ir joje esančiais duomenims“, – teigiama pernai atlikto patikrinimo išvadose.

Kaip rašoma dokumente, R. Petraitis vienasmeniškai nevykdė įsakymuose įtvirtintų pavedimų ir įpareigojimų, nesilaikė numatytų terminų, savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė teisės aktų.

„Valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nėra galimas tik dėl vadovo neveikimo ir netinkamo veikimo. Taip užkertamas kelias kitoms institucijoms tinkamai naudotis sistema, kurios informacija labai aktuali ir reikalinga pandemijos valdymui, nėra sudaromos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS“, – rašoma vertinime.

Tarnybinė nuobauda skirta ir už tai, kad R. Petraitis laiku nepaskelbdavo dokumentų Teisės aktų registre, neužtikrino, kad NVSC tinkamai vykdytų užkrečiamųjų ligų profilaktiką, kontrolę ir funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūrą, netinkamai organizavo, kontroliavo bei planavo centro darbą, neužtikrino, kad NVSC darbe būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų bei kitus pažeidimus.

Pats R. Petraitis teigia, kad šie vertinimai buvo priimti nepagrįstai ir neteisėtai.

A. Dulkys NVSC vadovą atleido dėl nepatenkinamo vertinimo

Šios kadencijos sveikatos apsaugos ministras papeikimą tuometiniam NVSC vadovui skyrė po metų pradžioje atlikto jo veiklos patikrinimo, įvertinus Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų siūlymus po NVSC vadovo raštu gautų paaiškinimų dėl neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu.

Patikrinimo metu buvo nustatyti įvairūs R. Petraičio veiklos trūkumai, antrą kartą konstatuota, kad jis netinkamai  koordinavo ir organizavo centro veiklą.

„Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, tas pasireiškia netinkamu NVSC darbo organizavimu, kontroliavimu bei NVSC darbo planavimu. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet turi tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti įstaigoje esančius procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus ir kt.“, – rašoma dokumente.

Kovo 3 dieną A. Dulkys priėmė sprendimą R. Petraitį atleisti iš pareigų, remdamasis anksčiau atliktu jo veiklos vertinimu. Anksčiau ministras buvo raginęs NVSC patį pasitraukti iš pareigų, tačiau šis nesutiko.

Savo skunde R. Petraitis siekia panaikinti tiek A. Dulkio jam skirtą papeikimą, tiek atleidimą.

R. Petraitis: vertinimo komisija siekė politiškai susidoroti

Skunde R. Petraitis teigia, kad įsakymas dėl nepatenkinamo veiklos vertinimo priimtas tik nurodant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, tačiau jų nedetalizuojant, o tai, pagal Viešojo administravimo įstatymą, yra nepakankama motyvacija. Vien to, kaip rašoma skunde, užtektų įsakymo panaikinimui.

Buvęs NVSC vadovas taip pat nurodo, kad, kaip matyti iš jo veiklos vertinimo ataskaitos, visas užduotis jis įvykdė arba įvykdė iš dalies ir nėra nė vienos jų, kuri nebūtų įvykdyta.

Kalbėdamas, pavyzdžiui, apie užduotį mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę centre, R. Petraitis nurodė šią užduotį įvykdęs visa apimtimi – pernai gruodžio viduryje patvirtinęs NVSC vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimo tvarkos aprašą, įdiegęs naują vidaus kanalą bei pernai kovą patvirtinęs artimiausių dviejų metų korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, kurie vėliau buvo ir dar kartą atnaujinti.

Anot R. Petraičio, tai, kad vertinimo komisija neigiamai įvertino įvertino jo tarnybinę veiklą, rodo tik vieną – siekį politiškai su juo susidoroti.

Jis taip pat pažymi, kad svarbu įvertinti ir tai, su kokiais iššūkiais jis pernai susidūrė dėl „netikėtai pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos“, todėl, atsižvelgiant į tai, jo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama „ženkliai atlaidžiau“.

Skunde pabrėžiama, kad R. Petraitis į visas A. Dulkio pastabas turėjo logiškus ir pagrįstus paaiškinimus.

NVSC vadovybė metų pradžioje kritikos sulaukė dėl daugiau nei tūkstančio neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu. R. Petraitis tuomet teigė, kad situacija susidarė ne dėl įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

NVSC R. Petraitis vadovavo nuo 2017 metų, prieš tai metus jis buvo šio įstaigos direktoriaus pavaduotojas, dar anksčiau dirbo Vilniaus visuomenės sveikatos centre.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorė teigė, kad A. Paleckio ir D. Bertausko kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu surinktais duomenimis, Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, kratų metu rastais ranka rašytais, išplėšytais ir užtušuotais užrašais, dokumentais ir kitais duomenimis.

Anot V. Vidugirienės, D. Bertauskas savo kaltę pripažino viso proceso metu, jo parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, tuo tarpu, A. Paleckis savo parodymų versijas keitė priklausomai nuo naujausių bylų atsiradusių duomenų.

