Marius Eidukonis | KaunoDiena.lt

Prie vairo laiko atostogoms nėra

Prie vairo laiko atostogoms nėra
Karštis – ne draugas

Medikai tvirtina, kad karštis blaško dėmesį, sukelia fiziologinių nepatogumų, todėl transporto priemonių vairuotojai greičiau praranda savitvardą. „Karštą vasaros dieną vairuotojai greičiau susinervina ir tampa labiau pažeidžiami aplinkos dirgiklių. Labai sumažėja jų dėmesingumas – atsisėdę prie vairo sunkiau susikaupia, dažnai pažeidžia Kelių eismo taisykles, juos pradeda piktinti ir kitų vairuotojų elgesys. Vasaros metu, o ypač tada, kai termometro stulpelis perkopia 20 laipsnių padalą ir toliau kopia aukštyn, vairuotojus dar labiau pykdo stovėjimas spūstyse“, –pasakoja vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis. Jis pateikia ir paprastą pavyzdį. „Įsivaizduokite, kad po ilgos darbo savaitės penktadienio pavakarę išsiruošėte į pajūrį ar pailsėti prie kokio nors ežero ir sustojate spūstyje. Mintimis jūs jau nukeliavote, jau galvojote, kaip netrukus merksite kojas į gaivų vandenį, o čia nelaboji spūstis“, – sako vyras. Kai yra tokia situacija, pasak vairavimo instruktoriaus, pradedamos laidyti įvairiausios replikos kitiems vairuotojams, jeigu automobilyje yra ir keleivių, nepasitenkinimą pradeda reikšti ir jie, o visa tai provokuoja dar didesnį nepasitenkinimą, susierzinimą bei pyktį.

Pykčio protrūkiai vasarą dažniausiai kyla dėl perkaitimo, didesnės oro temperatūros, kuri didina nuovargį, nepatogumo jausmą ir irzlumą aplinkai. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažina ir galintį kilti agresyvų elgesį prie vairo, nes žmogus tiesiog geriau jaučiasi. Vairuotojams vasarą taip pat pravartu visada turėti vandens, kuris numalšintų troškulį, ypač žinant, kad yra tikimybė patekti į automobilių spūstis.

Atsipalaiduoti negalima

„Karštą dieną agresyvaus vairavimo sąlygos automagistralėse iš tiesų puikios. Automagistralėse labai daug vietos lėkti – jei žmogus jaučia neigiamas emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam lengviau spausti akceleratoriaus nei stabdžio pedalą“, – tvirtina ir psichologė Eglė Masalskienė. Ji priduria, kad supykusio vairuotojo organizme kaupiasi adrenalinas, kurį reikia išnaudoti, o stengiantis tai atlikti galima sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys rodo, kad vasarą Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, palyginti su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30 proc. Vienos draudimo kompanijos žalų statistika atskleidžia, kad automobilių avarijos sezono metu iš miesto gatvių persikelia į pajūrį, kurortinius miestelius bei didmiesčių rajonus – šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Vasarą avarijų, palyginti su pavasariu, padaugėja Molėtų (30 proc.), Zarasų (22 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, taip pat Druskininkų mieste (7 proc.). Didžiausias avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei du kartus bei Neringoje – beveik keturis kartus daugiau nei pavasarį.

Kodėl atsiranda tokia statistika? K.Povilaitis turi vieną ir aiškų atsakymą – atostogos ir poilsis. „Žmonės įsijungia atostogų režimą – labiau atsipalaiduoja, tampa nebe tokie atidūs detalėms. Žinoma, to reikia kiekvienam, bet vairuotojas niekada neatostogauja, tad ir sėdus prie vairo reikėtų išjungti atostogų režimą“, – vaizdžiai kalba vairavimo instruktorius. Jis atkreipė dėmesį, kad ir kurortinių miestų gatvės daugumai vairuotojų nėra pažįstamos, todėl atsiranda ir žioplinėjimo kelyje. „Reikia suprasti, kad tokių išsiblaškiusių atostogaujančių prie vairo vairuotojų yra ne vienas ir jų koncentracija konkrečioje teritorijoje labai išauga, tad natūralu, kad kyla ir daugiau avarinių situacijų“, – pastebi pašnekovas.

