„(Ekonomikos atsigavimo – ELTA) priemonės, pandeminės ir popandeminės, turi būti finansuojamos, tačiau vėl kalbame apie tai, iš ko ir kaip. Iš šiandien pateiktų biudžetų matome, kad toliau einama paprasčiausiu keliu, t. y. skolinamasi.

Valstybės skola auginama tikrai nepadoriai daug, iki 8,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar daugiau – mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijaus. Tai – dar viena raudona lemputė“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį teigė S. Skvernelis.

Anot jo, vis dar neaišku, kokiomis priemonėmis bus valdoma auganti valstybės skola.

Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama.

„Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama. Nesvarbu, kad šiandien palūkanos skolinantis yra tikrai geros – neaišku, kas bus po kelerių metų“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia registruojamos papildomos mokesčių lengvatos.

„Nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva (skolinimuisi – ELTA), dar daugiau – registruojamos įvairių mokesčių mažinimo pataisos ir lengvatos, kurios taip pat neprisidės prie biudžeto surinkimo. Tai tikrai kelia nerimą, ir tokį biudžetą bus sunku palaikyti“, – teigė jis.

G. Skaistė: kai kurie praėjusios Vyriausybės projektai turėjo mažai ką bendro su COVID-19 pandemijos valdymu

Reaguodama į S. Skvernelio kritiką, finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad didėjantis biudžeto deficitas yra sąlygojamas ne tik priemonių, taikomų siekiant susidoroti su COVID-19 pandemija, bet ir praėjusios Vyriausybės padidintų išmokų.

„Man atrodo, pirmiausia mūsų pareiga yra išsaugoti darbo vietas ir tam reikia skirti lėšų bei numatyti tam tikras priemones, kurios būtų skirtos ne tik karantino laikotarpiu, kai veiklos yra ribojamos, bet ir sklandžiam grįžimui į normalų gyvenimą. Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą, ir biudžeto deficitas išties yra didelis.

Tačiau turiu pastebėti, kad ne visos lėšos, kurios yra numatytos biudžete, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, yra susijęs su koronaviruso situacija. Natūralu, kad jau buvusioji Vyriausybė didino tam tikras išmokas neturėdama tvarių pajamų šaltinių, ir ta skylė biudžete yra susijusi tikrai ne tik su COVID-19 pandemija“, – žurnalistams sakė ji.

G. Skaistė taip pat teigė, jog buvusi Vyriausybė dažnai skolinosi įgyvendindama mažai ką bendro su COVID-19 pandemija turinčius projektus.

„Priminsiu Sauliui Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir turbūt neieškojo kitų papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas kartais, atrodo, su COVID-19 pandemija turėjo mažai ką bendro“, – sakė ji.

„Tarkime, kalbant apie priemones ekonomikai skatinti, vienas iš pavyzdžių yra Plungės pirties rekonstrukcija ir rekonstravimas į stoginę. Nežinau, kiek tai yra susiję su pandemija, bet tokių projektų yra tikrai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – pridūrė ministrė.

Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

Planuojama, kad bendras biudžeto deficitas augs iki 8,4 proc., o skolos lygis šiemet sieks 52,3 proc.

Vyriausybė penktadienį apsisprendė, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas ir užimtam asmeniui paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d.

I. Ruginienė Eltai teigė, kad suteiktas pereinamasis laikotarpis, nutraukiant subsidijas prastovoms, padės sušvelninti pandemijos padarinius šiai nuslopus.

„Išvakarėse su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aptarėme jų siūlymus dėl poprastovinių priemonių. Tikrai galime pasveikinti pasiūlytą iniciatyvą, nes labai ilgai kalbėjome, kad parama negali tiesiog imti ir baigtis liepos 1 d. Sakėme, kad bent jau tris mėnesius turi būti pereinamasis laikotarpis. Atrodo, kad ministerija mūsų nuogąstavimus išgirdo ir atitinkamai pakoregavo patį planą. Dabar parama mažės, o tai visiškai logiška, bet bus šioks toks pereinamasis laikotarpis“, – sakė ji.

Vyriausybės numatyta, kad pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), antrąjį kalendorinį mėnesį – 0,9 MMA, trečiąjį kalendorinį mėnesį – 0,7 MMA.

Be to, I. Ruginienė teigiamai įvertino ir iniciatyvas asmenims, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skaičiuoti iš laikotarpio, buvusio iki karantino paskelbimo, o išmokas savarankiškai dirbantiems sieti su 30 proc. pajamų mažėjimu.

