Kaip portalą kauno.diena.lt informavo Kauno policijos atstovas, rugsėjo 17 d. 17.43 val. gautas pranešimas, kad ant Vytauto Didžiojo tilto stovi maždaug 20 metų mergina, jos elgesys kelia įtarimų.

Netrukus kitas liudininkas pranešė, kad mergina jau nukrito. Kaip teigė policijos atstovas, į vietą atvykę gelbėtojai greitai sureagavo ir merginą ištraukė.

Tačiau su tokia policijos versija nesutinka liudininkai, stebėję visą įvykių sūkurį. Jie teigia, kad merginą iš vandens ištraukė visai ne gelbėtojai.

Kaunietė Kristina Vonžutė – viena liudininkių. Ji dirba vestuvių dekoratore, tad prieš atsitinkant nelaimei, laukė atplaukiančio laivo, kurį turėjo papuošti vestuvėms.

Kristina sėdėjo savo automobilyje netoli prieplaukos, kai pamatė vandenyje plūduriuojančią ir srovės nešamą merginą.

„Lijo. Iššokau iš mašinos ir atbėgusi prie krašto pradėjau šaukti: „Ar viskas gerai?“. Išgirdau atsakymą, kad ne. Tada prie manęs atbėgo moterys, išgirdusios, kad rėkiu žmogui vandenyje. Jos pasakė, kad iškvies tarnybas“, – pasakojo Kristina.

Jis priplaukė iki moters ir ją partempė į krantą. Tik tuo metu atvažiavo tarnybos.

Tuomet ji leidosi bėgti palei srovės nešamą merginą, kol už kelių šimtų metrų pamatė atplaukiantį laivą.

„Bet laivas merginos nematė. Pradėjome rėkti ir mojuoti rankomis, kad laivas sustotų. Tik likus 100 metrų kapitonas pamatė merginą. Staigiai metėsi į šoną, išmetė du gelbėjimosi ratus“, – prisiminė Kristina.

Tada vienas vyras, esantis laive, nusimetė drabužius ir įšoko į vandenį.

„Jis priplaukė iki merginos ir ją partempė į krantą. Tik tuo metu atvažiavo tarnybos“, – tvirtino pašnekovė.

Pasak jos, gelbėtojai tik padėjo iškelti merginą ir ją vadavusį vyrą iš vandens.

Per nelaimę mergina nesusižalojo, tačiau labai sušalo, todėl buvo išvežta į gydymo įstaigą.

Įžvelgė moterų diskriminaciją

Internautai dalijasi „Downtown Food Hall“ reklama, kurioje matyti dešrelę burnoje laikantis žmogus. Šalia – užrašas: „Apžiok dešrą iš ryto“. Nors iš tiesų reklama kviečia pusryčiauti, šūkis skamba dviprasmiškai – galbūt tai nuoroda į seksualinį kontekstą? Pasipylė nemažai komentarų, esą reklama – jei ne diskriminacinė ir žeminanti moteris, tai tiesiog nepadori.

„Plakate – ne vyro akys, juk akivaizdu. Juokai juokais, bet mūsų šalies moterų seksualinio ar kito išnaudojimo statistika kalba pati už save. Vyrai mąsto būtent taip, kaip matote reklamoje. Ar tai gali patikti? Ne“, – komentavo anonimė.

„Žiūriu ir netikiu… Vėl žiūriu… Vėl netikiu“, – nuomonę reiškė Donata.

„Blogai“, – trumpai apibendrino Inesa.

„Seksualiniai dalykai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Reklama tiesiog vulgari ir tiek“, – savo nuomonę dėstė Agnė.

Dešras apžioja ir vyrai, ir moterys, tai nemanome, kad kažką diskriminuojame.

Vis dėlto kai kurie internautai reklamoje neįžvelgė nieko bloga.

„Provokuojantis humoras ir tiek“, – rašė Ramunė.

„O kas čia blogai?“ – nesuprato ir Laura.

Su kritika nesutinka

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su „Downtown Food Hall“ atstovais. Jie teigė, kad reklamos idėja – paprasta.

„Nestandartiniai pusryčiai. Reklama atitinka pačius pusryčius. Užrašas gal ir gali būti suprastas dviprasmiškai, bet argi tai blogai? Mes džiaugiamės, jog įvairios formalios ir neformalios grupės domisi ne tik mūsų maistu, bet ir komunikacija“, – rašė maisto erdvės atstovai.