Neverta pyktis

Vieną aiškų patarimą, kaip išvengti avarinių situacijų vasariškame kelyje, rasti nelengva, bet abu pašnekovai išskyrė vieną, kuris, abiejų akimis, buvo svarbiausias – nusiteikimas, kad kelyje gali tekti užtrukti ilgiau. „Tikriausiai, jeigu žinotume, kad tam tikru metu atsidursime spūstyje, paprasčiausiai išvažiuotume anksčiau ar vėliau, tačiau to žinoti neįmanoma, tad jau patekus į spūstį nereikia bandyti šokinėti iš vienos juostos į kitą ar gudrauti važiuojant avarine juosta, nes taip tik didinsite įtampą ir sau, ir aplinkiniams“, – mintis dėsto K.Povilaitis. Ištinka grandininė pykčio reakcija, kai vienas gudrutis bando tokią spūstį apvažiuoti avarine juosta, o vėliau bando sugrįžti į bendrą eilę. Tuomet kiti sąžiningai spūstyje stovėję vairuotojai jaučia nepasitenkinimą tokiam gudručiui – bando privažiuoti iki priešais važiuojančio automobilio ir prasideda toks pasistumdymas. „Kai yra tokia situacija, verta prisiminti, kad mes nesame tie, kurie turi baudėjo teisę. Jeigu esate nepatenkinti vairuotojo elgesiu, nerenkite jam linčo teismo, apie nekultūringą elgesį galite pranešti policijos pareigūnams arba jį užfiksuoti ir tuomet medžiagą perduoti atitinkamoms tarnyboms“, – sako K.Povilaitis. Pasak vairavimo instruktoriaus, neverta laiko aukoti ginčams kelyje, kurie visiškai beprasmiai ir tik provokuoja kitų vairuotojų nepasitenkinimą.

Vairuotojas niekada neatostogauja, tad sėdus prie vairo reikėtų išjungti atostogų režimą.
Vasarai prie vairo reikia pasiruošti

Vasarai prie vairo reikia pasiruošti
Slidu ne tik žiemą

Pirmiausia, ką pastebi ne vienas vairavimu besidomintis specialistas, vairuotojai vasarą keliuose elgiasi daug drąsiau – važiuoja greičiau, lengviau ryžtasi lenkimo manevrui, labiau atsipalaiduoja prie vairo.

„Taip, vasarą ant kelio tikrai nebus plikledžio, prispausto sniego ar atsiradusių provėžų, bet asfaltas šiltuoju metų laiku taip pat gali būti slidus, o automobilis sunkiai valdomas“, – kalba vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Jis patarė atkreipti dėmesį į kelio ženklus, atsirandančius keliuose, kuriuose paklota nauja asfalto danga. Šalia tokių kelių statomi kelio ženklai, informuojantys, kad palijus kelio danga gali būti slidi. Taip nutinka todėl, kad ant naujos asfalto dangos labiau kaupiasi vanduo, todėl įvažiavus į tokį ruožą didesnė akvaplanavimo tikimybė, ypač tais atvejais, kai automobilis važiuoja su prastesnėmis vasarinėmis padangomis.

„Jeigu pajutote, kad įvažiavus į tokį ruožą automobilio vairas tampa laisvesnis – tarytum plaukia, lengvai atleiskite akceleratoriaus pedalą. Jokiu būdu nespauskite visa jėga stabdžių pedalo, nes automobilis gali tapti nesuvaldomas, be to, jei į tokį ruožą patekote automagistralėje ar greitkelyje, galite neįvertinti, kokiu greičiu link jūsų artėja iš paskos važiuojantis automobilis“, – perspėja A.Pakėnas.

Ilgametę vairavimo patirtį sukaupęs vyras tvirtino besistebintis vairuotojų elgesiu kai, net ir esant intensyviam lietui, jie nemažina greičio. „Lyjant lietui matomumas itin sumažėja, tad važiuoti tokiu pat greičiu kaip giedrą dieną neprotinga“, – kalba pašnekovas.

Svarbus ne vien automobilis

Dar vienas dalykas, svarbus ruošiantis kelionėms vasarą, – geras matomumas. Pilnas langų plovimo skysčio bakelis ir geri valytuvai užtikrins, kad būtinas matymo laukas bus skaidrus. A.Pakėnas pastebi, kad vasarą avarinių situacijų kyla ir dėl saulės. Neretai ji akina vairuotojus ne tik iš priekio (kaip vakarop važiuojant keliu Kaunas–Klaipėda), bet ir iš užpakalio. Tiek vienu, tiek kitu atveju padidėja susidūrimo galimybė.