„Labai gerai, kad buvo nepamirštos ir besilaukiančios, būsimos mamos, nes ši priemonė labai svarbi, kaip ir pratęsta parama individualiai dirbantiems“, – sakė ji.

Vis dėlto I. Ruginienė sukritikavo PVM lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams, teigdama, jog vis dar neaišku, ar vartotojams neteks savo lėšomis padengti biudžete atsiradusią skylę dėl nesurinktų pajamų.

„Kas kelis nerimą, ir kas su mumis iš esmės ir nebuvo derinta, tai PVM lengvata maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams. Abejonių kelia tai, kad nors darbdaviai ir sako, kad ši lengvata nėra skirta kainų mažinimui, bet, mūsų požiūriu, jei darome bet kokią PVM lengvatą, ji turėtų atsiliepti galutiniam vartotojui.

Šiuo atveju mes nelabai tikime, kad tai atsilieps galutiniam vartotojui. Tuomet mes nelabai suprantame, kokia šios priemonės nauda? Vis dėlto reikia pripažinti, kad ši priemonė bus parama, skirta iš valstybės biudžeto, atitinkamai valstybės biudžete atsiras skylė, ir mūsų pagrindinis klausimas, kas užpildys tą biudžeto netekimą? (...) Juk nėra suplanuota, kokie bus didesni lėšų atėjimai į biudžetą. Ar nebus taip, kad pats galutinis vartotojas ir turės uždengti skylę biudžete per kitas priemones?“, – teigė ji.

Pasak jo, stambiausių grupių valdomi žemės plotai šiuo metu ir toliau auga.

„Kodėl – nes stambiausi skaido savo valdas, Europos Sąjungos (ES) paramos tikslais apsimeta smulkiais, gauna paramą ir perka dar papildomus plotus ir tokiu būdu išstumia smulkiausius ūkininkus. Mano giliu įsitikinimu, ES pinigais neturėtų būti skatinamas žemės užvaldymas ir tai yra net ne piniginis reikalas, o elementarus teisingumo klausimas“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Majauskas.

„Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais, kurie yra šiuo metu skiriami stambiausiam ūkiam, būtų skiriami smulkiausiems ūkiams“, – pridūrė Seimo BFK pirmininkas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad „Auga grupės“, kuri valdo beveik 40 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas būtų apie 2,8 mln. eurų, tiek pat – „Agrokoncerno“, „Linas Agro“, kuris valdo apie 20 tūkst. hektarų, išmokų sumažėjimas siektų apie 1,2 mln. eurų.

Tai nėra sprendimas, kuris apvers žemės ūkį aukštyn kojomis, bet tai yra žingsnis teisingumo kryptimi ir jis užtikrintų, kad apie 15 mln. eurų kiekvienais metais.

„Šiuos pinigus, esu įsitikinęs, jos siektume paskirti smulkiausiems ūkiams per kaimo plėtros problemas, ekologiniams ūkiams, jauniems ūkininkams, tiems, kurie tik pradeda ūkininkauti. Jeigu dideli sako, kad jiems šiandien yra sunku, tai įsivaizduokite, kaip šiandien yra sunku patiems mažiausiems. Mes turime padėti tiems, kuriems yra sunku, o ne tiems, kurie gyvena labai gerai“, – sakė M. Majauskas.

Ekologinio maisto gamintojos „Auga group“ vadovas Kęstutis Juščius savo ruožtu sukritikavo M. Majauską, sakydamas, kad šis meluoja apie žemės ūkio sektoriaus piktnaudžiavimą įsisavinant ES lėšas.

„Kviečiu Mykolą Majauską viešai diskusijai. (...) Norėsiu, kad joje jis atsiprašytų už ką tik apjuodintą visą žemės ūkio sektorių ir didžiąsias įmones, kai jis meluodamas įvardijo tai, kad žemės ūkis šiandien vagia išmokas perskaidydama ūkius. Tai yra pirmas melas, o iš to seka visi kiti melai, kuriuos jis teigia“, – sakė jis.

Anot K. Juščiaus, žemės ūkio verslas yra vystomas pakankamais tvariai ir skaidriai be papildomų priemonių.

