Į oro uostą gerokai prieš lėktuvo skrydį susirinkusi kompanija Kaukaze bus dešimt dienų – iki liepos 31 dienos. Tiesa, pats kopimas į Elbrusą truks trumpiau: kaip sakė ekspedicijos vadovas Dainius Babilas, tik atvykę kalnų entuziastai pratinsis prie didelių aukščių ir deguonies trūkumo aklimatizacijos žygiuose.

D. Babilas pasakoja, kad jų stovyklavietė įsikurs maždaug 4 km, o Elbruso kalno viršūnė yra 5642 km aukštyje. Iš stovyklos, sako vadovas, iki kalno viršaus užkopti truks parą.

„Planuojame pasiekti viršūnę septynetų dieną – 2017-07-27. Mes juokaujame, kad tas straipsnis, kuris anksčiau buvo „Kauno dienoje“, taip pat buvo išspausdintas septintame puslapyje. Mus lydi tie sėkmingi septynetai“, – apie datą, kada lietuviai turėtų šturmuoti Elbruso kalną, kalba D. Babilas.

Tiesa, viskas gali ir neiti kaip iš pypkės: ekspedicijos vadovas tikina, kad kilę nesklandumai gali pakoreguoti jų planus. 

Kopia jau ne pirmą kartą

Tai nėra pirmas kompanijos bandymas kopti į Elbruso kalną: 2014-aisiais kopimas buvo nesėkmingas – jiems teko apsisukti likus vos maždaug valandai kelio iki viršūnės.

„Tada kopimas buvo skirtas Kristijono Donelaičio sukakčiai paminėti. Pakliuvome į didžiulę sniego pūgą, sąlygos buvo tokios, kad nebuvo visiškai jokio matomumo, jokio orientyro, mes matėme tik priekyje einančio žmogaus batus. Dėl viršūnės kovėmės devynias valandas, bet teko apsigręžti“, – atsimena D. Babilas.

Šiais metais, kaip tikina ekspedicijos vadovas, oro prognozės yra permainingos, rytai – saulėti, popietės – lietingos, vakarais kartais ir žaibuoja. „Viskas priklauso nuo to, ar pavyks pataikyti į tą tarpą, kada oras yra geras“, – kalba.

Tiesa, net ir geru oru Elbruso viršūnėje oras nelepina: D. Babilas teigia, kad temperatūros nukrenta ir iki 15-kos laipsnių šalčio, o stovyklavietėje, esančioje 4 km aukštyje, temperatūra turėtų siekti nulį.

Vežasi sunkias kuprines

Nesunku pastebėti ir ypač dideles kuprines, puošiančias ekspedicijos dalyvių pečius. Vadovas aiškina, kad didelis daiktų kiekis yra būtinybė.

Kalnas nėra toks sudėtingas, kaip Himalajų viršukalnės, bet jo nuvertinti negalima.

„Vežamės su savimi pilną žieminę ekipuotę: pirštines, kepures, striukes, kelis sluoksnius termo drabužių. Nepaisant to, kad temperatūra neatrodo ekstremaliai maža, tokiame aukštyje, dėl nepakankamo deguonies įsisavinimo, organizmas šiluma neaprūpina galūnių. Šąla rankos, kojos, nes organizmas visą energiją duoda svarbiausiems organams, o galūnės jam atrodo nesvarbios“, – aiškina jis.

Vyras sako, kad ekspedicija pradėta planuoti prieš maždaug pusę metų, o visi jos dalyviai yra jau patyrę kalnuose. „Į Elbrusą yra įkopę nemažai lietuvių, bet reikia įvertinti tai, kad ten žmonės  kartais ir žūsta. Tokių būta ir šįmet. Kalnas nėra toks sudėtingas, kaip Himalajų viršukalnės, bet jo nuvertinti negalima. Jis pavojingas dėl paklydimų, nes nėra daug orientyrų ir dėl atsirandančių properšų, į kurias galima įkristi“, – pavojus vardija D. Babilas.