Savo kelionės tikslą visi norime pasiekti kuo greičiau, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ir turime važiuoti greičiau.

„Jeigu vairuotojas saulės bus apakintas iš priekio, jis nepamatys kliūties, esančios priešais automobilį, bet tuomet, kai saulė šviečia į nugarą, labai suprastėja matomumas per galinio vaizdo veidrodžius, tad vairuotojas gali rizikingai rikiuotis ar atlikti lenkimo manevrą, kai kitas automobilis yra priartėjęs pernelyg arti jo“, – atkreipia dėmesį vairavimo instruktorius.

A.Pakėnas nutarė priminti ir kitą visiems žinomą ir dažnai kartojamą tiesą, kad žiemą keliuose važinėja beveik vien tik automobiliai, vasarą į kelius išrieda visi – dviratininkai, motociklininkai, važnyčiotojai, šalikelėse ganomi gyvuliai, tad atidumas ir pagarba kelyje vieni kitiems, tokie pat reikalingi kaip atsarginis ratas, vaistinėlė ir avarinio sustojimo ženklas.

„Savo kelionės tikslą visi norime pasiekti kuo greičiau, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ir turime važiuoti greičiau. Patarčiau suplanuoti laiką – išvažiuoti dešimčia minučių anksčiau, nei planavote, tuomet net ir atsiradus kažkokiems trukdžiams kelyje neprarasite daug laiko ir nesinervinsite, kad kažkur nespėjate“, – pasakojo A.Pakėnas.

Tvirtas pagrindas

Automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius atkreipė dėmesį, kad žiemą pakeitus pavasariui, o šį – vasarai daugelis vairuotojų pasikeičia automobilio ratus į didesnius. Žieminius R15 pakeičia R16 ar net didesni R17.

„Automobilis atrodo išvaizdžiau, tačiau dėl tokių pasikeitimų pakinta ir automobilio valdymas. Dėl didesnių ir platesnių ratų automobilis kitaip greitėja, kitaip elgiasi ir posūkiuose. Tad visuomet turime turėti galvoje, kad besikeičiant važiavimo sąlygoms, šiuo atveju net ir joms gerėjant, reikia nepamiršti, kad prisiminti savo įgūdžius tenka ir pačiam vairuotojui“, – įsitikinęs pašnekovas.

A.Pakėnas vairuotojams, kurie šiltuoju metų laiku keliauja į kaimiškas vietoves bei važiuoja žvyrkeliais, davė ir keletą patarimų, kaip elgtis tokiame kelyje. „Visuomet rinkitės labiau suplūktą kelio dalį – atsiradusias suspaustas tvirtas provėžas, tuomet išvengsite automobilio „plaukiojimo“, nes iš provėžų išstumtas smėlis ir akmenukai paverčia automobilį mažiau stabilų, tad jį gali sumėtyti ir nuslysite nuo kelio“, – primena pašnekovas.

Tiek A.Pakėnas, tiek ir J.Dereškevičius visiems vairuotojams priminė, kad, nepaisant iš pirmo žvilgsnio gerų eismo sąlygų, reikia būti kritiškesniems sau ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių renkantis saugų važiavimo greitį.
Neblaivūs vairuotojai – kelių teroristai 1

Neblaivūs vairuotojai – kelių teroristai 1
– Vairuojate ne vieną dešimtmetį. Kaip vertinate situaciją Lietuvos keliuose?

– Žvelgdamas į tai, kas dabar vyksta Lietuvos keliuose, matau ir daug teigiamų dalykų, ir daug neigiamų. Blogi dalykai, kuriuos išskirčiau, – žmonių neatsakingumas sėdant prie vairo. Į šių vairuotojų grupę patenka ir tie, kurie prie automobilio vairo sėda neblaivūs, ir tie, kurie viršija greitį, ir tie, kurie, ignoruodami Kelių eismo taisykles, kelyje elgiasi chuliganiškai. Vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad yra ir gražių dalykų, vykstančių mūsų gatvėse ir keliuose. Daugiau patirties sukaupę vairuotojai vis atlaidesni ir tolerantiškesni tampa tiems, kurie neturi pakankamai patirties prie vairo, linkę padėti tiems vairuotojams, kurie nėra vietiniai viename ar kitame mieste. Juk tokie maži dalykai, kaip šypsena prie vairo, atlaidus žvilgsnis ar leidimas kitam kolegai vairuotojui įvažiuoti į eismo srautą iš šalutinės gatvės prisideda prie pagarbos ir saugumo didinimo kelyje.