„Kitas dalykas, įstatymas sako, kad skaidrus verslas galės plėtotis ir tik plėsis. Norėčiau, kad ponas Majauskas šiai viešai diskusijai pasirašytų, kokių pretenzijų turi mūsų verslo skaidrumui, tvarumui, žalumui ir visoms sritims, kurios išvardytos kaip prioritetai, kuriuos verslas turėtų plėsti pagal šį įstatymą. Taip pat, kaip šis įstatymas pagelbės mūsų įmonei? Nes gavome iš ministerijos atstovų apdovanojimą už tvariausią verslą didžiųjų įmonių kategorijoje“, – klausė jis.

K. Juščius prašė įvardinti, kurias žemės ūkio generuojamų lėšų dalis ketinama sumažinti.

„Dar vienas dalykas, norėčiau, kad ponas Majauskas pažiūrėtų į mūsų viešus balansus ir viešas sąskaitas, kurios yra paskelbtos viešai. Kurias biudžeto eilutes, t. y. 3 mln. eurų jis norėtų jas sumažinti? (...) Norėčiau sužinoti, kadangi krizė gresia mūsų bendrovėse, kaip jis tvarkysis su šia krize?“, – akcentavo jis.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad laukia diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų.

„Laukia dar nemažos diskusijos apsispręsti dėl susietumo kriterijų. Čia yra esminis pokytis, kuris buvo prieš tai buvo įvestoms luboms, nes susietumo kriterijus turėtų surankioti tuos koncernus, tuos didžiausius ūkininkus, kurie per susietus asmenis valdo didžiausią dalį. Kitas dalykas, kuris yra naujai pateiktame siūlyme, yra neįskaičiuoti darbo užmokesčio. Čia toks labiau diskutuotinas kriterijus, nes ne visi ūkiai sukuria mažai darbo vietų. Yra ūkių, ypač daržininkystės, kurie sukuria didelį skaičių darbo vietų“, – sakė K. Navickas.

Seime įregistruotos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, kad pagrindinių tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“

„Vyriausybės įsipareigojimai šio projekto atžvilgiu yra fiksuoti dar turbūt 2015 metais. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės darbo metu yra priimtas nutarimas dėl Vyriausybės dalyvavimo šiame projekte ir ten yra nustatyti maksimalūs Vyriausybės įsipareigojimai jame dalyvaujant. Tačiau negaliu nepaminėti fakto, kad per tą laiką, kol šiam projektui buvo pradėta ruoštis, atsitiko keletas svarbių pokyčių.

Pagrindinis, kad projektui buvo planuojamos ES lėšos, kaip vienas iš finansavimo šaltinių. Tačiau dėl įvairių procedūrų buvo akivaizdu, kad tos lėšos nebus įsisavintos, ir praėjusi Vyriausybė tas lėšas perskirstė kitiems projektams. Dabar mes turime tokį patį didelį projektą, koks buvo suprojektuotas turint minty kelis finansavimo šaltinius, t. y. valstybės biudžetą, ES lėšas ir savivaldybės lėšas. Kai nebėra ES lėšų finansavimo šaltinio, finansavimo šaltiniai lieka du“, – problemą pristatė premjerė.

Anot jos, pasikeitus finansavimo šaltiniams reikalinga įvertinti ir abiejų šalių – Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės – galimybes finansuoti Nacionalinio stadiono statybas.

„Mums reikia gerai įvertinti, ar esant ribotiems Vyriausybės įsipareigojimams savivaldybė tikrai galės vykdyti savuosius prie tos pačios projekto vertės. (...) Pakitusios aplinkybės turi būti įvertintos ir atsakomybė turi būti prisiimta visų pusių. Neturi būti vien spaudimo iš savivaldybės pusės skubėti greičiau pasirašyti sutartį todėl, kad visa istorija užsitęsė per ilgai. Aš visiškai sutinku, kad visa istorija dėl įvairių priežasčių užsitęsė per ilgai, bet per tą laiką yra įvykusių ir tam tikrų aplinkybių pasikeitimų“, – akcentavo ji.

Vilniui tikrai yra reikalingas stadionas, bet šis projektas dėl įvairių priežasčių buvo pasirinktas labai didelis, su daugybe funkcijų.

I. Šimonytė teigė, kad siekiama, jog abiejų pusių susitarimai būtų itin aiškūs – tuomet susitarimo pasirašymas taptų tik technine aplinkybe.