Vis dėlto, pasak atstovų, nors plakate matomo žmogaus blakstienos padažytos, tai dar nereiškia, kad čia vaizduojama moteris.

„Ten nėra moteris, ten dantys ir akys. Mums tai nėra panašu į moterį. O dešras apžioja ir vyrai, ir moterys, tai nemanome, kad kažką diskriminuojame“, – trumpai komentavo jie.

Pašnekovai taip pat nesutiko, kad reklama – nepadori, nors pripažino, kad ji gali būti suprasta dviprasmiškai. Jie žadėjo, kad į klientų nuomonę bus atsižvelgta.

Panašu į lytinį aktą

Vyrai mąsto būtent taip, kaip matote reklamoje. Ar tai gali patikti? Ne.

Ar reklama tikrai diskriminuojanti, sprendžia specialistai. Susisiekus su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, šie pripažino, kad užrašas „Apžiok dešrą iš ryto“ gali pasirodyti vulgarus ir tam tikrais atvejais buitinėje kalboje referuoti į lytinį aktą. Visgi to vadinti diskriminacija specialistai neskubėjo, mat reklama esą nebyloja, kad viena lytis pranašesnė už kitą.

„Iš tokių stereotipiškai moterims priskiriamų išvaizdos detalių kaip padažytos lūpos ir akys, galima daryti prielaidą, kad plakate yra vaizduojama moteris. Visgi, aptariamos reklamos turinio vertinimas, mūsų nuomone, yra labiau sietinas su pačios reklamos atitiktimi moralės ir padorumo principams nei su lyčių lygybe“, – teigė tarnybos visuomenės informavimo specialistė Aušrinė Smilgytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasiūlė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) – esą pagal Reklamos įstatymo reikalavimus, ji privalo būti padori, nežeminti visuomenės moralės principų, žmogaus garbės ir orumo. Tyrimus dėl tokių pažeidimų įgaliota atlikti būtent VVTAT. Portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė ir su jais. Specialistų nuomone, reklamą vertinti sunku.

„Moralės, etiškumo bei kiti klausimai, susiję su vartotojo subjektyviu jam pateikiamos informacijos vertinimu, nėra konkrečiai reglamentuoti teisės aktais. Kiekvienas vartotojas tokio pobūdžio reklamą vertina itin subjektyviai“, – aiškino tarnyba.

Jie pripažino, kad užrašas „Apžiok dešrą iš ryto“ gali būti vartotojų suprastas nevienareikšmiškai, tačiau negalima objektyviai teigti, kad tai – nepadoru.

„VVTAT vertinimu, bendrovė ateityje skleisdama reklamą, turėtų atidžiai įvertinti naudojamus teiginius bei vengti dviprasmiškų teiginių“, – apibendrino jie.

Vairuotojas kėlė įtarimų

Avarija įvyko sekmadienį 10 val. Čekijos Ivanovicės prie Hanos miestelyje. Daugiau kaip 40 lietuvių autobusu vyko iš bendrovės „Traveldeals“ organizuojamų atostogų Prahoje.

Skaitytoja Laura (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) kelionės metu sėdėjo autobuso priekyje, tiesiai už vairuotojo.

„Vairuotojas buvo labai keistas. Vis važiuodavo kelkraščiu, tai į priešingą juostą išvažiuodavo... Ir visas jo toks vairavimas. Sakėme, kad tikrai nemiegosime, nes bijome, kaip vairuoja. Galiausiai jis kažkodėl sugalvojo išsukti iš greitkelio. Tada atsidūrėme kažkokiame kaime. Vairuotojas užsižiūrėjo į navigacijos prietaisą ir nepamatė tilto. Tik antras vairuotojas sušuko: „Ar matai tilto aukštį, ar tilpsime?“ Ir tą akimirką trenkėmės“, – šoko neslėpė Laura.

Po avarijos ant Lauros galvos pasipylė lango stiklo šukės, ją prispaudė autobuso stogas. Laimė, greitai sureagavo kitas keleivis ir išlaisvino merginą. Kaip ji teigė, iš tų kūno vietų, kur krito šukės, bėgo kraujas.

Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai, policija. Jie apžiūrėjo autobuso keleivius, vairuotojus, gidę. Niekas rimtai nenukentėjo.

Skaitytojos nuotr.

Laukė beveik trylika valandų

Sakėme, kad tikrai šioje kelionėje nemiegosime, nes bijome, kaip vairuoja.