V. Jončo teigimu, prokurorė pabrėžė, kad abu kaltinamieji turėjo konkrečius sąrašus su Sausio 13-osios byloje dalyvaujančių teisėjų, prokurorų ir advokatų pavardėmis, apie kuriuos turėjo rinkti informaciją, todėl neabejotinai suvokė, kokį nusikaltimą daro ir, kad yra užverbuoti užsienio valstybės.

Kalbėdama apie D. Bertauską prokurorė teigė, kad jo išsamūs parodymai padėjo atskleisti šį sunkų nusikaltimą, todėl teismo prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. Paleckio atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – veikimas organizuotoje grupėje. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad nors ir teistumas jau yra išnykęs, buvęs politikas ir anksčiau buvo nuteistas už panašaus pobūdžio veiklą – SSRS agresijos Sausio įvykiuose neigimą.

Prokurorės baigiamąją kalbą sudarė 37 lapai teksto, kitame posėdyje birželio 22 dieną baigiamąsias kalbas sakys A. Paleckio advokatai Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis. Jie teigė turintys 31 ir 36 lapų apimties kalbas.

V. Jončo teigimu, pats A. Paleckis sakė, kad jo paskutiniajam žodžiui prireiks maždaug 25 minučių.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Tai yra pirmasis toks nutarimas, kuomet nusprendus, kad Seimas nepaisė ankstesnio KT nutarimo, antikonstituciniu yra pripažįstamas ne tik pats įstatymas, tačiau ir visi padariniai, kuriuos per dvejus metus jis sukėlė. Tai yra sprendimai, kurie buvo priimti remiantis šiuo įstatymu.

Anot KT, šįkart svarstytas, nuo 2019 metų birželio 13 dienos galiojęs reguliavimas, pagal kurį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, yra tapatus galiojusiam nuo 2015 metų, kuris dar 2017 metų gegužę buvo pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.

Nutarime pabrėžiama, kad parlamentas, antrą kartą priimdamas įstatymą, kuriuo įveikiama KT nutarimo galia, nepaisė Konstitucijos, paneigė Konstitucijos viršenybės principą, teisės viešpatavimo privalomybę bei valdžių padalijimo principą.

Lygiai prieš ketverius metus KT konstatavo, kad nustatant fizinio asmens bankroto institutą ir siekiant užtikrinti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą negalima paneigti Konstitucijoje įtvirtinto žalos atlyginimo principo bei teisingumo ir teisinės valstybės principų.

„Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo“, – tąkart pažymėjo Teismas.

Tuomet galiojusi tvarka, anot KT, sudarė prielaidas „žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos ir iš esmės išvengti pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą“.

Antrą kartą Teisme vertintas tapatus teisinis reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai remiantis tais pačiais argumentais ir atsižvelgiant į prieš ketverius metus priimtą sprendimą.

Kalbėdamas apie Seimo priimtą įstatymą KT pabrėžė jau anksčiau konstatavęs, kad draudžiama vėliau priimtais įstatymais nustatyti tokį reguliavimą, kuris jau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar, kuris nesiderina su Teismo nustatyta pagrindinio šalies įstatymo samprata.

„Konstitucinis draudimas įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią yra viena iš Konstitucijoje įtvirtintų jos apsaugos priemonių, skirtų Konstitucijos viršenybei ir teisės viešpatavimui užtikrinti“, – pažymėjo Teismas.

Anot KT, įstatymų leidėjams negali būti suteikta galimybė įveikti KT baigiamųjų aktų galią ir tol, kol Teismas vėl nustatys prieštaravimą Konstitucijai, nesivadovauti ja ir teise.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius tokį prieštaravimą Konstitucijai galima svarstyti ir dėl visų jo taikymo padarinių pripažinimo antikonstituciniais, tačiau būtina įvertinti visas galimas tokio retroaktyvaus taikymo pasekmes ir nustatyti, ar tai apskritai įmanoma, ar dėl to visuomenei ir valstybei nekiltų neproporcinga našta ir neatsirastų nepalankių padarinių.

„Šioje konstitucinės justicijos byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šio Konstitucinio Teismo nutarimo retroaktyvus taikymas būtų neįmanomas ar dėl tokio taikymo visuomenei ir valstybei tektų tokia našta, kuri būtų neproporcinga siekiui visiškai pašalinti antikonstitucinio akto padarinius, arba atsirastų su tokia našta susijusių itin nepalankių padarinių žmogaus teisėms ir laisvėms“, – konstatavo KT.

Nutarime tai pat pabrėžiama, kad nepritaikius nutarimo galiojimo visiems padariniams, „būtų sudarytos prielaidos nepaisyti Konstitucijos“ ir „paneigti konstitucinio teisingumo vykdymą, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės principus“.