„Nepaisant to, kad savivaldybių biudžetai yra savarankiški ir savivaldybės yra savarankiškos savo finansiniuose ištekliuose, žinome ne vieną projektą, kuris pakeliui pakeičia kainą, ir tuomet savivalda kreipiasi į Vyriausybę, kad ji spręstų kažkokio įpusėjusio projekto finansines problemas. Tikrai norėtume, kad visų pusių susitarimai ir įsipareigojimai būtų labai aiškūs, ir jeigu tokį susitarimą pavyks pasiekti, tai tuomet tas susitarimo pasirašymas būtų tik techninis klausimas“, – sakė ji.

Tuo tarpu paklausta, ar būtų tikslinga finansuoti Nacionalinio stadiono statybas šaliai dorojantis su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais iššūkiais ekonomikai, I. Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybės finansinio indėlio projektui prireiktų tik po kelerių metų.

„Projekto finansavimo modelis yra toks, kad pradžioje didžioji dalis įsipareigojimų ir rizikos tenka koncesininkui, o patys Vyriausybės mokėjimai prasidėtų tik po to, kai projektas būtų pabaigtas. Tai tikrai neatsitiks nei per vienus, nei per dvejus metus. Manau tuomet pandemija jau bus virtusi endemija, o gal apskritai išėjusi iš mūsų darbotvarkės ilgesniam laikui. Tad šių dalykų nesiečiau“, – tikino ji.

Visgi I. Šimonytė pabrėžė, kad dėl greitesnio įgyvendinimo siekiant supaprastinti Nacionalinio stadiono projektą būtų rizikuojama jo statybų procesą dar labiau užvilkinti.

„Vilniui tikrai yra reikalingas stadionas, bet šis projektas dėl įvairių priežasčių buvo pasirinktas labai didelis, su daugybe funkcijų. (...) Labai gerai suprantu riziką, kad jei mes projektą supaprastiname, tuomet vėl įsiveliame į naują procedūrų tinklą (...) ir galimai naujus skundus, teismus ir pan. Tai reikštų, kad vilniečiai dar ilgiau būtų be stadiono.

Kita vertus, jei mes paliekame šį projektą koks jis yra dabar, (...) turi būti labai aišku, kas atsako už kokius įsipareigojimus“, – sakė ji.

Kiek anksčiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad VPT vertinimo išvada dėl nacionalinio stadiono koncesijos konkurso buvo panaikinta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos ginčo koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį nustatytų faktų vertinimą.

Praėjusių metų gegužę VPT parengė išvadą, kurioje teigiama, kad nacionalinio stadiono sutartis turi būti anuliuota. Savivaldybė išvadą apskundė.

Vilniaus miesto taryba Daugiafunkcio komplekso sutartį galutinai patvirtino 2019 metų gruodžio viduryje.

Bendra Daugiafunkcio komplekso ant Šeškinės kalvos kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.  

„Nedarbo socialinio draudimo aprėptys plečiasi, jos plečiasi ir su šiuo paketu. Bus galima nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti ne vieną, o du kartus. Taip pat rudens sesijoje ketiname peržiūrėti ir platesnius dalykus, susijusius su darbo stažo reikalavimo mažinimu“, – po Vyriausybės posėdžio teigė ji.

M. Navickienės teigimu, antrojo karantino metu taikytos subsidijos darbuotojų atlyginimams dengti pasirodė esančios veiksmingos.

„Kalbant apie grįžimą į normalų gyvenimą, galėčiau pasakyti tiek, kad priemonės, kurios buvo pradėtos per antrąjį karantiną, padėjo sustabdyti nedarbo rodiklių augimą. Matėme, kad tos priemonės veikia ir kad darbdaviai savo darbuotojų ne tik kad neatleidžia, bet po truputį samdo ir naujus, tą rodo visos tendencijos“, – teigė ji.

Dėl šios priežasties, anot ministrės, penktadienį Vyriausybės buvo nuspręsta pratęsti prastovų subsidiją darbdaviams.

„Nusprendėme šitame etape palikti prastovinę subsidiją tam, kad atleidimų nebūtų daugiau, nors ši parama palaipsniui taip pat mažės. Tikimės, kad ekonomikos atsigavimas ir tos tendencijos, kurias šiandien matome darbo rinkoje, atliks savo vaidmenį ir žmonės galės greičiau integruotis ir grįžti į darbo rinką“, – teigė ji.

„Tikslas yra, kad žmonės, kurie yra prastovose, greičiau sugrįžtų į darbą, o tie, kurie to darbo buvo netekę ar jį praradę, greičiau turėtų šansą susirasti naują veiklą“, – pridūrė M. Navickienė.