Laisvu nuo kopimo laiku stebės dangų

Tačiau kitiems ekspedicijos dalyviams, regis, baimė nekyla. Vienas jų, Vytis Šeštakauskas, tikina, kad kalnuose jam tekę būti ne kartą. „Geriausios emocijos, gera kompanija. Tikimės, kad viskas pavyks. Aišku, kalnuose sąlygos keičiasi greitai“, – sako V. Šeštakauskas.

Paklaustas, kas labiausiai neramina, pašnekovas įvardija oro sąlygas. „Vertinu viską realistiškai: oro sąlygos gali būti įvairios. Kai prieš tris metus buvom, buvo labai sunku. Tikriausiai niekada gyvenime nesu patyręs tokių oro sąlygų, kokios buvo ten“, – mena V. Šeštakauskas.

Kita dalyvė, Ingrida Veliūtė, sako, kad vakarais stovyklavietėje daugiausiai laiko praleis žiūrėdami į dangų. „Didžiausią laiko dalį užima spėliojimas, koks bus oras, koks yra vėjas. Be to, kažkas pasiima kortas, kažkas kitų žaidimų. Bet aišku, mūsų kuprinės yra riboto svorio, tai „Monopolio“ nesivežame, bet skraidančią lėkštę kažkas tikrai, žinau, turi“, – juokiasi I. Veliūtė.

Gydytojams – dvigubas darbas

Kauno Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas Paulius Kibiša e.sveikatos sistemos girti neskuba. Jo teigimu, Lietuvoje vis dar nesutvarkytas teisinis reglamentavimas, dėl šios priežasties gydytojai turi dirbti dvigubą darbą: pildyti paciento duomenis ir e.erdvėje, ir tradiciniu būdu – popieriuje.

"Įstatymiškas reglamentavimas nurodo rašyti informaciją ir rašikliu popieriniame variante. Šilainių poliklinikoje visi statusai – paciento būklės aprašymas kiekvieną kartą apsilankius, diagnozė, tyrimo duomenys, nusiskundimai – rašomi e.būdu, tačiau gydytojai turi tai atspausdinti ir įklijuoti į ligos istoriją", – aiškina P.Kibiša.

Dėl šios priežasties jis ragina peržiūrėti teisinį reglamentavimą ir nori, kad kuo daugiau informacijos persikeltų į internetinę erdvę.

"E.sveikatos sistema dažnai stringa, gydytojai tuo skundžiasi. Kai kurie metodai iki šiol taikomi tik tam, kad turi būti įgyvendinami. Poliklinikos, gavusios ES paramą, priverstos rašyti e.receptus tik todėl, kad to reikia. Jos turi parašyti jų tam tikrą kiekį, kad projektas būtų įgyvendinamas ir poliklinikai nebūtų taikomos sankcijos", – konstatuoja P.Kibiša.

Laimėjo nepasinaudoję parama

Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas sako, kad poliklinikos, nepasinaudojusios ES parama, turi prabangą laukti, kol sistema bus visiškai sutvarkyta ir ja bus galima naudotis be trikdžių.

Dainavos poliklinikoje yra įdiegta kauniečių išmaniųjų technologijų bendrovės sukurta posistemė, kuri sujungta su e.sveikatos sistema.

"Viskas joje veikia kuo puikiausiai, receptai yra lengvai išrašomi, o jų skaičius sparčiai auga. Man keista, kai nedidelė bendrovė gali sukurti puikiai funkcionuojančią sistemą, kuri ir kainuoja tikrai nebrangiai. O šalies elektroninei sveikatos sistemai sukurti išleisti milijonai, bet ji vos veikia ir stringa", – kalbėjo P.Kibiša.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, sistema vis dar nėra stabili, P.Kibiša įvardijo nesusikalbėjimą tarp atsakingų institucijų. Tiesa, jis sako, kad dalis sistemos vis dėlto veikia neblogai.