Po avarijos keleivių laukė dar daugiau nemalonumų. Sunkiai sekėsi rasti pakaitinį autobusą. Kol laukė, keleiviai nuėjo pasėdėti į kavinę. Joje teko išbūti iki pat 20.30 val. – daugiau nei dešimt valandų.

„Pasirodo, niekur nerado laisvo autobuso. Visi žmonės puolė skambinti organizatoriams. Tada jie pradėjo sakyti, kad kitas autobusas atvažiuos po penkių valandų“, – pasakojo Laura.

Kavinei užsidarius, visi keliautojai buvo išprašyti ir laukė tiesiog gatvėje. Autobusas atvyko tik apie 22.45 val.

„Buvo pikta, kad organizatoriai žiūri taip atmestinai. Aš tikėjausi, kad atsiųs kokį autobusiuką ir nuveš į viešbutį. Situaciją šiek tiek pataisė gidė – visiems draugiškai nupirko kavos ar alaus“, – dėstė mergina.

Kelionė – košmaras

Atvykęs autobusas keliautojus nuvežė tik į Varšuvą. Ten laukė trečias autobusas, keliautojus turėjęs nuvežti iki Lietuvos. Tačiau kuriozai čia nesibaigė – paskutinysis autobusas per kelionę ne kartą gedo.

„Kelionė buvo kažkoks košmaras. Kai įsėdome į autobusą, kuris mus turėjo vežti į Lietuvą, nutrūko jo generatoriaus diržas. Kažkur laukuose laukėme, kol sutaisys. Vairuotojai tris kartus stojo į kelkraštį remontuoti“, – tikino Laura.

Į tėvynę lietuviai grįžo tik pirmadienį, apie 13.30 val., nors programoje buvo numatyta, kad grįš sekmadienio vidurnaktį.

Darė viską, ką galėjo

„Kauno dienai“ susisiekus su bendrovės „Traveldeals“ įkūrėju, verslininku Rimvydu Širvinsku, jis papasakojo, kad tik sužinoję apie nelaimę įmonės darbuotojai suskubo ieškoti pagalbos.

Kelionė buvo kažkoks košmaras. Kai įsėdome į kitą autobusą, tą, kuris į Lietuvą mus turėjo vežti, jam generatoriaus diržas nutrūko.

„Tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, autobusas pravažiavo pro tą vietą, pro kurią nebuvo galima pravažiuoti. Įvyko tokia situacija, iš kurios mums reikėjo rasti sprendimą, kad keliautojai, pabaigę kelionę, galėtų grįžti namo. Tai tikrai truko netrumpai – maždaug nuo pietų iki 17 valandos buvo vykdomos pakaitinio autobuso paieškos. Apie 17 val. keliautojai buvo informuoti, kad jų pasiimti atvyks autobusas, ir dar tą pačią dieną keliautojai jau buvo į jį įsodinti“, – aiškino R. Širvinskas.

„Pirmiausia mes pasiteiravome, ar visi keliautojai yra sveiki. Niekam papildomos pagalbos neprireikė, ugniagesiai padėjo susirasti vietą atokiau, kavinukę, kad žmonės galėtų būti ne ant saulės, pavėsyje, kad turėtų vandens, kad galėtų įsigyti maisto, kol būtų ieškomas problemos sprendimas“, – pridūrė jis.

Jis pripažino, kad autobuso paieškos truko labai ilgai – tam esą įtakos turėjo didelis keleivių skaičius ir šventinis Joninių savaitgalis.

„Įtemptas savaitgalis. Tokių situacijų nutinka, jų niekas neplanuoja, negali jų numatyti, nuspėti, tačiau tam yra įvairiausi planai, kaip reikėtų elgtis. Suprantu, kad keliautojai nelaimingi, nepatenkinti, aš bandau suprasti jų nepasitenkinimą“, – tvirtino pašnekovas.

Skaitytojos nuotr.

Jis paaiškino, kodėl keleiviai laukė ne viešbutyje.

„Viešbutis būtų buvęs užsakytas, jei tą pačią dieną būtų neįmanoma rasti pakaitinio autobuso. Tai buvo mažas miestelis, kuriame įvyko autobuso avarija, aplink nieko nėra“, – šnekėjo R. Širvinskas.

Pakomentuoti, kodėl tiksliai vairuotojas nusprendė autobusu lįsti po tiltu, jis negalėjo – esą nei vairuotojas, nei autobusas nepriklauso „Traveldeals“ įmonei.