Vyriausybė penktadienį nusprendė, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas ne vieną, o du kartus visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėn. po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas ir užimtam asmeniui paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d.

Nutarta, kad įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), antrąjį kalendorinį mėnesį – 0,9 MMA, trečiąjį kalendorinį mėnesį – 0,7 MMA.

Savo ruožtu Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas pažymi, kad vykdant pašto reformą ir naikinant pašto skyrius mažesniuose šalies miestuose bei kaimuose, dalis šalies gyventojų priversti laukti eilėse, o jiems pašto tiekiamos universaliosios paslaugos nėra pakankamai efektyvios.

„Esu susirūpinęs Lietuvos pašte vykdomais procesais, siekiant didinti jo ekonominį efektyvumą. Noriu priminti visiems ministrams, kad valstybės įmonių pagrindinė funkcija turėtų būti efektyvus paslaugų teikimas Lietuvos gyventojams. Juolab Lietuvos paštas yra universaliųjų paslaugų teikėjas, tad tai yra ypač svarbu“, – Vyriausybės valandoje Seime teigė J. Sabatauskas.

Jis pažymėjo, kad naikinant pašto skyrius mažesniuose Lietuvos miestuose daliai gyventojų pašto paslaugos tampa sunkiau prieinamos – šiems tenka laukti ilgose eilėse.

„Matome, kad pašto skyriai yra naikinami daugelyje miestelių, jau nekalbant apie kaimus – juose ir skyrių nebeliko, jau ir rajonų centruose liko vienos patalpos. O jeigu patalpas siekiama nuomoti prestižiniuose prekybos centruose, tada vėl bus konstatuojama, kad tai per brangu.  Žmonės šiandien turi laukti didžiulėse eilėse po kelias valandas“, – teigė jis.

„Noriu paklausti, kokie formuojami tikslai Lietuvos paštui: ar atliepti žmonių poreikius, ar orientuotis tik į pelną“, – susisiekimo ministro klausė J. Sabatauskas.

M. Skuodis pažymėjo, kad svarbiausias pašto pertvarkos tikslas – paslaugų prieinamumas visoje šalies teritorijoje.

„Man atrodo reikia ir tai, ir tai daryti. (...) Kalbant apie universaliąsias paslaugas, t. y. paslaugas, kurias visoje Lietuvos teritorijoje turi gauti kiekvienas gyventojas, nėra jokių kitų variantų negu jas užtikrinti. (...) Šiuo atveju svarbiausia vis dėlto ne vieta, o kad paslaugos būtų suteiktos. Tuomet jau mes kaip akcininkai turime imtis tam tikrų žingsnių ir veiksmų. Paslaugos visoje Lietuvos teritorijoje yra vienas esminių tikslų. Riekia prisiminti, kad už šių paslaugų atlikimą valstybė moka paštui. Čia net ir su pelno siekimu klausimas nesusijęs“, – teigė jis.

Paslaugos visoje Lietuvos teritorijoje yra vienas esminių tikslų. Riekia prisiminti, kad už šių paslaugų atlikimą valstybė moka paštui.

Tuo tarpu Lietuvos pašto skyriuose susidarančias laukiančiųjų eiles M. Skuodis įvardijo esant vieną iš karantino režimo išdavų.

„Tikrai matome ir tikrai yra daug nusiskundimų dėl susidariusių eilių (pašto skyriuose – ELTA). Viena iš priežasčių vis tik yra karantino reikalavimai, kiek šiuo metu visi paslaugų tiekėjai, ne tik paštas, gali gyventojams pasitarnauti.

M. Skuodis taip pat akcentavo, kad pašto skyrių perkėlimas dažnu atveju yra sąlygojamas avarinės senų pastatų, kuriuose įsikūrę pašto skyriai, būklės.

„Kiekviename mieste situacija yra kitokia. Bet pašto strategija keltis į prekybos centrus yra ne dėl to, kad tai yra prestižinė vieta, bet tam, kad būtų paliktos senos patalpos, kur daugeliu atvejų net neįmanoma aptarnauti žmonių su specialiais poreikiais. Jų taip pat neįmanoma sutvarkyti, nes tai yra dažnu atveju senos patalpos ir jau nebeatitinkančios standartų ten dirbti darbuotojams“, – teigė jis, pridurdamasi, kad pašto skyrius ketinama perkelti į didesnes patalpas, kad būtų aptarnaujami didesni klientų srautai.

