Skolinamasi kiek dažniau, bet apgalvotai

Gyventojų, pasiskolinusių daugiau negu tūkstantį eurų pirkiniui, išskyrus būstą, per metus padaugėjo nežymiai. Šiemet skolinęsi tokią ar didesnę sumą nurodė 38 proc. apklaustųjų, pernai – 34 procentai. Pagrindinė institucija pasiskolinti pinigų tebėra bankas: į jį kreipiasi daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustųjų. Iš draugų ar pažįstamų skolinasi 37 proc., kone penktadalis (23 proc.) naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis.

Sprendimą skolintis gyventojai priima gerai jį apgalvoję. Pusė apklaustųjų (50 proc.) pirmiausia kreipiasi į savo banką. Dar beveik tiek pat (48 proc.) ieško informacijos ir lygina skolinančias bendroves. Tik 3 proc. priimdami šį sprendimą pasikliauja reklama.

Vertindami savo skolinimosi patirtį, 48 proc. besiskolinusių gyventojų teigia priėmę gerai apgalvotą ir racionalų sprendimą, kuriuo džiaugiasi. Bemaž trečdalis (29 proc.) skolinosi, nes neturėjo kitos išeities, bet ateityje ketina to vengti. Penktadaliui (19 proc.) tai buvęs nei geras, nei blogas sprendimas.

Kaip ir praėjusiais metais, lietuviai dažniausia vartojimo paskolas ėmė automobiliui įsigyti (51 proc.), taip pat būstui atnaujinti ar remontuoti (33 proc.), buitinei technikai įsigyti. Iš gyventojų, kurie nors kartą skolinosi tūkstantį ir daugiau eurų ne būstui įsigyti, 9 proc. tai darė norėdami padengti turimas skolas. Palyginti su 2018 metais, šiam tikslui besiskolinančių gyventojų šiais metais sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi besiskolinančių degančioms finansinėms problemoms spręsti skaičius mažėjo, ir tai nuteikia optimistiškai.

Mažėja diskomforto

Kita vertus, kai kurie rodikliai liudija, kad visuomenės nuostatos skolinimosi atžvilgiu tampa kiek laisvesnės. Planuodami didesnius pirkinius dauguma (50 proc.) apklaustųjų vis dar linkę tokiam pirkiniui pirmiausia susitaupyti. Tačiau palyginti su 2018 metais, tokių respondentų yra pastebimai mažiau. Kad taupyti didesniems pirkiniams yra priimtiniau negu skolintis, pernai teigė 64 proc. gyventojų.

Kartu gerokai ūgtelėjo gyventojų, linkusiųjų daiktą nusipirkti dabar ir mokėti už jį vėliau, dalis. Praėjusiais metais pirmenybę skolinimuisi, o ne taupymui teikė 28 proc. gyventojų, o šiemet – net 42 procentai.

Kone pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų nemėgsta būti skolingi: 65 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems labai svarbi galimybė paskolą nemokamai grąžinti anksčiau. Kaip ir pernai, daugeliui gyventojų svarbi galimybė tartis dėl paskolos atidėjimo ar termino pratęsimo nutikus nenumatytiems dalykams. Taigi panašu, kad gana daug gyventojų suvokia galimą vartojimo paskolų riziką.

Kita vertus, palyginti su 2018 metais, gerokai mažiau žmonių paskolą laiko didele psichologine ar moraline našta. Tokiam teiginiui šiemet visiškai pritarė 36 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo net 52 procentai. Taigi gyventojai vis labiau linkę įsigyti šiandien ir mokėti rytoj, o mintis apie vartojimo paskolą kelia vis mažesnį diskomfortą.

Užsimiršti nevertėtų

Tokie rodikliai rodo augantį gyventojų optimizmą, kuris kyla ne be pagrindo. Ir pernai, ir šiemet sparčiai kilo darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis augo daugiau negu 9 proc., o dėl mokesčių reformos ir sumažėjusios mokestinės naštos šių metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 14,6 proc. didesnis negu pernai. Taip pat per metus dar sumažėjo ir nedarbas šalyje. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, žinoma, yra palanki žinia ekonomikai, nes leidžia tikėtis toliau augsiančio vartojimo masto šalyje.

Tačiau ne į tai labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, stebint kylantį optimizmą. Būtina atsiminti, kad ūkio raida vyksta ciklais, taigi ekonomika ir pajamos ne tik visuomet kyla, bet kartais ir krinta. Todėl nuotaikai gerėjant ir augant pajamoms, labai svarbu stengtis dalį jų atidėti, juolab kad dėl gana vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje kitąmet ir Lietuvos ūkio raidos rodikliai, prognozuojama, bus kuklesni. SEB banko ekonomistai tikisi, kad Lietuvos ekonomika šiemet paaugs 3,2 proc. kitąmet 2,4 procento.

Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą SEB banko užsakymu šių metų balandžio–gegužės mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi daugiau negu tūkstantį vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

Daugeliu atvejų keliaujant į užsienį grynųjų pinigų vežtis su savimi nebėra reikalo – net ir atokiose pasaulio šalyse populiarėja atsiskaitymas kortele, o prireikus grynųjų pinigų galima jų pasiimti ir vietoje iš bankomato. SEB banko klientai jau gali naudotis jiems pagal paslaugų planą priklausančiu nemokamu grynųjų pinigų limitu imdami jų iš bet kurio pasaulio bankomato. Taigi jiems keliaujant į užsienį nebėra reikalo vietine valiuta pasirūpinti iš anksto: neviršydami nustatyto limito, pavyzdžiui, 550 eurų, jie gali be papildomų mokesčių bankui išsigryninti pinigų ir Lietuvoje, ir bet kurioje užsienio šalyje.

Pastaruoju metu ne euro zonos valstybėse atliekant operacijas bankomate ar naudojantis kortelių skaitytuvu, neretai teiraujamasi, kokia valiuta, vietine ar eurais, išskaičiuoti pinigus iš kortelės. Jei prireikia pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti, verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų finansiškai naudingiau rinktis galimybę mokėti ne eurais, o vietine valiuta. Užsienyje atsiskaitant VISA ar „Mastercard“ kortelėmis, mokėjimo suma yra keičiama į eurus pagal „VISA Europe“ ar „Mastercard International“ nustatytą valiutos keitimo kursą, kurį bet kada galima patikrinti šių įmonių interneto svetainėse. Prie jo taip pat priskaičiuojamas banko nustatytas valiutos keitimo mokestis. Tačiau pasirinkus atsiskaitymą eurais valiutą keičia prekybos vietą aptarnaujantis bankas, kuris nustato ir valiutos keitimo kursą, ir keitimo mokestį. Kortelės turėtojas kurso iš anksto žinoti ir palyginti negali.

Banko kortelę į kelionę pravartu pasiimti ne tik kaip patogią, visame pasaulyje priimamą atsiskaitymo priemonę. Dauguma kredito kortelių jos turėtojui ir kartu keliaujantiems šeimos nariams be papildomų mokesčių suteikia dar ir kelionės draudimą. Kad ištikus nelaimei juo būtų galima pasinaudoti, užtenka turėti aktyvią kortelę, nėra privalu ja būti susimokėjus už kelionės bilietus.

Be to, jei jau susiruošėte į tolimą užsienio šalį, verta pasitikrinti, ar ji nepatenka į sąrašą valstybių, kuriose taikomi prevenciniai atsiskaitymo kortele apribojimai. Tarp tokių šalių, kuriose statistiškai dažniau atliekamos neteisėtos operacijos kortelėmis, yra JAV, Tailandas, Indija, Australija, kt. šalys. Apribojimai banko kortelės turėtojui taikomi automatiškai bandant šioje šalyje naudotis kortele. Taip siekiama užkirsti kelią galimoms neteisėtoms operacijoms mokėjimo kortele ir apsaugoti klientų pinigus. Apribojimų nustatymus banko klientai gali išjungti (arba įjungti) ir patys, naudodamiesi mobiliąja banko programėle arba interneto banku. Išjungti apribojimų funkciją galima ir bet kuriuo paros metu paskambinus į banką.

O kad liktų tik malonūs kelionės įspūdžiai, kad ir kur nuvyktumėte, pravers keli paprasti patarimai. Leidžiantis į ilgesnę užsienio kelionę verta su savimi turėti bent dvi korteles. Vieną iš jų pažeidus, pavyzdžiui, netyčia sulaužius, palikus bankomate ar pametus, atsarginė kortelė padėtų įveikti šį nesklandumą ir nelikti be galimybės atsiskaityti. Kortelių PIN kodus reikėtų saugoti atmintyje, o ne nešiotis užrašytus kartu su kortelėmis. Be to, saugoti PIN kodą reikia ir įvedant jį bankomate ar elektroniniame kortelių skaitytuve – pridenkite jį kita ranka taip, kad niekas kitas jo negalėtų pamatyti ir įsiminti. Taip pat neleiskite, kad aptarnaujantis personalas išsineštų jūsų kortelę į kitą patalpą – atsiskaitymo operacijos turi būti atliekamos jums matant.