„Mes patys savo autobusų neturime, mes visą laiką samdome vairuotojus. Šiuo atveju buvo pasamdytas „Vilnedos“ autobusas“, – atskleidė R. Širvinskas.

Kaltas vairuotojas

„Vilnedos“ direktorius Tautvydas Žilinskas pripažino, kad avarija įvyko dėl vairuotojo kaltės.

Vairuotojui niekas nenurodo, kaip važiuoti. Jis pats pasirenka. Kiek žinau, jis tikrai ne naujokas.

„Navigacija visaip veda, bet faktas, kad čia vairuotojo klaida. Neįvertino aukščio. Kai informacijos daug, matyt, žmogus nepastebėjo. Įvykiai kartais nutinka, svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, kokiu konkrečiu keliu važiuoti, sprendžia pats vairuotojas.

„Vairuotojui niekas nenurodo, kaip važiuoti. Jis pats pasirenka. Kiek žinau, jis tikrai ne naujokas“, – svarstė T. Žilinskas, pridurdamas, kad nei autobusas, nei vairuotojas nepriklausė jo įmonei – juos buvo nuspręsta pernuomoti iš partnerių, t. y. įmonės „Vilva“.

Susisiekus su „Vilvos“ atstovais, jie paaiškino, kodėl jų įmonėje dirbantis vairuotojas nutarė išsukti iš pagrindinio kelio ir vykti miesteliu, kur laukė lemtinga avarija.

„Priekyje buvo kelio remontas, vairuotojas pasuko. Prie tilto nebuvo jokio ženklo su aukščiu. Jei nėra ženklų, standartas – 4,5 m. Pasirodo, nebuvo 4,5 m“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto keleivių nuotraukose užfiksuota, kad ženklas buvo – tiltas siekė 3 metrus.

Skaitytojos nuotr.

Žada kompensacijas

Tiek R.Širvinskas, tiek T. Žilinskas sakė girdėję apie kelionės pabaigą – kad keleivius vežęs trečiasis autobusas, kaip pasakojo Laura, kelyje ne kartą buvo remontuojamas.

T. Žilinskas pripažino, kad nesklandumai buvo greitai išspręsti.

„Transportas yra transportas. Iššūkių keliuose būna daug“, – pridūrė jis.

„Autobusas buvo vieną kartą sustojęs trumpam. Ir dar kartą, kai reikėjo pakeisti variklio diržus, paskui kelionė vėl buvo tęsiama. Tie sustojimai nebuvo ilgi“, – antrino ir R. Širvinskas.

„Situacija grįžtant į Lietuvą keliautojams tikrai paliko nemalonių prisiminimų. Mes tai suprantame. Apsvarstysime galimybę, kaip galėtume kompensuoti šiuos nemalonumus keliautojams, su kiekvienu ieškosime sprendimo. Patys susisieksime su keliautojais. Norime parodyti iniciatyvą, kad esame atsakingas kelionių organizatorius“, – pridūrė jis.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet pasirinko 15 tūkst. 293  kandidatai, egzaminas rengiamas 176 centruose. Egzamino užduotį sudarė trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų.

Kauno „Aušros“ gimnazijos matematikos mokytojas Laimonas Kaselis su portalo kauno.diena.lt žurnalistais sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino.

„Egzaminas nebuvo labai sunkus. Užduotys išlaikymui tikrai lengvos, nebuvo painių. Jos pakankamai aiškios, panašios į tas, kurias sprendžiame mokykloje. Tai nuramino. Aš turiu silpnesnių mokinių, tad buvo ramiau – gal ir jiems pavyks. O žiūrint į viską, tai aišku, buvo ir sunkių, ir lengvų užduočių“, – sakė L. Kaselis.

Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją.

„Šį kartą buvo labai konkrečių užduočių, nereikėjo taikyti žinių iš šešių temų vienam uždaviniui. Buvo nemažai užduočių, kur galima tiesiogiai pasinaudoti formulėmis. Kai kurios užduotys labai paprastos, vadovėlyje galima rasti atitikmenų. Dėl to nemanau, kad turėjo būti sunku. Aišku, buvo ir sunkesnių užduočių, nesakau, kad visos buvo tokios, bet tikrai daugiau buvo tų, kur tiesiai šviesiai pasakyta, ką reikia padaryti – pasinaudoji formule, susistatai skaičiukus. Vieno žingsnio uždavinys“, – apibendrino L. Kaselis.