„Bet kad paštas išrgyvena transformacijos laikotarpį – tikrai taip yra, ir dėl to yra tam tikrų iššūkių“, – pridūrė jis.

„Ši formulė, kuri yra naudojama ir skaičiuojama Lietuvos banko jau kelerius metus, yra pakankamai objektyvus sprendimas. Jis apskaičiuoja, koks santykis MMA turėtų būti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Turėjome vidutinės algos augimą ir perskaičiavus šiems metams išeina per 700 eurų, kas atrodo pakankamai objektyvus ir logiškas skaičius, kalbant apie kitus metus“, – LRT radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat teigė, kad šiuo atveju svarbus ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) klausimas.

„Jeigu MMA auga, o NPD neauga, mokesčių našta mažiausiai uždirbantiems asmenims santykinai išauga. Šiuo atžvilgiu prezidentas, kaip ir anksčiau minėta, svarsto galimybę (siūlyti – ELTA) didinti NPD, kad mažiausiai uždirbantiems asmenims mokestinė našta būtų adekvati ir jie būtų skatinami dirbti, užsidirbti, o tie, kurie neturi darbo, grįžtų į darbo rinką“, – sakė prezidento patarėjas.

Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet MMA galėtų augti 9,6 proc. Šiuo metu jos dydis – 642 eurai „ant popieriaus“.

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.

Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

M. Navickienė: pasisakau už tai, kad MMA turi kilti

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako teigiamai vertinanti galimybę kelti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Visgi ji priduria, kad diskusijų dėl MMA kėlimo metu trišalėje taryboje ne visuomet pavyksta suderinti darbdavių ir darbuotojų pozicijas.

„Čia, galbūt mano įsitikinimu, bet kuriuo atveju MMA turi didėti. Ekonomikos tendencijos rodo, kad yra galimybių kelti MMA, Lietuvos banko prognozė – taip pat. Man atrodo, praktika turėtų būti nuosekli. Yra tam tikras metodas, formulė, kuri yra sutarta, aš būčiau linkusi laikytis. Pasisakau už tai, kad MMA turi kilti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadieni sakė ji.

Vis dėlto M. Navickienė pažymėjo, kad derybos dėl MMA dydžio su profesinėmis sąjungomis bei verslo atstovais ne visuomet sklandžios.

„Vėlgi (...) trišalėje tarnyboje tikrai ne visada pavyksta susitarti. (...) Po to politinį sprendimą turi priimti Vyriausybė ir Seimas. Tačiau aš matau didelę prasmę tame tarimosi procese, nes tik ginčuose gimsta tiesa“, – sakė ji.

„Kyla klausimas, ar vis dar aktualu finansinį aprūpinimą skatinti tik per gyvybės draudimą ir pensijų kaupimo produktus. Nes (...) matome, kad pagal gyvybės draudimo įmokų santykį su bendrojo vidaus produkto (BVP) skvarba Europos šalyse Lietuva užima paskutinę vietą – jos vidurkis yra 0,6 proc. Lengvata gyvybės draudimui galioja daugybę metų, ir panašu, kad ji nepadeda išvystyti tos rinkos. Tad galbūt rinkos vystymui reikalingi kokie kiti instrumentai, o ne mokestinė lengvata“, – pristatydama egzistuojantį Investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų lengvatų modelį teigė R. Bilkštytė.

Anot viceministrės, šiuo metu galiojančia GMP lengvata pensijų fondams bei investiciniam gyvybės draudimui sunkiau pasinaudoti stabilių pajamų negaunantiems gyventojams.

„GPM lengvata daugiausia naudojasi gyventojai, kurie turi stabilias pajamas, nes yra rizika netekti draudimo nutraukus įmokas. Matome, kad šia lengvata tam tikra prasme yra diskriminuojami gyventojai, kurie gauna savo pagrindines pajamas ne per darbo užmokestį“, – pažymėjo ji.

Tuo tarpu 500 eurų lengvata vertybinių popierių pardavimo pajamoms nukreipta į aukščiausias pajamas uždirbančius Lietuvos gyventojus, teigė R. Bilkštytė.

„Ši lengvata pasižymi tuo, kad biudžeto pajamos yra palyginti labai nedidelės, bet gyventojams, kurie naudojasi lengvata, kai 500 eurų pelnas yra neapmokestinamas, ji yra labai nereikšminga. Vidutinis šių asmenų vertybinių popierių pardavimo pelnas siekia 43,5 tūkst. eurų.