"Pavyzdžiui, pildome ligų kodus, diagnozes, paciento duomenis. Pagal e.sveikatos sistemos dalį, kuri veikia, mes diferencijuojame ir gydytojų darbo užmokestį, nes matome jų krūvį, ir su Valstybine ligonių kasa atsiskaitome. Tai yra labai gerai, tik, aišku, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau ir sklandžiau", – pasakoja poliklinikų vadovas.

Iškreiptas veidrodis

Programinę įrangą medicinos įstaigoms kuriančios bendrovės "SoftDent" specialistė Akvilė Masiulytė-Garofalo sako, kad valstybė nepakankamai rimtai pažiūrėjo į techninę medicinos projekto pusę, o vietoje to koncentravosi į vartotojo sąsają.

"Turint galvoje, kad ligonio vizitas pas gydytoją trunka vidutiniškai 15 min., per kurias gydytojas turi išgirsti pacientą ir paskirti gydymą, e.sveikatos sistema skirta gydytojo darbui palengvinti, o ne pridėti jo papildomai", – pastebi A.Masiulytė-Garofalo.

Ji tvirtina, kad šiuo metu nėra užtikrintas nuolatinis pasiekiamumas. Taip pat, specialistės teigimu, informacinėje e.sveikatos sistemoje stebimas ir lėtas duomenų apsikeitimas.

"Esant dar nedideliam duomenų kiekiui informacinėje elektroninėje sveikatos duomenų saugykloje, yra pastebimas ir fiksuojamas sulėtėjęs duomenų apsikeitimas. Turint galvoje, kad ten kaupiamų dokumentų kiekis tik didės, reikalinga peržiūrėti serverių išnaudojimo efektyvumą ir jį optimizuoti", – problemą įvardija specialistė.

Jos nuomone, terminas, kada visos gydymo įstaigos turi pereiti prie e.sistemos – 2018 m., parinktas teisingai, nepaisant sistemos netobulumo šiuo metu.

"Manau, kad šio termino nukėlimas būtų tik proceso vilkinimas, o ne problemos sprendimas. Turime sėkmingą pavyzdį Estijoje, kur panašios sistemos diegimas buvo greitas ir ne toks brangus tiek finansine, tiek laiko prasme", – palygino A.Masiulytė-Garofalo.

Po darbo valandų

Kalniečių poliklinikos Šeimos klinikos administratorė gydytoja Violeta Platūkienė teigia, kad e.paciento kortelės užpildymas nėra sudėtingas. Tačiau ji taip pat mato ir trūkumų.

Tai jau minėtas darbo dubliavimas, kai reikia pildyti ir popierinę, ir e.paciento kortelę. Taip pat gydytoja pastebi, kad išrašyti e.receptą užtrunka gana daug laiko.

"Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų. Štai ir dabar pacientei pasakiau, kad išrašysiu e.receptą, bet to dar nepadariau, išrašysiu po darbo valandų. Nors priėmimas ir baigtas, tiesiog neužteko laiko", – sako gydytoja V.Platūkienė.

Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų.

Negana to, vyresnio amžiaus ligoniai dažnai prašo ne e.recepto, o tradicinio popierinio – esą šis jiems suprantamesnis.

Šeimos klinikos administratorė V.Platūkienė sistemos smerkti neskuba. Ji sako, kad tokia pati situacija buvo ir tik įvedus e.nedarbingumo pažymėjimų sistemą.

"Sistema gana smarkiai strigo. Tačiau ji buvo tobulinama. Dabar, jeigu šioje sistemoje atsiranda kažkoks sutrikimas, visi nustemba", – sakop gydytoja V.Platūkienė.

Ji sako, kad sistemą, nepaisant jos trūkumų, naudoti vis tiek reikia – tik taip galima pastebėti jos trūkumus.