Pasak mokytojo, šių metų užduotys – tikrai lengvesnės nei 2021 ar 2020 metų.

„Turėtų daugiau mokinių išlaikyti. Žinoma, laiko ne tie patys vaikai, kurie laikė pernai. Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis“, – svarstė matematikos mokytojas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot jo, nuotolinis mokymasis galėjo pakenkti mokinių rezultatams.

„Vis tiek mokiniai įdėjo mažiau darbo, jie ir patys tą pripažįsta. Kas dar turi laiko, ypač vienuoliktokai, jie labai susiėmę, stengiasi atsigriebti“, – kalbėjo mokytojas.

L. Kaselis tikino jau šnekėjęs ir su mokiniais, jų nuotaikos – gan geros.

„Viena džiaugėsi, kad viskas gerai, nors dvejojome, ar išlaikys. Kita parašė, kad sekėsi pusėtinai, stengėsi spręsti, gal ir pavyko. Nėra, kad jie būtų labai nusivylę. Matysime“, – pabrėžė pašnekovas.

Vis dėlto jis turėjo kritikos pačiai švietimo sistemai – mokyklų skirstymui į gimnazijas ir progimnazijas.

Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis.

„Iki devintos klasės viena mokykla, o nuo devintos – kita. Nėra tęstinumo. Aš nuo penktos iki dvyliktos klasės mokiausi pas tą pačią mokytoją. Turėjome tęstinumą, augome kartu su ja, ji žinojo visas mūsų spragas, kas atsilieka, ką taisyti. Dabar jaučiasi, kad tiems, kurie moko progimnazijoje, mažiau atsakomybės. Jeigu jie žinotų, kad ir toliau mokys tą patį mokinį, tai nepaliktų spragų, stengtųsi... O spragos jaučiasi būtent iš progimnazijos – dvyliktokai turi spragų iš šeštos, septintos, aštuntos klasės. O matematika toks dalykas – turint ten spragas, labai sunku toliau mokytis. Temos gilėja, o jeigu tu neturi pagrindinių žinių, tu nieko nepagilinsi. Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją. Tokia matyti tendencija“, – komentavo L. Kaselis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą 175 centruose laiko 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų.

Per egzaminą prie kiekvienos temos būna pateikti du autoriai, tačiau jie – rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių. Jų sąrašas bus pateikiamas užduoties sąsiuvinyje.

Vienos mokyklos mokytojas sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino. Pasak jo, temos šiais metais pasirodė gan lengvos.

Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas.

„Bet jos kas dvejus metus būna sunkios. Neva šie metai yra tie, kada temos sunkios. Pirmoji tema lengvesnė, o antroji – ne. Daug kas rėmėsi Vincu Mykolaičiu-Putinu. Sakė, kad neva jo nebus, bet jis yra. Ir Šatrijos Ragana, vaikų labai nemėgstama“, – šnekėjo jis.

Mokytojas spėjo, kad lietuvių kalbos egzamino rezultatai greičiausiai bus prasti.

„Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas“, – tikino pašnekovas.

Mokytojas tvirtino su savo mokiniais dar nekalbėjęs, temų atskleisti kol kas negali.

„Dar vaikų nemačiau, dar susitiksime, papasakos“, – nekantravo jis.

Brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Konfliktas su E. Dragūnu

2020 metų rugpjūtį E. Dragūnas buvo sustabdytas dėl to, kad vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu. Incidentas įvyko Vilniuje.

Konfliktas tarp jį sustabdžiusių pareigūnų bei atlikėjo įsisiautėjo, pasipylė keiksmažodžių bei įžeidinėjimų lavina, fizinis susirėmimas.

Po to E. Dragūnui buvo pateikti kaltinimai dėl pasipriešinimo policijai ir nesunkaus policininkų sveikatos sutrikdymo. Teisme paskelbta, kad E. Dragūnas dvylika kartų baustas administracine tvarka – visos nuobaudos susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Sužaloti policininkai iš atlikėjo prašo jiems priteisti apie 12 tūkst. eurų, esą jie ilgą laiką negalėjo dirbti.

Teisme peržiūrėta policijos užfiksuota E. Dragūno sulaikymo vaizdo medžiaga buvo paviešinta pačios Lietuvos policijos.