Lengvata naudojasi aukštas pajamas gaunantys asmenys – jų darbo užmokestis yra 70 proc. didesnis už šalies vidurkį. Taip pat daugiausia šia lengvata naudojasi gaunantys didesnę dalį pajamų iš turto pardavimo, dividendų, t. y. ne darbo užmokesčio pajamų“, – sakė ji.

„Pagrindinė lengvatos taikymo tikslingumo prasme problema – kad ir nedideles, vis dėlto biudžetas praranda pajamas, o gyventojams, kurie naudojasi lengvata, ji nelabai prasminga“, – pridūrė viceministrė.

Anot R. Bilkštytės, biudžeto netekimai dėl taikomų GPM lengvatų iš viso siekia 48,7 mln. eurų.

Viceministrė pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai vis dar linkę taupyti pasyviai.

„Lietuvos banko apklausos duomenimis, (...) 10 proc. apklaustų šalies gyventojų investuoja į nekilnojamąjį turtą, į pensijų fondus ir gyvybės draudimą atitinkamai investuoja 29 ir 26 proc. Investicijos į finansines priemones irgi yra gana žemos: į investicinius fondus, akcijas bei skolas ir vertybinius popierius investuoja atitinkamai po 10 proc. apklausos dalyvių.

Pagrindinė namų ūkio taupymo priemonė ir toliau lieka sąskaita banke ar kredito unijoje (7 iš 10 namų ūkių), arba grynieji pinigai (4 iš 10 namų ūkių). Tai yra pasyvus taupymas“, – pabrėžė viceministrė.

„Gyventojai kol kas taupo tikrai nepakankamai. Matome, kad gyventojų taupymo norma yra tik 4 proc. – ES vidurkis yra 3 kartus didesnis (12 proc.). Ypač kalbant apie investicijos į finansines priemones, vertybinius popierius, fondus, Lietuvoje investicijos sudaro tik 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra gerokai didesnis (31 proc.)“, – Mokesčių darbo grupės posėdyje trečiadienį teigė E. Čipkutė.

Tuo tarpu kalbėdama apie verslus Lietuvoje, ji pažymėjo, kad šiems vis dar trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių.

„Neturime aktyvios kapitalo rinkos. (...) Tai turi nemažai pasekmių, ir viena pagrindinių yra tai, kad įmonės turi mažesnes galimybes prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu vis dar dominuoja bankinis finansavimas. Vis dėlto manome, kad mūsų verslui būtų geriau turėti kuo daugiau alternatyvų finansuoti savo veiklą“, – kalbėjo ji.

E. Čipkutė taip pat akcentavo, kad nebėra prasminga taupyti lėšas pasitelkus indėlius.

„Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. (...) Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą ir šiuo metu taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga. Infliacija „valgo“ gyventojų santaupas, kai jos yra bankuose“, – sakė ji.

„Palūkanų norma nuo 2015 m. praktiškai yra 0 proc., o infliacija vidutiniškai 2 proc. Koks bus pandemijos efektas – dėl didelio likvidumo rinkoje galime tikėtis, kad infliacija didės. Tad gyventojų santaupos, kurias sukaupė, ypač pandeminiu laikotarpi, dėl to tirps. Juolab kad ir mūsų indėlių kiekis sistemoje didėjo. (...) Bet kaip rodo ir Lietuvos banko apklausos, vis dėlto žmonės laiko santaupas daugiausia indėliuose, o tai nėra taupymas“, – akcentavo E. Čipkutė.

Tuo tarpu Finansų ministerijos siūlymus skatinti gyventojus investuoti į sutelktinio finansavimo platformas E. Čipkutė vertino atsargiai.

„Kalbant apie pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo platformos – galime apie tai diskutuoti, bet vis dėlto tai yra gana rizikingi produktai, dar nėra pakankamai informacijos apie juos. Jeigu norėtume plačiajai visuomenei, ne profesionaliems investuotojams, siūlyti jas, reikėtų taikyti atitinkamas apsaugos investuotojams priemones“, – tikino ji.

„Praėjusių metų balandžio mėnesį migracijos galimybės buvo labai ribotos – buvo pats pandemijos įkarštis, vyravo ribojimai tarp šalių ir jų viduje. Nebuvo prasmės kažkur vykti, nes visas darbas ir studijos vyko nuotoliniu būdu“, – Eltai teigė Ž. Mauricas, lygindamas šių ir 2020 m. migracijos duomenis.

