Šalia Juodkrantės, Nidos link, yra didžiųjų kormoranų kolonija. Kad žmonės geriau ją pamatytų – Neringos vadovai įrengė asfaltuotą kelią, nutiesė medinius tiltus, iš medžių sukalė pakylą.
Tai savotiškas turistų traukos objektas, nes čia nėra paminklų, senovinių bažnyčių ar muziejų. Aplankiusiesiems ir pamačiusiesiems kormoranų nusiaubtą teritoriją labiau piestu stoja plaukai, nei džiaugiasi širdis.
Vieni tai garsiai išreiškia: "Absurdas, greitai kormoranai visą Neringą nudergs", kiti, paėmę rašiklį, savo nuomonę brūkšteli ant informacinio stendo, pvz.,tokią: "Ėda ir š... ant medžių", arba "Medžių žudikai".
Stende svečiai informuojami, kad 2011-aisiais šioje teritorijoje suskaičiuoti 3 807 kormoranų lizdai, o ketveriais metais anksčiau pradėti šių paukščių gausos reguliavimo veiksmai.
Iš istorijos
Kormoranai, kitaip vadinami jūrų krankliais, Juodkrantėje pasirodė 1803 m. Jie apsigyveno greta garnių ir ėmė užimti jų lizdavietes. Pamažu garniai buvo išstumti į pakraščius. Po 10 metų susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraščiuose.
Atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti juoduosius atvykėlius.
Iki 1978 m. didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje ir Kuršių mariose. Vėliau šiuose regionuose kartkartėmis pasitaikydavo pavienių kormoranų, dažniausiai – pavasarinės ir rudeninės migracijos laikotarpiais.
Kita kormoranų banga Juodkrantę pasiekė 1974–1978 m. Sukti pirmuosius lizdus kormoranai pradėjo 1989 m., jų gausumo kreivė auga, o kada stabilizuosis ir kokios bus jų konkurencijos pasekmės, parodys ateitis.