– Paminėjote ir blogus dalykus. Vienas jų – alkoholis.

– Taip, manau, kad su neblaiviais vairuotojais prie vairo turime kovoti pirmiausia. Miestuose matome aktyvų policininkų darbą – patikrinimus ir panašiai, tačiau kaimuose įvyksta didžiausios nelaimės ir, ko gero, jau nieko nebestebina, kai sulaikomas vairuotojas į alkotesterį įpučia kone dvi promiles. Turime tapti nepakantūs tokiam žmonių elgesiui. Girtas vairuotojas kelyje sėja mirtį – matome, koke padariniai laukia, kai jie, važiuodami nusipirkti dar kelių butelių alaus, sužaloja šeimų likimus. Matome, kad pasaulyje automobilius savo blogiems tikslams įgyvendinti naudoja teroristai, neblaivus žmogus prie vairo taip pat teroristas. Automobilis, kurį vairuoja nesuprantantis žmogus, tampa pavojingu ginklu.

Automobilis, kurį vairuoja nesuprantantis žmogus, tampa pavojingu ginklu.

– Kaip kovoti su tais, kurie net ir pavartoję alkoholio drįsta sėsti prie vairo?

– Manau, kad tas vairuotojas, kuris išgėręs ne vieną bokalą alaus sėsdavo prie vairo, nesusimąsto ir dabar. Jo negąsdina nei išaugusios baudos, nei gresianti baudžiamoji atskomybė. Stengdamiesi, kad toks elgesys išnyktų, turėtume rūpintis visų socialinių grupių švietimu – ypač tų, kurie gyvena kaimuose, nors tenka pripažinti, kad ir miestiečiai kartais sužiba, patikrinti policininkų.

– Negalime sakyti, kad vien tik alkoholis yra blogybė keliuose.

– Žinoma, tai ne vienintelė problema, tačiau alkoholio pavartojęs vairuotojas priima daug neadekvačių sprendimų – pirmiausia, sėda prie vairo, viršija greitį, neatsargiai manevruoja. Toliau į blogybių sąrašą įrašyčiau pervertintas galimybes.

– Kodėl žmonės pervertina savo galimybes prie vairo?

– Nutinka taip, kad žmogaus socialinis statusas pasikeičia – jis gali įsigyti naujesnį ir galingesnį automobilį, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, tačiau jo įgūdžiai suvaldyti automobilį nepagerėja. Apskritai mes neturime įpročio gerinti savo vairavimo žinias. Jeigu tam tikri specialistai nuolat tobulina žinias, tai vieną sykį pasimokę vairuoti, manome, kad to pakaks visam gyvenimui, bet taip nėra – automobiliai keičiasi, jų dinamika ir valdymas keičiasi, o mūsų įgūdžiai jau pasenę.
Dviratis – taip pat transporto priemonė 6

Dviratis – taip pat transporto priemonė 6
Mažėja neatsakingųjų

Jau keletą savaičių besitęsiantis kalendorinis pavasaris vairuotojus verčia būti vis atidesnius. Ne vien dėl to, kad po žiemos keliuose padaugėja duobių ir kiekvienas neatsargus dunkstelėjimas gali baigtis prakirsta padanga ar sulankstytu ratlankiu, tačiau šalia automobilių gatvėse šmėsčioja ir dviratės transporto priemonės – motociklai bei dviračiai. Motociklininkus vairuotojams pastebėti lengviau, o keliu važiuojantis dviratininkas neretai vis dar sunkiai pastebimas.

Kaip „Kauno dienai“ teigė vienos Kauno regione veikiančios įmonės vairuotojas Antanas Prunskis, dviratininkai pamiršta patys pasirūpinti savo saugumu.

„Matau, kai prieblandoje važiuojantis dviratininkas kelyje pasirodo ne tik be šviesą atspindinčios liemenės, bet ir be dviračio žibintų arba su itin prastai kelią apšviečiančiomis lemputėmis. Nesuprantu tokio jų neatsakingumo. Juk visi dabar piktinasi tais vairuotojais, kurie pamiršta įsijungti šviesas, o dviratininkas kelyje dar sunkiau pamatomas nei automobilis“, – kalbėjo daugiau kaip 30 metų vairavimo patirtį sukaupęs A.Prunskis.

