Tiek lietuvių kainų augimą įvardijo, kai buvo paprašyti nurodyti pačius didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva.

Kiti du dažniausi lietuvių minėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas – juos atitinkamai nurodė 23 ir 20 proc. šalies gyventojų.

Dėl didelių kainų taip pat stipriai nerimauja čekai (41 proc.), estai (40 proc.), slovakai ir lenkai (po 37 proc.). Kaimyninėje Latvijoje augančias kainas kaip iššūkį įvardijo 30 proc. gyventojų.

Mažiausiai Europos Sąjungoje dėl kainų augimo nerimauja Danija (3 proc.), Švedija (4 proc.) ir Suomija (7 proc.).

„Šiuo metu infliacija vėl pašoko ir Lietuvoje mes praeitus metus užbaigėm su viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje – apie 4 procentų. Kainos tikrai yra pakilusios. Ir kai kainos pakyla, žmonės pradeda jaudintis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Pasak jo, pastaraisiais metais maisto kainos augo daugelyje pasaulio šalių, o paslaugų kainos Lietuvoje augo, kylant darbo užmokesčiui.

„Tai, kad pas mus maistas sudaro didelę dalį vartojimo krepšelio, ir tai, kad kilo atlyginimai (vadinasi, brango paslaugos), davė rezultatą tokį, kokį davė“, – kalbėjo profesorius.

Lietuvoje gyventojų apklausą lapkričio pradžioje atliko tyrimų bendrovė „TNS LT“, jos metu apklausta 1013 žmonių.

Anot jos, 2017 metais žinant, kad pagalba nereikalinga, Bendrojo pagalbos centro darbas trukdytas 2486 kartus, o užpernai – 1717 kartus. Už tokį nusižengimą numatyta administracinė atsakomybė.

Už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę gali tekti atsakyti baudžiamąja tvarka. Pernai policija pagal šį straipsnį pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, užpernai – 25 tyrimus.

Pasak Bendrojo pagalbos centro atstovės spaudai Vilmos Juozevičiūtės, kai kuriuos „etatinius“ skambintojus operatoriai pažįsta iš balso, telefono numerio ar adreso, bet į jų pranešimus nereaguoti negali.

„Turbūt nesuklysiu teigdama, kad melagingi pranešimai dažniausiai pasitaiko iš neblaivių asmenų. Kartais jie būna tokie apsvaigę, kad jiems iš tiesų vaidenasi konfliktai, muštynės, kartais skundžiasi dėl sveikatos sutrikimų, grasina nusižudysią, ir būna, kad paskui patys neprisimena skambinę ir prašę pagalbos. Melagingų skambučių pasitaiko ir dėl smurto artimoje aplinkoje, konfliktų, ypač kai konfliktuoja neblaivūs sutuoktiniai ar kaimynai“, – BNS sakė V. Juozevičiūtė.

Mūsų operatoriai net turi priežodį, kad sunkiausia diena būna, kai sutampa trys P: penktadienis, pašalpos ir pilnatis.

„Būna žmonių, kurie turi tam tikrų psichikos sutrikimų, jie skambina kurdami įvairias istorijas. Yra tokių, kuriems smagu stebėti į melagingus pranešimus reaguojančias tarnybas“, – pridūrė ji.

Kadangi dažniausiai meluoja neblaivūs asmenys, tarnybas trukdančių skambučių padaugėja prieš savaitgalius, jų metu arba per šventes, dienomis, kai mokamos socialinės pašalpos.

„Mūsų operatoriai net turi priežodį, kad sunkiausia diena būna, kai sutampa trys P: penktadienis, pašalpos ir pilnatis. Tada ir šiaip padaugėja pranešimų, atitinkamai ir melagingų“, – teigė BPC atstovė spaudai.

Melagingai pranešama ir apie užminuotus pastatus. Dažniausiai „užminuojami“ Prezidentūra, Seimas, teismai, prokuratūros, oro uostai ir mokyklos, teigia policija.

„Surasti ir nustatyti tokius asmenis policija turi visas tam reikiamas technines galimybes, o teismai skiria realias bausmes“, – rašoma Policijos departamento BNS pateiktame atsakyme.

Psichologijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Čepas BNS sakė, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojų darbo trukdymą ir melagingą specialiųjų tarnybų kvietimą lemia ne tik mėnulio fazės, girtavimas ar psichikos ligos, bet ir stresas, įtampa, vienatvė bei naujosios technologijos.

„Nesunku įjungti kompiuterį, pakelti telefoną... O jei žmogus vienišas, neturi draugų, automatiškai padaugėja tokių atvejų kaip skambinėjimas į specialiąsias tarnybas“, – teigė psichologas, šiuo metu dirbantis Klaipėdos savivaldybės taryboje.

Pasak jo, be reikalo paskambinę gelbėjimo taryboms žmonės dažnai išlieja pyktį.

Pernai BPC atsiliepė į daugiau kaip 2 mln. skambučių, o užregistruotų ir tarnyboms perduotų pranešimų apie įvykius buvo daugiau nei milijonas.

Per pastaruosius trejus metus skambučių į BPC kasmet mažėjo.

Kaune vienu metu vyks 333 vakarienės, iš jų 58 bus skirtos nepažįstamiems vilniečiams, o 275 – draugams bei bičiuliams.

Kelionė autobusu pirmyn ir atgal daugeliui sostinės gyventojų bus nemokama.

Pernai Kauno miesto savivaldybė vilniečiams siūlė panašią dovaną – ne tik nemokamą kelionę, bet ir nemokamas ekskursijas bei nuolaidas pasilinksminimų vietose.

„Galima sakyti, Kaunas suformavo tradiciją, kaip Vilnius turi švęsti savo gimtadienį. Tai yra sveikintinas dalykas, bandymas atkreipti dėmesį, bandymas pramušti informacinę erdvę nuo visų neigiamų žinučių ir panašių žinučių, pasiūlyti žmonėms tam tikras pramogas ir panašius dalykus“, – BNS sakė viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Pasak jo, Kauno dovana yra gerai apgalvotas, nedaug kainuojantis projektas, kuris pretenduoja tapti tradicija.

Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius BNS teigė negalintis pasakyti, kiek autobusų veš vilniečius į laikinąją sostinę, tačiau garantavo, jog problemų nekils.

„Dar dėliojame skaičius, žiūrime, kiek vilniečių naudosis šiuo pasiūlymu, ir tada priimsime sprendimus dėl reisų skaičiaus. Bet bus, kiek reikės“, – sakė jis.

Vilniaus miesto 695-asis gimtadienis buvo švenčiamas ketvirtadienį – 1323 metų sausio 25 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, kuriuo pakvietė krikščionis, pirklius, karius, amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus iš viso pasaulio atvykti į Lietuvą.

Tai pirmasis rašytinis šaltinis, kur paminėtas Vilniaus vardas.

Šį sukilimą 1923 metais oficialiai organizavo įtakingi vietos lietuviai, jį rėmė Lietuvos valdžia.

Žygiu iki uostamiesčio bus paminėtas ir Lietuvos kariuomenės šimtmečio jubiliejus. Į 17-ą kartą rengiamą žygį užsiregistravo daugiau nei 2500 žmonių.

Dalyviai kviečiami įveikti 25 kilometrų atstumą nuo Palangos sporto centro iki kunigaikščio Butigeidžio bataliono Klaipėdoje.

Vienas iš žygio organizatorių Rolandas Lukšas BNS sakė, jog šiemet renginyje dalyvaus rekordinis skaičius asmenų.

„Šiemet – didžiausias skaičius, tikrai tiek neplanavome“, – teigė jis.

Žygio organizatoriai teigia, jog apie du trečdaliai užsiregistravusiųjų žygyje dalyvaus pirmą kartą.

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.

1923 metais Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos po sukilimo, prie kurio gausiai prisidėjo Lietuvos kariai savanoriai ir šauliai. Tarptautinė bendruomenė Klaipėdos kraštą Lietuvos dalimi pripažino 1924-aisiais.

Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager (Elkė fon Bioselager).

Ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets (Angelika Fyts), Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.

„Tai mūsų pasididžiavimas mūsų tauta, mūsų istorija, mūsų vienybės garantas ir mūsų ateitis“, – sakė prezidentė.

Kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus teigė, jog Lietuvai perdavus aktą „visą tauta turi jausti dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą tą nepriklausomybę (...) toliau tęsti“.

Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Ambasadorė A. Viets sakė, jog profesoriui suradus dokumentą „kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija“.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio išskirtinio įvykio“, – teigė diplomatė.

Po oficialaus perdavimo dokumentas bus atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sekmadienį muziejus pradės jį eksponuoti viešai.

Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.

Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.

Prezidento brolio proproanūkis Daumantas Kazlauskas ragino kiekvieną Lietuvai perduotą dokumentą pamatysiantį žmogų įžvelgti jame asmeninį kvietimą „prisidėti prie mūsų krašto gyvavimo, kalbos ir istorijos puoselėjimo“.

„Kiekvienas lietuvis turėtų stengtis, kad laisvė būtų ne tik išsaugota, bet ir įprasminta darbais ir pasiekimais“, – sakė Vilniaus universitete studijuojantis jaunuolis.

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio brolio anūkė Nijolė Štriupkuvienė teigė, jog Lietuvai perduotas dokumentas yra „mūsų stuburas (...) ir mūsų atminties išsaugojimas“.

Ruošdamiesi priimti aktą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.

Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.

Mokymai organizuojami kasmet, pareigūnai teigia, kad jie yra vienas iš greitų būdų mažinti pasieniečių trūkumą. Organizuojamuose mokymuose gali dalyvauti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys nepriekaištingos reputacijos žmonės.

VSAT vadovas Renatas Požėla sako, kad baigę šiuos kursus bus įdarbinti pirminės grandies pasieniečiais, bet dėl turimo išsilavinimo turėtų galimybę greitai kopti karjeros laiptais.

„Jie turi atitinkamą išsilavinimą, kad ir nesusijusį su mūsų veikla, bet žmogaus akiratis visai kitas, jo gebėjimai, galimybės visai kitos“, – teigė R. Požėla.

Pasak jo, mokymuose paprastai dalyvauja apie 30 žmonių, jie bus organizuojami ir rudenį.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 200 pirminės grandies pasieniečių, o didžiausias jų trūkumas fiksuojamas sostinės rinktinėje – ten neužpildyta 80 vietų.

VSAT vadas teigė besitikintis, jog daugelis naujųjų pasieniečių pradės tarnauti Vilniuje.

Su pasieniečiais pastaruoju metu budi ir Šaulių sąjungos nariai, o tai irgi padeda kažkiek kompensuoti pasieniečių trūkumą.

„Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rinktinė nesukomplektuota, tai tikrai šauliai mums daug padeda, gelbsti. (...) Iš esmės galima sakyti, kad jų paramą gauname kas savaitę, dažniausiai savaitgaliais“, – teigė R. Požėla.

Norintiesiems gauti siuntimus į pasieniečių kursus reikia iki kovo 1 dienos kreiptis į Vilniaus, Ignalinos ir Pagėgių pasienio rinktines. Į kursus priimti asmenys bus aprūpinti uniforma ir nemokamai apgyvendinti Medininkuose įsikūrusios Pasieniečių mokyklos bendrabutyje.

Išklausę teorinio mokymo kursą, atlikę praktinio mokymo programoje numatytas užduotis ir sėkmingai išlaikę egzaminus bei įskaitas kursų dalyviai gaus įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimus.

Per 14 savaičių, be kitų dalykų, būsimi pasieniečiai išmokomi atlikti pasienio tikrinimus, vykdyti sienos stebėjimą, orientuotis vietovėje, atlikti radiacinę kontrolę.

Tuo pačiu šalies vadovė atšaukė jį iš ambasadoriaus Belgijoje pareigų pasibaigus kadencijai. Atstovu Japonijoje G. Varvuolis pradės dirbti nuo vasario.

Lietuva ambasadoriaus Japonijoje neturi nuo vasaros, kai iki tol šias pareigas ėjęs Egidijus Meilūnas pradėjo dirbti ambasadoriumi Airijoje.