"Informatikas yra informatikas. Jie, aišku, konsultuojasi su specialistais, bet dirbant su sistema taip pat aiškėja nepastebėti jos trūkumai", – anot V.Platūkienės, lygiai taip pat buvo su nedarbingumo pažymėjimų sistema, tačiau dabar jau atsižvelgta į medikų pageidavimus.

Gydytoja teigia, kad medikams trūksta artimesnio kontakto su sistemos kūrėjais.

"Jeigu aš randu, kas man nepatinka, būtų gerai, kad galėčiau pati tai pranešti", – pageidauja V.Platūkienė.

Pradėtas tyrimas Seime

Lietuvos medicinos paslaugų sistemos trūkumus, regis, pagaliau pastebėjo ir valdžios atstovai. Birželį Seimas pavedė Antikorupcijos komisijai atlikti tyrimą dėl sistemai kurti panaudotų 40,6 mln. eurų.

Šis tyrimas inicijuotas įvertinus informaciją, kad Nacionalinei e.sveikatos sistemai kurti skirtos lėšos "galbūt buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai".

Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad po tyrimo bus galima įvardyti pagrindines priežastis, kodėl sistema tinkamai neveikia.

"Ateityje šiai sistemai planuojama išleisti dar 28 mln. eurų, todėl nusprendėme inicijuoti parlamentinį tyrimą. Komisija jau buvo susirinkusi, o dabar siunčiame užklausimus tam tikroms institucijoms. Po to pradėsime kviestis atsakingus asmenis", – tyrimo eigą pakomentavo A.Bilotaitė.

Seimo narė sako, kad kol kas dar laukia atsakingų institucijų atsakymo, o kiti komisijos susitikimai, kaip ji mano, gali įvykti dar šią vasarą.

Pakeitė planą

Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Augustaitis tikina, kad rengiant pakeitimus atsižvelgta į Lietuvos elektromobilių asociacijos rekomendacijas dėl vietų, kuriose bus įrengtos naujos įkrovimo stotelės, ir į šiuo metu esančių įkrovimo vietų žemėlapį.

"Planas pakeistas iš esmės: atsisakyta kai kurių greito įkrovimo aikštelių, kurias įrengti miesto centre, pasak asociacijos, netikslinga. Taip pat daugiau dėmesio skirta vidutinės galios įkrovos taškams", – pasakojo M.Augustaitis.

Apims visą miestą

Pasak vedėjo pavaduotojo, įkrovimo taškų atsiras visame mieste. "Šios stotelės pasklis po visą Kauną. Galbūt daugiau dėmesio yra skirta centrinei daliai, nes miegamuosiuose mikrorajonuose gyventojai patys įsirengia įkrovimo taškus. O visuotiniuose traukos taškuose, pavyzdžiui, įvairiose įstaigose, arenose, tų aikštelių bus įrengta daugiau", – aiškino jis.

Šiais metais biudžete projektui lėšų nenumatyta, todėl darbai prasidės kitąmet. Pasak pašnekovo, 2018-ųjų pradžioje savivaldybės lėšomis planuojama įrengti pirmus penkiolika įkrovimo taškų.

Anot M.Augustaičio, Automobilių kelių direkcija šių metų rugpjūtį ar rugsėjį planuoja paskelbti konkursą įkrovimo stotelėms įrengti už europines lėšas. "Realu, kad kitų metų viduryje bus įrengta dar vienuolika stotelių", – teigė specialistas.

Šios stotelės pasklis po visą Kauną. Galbūt daugiau dėmesio yra skirta centrinei daliai, nes miegamuosiuose mikrorajonuose gyventojai patys įsirengia įkrovimo taškus.

Kitais metais planuojama įrengti 25 elektromobilių įkrovimo prietaisus. Tiesa, aikštelių, kuriose bus galima krauti elektrinius automobilius, bus mažiau, nes viename taške gali būti daugiau nei vienas įkrovimo prietaisas.