Nepaisant to, kad pašnekovas negailėjo pastabų dviratininkams, jis džiaugėsi, kad neatsakingųjų dalis nėra tokia didelė. A.Prunskis teigė prisimenantis ir dviratininkų pasipiktinimo bangą, kai Kelių eismo taisyklėse (KET) buvo įtvirtintas reikalavimas važinėti su šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir įjungtais žibintas, tačiau šiandien vyras teigė pastebintis vis daugiau dviratininkų, supratusių šių pakeitimų svarbą.

„Neretai, važiuodamas keliu, su šviesą atspindinčia liemene pamatau ne tik dviratininkus, bet ir pėsčiuosius. Tokiems atsakingiems eismo dalyviams galiu tik padėkoti – jie saugo ir save, ir kitus. Juk nė vienas vairuotojas nenori sukelti avarijos“, – kalbėjo „Kauno dienos“ pašnekovas.

Jaučiasi saugiau

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys kaunietis Paulius Bakutis, kone visus metus dviračio nekeičiantis į jokią kitą transporto priemonę, pastebi, kad dviratininkų ir kitų eismo dalyvių santykiai kelyje yra pasikeitę į teigiamą pusę.

„Prieš gerą penkmetį dviratininkui reikėdavo kovoti dėl savo teisių kelyje, o šiandien to daryti jau nebereikia“, – apibendrino P.Bakutis. Pasak jo, tokius pokyčius lėmė tai, kad vis daugiau automobilių vairuotojų bent jau laisvalaikiu persėda ant dviračių ir taip patys pajaučia, ar sunku, ar lengva važiuojant dviračiu būti eismo dalyviu.

Tiesa, dviratininkas pripažino, kad atsirado ir nauja grupė vairuotojų, kurie mano itin gerai išmanantys KET ir galintys jas priminti kitam visais įmanomais būdais. „Man teko susidurti su situacija, kai mane aplenkęs automobilis sustojo priešais, o vairuotojas ėmė įrodinėti, kad aš neteisingai manevravau sankryžoje, nors po pokalbio išsiaiškinome, kad neteisus buvo jis“, – pasakojo P.Bakutis.

Vyras tvirtino, kad tiek dviratininkams, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojams, prieš puolant kaltinti kitą vairuotoją padarius kokį nors KET pažeidimą, reikėtų pasvarstyti, ar pats padarė viską pagal KET.

Paklaustas, į ką patartų atkreipti dėmesį vairuotojams pavasarį, kai keliuose padaugėja dviratininkų, P.Bakutis teigė esąs įsitikinęs, kad dviratininkų skaičiaus padidėjimas gatvėse greičiau vizualus.

„Paprasčiausiai vairuotojai per žiemą juos atprato matyti greta savęs, o kad per žiemą itin išaugtų dviratininkų skaičius, nepasakyčiau. Taip jau yra mūsų šalyje, kad šaltuoju metų laiku į gatves išrieda vos vienas kitas dviratininkas, automobilius garažuose palieka ir garbesnio amžiaus vairuotojai, tad pavasarį eismas darosi sudėtingas ne tik dėl dviratininkų, bet ir dėl apskritai padidėjusio transporto priemonių skaičiaus gatvėse“, – mintimis dalijosi dviratininkų bendrijos narys.

Pagrindinis jo patarimas visiems eismo dalyviams – per daug nesimėgauti pavasarine saule prie vairo ir stebėti aplinką.

Svarbus kaip pedalai

Vienos Kaune veikiančios dviračių parduotuvės vadovas Edvinas Paulauskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad dviračiu dažniausiai važinėja nuo Kauno į Vilkiją ir pastebi vieną labai ydingą automobilių vairuotojų bruožą.

Šalmo nauda įsitikinau pats, kai patekau į avariją – mane parbloškė automobilis, aš kritau, trenkiausi galva į asfaltą. Šalmas, žinoma, skilo, tačiau galva liko apsaugota.