„Ką pasirinktumėte Jūs? Sutikti su padarytu pažeidimu ir susimokėti baudą ar neigti kaltę, nevykdyti pareigūnų reikalavimų ir sukelti konfliktą, pasibaigusį sulaikymu? Versijų girdėjome daug ir įvairių, matėme kitos pusės viešinamus vaizdus, o jums siūlome pamatyti tikrą ir neiškarpytą vaizdą. P. S. Atsiprašome už vairuotojo leksiką“, – rašoma pranešime.

Policininkas – be saugos diržo

Policijos paskelbtas vaizdo įrašas, rodos, abejingų nepaliko. Vieni dėkojo pareigūnams už puikų darbą, kiti piktinosi E. Dragūno keiksmažodžių lavina, o treti sukluso pamatę be saugos diržo važiuojantį pareigūną Vitalijų Vaitkevičių. Šis vaizdas matyti filmuotos medžiagos pradžioje, dar pareigūnams besivejant E. Dragūną. V. Vaitkevičius sėdėjo keleivio vietoje.

Pareigūnas V. Vaitkevičius neužsisegęs saugos diržo važiuoja, ar pareigūnams tai negalioja?

„Pareigūnas V. Vaitkevičius neužsisegęs saugos diržo važiuoja, ar pareigūnams tai negalioja?“ – komentarų sekcijoje klausė internautė Marija.

„Atvyksta bausti kito, nors pats be diržo…“ – pastebėjo komentatorius Paulius.

„Telefoną rankoj pastebėjo, o kad pats saugos diržo neprisisegęs, tai ne“, – antrino Tomas.

„Ar surašėt savo kolegai protokolą, kad be diržo važiuoja?“ – domėjosi ir Giedrius.

Pasitiki pareigūno žodžiais

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, šis tikino neturintis kompetencijos vertinti pareigūno V. Vaitkevičiaus veiksmų, tačiau sutiko atskleisti, ką jam sakęs pats policininkas.

„Pasak pareigūno, jis atsisegė dėl to, kad jam reikėjo greitai išlipti. Automobilį reikia sustabdyti ir besivejant reikia greitai iššokti iš automobilio – dėl to atsisegė“, – tikino R. Matonis.

Vis dėlto tokiu atveju kyla klausimas: ar tikrai E. Dragūno sulaikymas reikalavo tokio įtempto pareigūnų pasiruošimo? R. Matonis tai vertinti atsisakė.

Pasak policijos atstovo, gali būti, kad po E. Dragūno bylos išnagrinėjimo teisme, bus nagrinėjamas ir V. Vaitkevičiaus administracinis nusižengimas.

„Galima bus išnagrinėti ir administracinį nusižengimą, jeigu ten bus įžvelgta kažkokių pažeidimų, galima administracine tvarka pareigūną nubausti. To dalyko niekas kol kas nenagrinėjo“, – šnekėjo policijos atstovas.

Šiaulių policijos atstovas portalui kauno.diena.lt atskleidė, kad pranešimas apie pro antro aukšto langą mėtomus daiktus gautas penktadienį, 8.11 val. 

Į Dainų gatvę buvo iškviesti policijos pareigūnai, ugniagesiai ir medikai. Incidento sukėlėja – 57 metų moteris.

Ugniagesiams šiaulietę nuraminti pavyko tik įlipus pas ją pro balkoną.

„Ji nieko nesužalojo. Mėtė savo daiktus, savo turtą“, – tikino Šiaulių policijos atstovas.

Vėliau moteris buvo išvežta į gydymo įstaigą. Pirminiais duomenimis, gyventoja buvo blaivi, bet jos sveikata – greičiausiai sutrikusi, pranešė Šiaulių policija.

Feisbuko grupės „Pagalba vairuotojams Šiauliuose“ nuotr.

Nekasdieniais vaizdas socialiniuose tinkluose dalijosi ir patys šiauliečiai.

„Kai tokios maisto kainos, tai puodų nereikia“, – šmaikštavo Evaldas.

„Oi, kam nebūna blogos nuotaikos“, – juokėsi ir Vika.

„Čia visai nejuokinga... O didelė tragedija... Baisu pagalvoti, kas tuose namuose gyvena“, – komentavo internautė Dovilė.

„Visai nejuokinga, gal reikia žmogui rimtos pagalbos“, – antrino Vilma.

„Išsikrausto žmogus... Tik neaišku, kur ir kaip“, – svarstė komentatorė Aiva.