Tikslių skaičių dar nežino

M.Augustaičio teigimu, lėšų projektui skirs tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek ir ES. Konkrečios vienos įkrovimo stotelės kainos pašnekovas įvardyti nesiryžo, nes "skirtingi tiekėjai pateikia skirtingus duomenis".

"Planas yra toks, kad vidutinės galios įkrovimo prietaisas kainuos iki 10 tūkst. eurų, o didelės galios – 30–40 tūkst. Kainuos ir techninio projekto parengimas bei priežiūra", – svarstė specialistas.

Miestui, anot pašnekovo, dėl įkrovimo stotelių kokybės bent pirmus kelerius metus galvos sukti nereikės – elektros įrenginiams numatyta trejų metų garantija.

Pasak M.Augustaičio, šiuo metu elektromobilių Kaune – gana nedaug.

"Šių metų pradžioje Kauno "Regitroje" įregistruota apie 60 elektromobilių. Gali būti, kad įmonės yra registruotos Vilniuje, todėl ir automobiliai registruojami ten arba kituose miestuose. Manome, kad šiuo metu mieste yra apie 100 elektromobilių", – sakė jis.

Tiesa, pašnekovas spartaus elektromobilių skaičiaus augimo Kaune nepastebi: "Sunku pasakyti, kokios problemos. Ar neišvystyta infrastruktūra, todėl žmonės vengia elektromobilių, ar tai kol kas dar per brangu?"

Brangus malonumas?

Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis džiaugėsi atsirasiančiomis įkrovimo stotelėmis, tačiau sakė, kad šių priemonių negana: "Žinoma, kuo daugiau iniciatyvų, tuo geriau. Tai yra vienas nedidelis žingsnis."

L.Jokužis teigė, kad elektromobilių entuziastai pasigenda dėmesio valstybiniu lygiu. Viena priemonė, anot jo, galėtų būti kompensacijos įsigyjant naują elektra varomą automobilį. "Esame skaičiavę, kad ji turėtų būti maždaug 3–5 tūkst. eurų. Tada toks automobilis atsipirktų. Tačiau kol kas nauju elektromobiliu važinėti yra brangiau negu su paprasta transporto priemone", – apgailestavo asociacijos atstovas.

Nepaisant to, jis tikisi, kad elektromobilių naudojimas artimiausiais metais turėtų padidėti drastiškai, nes tokia tendencija, anot L.Jokužio, pastebima ir gretimose valstybėse. "Klausimas, kada taip bus. Aš manau, kad turint tinkamą infrastruktūrą taip atsitiks greičiau", – vylėsi jis.

Susirinkę kauniečiai dalyvavo Šv. Mišiose, kurių metu buvo šventinamas ir koplyčios altorius, klausėsi folkloro ansamblio „Kupolė“ atliekamų liaudies dainų, jaunimo choro „Exaudi“ koncerto. Vakarą vainikavo kapsulės įdėjimo iškilmės toje vietoje, kur iškils nauja bažnyčia.

„Šiandien pradedame ir naujus darbus – pradėsime statyti bažnyčią. Jos pirmoji dalis bus skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui atminti. Tai bus ta pati bažnyčia, tik jos priekinė, pati aukščiausia, dalis bus skirta šitai sukakčiai suminėti.

O šiandienos iškilmių esmė yra naujo altoriaus įšventinimas. Bažnyčiose ir koplyčiose svarbiausia vieta yra altorius. Mes šiandien turime naują altorių, ant kurio dar nebuvo aukotos šventos mišios“, – pasakojo parapijos klebonas Andrius Alminas.

Jis teigė, kad iškilsiančioje bažnyčioje vienu metu galės lankytis apie 500 tikinčiųjų, o visoje parapijoje, suskaičiuoja 25 tūkst. žmonių.