„Vairuotojai neapgalvoja lenkimo manevro. Neretai ryžtasi lenkti, nors ir mato, kad priešais atvažiuoja dviratininkas. Kyla labai daug rizikos – dviratininkas dažniausiai važiuoja akis nuleidęs žemyn, nes jam reikia stebėti kelią ir lenkiantį automobilį pamato gana vėlai, tad kyla pavojus, kad dviratininkas dėl staigaus atvažiuojančio automobilio vėjo gūsio gali nesuvaldyti dviračio arba gali labiau nutolti nuo dešinio kelkraščio, norėdamas apvažiuoti kliūtį. Tokio susidūrimo padariniai dviratininkui būtų katastrofiški. Nes atliekant lenkimo manevrą automobilio greitis padidėja mažiausiai 10 km/val., o užmiesčio keliuose, kur automobiliai važiuoja vidutiniškai 90 km/val. greičiu, tai labai daug“, – pasakojo E.Paulauskas.

Todėl jis atkreipė ir pačių dviratininkų dėmesį, kad reikėtų važiuoti ne tik su tvarkingu dviračiu, bet ir dėvėti šalmą.

„Šalmo nauda įsitikinau pats, kai patekau į avariją – mane parbloškė automobilis, aš kritau, trenkiausi galva į asfaltą. Šalmas, žinoma, skilo, tačiau galva liko apsaugota. Jeigu būčiau be šalmo, tikriausiai šiandien šios istorijos jums nepasakočiau“, – gyvenimiška patirtimi dalijosi pokalbininkas. E.Paulauskas teigė primygtinai rekomenduojantis kiekvienam su dviračiu išriedančiam į gatvę turėti šalmą. „Dviratininkui šalmas būtinas, kaip ir slidininkui. Esant tinkamoms sąlygoms net ir su neįmantriausiu dviračiu galima lengvai pasiekti 40 km/val. ar didesnį greitį. Jeigu esant tokiam greičiui nesuvaldysite dviračio, galite tikėtis liūdnų pasekmių, o jeigu dar važiuojate bendro naudojimo keliu, rizika išauga keleriopai“, – pasakojo E.Paulauskas.
Tiesia ukrainiečiams kelią į ateitį

Tiesia ukrainiečiams kelią į ateitį
Kilni misija

Lietuvoje šią savaitę lankosi trečioji dvidešimties 12–17 metų paauglių grupė iš karo apimtų Rytų Ukrainos regionų. Moksleivių grupė iš Donecko regiono dalyvauja Lietuvos ir Švedijos finansuojamame projekte „Parama nuo konflikto nukentėjusiems Rytų Ukrainos regionams švietimo srityje: kelyje į pokyčius“. Moksleiviams buvo surengti emocinių-socialinių įgūdžių ir kompetencijų praktiniai užsiėmimai, jie susitiko su savo bendraamžiais iš lietuviškų mokyklų, lankėsi Seime ir Ukrainos ambasadoje Lietuvoje, leido laiką su lietuvių šeimomis. Šeimos ukrainiečiams parengė skirtingas programas – vieni surengė po keletą judrių užsiėmimų judriems sportiškiems vaikinams, kiti nuvežė vaikus į Druskininkus, nemaža dalis vaikų galėjo apžiūrėti sostinės senamiestį važinėdami riedžiais. Likusi dienos dalis buvo skirta betarpiškam bendravimui su bendramžiais.

Apskritai Lietuva daug prisideda padėdama Ukrainai modernizuoti savo švietimo sistemą. Ne kartą Ukrainoje lankėsi specialistai iš Lietuvos, kurie ukrainiečiams patarė, kokių veiksmingų priemonių imtis, o atvykę ukrainiečiai sėmėsi patirties iš lietuvių. Lietuvos patirties ir paramos svarbą ne kartą akcentavo patys ukrainiečiai.

Susitikęs su vaikais Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vylėsi, kad jau artimiausiu metu vaikai galės gyventi ir mokytis ramioje ir jiems palankioje aplinkoje. Kalbėdamas apie projekto svarbą „Kauno dienai“, ministras tvirtino, kad labai svarbu, jog šiame projekte didžiausias dėmesys skiriamas vaikams. „Lietuvai svarbu parodyti, kad sunkiu metu ji palaiko Ukrainą. Svarbu, kad tai pajustų žmonės. Geriausiai tokius dalykus jaučia vaikai – jie yra savotiški tarpininkai ir ambasadoriai, skleidžiantys gerą nuotaiką ir į savo šalį parvažiuosiantys su žinia, kaip galima gyventi“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministras itin džiaugėsi, kad šiame projekte Lietuva dalyvauja kartu su svarbia partnere Švedija. „Plėtojant tokius projektus, labai svarbu turėti rimtus partnerius, kurie giliai supranta tokio projekto tikslą. Džiaugiuosi, kad mūsų idėjas palaiko Švedija“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Ministras pažymėjo, kad Lietuva deda daug pastangų siekdama visokeriopai padėti Ukrainai, ragindama partnerius prisidėti prie paramos Ukrainai teikimo.