Anot ekonomisto, šiuo metu viena pagrindinių emigracijos priežasčių – besitęsiantis tam tikrų ekonomikos sektorių uždarymas.

„Pirma ir turbūt pagrindinė emigracijos priežastis yra tai, kad, nors Lietuvos ekonominė situacija tikrai atrodo neblogai, bet tik apie du trečdalius ekonomikos veikia visu pajėgumu, tuo metu likęs trečdalis – ne. O pastaroji dalis iki šiol veikia labai menku pajėgumu. Atitinkamai ten dirbantys žmonės nebenori laukti, kol situacija pagerės, jie ieško kitų galimybių ir viena iš alternatyvų – ieškoti galimybių užsienyje“, – teigė jis.

Negana to, dėl ES taikomų ekonomikos gaivinimo priemonių išaugus darbuotojų paklausai, jų pasiūla dėl sulėtėjusių migracijos srautų žymiai sumažėjo, teigė Ž. Mauricas.

„Vakarų Europos šalių darbo rinkos nemažai metų buvo priklausomos nuo migrantų iš trečiųjų šalių. Pandemija sustabdė tuos migracijos srautus: pernai migracija ES per pastaruosius 30–40 metų buvo rekordiškai maža. (...) Kadangi šalys skyrė daug pinigų ekonomikos skatinimui, atsirado didelė darbuotojų paklausa, bet pasiūla labai sumažėjo. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių labai sunku prisitraukti, akys nukrypo į ES periferiją, tarp jų ir Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Anot ekonomisto, pritrūkus darbuotojų Lietuvoje, šalis galimai patirs ekonomikos perkaitimą.

„Didžiausia rizika yra, kad įsisuksime į augančios infliacijos ir augančio darbo užmokesčio kaštų spiralę. Įsivyrautų šioks toks ekonomikos perkaitimas, ir jis gali įvykti greičiau, negu mes prognozuojame. Jis gali būti jau šiemet, ypač kai atsivers didesnė dalis veiklų. (...)

Jau nuo liepos mėnesio nemaža dalis žmonių turbūt bus vakcinavęsi, tuomet verslas bandys atsigriebti, samdys darbuotojus ir pamatys, kad jų nėra tiek daug. Tai bus nemažas iššūkis. Lietuvai reikės pasistengti, kad neemigruotų jauni žmonės, kad vėliau nereikėtų kažkur kitur ieškoti darbuotojų arba bandyti jų atsivežti iš trečiųjų šalių“, – Eltai sakė jis.

„Manau, kad darbuotojų trūkumas ateityje gali būti vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą ar atsigavimą stabdančių veiksnių“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Tuo metu D. Burneika pažymėjo, kad ekonomikos bei minimalios mėnesio algos (MMA) augimas ne visais atvejais iliustruoja finansinę šalies gyventojų gerovę.

„Balandį ėmus laisvėti apribojimams, ypač gerėjant situacijai Didžiojoje Britanijoje, dalis žmonių galėjo išvykti ar deklaruoti išvykimą.

Nors ekonomika, formaliai žiūrint, auga – kaip ir atlyginimai – bent jau pastarųjų augimas yra truputį dirbtinis, nes tų specialybių atstovai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, pandemijos metu tiesiog negalėjo dirbti. (...) Todėl nebūtinai ta gerovė tokia didelė, kaip atrodo“, – sakė jis.

Visgi demografas pažymėjo, kad išaugusių emigracijos mastų nelaikytų ilgalaike tendencija.

„Nemanau, kad tai yra ilgalaikė tendencija. Tai greičiausiai yra COVID-19 veikiama laikino esamo nedarbo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse“, – sakė jis.

Tuo metu vertindamas 9,3 proc. balandį šalyje išaugusį mirtingumą bei 7 proc. sumažėjusį gimstamumą, D. Burneika pažymėjo, kad abu šie rodikliai, prislopus pandemijai, taip pat normalizuosis.

„Su mirtingumu viskas normalizuosis, jis pradės mažėti. Tuo metu per visas krizes gimstamumas krinta iš esmės. Iš tiesų nėra jokių priežasčių, kad gimstamumas Lietuvoje stipriai išaugtų ar stipriai sumažėtų ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikino jis.