G. Varvuolis darbą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradėjo 1995 metais. Jis yra ėjęs įvairias pareigas diplomatinėse atstovybėse, buvo ministerijos Grėsmių analizės, krizių valdymo ir tarptautinių operacijų skyriaus, taip pat NATO skyriaus vedėju.

Diplomatas taip pat yra dirbęs URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento politikos direktoriumi. Lietuvos ambasadoriumi Belgijoje G. Varvuolis dirbo nuo 2013-ųjų spalio.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Krašto apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, pernai NATO naikintuvai lydėti Rusijos orlaivių kilo apie 130 kartų. Užpernai naikintuvai kilo maždaug 110 kartų, 2015 metais – apie 160 kartų, o 2014 metais – maždaug 140 kartų.

Virš Baltijos jūros praskrendančių Rusijos karinių orlaivių skaičius reikšmingai padidėjo 2014 metais paaštrėjus Maskvos ir Vakarų valstybių santykiams po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tais pačiais metais Baltijos šalių oro policijos misija buvo sustiprinta papildomais naikintuvais.

Dėl virš Baltijos jūros skrendančių Rusijos karinių orlaivių NATO naikintuvai 2013 metais buvo pakelti 47 kartus, 2012 metais – 44 kartus, 2011 metais – 37 kartus ir keturis kartus 2010-aisiais.

Kas keturis mėnesius besirotuojantys įvairių NATO šalių naikintuvai oro policijos misiją vykdo iš bazių Lietuvoje ir Estijoje.

Penktadienį Šiaulių aviacijos bazėje nusileido oro policijos funkcijas perimsiantys Danijos naikintuvai „F-16“, jie pakeis nuo rugsėjo čia budėjusius amerikiečius su „F-15“.

Danijos naikintuvai pastaruosius keturis mėnesius budėjo Amario bazėje, vietoje jų iki balandžio pabaigos bus dislokuoti Italijos „Eurofighter“.

Baltijos šalių oro policijos naikintuvai paprastai keliami palydėti Rusijos orlaivių, skrendančių virš Baltijos jūros iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį ir atvirkščiai. Paprastai per metus užfiksuojami keli oro erdvės pažeidimai, dažniausiai – Estijoje.

„Visi keturi naikintuvai jau nusileido Aviacijos bazėje Šiauliuose“, – BNS sakė Karinių oro pajėgų atstovas leitenantas Arnas Glazauskas.

Danijos kariai su orlaiviais „F-16“ pakeis nuo rugsėjo Lietuvoje budėjusius amerikiečius ir jų naikintuvus „F-15“.

Oficiali misijos perdavimo ceremonija turėtų vykti pirmadienį.

NATO Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos. Įvairios NATO šalys savo pajėgumus rotuoja kas keturis mėnesius.

Estijoje esančioje Amario bazėje čia misiją vykdžiusius danus pakeis italai su naikintuvais „Eurofighter”.

Rajono meras Kęstutis Tubis BNS sakė, jog šiuo metu vyksta projekto ruošimas, prieš mėnesį jis buvo pristatytas visuomenei.

„Dabar laukiame projekto pateikimo ekspertizei. Kada baigsis projektavimo darbai ir kai gausime leidimą, pradėsime atstatymo darbus", – teigė meras.

Pilis bus atstatyta toje vietoje, kur ir buvo – ant netoli Anykščių esančio Šeimyniškėlių piliakalnio.

Voruta yra istoriniuose dokumentuose minima pilis, garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais būsimajam Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią. Dalis istorikų Vorutą laiko svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo rezidencijų.

Kokios patalpos bus atstatomoje Vorutos pilyje, taps aišku, kai bus gautos projekto ekspertizės išvados.

Gavus leidimą statyti pilį, bus skelbiamas konkursas, kuriame ir paaiškės pilį atstatanti bendrovė bei darbų kaina.

Deklaracija apie ketinimus atstatyti Vorutos pilį buvo pasirašyta 1997 metais. Ją pasirašė Anykščių tarybos nariai, ministrai, Kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

2004 metais kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasirašė antrąją deklaraciją.

„Tai yra tęstinis projektas, dvidešimties metų, o mes imamės konkrečių veiksmų“, – sakė Anykščių meras.