Svarbūs mainai

Šiek tiek daugiau nei mėnesį Lietuvoje besidarbuojanti Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist specialiai iš naujo suplanavo savo dienotvarkę, kad galėtų bent keliolika minučių pabendrauti su šiais jaunuoliais. „Labai džiaugiuosi dalyvaudama šiame susitikime. Dar vos mėnuo, kai aš darbuojuosi Lietuvoje, tačiau šis projektas sulaukia didelio dėmesio ir paramos ne tik ambasadoje, tačiau ir pačioje Švedijoje“, – teigė ambasadorė. Ji atkreipė dėmesį, kad būtina vaikams parodyti, jog mes juos palaikome ir esame pasirengę padėti. „Vaikai supranta, kokiu sudėtingu laiku gyvena, o mes suprantame, su kokiais sunkumais jie susiduria, todėl turime jiems parodyti, kad jie nėra vieni“, – kalbėjo M.Ch. Lundqvist.

Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Volodymyro Jacenkivskio teigimu, labai svarbu, kad apie tai, kaip gyvename, galime ne tik šnekėti, tačiau ir parodyti. „Vaikai yra mūsų ateitis. Šioje grupėje esantys vaikai itin talentingi ir jau dabar aš džiaugiuosi matydamas, kokia ateitis laukia Ukrainos: šie vaikai – būsimi Ukrainos lyderiai“, – kalbėjo V. Jacenkivskis.

Ambasadorius tikino, kad projektas „Parama nuo konflikto nukentėjusiems Rytų Ukrainos regionams švietimo srityje: kelyje į pokyčius“ nėra vienpusis judėjimas, kai atvykę vaikai sulaukia tik rūpesčio iš Lietuvos, kartu vyksta kultūriniai mainai. „Aš tikiu, kad visos pažintys, užsimezgusios šio trumpo vizito metu, rutuliosis toliau ir peraugs į glaudų ryšį ir tarp žmonių, ir tarp šalių. Aš noriu, kad šie vaikai ne tik žinotų, kas yra Lietuva, tačiau kartu suprastų, kad Ukrainos ir Lietuvos istorijoje labai daug įvykių, kurie susipynę tarpusavyje ir svarbūs tiek vienai, tiek kitai šaliai“, – kalbėjo V.Jacenkivskis.

Džiaugiasi priėmimu

Į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos neslėpė džiaugsmo ne tik dėl to, kad gavo progą savaitę praleisti ne mokyklos suole, tačiau ir tuo, kiek naudingo ir svarbaus jie sužinojo viešnagės metu. „Jaučiamės labai pakylėtai. Esame apimti euforijos“, – „Kauno dienai“ tvirtino 14–15 metų merginos, nepagailėjusios nė vieno gražaus žodžio apie lietuvius ir sutikimą mūsų šalyje. „Mes norime sužinoti vis daugiau ir daugiau, kuo dažniau bendrauti su žmonėmis ir susirasti draugų. Pastebėjome, kad lietuviai, bendraudami su mumis, labai stengiasi mus suprasti, mums padėti. Apskritai nesitikėjome, kad būsime priimti su tokia meile ir šiluma. Smagu, kad atvykęs į kitą šalį gali jausti palaikymą ir joje surasti bendraminčių“, – sakė kalbinti vaikai iš Ukrainos.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė Jolanta Markevičienė pasakojo, kad apsikeisdami nuomonėmis po vizito Lietuvoje visi be išimties vaikai kalbėjo, kad tai buvo geriausia jų gyvenimo savaitė, kuri juos įkvėpė keistis pačius ir tikėjimo, kad Ukrainoje taip pat gali įvykti pokyčiai. „Vienas iš projekto pranašumų, kad į svečių programą aktyviai įsitraukė jų bendraamžiai Lietuvoje. Dalyviai susidraugavo, kartu leido laisvą laiką, aprodė jiems Vilnių“, – pasakojo J. Markevičienė.

Projektas finansuojamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos ir Švedijos instituto lėšomis. Projektą įgyvendina Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su už švietimą atsakingomis Kijevo, Luhansko ir Donecko sričių institucijomis.

DAUGIAU