Šių saugumo rekomendacijų svarbu laikytis net ir tada, jei neketinate vykti į tolimus kraštus, o tiems, kas jau kraunasi lagaminus, linkime saugių ir įdomių kelionių.

Tą rodo ir „Huracán Coffee“ kavinių tinklo pavyzdys. Jų drąsus sprendimas nebepriimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sukėlė kone cunamį kritikos ir abejonių, ar šis žingsnis nėra pernelyg ankstyvas. Suprask, mūsų visuomenė pernelyg pripratusi prie grynųjų pinigų ir klientas nesupras, jei už kavos puodelį nebegalės atsiskaityti metalu. Praėjo mėnuo ir verslo savininkai sprendimo nesigaili – klientų nesumažėjo, o privalumų daug: visi atsiskaitymai vyksta skaidriai ir sklandžiai elektroninėje erdvėje, finansus tvarkyti tapo paprasčiau, sumažėjo žmogiškosios klaidos rizika. Tai patogu ir klientams, kurie vertina aptarnavimo greitį. Atsiskaityti bekontakte kortele užtrunka vos kelias sekundes.

Visuomenės be grynųjų pinigų idėja gali atrodyti utopinė, tačiau Švedijos pavyzdys rodo, kad tai nėra neįmanoma. Šioje šalyje 80 proc. mokėjimo operacijų atliekama elektroniniu būdu. Ženklų, rodančių, kad atsiskaityti kortelėmis negalima, ten nepamatysite ‒ problema gali tapti nebent atsiskaitymas grynaisiais pinigais, nes būtent jų daugelyje vietų nepriima. Elektroninis atsiskaitymas Švedijoje toks paplitęs, kad kortele paaukoti galima net bažnyčioje, o atsiskaityti monetomis ir banknotais perkant autobuso bilietus nebegalima. Tokia sistema džiaugiasi ne tik gyventojai, bet ir turistai, nes nebereikia lakstyti ir ieškoti valiutos keitimo punktų. Šalis vis daugiau atsisako grynųjų pinigų. Švedijos centrinio banko vertinimu, paskutiniai banknotai iš apyvartos gali būti išimti iki 2030 metų.

Akivaizdu, kad ne technologijų trūkumas, o klaidingi įsitikinimai trukdo perimti naujoves ir greičiau vytis pažangesnes šalis.

Aišku, Švedija šį procesą pradėjo gerokai anksčiau negu Lietuva. Statistinis Lietuvos gyventojas savo piniginėje vis dar nešiojasi vidutiniškai 57 eurus, rodo Europos Centrinio Banko duomenys. Mūsų šalyje grynaisiais pinigais atliekamos trys mokėjimo operacijos iš keturių, bet situacija keičiasi. Kortelių skaitytuvų nuolat daugėja. Vien tarp SEB banko verslo klientų per pastaruosius penkerius metus dvigubai padaugėjo įmonių, turinčių kortelių skaitytuvus.

Akivaizdu, kad ne technologijų trūkumas, o klaidingi įsitikinimai trukdo perimti naujoves ir greičiau vytis pažangesnes šalis. Gyventojai, turintys mokėjimo kortelę, bet atsiskaitantys grynaisiais pinigais, dažniausiai pasiteisina, kad taip jie gali žinoti tikslų pinigų likutį. Tačiau savo sąskaitos likutį ir paskutines atliktas operacijas galima pasitikrinti bet kur akimirksniu – tereikia atsidaryti savo banko mobiliąją programėlę ar prisijungti prie interneto banko. Informaciją apie atliktą atsiskaitymą, sąskaitos pokytį ir jos likutį klientas realiuoju laiku gali gauti ir užsisakęs pranešimo paslaugą. Mobiliąja programėle besinaudojantiems klientams pranešimai yra nemokami.

Galbūt lūžio tašku link visuomenės be grynųjų pinigų taps Vilnius. Didžiausią skaičių gyventojų turintis miestas daro įtaką ir likusiai Lietuvai, tad čia išpopuliarėję elektroniniai atsiskaitymai turėtų paskatinti pokyčius ir kituose šalies regionuose. Jau minėtas „Huracán Coffee“ tinklas daugiausia kavinių taip pat turi Vilniuje, tačiau reikia tikėtis, kad jų sprendimas atsisakyti grynųjų pinigų plis ir į kitus verslo sektorius bei šalies regionus.

Kodėl mums turi rūpėti tapti visuomene be grynųjų pinigų? Nes dėl to laimi visi – finansinės operacijos vyksta greičiau ir paprasčiau, klientai ir aptarnaujantis personalas sutaupo daug laiko, nereikia rūpintis grynųjų saugojimu ir gabenimu, o šalies ekonomika tampa skaidresnė.