Kunigas sakė, kad ši parapija buvo įsteigta palyginti neseniai – 2013-aisiais, o naujoji koplyčia pradėta statyti 2014-ųjų lapkritį, baigta – 2015-ųjų birželį. Tiesa, altoriaus palaiminimas įvyko tik šiame renginyje.

A. Alminas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kainavo koplyčios statyba, tačiau įvardijo apie 200 tūkst. eurų sumą. Anot jo, prie statybų prisidėjo Kauno miesto savivaldybė, Kauno arkivyskupija ir parapijiečių aukos.

Klebonas akcentavo, kad iškilmėms data – Valstybės diena – buvo pasirinkta neatsitiktinai. Anot jo, karaliaus Mindaugo karūnavimas įvyko tik gavus popiežiaus sutikimą ir jam įšventinus jo karūną.

Jonas Paulius II, kurio vardu ir pavadinta parapija, taip pat buvo kovotojas už laisvę, teigia jis. „Jis pasisakė prieš priespaudą, buvo aplankęs ir Lietuvą. Bažnyčia nuolat kovojo, ypač sovietmečiu buvo beveik vienintelis laisvės šauklys, kuris drąsiai, aiškiai pasisakydavo, kas mums buvo labai svarbu“, – aiškino A. Alminas.

Parodoje pristatomi trys laikotarpiai: tarpukario Lietuvos, XX a. paskutiniojo dešimtmečio ir dabartinis. Lankytojai gali pamatyti, kaip bėgant laikui keitėsi ginklai, karių apranga.

Leidžia su eksponatais susipažinti iš arti

Parodos organizatorių žodžiais, buvo atsisakyta įprastų eksponavimo priemonių – paroda yra interaktyvi. Nors parodoje galima pamatyti ir vertingų eksponatų, jie nelaikomi vitrinose – tarpukario ginklai, apranga ir kiti kariui būtini elementai eksponuojami unikaliose kariškose dėžėse. 

Viena parodos rengėjų Lina Kasparaitė-Balaišė sakė, kad toks sprendimas pasirinktas norint atspindėti karo lauke tvyrančią nuotaiką.

„Tos, vadinkime, sterilios, blizgančios vitrinos nedera su parodos tema. Norėjosi kuo daugiau autentikos, kad atsiskleistų visa dvasia. Kario uniforma, pratybos lauke nėra taip ištaiginga“, – pasakojo ji.

Kariška palapinė virto poilsio zona

Parodoje taip pat galima rasti ir specialią karišką palapinę, kuri paversta poilsio, edukacine zona. Joje vaikai gali susipažinti su tarpukario kario dienomis interaktyviai – spalvinti tam skirtas karikatūras. Taip pat joje suteikiama galimybė pasidaryti veido maskuotę.

Be to, vaikams yra suteikiama galimybė nusifotografuoti su kario kepure bei dėžėse atrasti paslėptus eksponatus.

L. Kasparaitė-Balaišė pridūrė, kad paroda išskirtinė ne tik savo interaktyvumu, bet ir kvapu, tvyrančiu patalpoje. „Kvapas yra sudedamoji parodos dalis. Kadangi parodoje galima pamatyti autentiškų dekoracijų iš kariuomenės, todėl yra ir atitinkamas kariuomenės kvapas. Interaktyvumą diktuoja tai, kad šiuolaikiniam žmogui nebeužtenka tiesiog pakabinti eksponatą, padėti kažkokį tekstą. Tai jau nebėra įdomu. Žmogus nori eiti, dalyvauti, kažką apsirengti. Ta žinia, kurią norime perteikti per tokias priemones, yra efektyvesnė“, – teigė ji.

Parodos atidaryme lankėsi ir savanorišką karo tarnybą atlikę žinomi žurnalistai Ignas Krupavičius bei Vaidas Neverauskas, kurie dalinosi savo asmenine patirtimi, sukaupta kariuomenėje.